4b054fdf-a679-4e1e-a8a5-dda1e01c2181 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-38-1127/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05529-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 30 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė,

sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei,

dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui,

kaltinamajai D. T.,

nukentėjusiosioms R. L., J. S.,

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. T., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti Kaune, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Kaune, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos),

n u s t a t ė:

Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

D. T. 2022 m. vasario 16 d. apie 20.00 val., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), konflikto su J. S. metu, muÅ¡dama, tai yra, tyčia kumščiu vienÄ kartÄ trenkdama J. S. į galvÄ , spirdama koja į deÅ¡inę Å¡launį, spirdama koja į deÅ¡inį nugaros Å¡onÄ , dėl Å¡ių veiksmų pastarajai nukrentant ant kėdžių ir jas sulaužant, savo tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai ekchimozę (poodinę kraujosruvÄ ) deÅ¡inėje Å¡launyje, dėl ko J. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Be to, D. T. 2022 m. vasario 16 d. apie 22.00 val., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, namo kieme adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), konflikto su R. L. metu, muÅ¡dama, tai yra, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu trenkdama R. L. į deÅ¡inį skruostÄ , savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ .

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji D. T. kalta prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad nežino, kas atsitiko, viskas buvo normaliai, kažkokių konfliktų nebuvo. Teta J., kurios pavardės nežino, dažnai kviečia policijÄ , jai, krikÅ¡to mamos vaikams, „prisikabina“ žmogus. TÄ rytÄ , vasario 16 d., nepamena, prie jos „prisikabino“ dėl Å¡uns, kodėl nesisveikina. Vakare atvažiavo buvęs vyras, ir prie vaikų tėčio „kabinosi“. Praėjo metai ir neprisimena, kaip viskas buvo, tačiau pamena, kad stÅ«mė jÄ Ä¯ jos verandÄ bei trenkė jos verandos durimis paleis nosį, kad nekalbėtų. Ä® namus pas jÄ nėjo, kėdžių nevartė ir tikrai jos nespardė. Gal kai pastÅ«mė krisdama ji ir pasidarė mėlynes. Neigia, kad tyčia kumščiu trenkė į galvÄ ir spyrė koja į deÅ¡inę Å¡launį, deÅ¡inį Å¡onÄ . Ä®vykio metu buvo blaivi, aplinkybes pamena gerai. Ä®vykis vyko J. koridoriuje. Atsidarė duris ir jÄ Ä¯stÅ«mė iÅ¡ lauko į vidų, ji buvo tarpduryje. KažkÄ jai sakė, kažkÄ pastaroji (kaltinamoji) jai sakė, atvažiavo vaikų tėtis, prie jo kažkÄ sakė, jai atsibodo, pasakė eiti į kambarį, gana rėkti ir pastÅ«mė. Vaikų tėtis šį konfliktÄ turėjo matyti, pieÅ¡ tai jo nebuvo. Kai atvažiavo policija, buvo iÅ¡gėrusi tris butelius alaus.

Dėl R. L. pamena, kad pastaroji trenkė jai (kaltinamajai) į galvÄ , o ji trenkė atgal. KitÄ dienÄ , kur buvo trenkta, iÅ¡pešė plaukų. Tai buvo tas pats konfliktas – sukonfliktavo su J. ir paskui dukra atvažiavo, nors jai atrodo, ji (dukra) ten ir buvo. Nežino, kaip dukra ten atsirado, galbÅ«t atvažiavo ginti mamos. Kiek laiko praėjo nuo pirmojo konflikto iki antrojo, nepamena. Nežino, dėl ko kilo konfliktas su dukra, dėl vaikų jai kažkÄ pasakė. Praėjo metai, neprisimena, kas buvo. Dėl ko nukentėjusioji jai trenkė per galvÄ , nežino. Nukentėjusiosios gyvena kaimynystėje. Apie įvykį nekalbėjo, bet apskritai bendrauja. Å iuo metu su kaimyne nepalaiko jokių santykių. Iki įvykio viskas buvo gerai, bet tai nesisveikina, tai supyksta. Pripažįsta, kad R. L. sudavė į galvÄ , tačiau ji (nukentėjusioji) sudavė pirma, dėl sužalojimo niekur nesikreipė.

Nukentėjusioji J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vasario 16 d. 20.00 val. vaikščiojo savo kieme, atėjo D. T. su sugyventiniu. Dėl vaikų nesakė nieko, bet per naktis nėra ramybės, vyksta gėrimai, privažiuoja maÅ¡inų, paprašė duoti jai ramybę. D. T. paklausė, kas jai nepatinka. Močiutė (D. T.) taip pat priveda girtuoklių, iki trijų valandų nakties vaikai nemiega, klykia. D. T. jÄ puolė, bijojo, kad nepasakytų sugyventiniui, kad buvo maÅ¡inų. D. T. puolė, įsiveržė į koridorių. Sugyventinis sulaikė D. T., nukentėjusioji spėjo uždaryti vienas duris, tačiau D. T. iÅ¡plėšė kablį, įsiveržė. Ji (nukentėjusioji) pastatė kojÄ tarp durų ir D. T. spyrė į kojÄ , sudavė į galvÄ su kumščiu. Kai antrÄ kartÄ spyrė, į virtuvę ant stalo, sulūžo kėdė, nukrito karnizas. IÅ¡vadino visokiais žodžiais. D. T. lauke griebė plastikinę vonelę, iÅ¡daužė visus trečio aukÅ¡to langus. IÅ¡kvietė pareigÅ«nus, atvažiavo pareigÅ«nai, greitoji. IÅ¡kvietė dukrÄ su vyru. Dukra pridėjo ledų prie veido. Santykiai su kaimyne labai konfliktiÅ¡ki. Å iai dienai nebendrauja, D. T. net neatsiprašė. Anksčiau ateidavo pasiskolinti pinigų, kavos, po suspardymo atėjo pasiskolinti pinigų, tačiau neskolino. Patikslino, kad vaikščiojo kieme, kai kaltinamoji atėjo su sugyventiniu. PapraÅ¡iusi duoti ramybę, apsisuko eiti, nuėjo pas save į koridorių, ji atėjo iÅ¡ paskos. Net sugyventinis negalėjo jos iÅ¡laikyti, ji puolė. Atidarė kitas duris, pastatė kojÄ , pastÅ«mė duris, ji įsiveržė ir sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ kumščiu, dar esant koridoriuje tarp durų, paskui vėl spyrė, ir ji krito nuo smÅ«gio, dvi kėdės lūžo. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko, vaistus dar ir dabar leidžiasi, Å¡onkauliai yra trukę, kėdės sulūžo, duris iÅ¡laužė, nuplėšė karnizÄ . Dvi virtuvinės taburetės nebuvo naujos, užuolaida nesugadinta. Durų spynÄ pakeitė, žentas rankenÄ sutvarkė.

Nukentėjusioji R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vasario 16 d. apie 20.05 val. paskambino mama ir pasakė, kad jÄ sumušė. Sakė iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ ir policijÄ . Atvažiavo su vyru, užtruko gal 15 minučių, kol atvažiavo. Vyras sėdėjo maÅ¡inoje, kuri buvo palikta gatvėje, vyras konflikto nematė, priekyje stovėjo greitosios pagalbos automobilis, nesimatė. Viduje buvo paramedikai. Ä®sitikino, kad jai nėra labai blogai, išėjo į kiemÄ laukti policijos pareigÅ«nų. Kieme stovėjo vyriÅ¡kis, jo nepažinojo. Išėjo pro duris D. T., kažkÄ padavė tam vyriÅ¡kiui ir puolė jÄ (R.), sakė tvarkyti savo mamÄ , kad mama yra neadekvati ir panaÅ¡iai. Nukentėjusioji pasakė, kodėl turi tvarkyti mamÄ , jeigu senas žmogus nori ramybės, paėjo toliau. D. T. kažkÄ sakė, gal ir nukentėjusioji kažkÄ pasakė. Buvo užsisukusi ir D. T. trenkė į skruostÄ . Kad neįvyktų didesnis konfliktas, išėjo pro duris. D. T. sugyventinis jÄ Å¡iek tiek prilaikė, ji įsiveržė į koridorių, bet pamačiusi paramedikus apsisuko ir išėjo. Paramedikai liepė užsidėti ant skruosto kažkÄ Å¡alto, kad neliktų mėlynė. Neturėjo už kÄ trenkti D. T., mato jÄ labai retai, jo sugyventinio nepažįsta, niekada nekonfliktavo. Mama pasakojo, jog D. T. įsiveržė, spardė, stÅ«mė. Kai atvažiavo, virtuvėje buvo stalas apverstas, dvi taburetės apverstos, nutraukta užuolaida ir karnizas iÅ¡plėštas iÅ¡ sienos. KitÄ dienÄ kartu važiavo „abdukcijos“, ten nedarė nuotraukos, užsiregistravo pas Å¡eimos gydytojÄ . Mamai Å¡vietė Å¡onkaulius, nes ilgai skaudėjo, po mėnesio padarė nuotraukÄ ir sakė trÅ«kę Å¡onkauliai.

Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo vakaras, grįžo po darbo ir atvažiavo paimti vaikų daiktų. Atėjus į kiemÄ pas D. T. prie gatvės stovėjo kaimynė – J., pavardės nežino, kuri galimai norėjo pasiskųsti jam, D. T. supyko, įvyko konfliktas. Konfliktas buvo tarp D. T. ir J., J. buvo nepatenkinta, kad kaimynystė negera, norėjo pasiskųsti. Jis norėjo pasikalbėti su D. T., o J. kiÅ¡osi į jų pokalbį. SmÅ«gių nematė, gal apsistumdymas ir buvo, rėkavo.

Gal laikė D. T., kai Å¡i bandė eiti. Stengiasi į tokius dalykus nesivelti. Tikslios datos pasakyti negali, buvo vakaras, jis buvo tris paras nemiegojęs, važinėja į EuropÄ , buvo tik grįžęs. Jam tokie dalykai nepatinka, norėjo pasiÅ¡alinti. Jis nebuvo visÄ laikÄ kartu. Prasidėjo konfliktas, buvo pavargęs ir pasiÅ¡alino. Po to kalbėjo su D. T., J. kartais fantazuoja, pasakoja nebÅ«tų dalykų. Lyg atvažiavo greitoji, gal dar buvo, kai atvažiavo greitoji, dar J. ar jos dukra sakė kviesti policijÄ , kas kvietė greitÄ jÄ nežino, gal J., gal dukra.

Atvažiavo greitoji, ji stovėjo ant gatvės, kaip įėjo į kiemÄ nematė, jo jau nebuvo. IÅ¡ kur J. žinojo, kad jis ateis, nežino, ji laukė ant gatvės. D. T. buvo pranešęs, kad atvažiuoja pasiimti vaikų daiktų. Kaimynė atėjo pasitikti liudytojo, sakė pavargo, su kaimyne atėjo į namÄ . D. supyko, ji tuo metu pareidinėjo iÅ¡ parduotuvės, susitiko prie pat namų. Jis atėjo pirmas, kaimynė jau laukė, jie abu pasikalbėjo. D. T. supyko, kad kaimynė skundžiasi ir pati kaimynė kartais elgiasi neadekvačiai, sako, kad vaikai triukÅ¡mauja, o vaikai bÅ«na pas jį, tai yra, už 70 kilometrų.

Ä®vyko žodinis konfliktas, apsistumdė. J. tikrai nepuolė D. T., jis jÄ laikė, kad nesiveltų į tokias situacijas, bet paskui paleido. Konfliktas aprimo, J. įėjo į namus, D. T. paskui jÄ , jis iÅ¡ paskos nėjo. D. T. išėjo iÅ¡ kaimynės buto, jis sakė jai apsiraminti, nekreipti dėmesio. Kad kaimynė Å¡auktųsi pagalbos negirdėjo, ar konfliktas baigėsi nežino, iÅ¡važiavo. Gali bÅ«ti, kad buvo atvažiavusi J. dukra, nežino, nes jos nepažįsta, su ja nekalbėjo. Kaip ji ten atsirado nežino.

Matė už tvoros greitosios stogÄ . Jos trise apsirėkavo. Žodinis konfliktas vyko kieme, atrodo, J. jau nebuvo, buvo tik J. dukra. Å is įvykis buvo jau po konflikto su kaimyne. Patikslino, kad D. T. brovėsi į kaimynės butÄ , jis jÄ laikė, paskui D. T. išėjo iÅ¡ kaimynės buto. Ji norėjo eiti iki kaimynės, laikė jÄ 10-15 sekundžių. Viskas truko gal 10–15 minučių. Nematė, kad trenktų. Galvoja, kad D. T. buvo iÅ¡gėrusi, negalėtų pasakyti, kad ji dėl gėrimo turi problemų, kai gyveno kartu buvo visko.

IÅ¡ 2022 m. vasario 16 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad J. S. nurodė, jog 2021 m. vasario 16 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, tarp jos ir kaimynės D. T. įvyko konfliktas, kurio metu jai priklausančiame bute D. T. tyčia jai sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį kumščiu į galvos sritį ir ne mažiau kaip du kartus spyrė koja į deÅ¡inį nugaros Å¡onÄ ir deÅ¡inę Å¡launį, taip sukeldama jai fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 24-28).

IÅ¡ 2022 m. vasario 16 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kur matyti vieno aukÅ¡to gyvenamos paskirties namas. Minėto namo vieno lango stiklas iÅ¡daužtas. Durys, paženklintos Nr. (duomenys neskelbtini), uždarytos (neužrakintos), iÅ¡oriÅ¡kai neapgadintos. Pro jas patenkama į buto prieÅ¡kambarį, kur tiesiai yra durys, ties durų rankena matoma nepritvirtinta apdailos detalė. Pro duris patenkama į patalpÄ Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos kairėje pusėje yra langas, virÅ¡ lango matomas vienu kampu pritvirtintas užuolaidų rėmas, kitas kampas kabo nepritvirtintas, ant minėto rėmo yra užuolaidos. Å alia lango stovi stalas ir trys kėdės. IÅ¡ jų dvi kėdės nuvirtusios, viena iÅ¡ nuvirtusių kėdžių yra sulūžusi (1 t., b. l. 29–41).

IÅ¡ duomenų apie registruojamÄ Ä¯vykį matyti, kad 2022 m. vasario 16 d. 20 val. 24 min. gautas praneÅ¡imas, kad neblaivi kaimynė suspardė, sumušė kÄ tik rankomis, kojomis, kaimynė įsiveržė į butÄ , dabar daužo langus, nors tik paprašė ramybės, o tada buvo sumuÅ¡ta (1 t., b. l. 45-46).

IÅ¡ 2022 m. vasario 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. S. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) deÅ¡inėje Å¡launyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Duomenų, prieÅ¡taraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vienÄ ar daugiau nurodytos kÅ«no srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu. J. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 76–77).

Iš 2022 m. spalio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose ir elektroninėje laikmenoje su dešinės pusės šonkaulių rentgenogramos vaizdais, J. S. objektyvių mechaninės traumos požymių, be poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kuri užfiksuota ir apžiūros metu (2022 m. vasario 17 d. 14.25 val.), nekonstatuota. J. S. išlieka nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 96–98).

Iš 2022 m. vasario 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. L. objektyvių išorinių mechaninės traumos požymių neužfiksuota (1 t., b. l. 161–162).

Iš 2022 m. vasario 16 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad R. L., gimusi (duomenys neskelbtini), vilki juodos spalvos pusilgę žieminę striukę su gobtuvu, margas kelnes, juodos spalvos batus. Moteris yra šviesių plaukų, moters veido srityje, po dešine akimi matomas paraudimas. Daugiau išorinių sužalojimų nematyti (1 t. b. l. 163, 166–168).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiosios patrulės D. T. 2022 m. vasario 16 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2022 m. vasario 16 d. gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, kaimynė puola muÅ¡tis. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko R. L. ir mama J. S.. Pastaroji paaiÅ¡kino, kad atėjusi kaimynė D. T. jÄ užpuolė, sukėlė fizinį skausmÄ , trenkė jai į veidÄ , pastÅ«mė, plėšė duris. Įėjusi į vidų nuplėšė virtuvės lango karnizÄ su užuolaida. Dukra R. L. nuėjo į kiemÄ pasikalbėti su kaimyne, tačiau ir jai buvo suduota per skruostÄ . D. T. nustatytas 1,39 promilių girtumas. D. T. paaiÅ¡kino, kad į patalpas patekusi nebuvo, fizinės jėgos prieÅ¡ niekÄ nenaudojo (1 t., b. l. 192).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

D. T. neigė kaltinimo aplinkybes, kad tyčia sudavė J. S. į galvÄ , spyrė koja į deÅ¡inę Å¡launį bei Å¡onÄ , nurodydama, kad, sukonfliktavus su kaimyne, stÅ«mė pastarÄ jÄ Ä¯ jos verandÄ ir trenkė verandos durimis palei nosį, kad nustotų kalbėti, tačiau į namus nėjo, kėdžių ten nevartė ir nukentėjusiosios nespardė.

D. T. kaltę aptariamos veikos padarymo patvirtina nukentėjusiosios J. S. parodymai, kad papraÅ¡iusi ramybės, D. T. puolė jÄ , įsiveržė į koridorių, jÄ laikė sugyventinis, nors spėjo uždaryti vienas duris, kaltinamoji iÅ¡plėšė kablį, pastačius kojÄ tarp durų, spyrė į kojÄ , sudavė į galvÄ su kumščiu, o antrÄ kartÄ Ä¯spyrus krito virtuvėje ant stalo, sulūžo kėdė, nukrito karnizas, iÅ¡sikvietė policijos pareigÅ«nus, paskambino dukrai. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina nukentėjusiosios R.

L. parodymai, kad iÅ¡ mamos J. S. sulaukė skambučio, kad jÄ sumušė, mama pasakojo, kad D. T. įsiveržė, jÄ spardė, stÅ«mė. Atvažiavus matė virtuvėje nuverstÄ stalÄ , apverstas dvi taburetes, nutrauktÄ užuolaidÄ , iÅ¡plėštÄ karnizÄ ; taip pat iÅ¡ dalies patvirtina liudytojo V. S. parodymai, kad įvyko žodinis konfliktas tarp D. T. ir J. S., kuriam aprimus J. S. įėjo į namus, o D. T. nuėjo jai iÅ¡ paskos, ji brovėsi į kaimynės butÄ , laikė jÄ , liudytojas parodė, kad D.

T. paskui iÅ¡ kaimynės buto išėjo, kas visgi patvirtina, kad kaltinamoji buvo užėjusi į vidų. J. S., praneÅ¡dama apie įvykį nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje tarp jos ir kaimynės D. T. įvyko konfliktas, kurio metu jai priklausančiame bute D. T. tyčia jai sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį kumščiu į galvos sritį ir ne mažiau kaip du kartus spyrė koja į deÅ¡inį nugaros Å¡onÄ ir deÅ¡inę Å¡launį, taip sukeldama jai fizinį skausmÄ .

Kad papraÅ¡iusi kaimynės ramybės buvo sumuÅ¡ta kaimynei įsiveržus į butÄ , nukentėjusioji nurodė ir praneÅ¡dama apie įvykį Bendruoju pagalbos telefonu. Ä® įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams J. S. taip pat paaiÅ¡kino, kad D. T. jÄ užpuolė, sukėlė fizinį skausmÄ , trenkė į veidÄ , pastÅ«mė, plėšė duris. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , nustatyta, kad užuolaidų rėmo vienas kampas yra nepritvirtintas, dvi kėdės yra nuvirtusios, viena jų – sulūžusi.

Nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo pakankamai nuoseklūs, juos patvirtina tiek pastarosios dukros, tiek liudytojo V. S. parodymai, rašytiniai byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Kad nukentėjusiajai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina specialisto išvada.

Pačios kaltinamosios teisme duoti parodymai nebuvo nuoseklÅ«s – viena vertus teigė, kad nuo įvykio praėjo nemažas laiko tarpas ir aplinkybių neprisimenanti, kita vertus, teigė įvykio metu buvusi blaivi ir aplinkybes pamenanti gerai. Tuo tarpu, kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų, policijos pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ pagal gautÄ iÅ¡kvietimÄ , D. T. buvo nustatytas 1,39 promilių neblaivumas.

Taigi, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma – iÅ¡ dalies pačios kaltinamosios D. T., nukentėjusiųjų, liudytojo parodymais, raÅ¡ytiniais aptartais įrodymais nustatyta, kad D. T. 2022 m. vasario 16 d. apie 20.00 val., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), konflikto su J. S. metu, muÅ¡dama, tai yra, tyčia kumščiu vienÄ kartÄ trenkdama J. S. į galvÄ , spirdama koja į deÅ¡inę Å¡launį, spirdama koja į deÅ¡inį nugaros Å¡onÄ , dėl Å¡ių veiksmų pastarajai nukrentant ant kėdžių ir jas sulaužant, savo tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai ekchimozę (poodinę kraujosruvÄ ) deÅ¡inėje Å¡launyje, dėl ko J. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamosios veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

D. T. iÅ¡ esmės pripažino kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai R. L., t. y. pripažino, kad trenkė pastarajai į veidÄ , tačiau nurodė, kad nukentėjusioji jai trenkė pirma. Nukentėjusioji R. L., apklausta teisme, iÅ¡ esmės neneigė, kad kaltinime nurodytu metu kieme konfliktavo su D. T., nurodė, kad pastaroji kažkÄ pasakė, ir nukentėjusioji kažkÄ pasakė, tuomet, jai bÅ«nant užsisukus, kaltinamoji trenkė jai per skruostÄ . Aplinkybes, kad bÅ«tų ir pati trenkusi kaltinamajai, neigė. Nors D. T. nurodė, kad jai buvo trenkta ir toje vietoje kitÄ dienÄ buvo iÅ¡peÅ¡ta plaukų, tokių aplinkybių kaltinamoji į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams nenurodė, tokios aplinkybės tarnybiniame praneÅ¡ime neužfiksuotos, trumpai paaiÅ¡kindama tik dėl konflikto su J. S.. Be to, dėl sužalojimo į gydymo įstaigas nesikreipė. Taigi, kaltinamosios iÅ¡keltÄ versijÄ , esÄ ji sudavė nukentėjusiajai, kadangi pastaroji pirma jai trenkė, laiko gynybine, siekiu suÅ¡velninti savo padėtį.

Kad įvykio metu R. L. buvo trenkta į veidÄ , taip sukeliant jai fizinį skausmÄ , be nukentėjusiosios, o taip pat ir pačios kaltinamosios parodymų, patvirtina apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad vizualiai buvo apžiÅ«rėta nukentėjusioji R. L., nustatyta, kad moters veido srityje, po deÅ¡ine akimi yra matomas paraudimas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiosios patrulės D. T. 2022 m. vasario 16 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2022 m. vasario 16 d. gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, kaimynė puola muÅ¡tis. Nuvykus minėtu adresu, R. L. paaiÅ¡kino, kad nuėjus į kiemÄ pasiaiÅ¡kinti dėl kaltinamosios veiksmų prieÅ¡ jos motinÄ , jai buvo suduota per skruostÄ .

Taigi, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma –pačios kaltinamosios D. T., nukentėjusiųjų, liudytojo parodymais, raÅ¡ytiniais aptartais įrodymais nustatyta, kad D. T. 2022 m. vasario 16 d. apie 22.00 val., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, namo kieme adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), konflikto su R. L. metu, muÅ¡dama, tai yra, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu trenkdama R. L. į deÅ¡inį skruostÄ , savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Kaltinamosios veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

D. T. buvo kaltinama tuo, kad tiek nežymiai sutrikdydama nukentėjusiosios J. S. sveikatÄ , tiek sukeldama fizinį skausmÄ R. L., buvo neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors kaltinamoji teigė buvusi blaivi, visgi nurodė, kad kai atvažiavo policija buvo iÅ¡gėrusi tris butelius alaus, jai pareigÅ«nai nustatė 1,39 promilių neblaivumÄ , liudytojo V. S. vertinimu, D. T. įvykių metu buvo iÅ¡gėrusi. Taigi, aplinkybė, kad D. T. abiejų veikų padarymo metu buvo neblaivi, nustatyta byloje esančių duomenų pagrindu. Vis dėlto, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima teigti, kad kaltinamosios apsvaigimas turėjo įtakos veikų padarymui. Å ių aplinkybių, iÅ¡ dalies pripažindama kaltę, D. T. nenurodė, paaiÅ¡kindama, kad iÅ¡ esmės konfliktas su abiem nukentėjusiomis moteris vyko dėl jų priekaiÅ¡tų. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ kaltinimų yra Å¡alintina aplinkybė, kad kaltinamosios neblaivumas turėjo įtakos veikų padarymui.

Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamoji D. T. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji anksčiau buvo teista, tačiau veikų padarymo metu teistumas buvo iÅ¡nykęs (2 t., b. l. 32-33, 36-43), administracine tvarka bausta, Å¡iuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 52-55), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 56, 57), kaltinamosios teigimu, ketina įsidarbinti. Ä® Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialÄ per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė, VÅ¡Ä® Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 46, 48)

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Visos Å¡ios iÅ¡vardintos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už abi nusikalstamas veikas paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , jos dydį, įvertinus veikų pobÅ«dį, padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, taip pat kaltinamÄ jÄ charakterizuojančias aplinkybes, nustatant mažesnį nei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, vietoje intensyvios priežiÅ«ros įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai). Bausmės bendrintinos tarpusavyje, taikant dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis nurodo, jog, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Civilinis ieÅ¡kovas Kauno teritorinė ligonių kasÄ pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ D. T. 21,32 Eur turtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kinyje nurodė, kad informacinės sistemos duomenimis, nukentėjusiajai J. S. 2022 m. vasario 18 d. VÅ¡Ä® Kauno miesto poliklinikoje ir LSMU Kauno ligoninėje suteiktos bendrosios praktikos gydytojo ir gydytojo radiologo konsultacijos dėl krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo. Už pacientės gydymÄ iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšų sumokėjo 21,32 Eur. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniais, 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 punktu, 31 straipsniu, 33 straipsnio 1 punktu, praÅ¡o priteisti iÅ¡ D. T. Privalomojo sveikatos fondo biudžeto naudai 21,32 Eur, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sÄ skaitÄ (1 t., b. l. 54-57).

Nustatyta, kad po įvykio, kuomet buvo sužalota, nukentėjusioji kreipėsi į gydymo įstaigÄ , kur jai buvo suteiktos atitinkamos paslaugos – bendrosios praktikos gydytojo bei gydytojo radiologo konsultacijos. Už nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugas buvo apmokėta iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, Kauno teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas ir iÅ¡ D. T. priteistina 21,32 Eur Eur suma jos nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji J. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti 500 Eur žalai atlyginti. Nurodė, kad 2022 m. vasario 16 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto metu su D. T. jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, konflikto metu buvo iÅ¡laužta durų spyna, sulaužyta kėdė bei suplėšyta užuolaida. Dėl turto sugadinimo jai padaryta 100 Eur dydžio žala. Kadangi buvo padarytas sužalojimas, patyrė stresÄ , buvo sukeltas skausmas, reiÅ¡kia ieÅ¡kinį ir dėl 400 Eur neturtinės žalos. Viso jai padaryta 500 Eur dydžio žala, kuri nėra atlyginta (1 t., b. l. 143).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Nukentėjusioji ieÅ¡kiniu prašė priteisti 100 Eur dydžio turtinę žalÄ , nurodė, kad iÅ¡laužta durų spyna, sulaužyta kėdė ir suplėšyta užuolaida. Jokių duomenų, pagrindžiančių padarytos žalos dydį kartu su ieÅ¡kiniu pateikta nebuvo. Be to, nors ieÅ¡kinyje nurodė, kad įvykio metu buvo suplėšyta užuolaida, apklausta teisme J. S. teigė, kad užuolaida sugadinta nebuvo, nuplėštas karnizas. Taip pat paaiÅ¡kino, kad durų spyna pakeista, rankenÄ sutvarkė žentas, tačiau nenurodė, kad dėl to patyrė konkretaus dydžio iÅ¡laidų (pvz.: naujos spynos pirkimas). Dėl sulaužytos taburetės nukentėjusioji patvirtino, kad pastaroji nebuvo nauja, tačiau kada ji įsigyta ir už kokia kainÄ nenurodė, kokia galėtų bÅ«ti bent orientacinė baldo kaina duomenų taip pat nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Nustatyta, kad dėl neteisėtų kaltinamosios D. T. veiksmų nukentėjusiajai J. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko pastaroji jautė skausmÄ , be to, kaip matyti, kreipėsi į gydytojus. Neabejotina, kad tokie veiksmai sukėlė nukentėjusiajai iÅ¡gÄ sti, kitokius nemalonius iÅ¡gyvenimus. Taigi, atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, kaltinamosios turtinę padėtį (bylos nagrinėjimo metu nedirbo, teigė planuojanti įsidarbinti), kilusias pasekmes, siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimo ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalÄ bÅ«tų realiai įgyvendinama, Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ bylose, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiosios J. S. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas ir iÅ¡ kaltinamosios priteistina 400 Eur suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kiti klausimai

D. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 28-30), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti – elektroninėje laikmenoje įrašytas rentgenogramos vaizdas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

D. T. pripažinti kalta padarius du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmes:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus J. S. sveikatos sutrikdymas) – laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas R. L.) – laisvės apribojimÄ 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmė, ir galutinę subendrintÄ bausmę D. T. paskirti laisvės apribojimÄ 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ kaltinamosios D. T. civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 21,32 Eur turtinę žalÄ , pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 1913511679, sÄ skaitÄ Nr. LT 217300010002484333.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios J. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: iš kaltinamosios D. T. nukentėjusiosios J. S. naudai priteisti 400 (keturis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, civilinį ieškinį dalyje dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės veikai tirti ir nagrinėti – elektroninėje laikmenoje įraÅ¡ytÄ rentgenogramos vaizdÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė