2018-02-28 Nr. AB-4054-3-61-3-01424-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo projektai“ skundą atsakovui Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir išlaidų priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2018-02-28 Nr. AB-4054-3-61-3-01424-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Verslo projektai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. sausio 23 d. sprendimus Nr. 17R-3278 ir Nr. 17R-3279; 2) priteisti 24 169,6 Lt patirtas avansinio mokėjimo išlaidas. Taip pat prašė priteisti 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-373-525/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01424-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija 30.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo projektai“ skundą atsakovui Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Verslo projektai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. sausio 23 d. sprendimus Nr. 17R-3278 ir Nr. 17R-3279; 2) priteisti 24 169,6 Lt patirtas avansinio mokėjimo išlaidas. Taip pat prašė priteisti 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovė su UAB „Voltaik-Tau“ sudarė 2012 m. spalio 12 d. rangos sutartį Nr. VT-201210-31 ir 2012 m. lapkričio 5 d. rangos sutartį Nr. VT-201211-3 (toliau kiekviena atskirai – Sutartis, abi katu – Sutartys). Pagal kiekvieną iš Sutarčių UAB „Voltaik-Tau“ įsipareigojo įrengti UAB „Verslo projektai“ po vieną 30 kW galios fotovoltinę saulės elektrinę bei gauti leidimus jas įrengti bei eksploatuoti. Vykdydamas Sutartis, UAB „Voltaik-Tau“ pateikė Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai prašymus dėl saulės elektrinės leidimų plėtrai gavimo. Per 30 dienų nuo prašymų pateikimo Energetikos ministerijai nesikreipus į Bendrovę dėl trūkumų pašalinimo, pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Leidimų veikloms elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisyklių 34 punkto nuostatomis, laikė, jog prašymai dėl leidimo plėtrai yra pripažinti tinkamais ir leidimai plėtrai bus gauti, tačiau galimai užtruko dėl didelio Energetikos ministerijos užimtumo.
3. Pareiškėjo teigimu, Energetikos ministerija 2013 m. vasario 4 d. elektroniniame tinklapyje www.enmin.lt paskelbė sąrašą asmenų, kuriems išduoti leidimai plėtoti ne didesnės kaip 30 kW galios saulės šviesos elektrines, tačiau kurie pranešimo paskelbimo momentu nebuvo išduoti dėl Energetikos ministerijos darbo krūvio. Šiame sąraše nurodyti ir UAB „Verslo projektai“ priklausantys saulės elektrinės leidimai plėtrai, kurių Nr. LP-10857 ir LP-14244.
4. Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. sausio 17 d. ypatingos skubos tvarka priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo sumažino elektros energijos gamybos supirkimo tarifus, bei Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo nustatė asmenų, patyrusių išlaidų plėtojant saulės elektrinių projektus, teisę į išlaidų kompensavimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594, įgyvendindama Įgyvendinimo įstatymo nuostatas, patvirtino Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas).
5. Pareiškėjo teigimu, Bendrovė atitinka visas Aprašo sąlygas. Dėl leidimų plėtrai pratęsimo pareiškėjas į Energetikos ministeriją nesikreipė ir jie nebuvo pratęsti. Pareiškėjas Sutartyse užsakė įrengti dvi naujas iki 30 kW saulės elektrines, įskaitant leidimų saulės elektrinių įrengimui ir eksploatavimui gavimą. UAB „Verslo projektai“ įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo atitinkamos Sutarties pasirašymo dienos pagal kiekvieną Sutartį rangovui sumokėti 12 084,8 Lt avansą ir atliko avansinius mokėjimus 2012 m. spalio 12 d. ir 2012 m. lapkričio 5 d. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad avansinių mokėjimų sąlyga buvo ne pareiškėjo teisė, o pareiga, t. y. avansinio mokėjimo neatlikimas būtų lėmęs Bendrovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir Sutarčių pažeidimą.
6. Bendrovė paaiškino, kad ji 2013 m. liepos 25 d. pranešimu, žinodama apie priimtas Įgyvendinimo įstatymo pataisas bei nusprendusi ateityje nebeplėtoti saulės elektrinių projektų, kreipėsi į UAB „Voltaik-Tau“, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.658 straipsnio 4 dalimi siekdama informuoti apie vienašališką Sutarčių nutraukimą nuo 2013 m. liepos 31 d. Šiame pranešime pareiškėjas paprašė grąžinti sumokėtus avansus. UAB „Verslo projektai“ 2013 m. rugpjūčio 5 d. gavo UAB „Voltaik-Tau“ pranešimą, kuriame nurodoma, jog remiantis Sutarčių 6.5 punktu, sumokėti avansiniai mokėjimai nebus grąžinti, ir kad pareiškėjo sumokėti avansiniai mokėjimai yra įskaitomi minimaliems UAB „Voltaik-Tau“ nuostoliams padengti. Atsižvelgusi į pardavėjo patirtus nuostolius, tiesiogiai susijusius su Sutarčių įgyvendinimo procesu, bei vadovaudamasi Sutarčių 6.5 punktu, Bendrovė sutiko su pardavėjui sumokėtų avansų negrąžinimo sąlyga. UAB „Voltaik- Tau“ 2013 m. rugpjūčio 5 d. pardavėjo pranešimas patvirtina, jog avansiniai mokėjimai nėra ir nebus sugrąžinti.
7. Pareiškėjas teigė, kad jis pateikė visus patirtų išlaidų pagrįstumą pagrindžiančius dokumentus, kad maksimalus kompensuotinas avansinio mokėjimo dydis yra 45 procentai visos pagal sutartį mokėtinos sumos, o UAB „Voltaik-Tau“ sumokėtas avansas pagal kiekvieną iš Sutarčių sudaro 7 procentus Sutarčių 3.1 punkte nurodytos kainos.
8. Bendrovės manymu, jos 2013 m. liepos 25 d. pranešimas įrodo pastangas avansus susigrąžinti. Pardavėjo teisė Sutarties nutraukimo momentu negrąžinti pareiškėjo už saulės elektrines sumokėto avanso buvo numatyta Sutarčių 6.5 punkte. Minimaliais UAB „Voltaik-Tau“ nuostoliais laikoma avansinio mokėjimo suma. Seimas, priimdamas Pakeitimo įstatymą, numatė, jog dalis ūkio subjektų dėl įstatymo priėmimo patirs žalą, todėl Įgyvendinimo įstatyme nustatė teisę į patirtų išlaidų kompensavimą, ir tik žinodamas jam Įgyvendinimo įstatymu suteiktas teises, pareiškėjas atsisakė galimybės ginčą su UAB „Voltaik-Tau“ dėl avansinių mokėjimų grąžinimo spręsti teisminiu būdu. Teisės aktai nenustato pareigos ginčus su ūkio subjektais spręsti teisminiu keliu, todėl Komisijos motyvas nekompensuoti UAB „Verslo projektai“ patirtų avansinių mokėjimų dėl to, kad pareiškėjas neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus, yra neteisėtas.
9. Atsakovas Komisija, atstovaujama Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad iš UAB „Voltaik-Tau“ 2013 m. rugpjūčio 5 d. pranešimo matyti, jog ši bendrovė pareiškėjo sumokėtų avansinių mokėjimų negrąžins, nes įskaitys juos kaip padengiančius minimalius UAB „Voltaik-Tau“ nuostolius. Komisijos nuomone, UAB „Verslo projektai“ nesiėmimas realių veiksmų, siekiant susigrąžinti sumokėtus 24 169,60 Lt dydžio avansus galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis protingumo ir teisingumo reikalavimus tuo atveju, jeigu UAB „Voltaik-Tau“ būtų pagrindęs, kad vykdydamas sutartinius įsipareigojimus patyrė faktinių išlaidų. Komisija pareiškėjo pateiktus dokumentus ir paaiškinimus įvertino kaip nepagrindžiančius išlaidų patyrimo, todėl vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, nusprendė šių išlaidų nekompensuoti.
10. Atsakovas manė, kad sprendimai nekompensuoti pareiškėjui 24 169,6 Lt prašomos kompensuoti sumos yra teisingi ir pagrįsti, nes UAB „Voltaik-Tau'‘ avansų negrąžinimas neatitinka CK 1.5 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos civilinių teisinių santykių subjektams veikti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Komisija prašomus panaikinti sprendimus priėmė pagal jai suteiktus įgaliojimus ir diskreciją.
11. Atsakovas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi, teismas negali visiškai pakeisti Komisijos, jis neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės turėtų apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Teismas taip pat turėtų įvertinti, ar priimant skundžiamus Komisijos sprendimus buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas.
II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: panaikino Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimus Nr. 17R-3278 ir Nr. 17R-3279 ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti UAB „Verslo projektai“ prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, laikantis teismo sprendime pateikto teisės aiškinimo. Taip pat teismas priteisė UAB „Verslo projektai“ iš Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 875 Lt (253 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
13. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad pareiškėjas Komisijai pateikė 2013 m. kovo 9 d. prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, kuriuose prašė kompensuoti po 12 084,8 Lt sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo išlaidas. Komisija 2014 m. sausio 13 d. sprendimais Nr. 17R-3278 bei Nr. 17R-3279 prašymus atmetė nurodydama, kad UAB „Verslo projektai“ nepateikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą, ir dokumentais neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus. Atsakovas, vadovaudamasis Aprašo 4 punktu, išlaidas pripažino nepagrįstomis ir todėl nekompensuotinomis.
14. Teismas, vadovaudamasis Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Aprašo 4, 5.4.3 ir 6 punktais, nurodė, jog pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į Komisiją dėl tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, patirtų iki 2013 m. vasario 1 d., kompensavimo. Siekiant įvertinti tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar UAB „Verslo projektai“ išlaidos patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais.
15. Teismas nustatė, kad UAB „Voltaik-Tau“ ir UAB „Verslo projektai“ 2012 m. spalio 12 d. sudarė rangos sutartį Nr. VT-201210-31, kuria UAB „Voltaik-Tau“ įsipareigojo parengti ir gauti visus reikiamus dokumentus, sutikimus, projektus ir gauti leidimus 30 kw galios fotovoltinei saulės elektrinei įrengti bei eksploatuoti, nustatytais terminais pristatyti į darbų atlikimo vietą visą sutartyje numatomą įrangą bei perleisti pareiškėjui nuosavybės teisę į ją, atlikti darbus, siekiant įrengti 30 kw galios fotovoltinę saulės elektrinę ir perduoti Bendrovei funkcionuojančią saulės elektrinę ir prijungti saulės elektrinę prie AB „Lesto“ skirstomųjų tinklų bei užtikrinti sutarties dėl elektros energijos pardavimo AB „Lesto“ pasirašymą. Pagal Sutartį pareiškėjas turėjo sumokėti 12 084,8 Lt avansą. Bendra darbų suma - 208 894,4 Lt su PVM. 2012 m. lapkričio 5 d. buvo sudaryta analogiška rangos sutartis Nr. VT-201211-3 dėl kitos elektrinės. Iš 2012 m. spalio 12 d. kasos pajamų orderio kvito Serija VTE Nr. 201 matyti, kad pareiškėjas UAB „Voltaik-Tau“ sumokėjo 3 500 Eur (12 084,8 Lt) avansinį mokėjimą pagal rangos sutartį Nr. VT-201210-31. Tokia pati suma pardavėjui pagal rangos sutartį Nr. VT-201211-3 buvo sumokėta 2012 m. lapkričio 5 d. kasos pajamų orderio kvitu Serija VTE Nr. 236. Iš rangos sutarčių Nr. VT-201210-31 ir Nr. VT-201211-3 nuostatų matyti, kad aptarti mokėjimai yra avansiniai.
16. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 25 d. pranešimu informavo UAB „Voltaik-Tau“, jog nuo 2013 m. liepos 31 d. vienašališkai nutraukia 2012 m. spalio 12 d. sudarytą rangos sutartį Nr. VT- 201210-31 ir 2012 m. lapkričio 5 d. rangos sutartį Nr. VT -201211-3 ir prašė grąžinti sumokėtą 7 000 Eur avansą. UAB „Voltaik-Tau“ 2013 m. rugpjūčio 5 d. pranešime nurodė, kad remiantis rangos sutartimis, sumokėti avansiniai mokėjimai nebus grąžinti, jie įskaitomi minimaliems rangovo nuostoliams padengti.
17. Teismas sprendė, jog aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina UAB „Verslo projektai“ siekį susigrąžinti avansinius mokėjimus. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčijama, kad pareiškėjo prašytas kompensuoti avansas yra susijęs su elektros projekto plėtojimu ir yra sumokėtas iki 2013 m. vasario 1 d. Šiuos faktus įrodo Sutarčių dalykas, pareiškėjo įgyti leidimai plėtoti elektros energiją bei avansinio mokėjimo pavedimų datos.
18. Teismas nurodė, kad Aprašo 5.4.3 punktas kartu su kitomis kompensacijų rūšimis numato ir teisę gauti kompensaciją už sumokėtus ir negrąžintus avansinius mokėjimus pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo. Kompensuojant šiuos mokėjimus turi būti įgyvendinta ir Aprašo 4 punkto nuostata, kad mokėjimai būtų pagrįsti ir patvirtinti išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Kartu su prašymu Komisijai pateikiami dokumentai išvardinti Aprašo 10 punkte: su elektrinės projekto plėtojimu tiesiogiai susijusių paslaugų ir (ar) prekių įsigijimą ar avansinius mokėjimus patvirtinantys dokumentai (banko išrašas apie atliktus pavedimus, sąskaita faktūra, kasos kvitas, kasos pajamų orderis, mokėjimo nurodymas ar kita); nepriklausomo turto vertintojo pateiktos turto vertinimo ataskaitos, kai to reikia; sutartis, kuria vadovaujantis buvo ar turėjo būti įsigytos su elektrinės projekto plėtojimu tiesiogiai susijusios paslaugos ir (ar) prekės (jeigu tokia sudaryta). Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti dokumentai šias sąlygas atitinka ir formaliąja prasme yra tinkami.
19. Teismas sprendė, jog iš pareiškėjo 2013 m. gruodžio 13 d. papildomų paaiškinimų Komisijai matyti, kad Sutartys buvo nutrauktos vienašališkai remiantis CK 6.658 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad, jei yra svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo. Nors pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad rangovas turėjo nuostolių dėl Sutarčių nutraukimo, tačiau faktiniai tai įrodantys duomenys teismui nepateikti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kad Sutarčių objektu buvo ir dokumentų parengimas leidimams gauti, o leidimai buvo gauti, sprendė, kad rangovas dalį savo įsipareigojimų pagal Sutartis yra įvykdęs. Pagal civilinę sutartį įsipareigojimus įvykdęs asmuo įgyja teisę į apmokėjimą, taigi UAB „Voltaik-Tau“ turėtų pagrindą pareikšti reikalavimą dėl Sutarčių nutraukimais padarytų nuostolių atlyginimo pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį.
20. Teismas taip pat nurodė, kad elektros energijos supirkimo tarifo sumažinimas, dėl kurio pareiškėjas atsisakė ketinimų įrengti elektrines, buvo numatytas Pakeitimo įstatyme. Šio įstatymo bei Įgyvendinimo įstatymo projektai Seimui buvo pateikti 2013 m. sausio 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 23, o Vyriausybės posėdžiui abu projektai pateikti Energetikos ministerijos 2013 m. sausio 11 d. raštu Nr. (8.1-10)-3-87. Kaip matyti iš šio rašto, projektai buvo teikiami pakartotinai. Pirmų kartų Energetikos ministerijos pateikti projektai teisės aktų projektų duomenyse užregistruoti 2013 m. sausio 7 d., o Sutartys sudarytos 2012 m. spalio 12 d. ir 2012 m. lapkričio 5 d., avansai pervesti Sutarčių sudarymo metu. Teismo vertinimu, šie duomenys rodo, jog Sutarčių sudarymo bei avanso sumokėjimo metu nebuvo jokių duomenų apie galimus tarifų pasikeitimus bei būsimą kompensacijų mokėjimą. Avanso dydis sudaro tik 7 procentus nuo Sutarčių kainos, jo pervedimas Sutarčių sudarymo metu yra suprantamas, kadangi rangovas atliko veiksmus, susijusius su leidimų plėtoti elektros energiją gavimu. Po 2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 priėmimo turėti nuostoliai nebuvo deklaruoti.
21. Teismas sprendė, jog rangovo teisė vienašališko Sutarčių nutraukimo pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį atveju negrąžinti avanso ir pasilikti jį kaip minimalių nuostolių kompensaciją buvo numatyta Sutarčių 6.5 punkte. Tuo atveju, kai sutartyje numatoma sutarties šalies teisė dėl sutartyje aptartų sutarties vykdymo pažeidimų pasilikti avansą, avansas atlieka ne tik mokėjimo pagal sutartį, bet ir netesybų funkciją baudos forma. Taigi, sprendžiant dėl avansinių mokėjimų kompensavimo būtina atsižvelgti ir į CK 6 knygos XXII skyriaus II skirsnį „Sutartinė atsakomybė“. Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 3 dalis numato, kad ne visada šalys įgyja teisę į pilną sutartyje numatytų netesybų kompensavimą. Minėtas straipsnis suteikia teisę teismui svarstyti sutartinių netesybų dydį. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Sutarčių sudarymo, prievolių vykdymo, netesybų taikymo ir avanso grąžinimo klausimai yra reglamentuojami CK normomis. Šiems santykiams taikomi pagrindiniai civilinių santykių principai. CK 1.5 straipsnyje nurodyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
22. Teismas vertino, jog teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios rodytų, kad pareiškėjas ar rangovas būtų piktnaudžiavę civilinėmis teisėmis ar veiktų tokiu būdu, kad padidintų kompensuotinus nuostolius, todėl jų elgesys pripažįstamas atitinkančiu CK 1.5 straipsnio nuostatas. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes bei atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad Komisija nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Verslo projektai“ prašoma kompensuoti 24 169,6 Lt suma neatitiko Aprašo 4 punkto reikalavimų, todėl Komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimai Nr. 17R-3278 ir Nr. 17R-3279 yra nepagrįsti, taigi panaikinami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 punkto pagrindu.
23. Remdamasis nuostata, kad teismas nėra administravimo subjektas, teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti 24 169,60 Lt turėtų avansinio mokėjimo išlaidų tenkino iš dalies ir perdavė šį pareiškėjo prašymą Komisijai nagrinėti iš naujo. Teismas taip pat išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, pareiškėjui iš atsakovo priteisdamas 800 Lt už skundo surašymą ir 75 Lt žyminio mokesčio.
III. 24. Atsakovas Komisija, atstovaujama Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
25. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Įvertinus Aprašo 5.4 ir 5.4.3 punktų nuostatas, galima apibendrintai teigti, kad Aprašo punktų nuostatos Komisijai numato galimybę spręsti tik dėl tokių sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo kompensavimo, kurie buvo skirti materialiojo turto (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos) įgijimui arba atsiskaitymui už darbus (paslaugas), tiesiogiai susijusius su elektrinės įrengimu ar prijungimu prie elektros tinklų. Komisija nagrinėdama prašymus dėl išlaidų kompensavimo, kuriais prašoma kompensuoti sumokėtus ir negrąžintus avansus, sprendimus dėl tokių išlaidų kompensavimo priima tuomet, kai įsitikina, t. y. gauna dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjams nepaisant jų pastangų sumokėti avansai nebuvo grąžinti, bei kad jų negrąžinimas yra pagrįstas.
25.2. Pareiškėjo pateiktus dokumentus ir paaiškinimus Komisija įvertino kaip nepagrindžiančius 24 169,60 Lt dydžio išlaidų patyrimo, todėl vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, pagrįstai nusprendė šių išlaidų nekompensuoti. Pareiškėjas 12 084,80 Lt išlaidų (sumokėtas ir negrąžintas avansas), nurodytų prašyme reg. Nr. 15R-4294, patyrimą grindė šiais dokumentais: 2012 m. spalio 12 d. rangos sutartimi Nr. VT-201210-31; 2012 m. spalio 12 d. UAB „Voltaik-Tau“ išrašytu kasos pajamų orderio kvitu Serija VTE Nr. 201; 2013 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Voltaik-Tau“ pranešimu, kad sumokėti avansiniai mokėjimai nebus grąžinti. Pareiškėjas 12 084,80 Lt išlaidų (sumokėtas ir negrąžintas avansas), nurodytų prašyme reg. Nr. 15R-4295, patyrimą grindė šiais dokumentais: 2012 m. lapkričio 5 d. Rangos sutartimi Nr. VT-201211-3; 2012 m. lapkričio 5 d. UAB „Voltaik-Tau“ išrašytu kasos pajamų orderio kvitu Serija VTE Nr. 236; 2013 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Voltaik-Tau“ pranešimu, kad sumokėti avansiniai mokėjimai nebus grąžinti. Komisijos nuomone, šiuo atveju pareiškėjo nesiėmimas realių veiksmų siekiant susigrąžinti sumokėtus 24 169,60 Lt dydžio avansus galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis protingumo ir teisingumo reikalavimus tuo atveju, jeigu UAB „Voltaik-Tau“ pareiškėjui būtų pagrindusi, kad vykdydama sutartinius įsipareigojimus patyrė faktinių tokio dydžio išlaidų. UAB „Voltaik-Tau“ avansų negrąžinimas pareiškėjui, nesant motyvuoto pagrindimo, vertintinas kaip neatitinkantis CK 1.5 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos pareigos civilinių teisinių santykių subjektams veikti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
25.3. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-11001-14 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 3 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje. Šis ikiteisminis tyrimas susijęs su pareiškėjo ir kitų tuo pačiu adresu registruotų bendrovių pateiktais prašymais dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Pažymėta, kad be pareiškėjo, kuris registruotas adresu Didlaukio 80-96, Vilniuje, dar virš 70 bendrovių, registruotų tuo pačiu adresu, ir kurių vadovai pagrinde tie patys asmenys, t. y. R. S. V. ir A. K., pateikė prašymus dėl išlaidų kompensavimo, kuriais prašomos kompensuoti tokio pat dydžio išlaidos (12 084,80 Lt sumokėtas ir negrąžintas avansinis mokėjimas), o bendra tokių pareiškėjų prašoma kompensuoti suma viršija 2 000 000 Lt.
25.4. Komisija sprendimus priėmė pagal jai suteiktus įgaliojimus ir diskreciją. Apeliantas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-2637/2011.
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinę bylą sustabdė iki ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-11001-14 pabaigos. 2018 m. sausio 4 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas FNTT Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos 2018 m. sausio 4 d. raštas Nr. 25/9-1-1-102, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-11001-14, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, dalyje dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 203 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nutrauktas. 2017 m. gruodžio 1 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimu, 2017 m. gruodžio 20 d. patvirtintu Vilniaus miesto apylinkės teismo, ikiteisminis tyrimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nutrauktas, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 6 punktu ir BK 40 straipsniu (laidavimas). Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsniu ir atsižvelgęs į tai, kad FNTT atlikus ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-11001-14 išnyko aplinkybė, dėl kurios administracinė byla buvo sustabdyta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 8 d. nutartimi administracinę bylą atnaujino.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 27. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., kadangi byla administracine tvarka buvo pradėta nagrinėti iki įsigaliojant Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimų Nr. 17R-3278 ir Nr. 17R-3279 (toliau – ir Sprendimai), kuriais atsisakyta tenkinti UAB „Verslo projektai“ prašymus kompensuoti sumokėtus ir negrąžintus avansinius mokėjimus pagal Sutartis dėl elektrinių projektų plėtojimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
29. Sprendimuose Komisija, vadovaudamasi Aprašo 20 punktu, atmetė pareiškėjo prašymus (b. l. 10–11) dėl išlaidų, susijusių su elektrinių projektų plėtojimu, kuriuose pareiškėjas prašė kompensuoti po 3 500 Eur (12 084,8 Lt) sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal Sutartis. Komisija nurodė, kad Bendrovė nepateikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą, ir dokumentais neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus, todėl, vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, išlaidas sumokėtiems ir negrąžintiems avansiniams mokėjimams pagal Sutartis pripažino nepagrįstomis ir nekompensuotinomis (b. l. 14–15).
30. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1820/2014).
31. 2013 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kurie įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d. Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.
32. Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą negarantavo, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos. Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą ir sudaryti Komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Vyriausybė Apraše detalizavo kompensavimo tvarką, nustatė jo pagrindus ir sąlygas, kompensacijų dydžius, taip pat apibrėžė Komisijos kompetenciją.
33. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 3 punkte taip pat apibrėžta, jog išlaidomis Apraše laikomos tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos.
34. Taigi, minėtose nuostatose įtvirtinti reikalavimai kompensuotinoms išlaidoms. Lingvistiniu aspektu aiškinant Aprašo 4 punkto formuluotę, išlaidos turi būti patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos ir šiems trims požymiams įrodyti reikalingi išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo dokumentai.
35. Prašymai dėl išlaidų kompensavimo paduodami ir juos nagrinėja Komisija. Aprašo V skyriuje reglamentuojama Komisijos sudėtis ir veikla, nustatyta prašymų dėl išlaidų kompensavimo nagrinėjimo procedūra.
36. Aprašo 5 punkte išvardintos kompensuotinų išlaidų kategorijos (5.1 – 5.6 punktai), o Aprašo 5.7 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti kitų, nei nurodyta Aprašo 5 punkte, pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Aprašo 2 priede nurodyti maksimalūs kompensuotinų išlaidų dydžiai. Aprašo 6 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų, kurių dydis viršija nustatytus Aprašo 2 priede, pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo.
37. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 punktas).
38. Sistemiškai aiškinant aptartas nuostatas, darytina išvada, jog Komisijai suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagristos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio. Be to, Komisijos teisė vertinti išlaidų pagrįstumą tiesiogiai nurodyta minėtuose Aprašo 5.7 ir Aprašo 6 punktuose.
39. Aiškinimas, jog Komisijai nesuteikiama teisė vertinti išlaidų pagrįstumo reikštų, kad Komisija įgaliota atlikti tik formalų pareiškėjų pateikiamų dokumentų patikrinimą, tačiau, kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, Komisijai suteikti didesni įgaliojimai tirti pareiškėjų pateikiamus duomenis ir spręsti dėl išlaidų kompensavimo apimties.
40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Komisija turėjo teisę vertinti pareiškėjo nurodytų ir prašytų kompensuoti išlaidų pagrįstumą. Toks Aprašo nuostatų aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ankstesnėse šios kategorijos bylose (žr. pvz., 2015 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-157-525/2015; 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-390-525/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1118-525/2015; 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1228-525/2015; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1752-525/2015; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1923-525/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2075-552/2015 ir kt.).
41. Taigi, kompensuojamos tik tos patirtos išlaidos, kurios pripažįstamos pagrįstomis. Komisija kompetentinga vertinti išlaidų pagrįstumą, taigi, reikalavimas pagrįsti išlaidas nelaikytinas pertekline prievole. Akivaizdu, jog asmuo, prašantis su elektrinės plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo, yra suinteresuotas tokių išlaidų atlyginimu, taigi ir tinkamu jų pagrindimu. Remiantis Aprašo 4 punkto bei 5.4.3 punktais, taip pat pažymėtina, jog avansas civiline prasme yra prievolių užtikrinimo priemonė, tačiau, norint gauti už jo sumokėjimą kompensaciją, avansas privalo būti pagrįstas (t. y. išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo dokumentais).
42. Tuo tarpu, nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas kaip užsakovas ir UAB „Voltaik-Tau“ kaip rangovas sudarė 2012 m. spalio 12 d. rangos sutartį Nr. VT-201210-31 (b. l. 16–20) ir 2012 m. lapkričio 5 d. rangos sutartį Nr. VT-201211-3 (b. l. 21–25). Pagal Sutartis rangovas įsipareigojo parengti ir gauti visus reikiamus dokumentus, sutikimus, projektus ir gauti leidimus 30 kw galios fotovoltinėms saulės elektrinėms įrengti bei eksploatuoti, nustatytais terminais pristatyti į darbų atlikimo vietą visą Sutartyse numatytą įrangą bei perleisti pareiškėjui nuosavybės teisę į ją, atlikti darbus, siekiant įrengti 30 kw galios fotovoltines saulės elektrines, ir perduoti Bendrovei funkcionuojančias saulės elektrines ir prijungti jas prie AB „Lesto“ skirstomųjų tinklų bei užtikrinti sutarties dėl elektros energijos pardavimo AB „Lesto“ pasirašymą (Sutarčių 1.1 p.). Pagal kiekvieną iš Sutarčių pareiškėjas per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos turėjo sumokėti po 3 500 Eur (12 084,8 Lt) avansą. Bendra darbų pagal kiekvieną iš Sutarčių suma – po 60 500 Eur (208 894,4 Lt) su PVM (Sutarčių 3.2 p.). Šalys taip pat sutarė, kad užsakovui vienašališkai nutraukus Sutartį, užsakovas privalo atlyginti visus rangovo nuostolius; minimaliais rangovo nuostoliais laikoma užsakovo sumokėto avansinio mokėjimo suma (Sutarčių 6.5 p.).
43. Iš 2012 m. spalio 12 d. kasos pajamų orderio kvito Serija VTE Nr. 201 matyti, kad pareiškėjas UAB „Voltaik-Tau“ sumokėjo 3 500 Eur (12 084,8 Lt) avansinį mokėjimą pagal rangos sutartį Nr. VT-201210-31 (b. l. 26). Tokio pat dydžio avansinis mokėjimas buvo sumokėtas pagal rangos sutartį Nr. VT-201211-3, tai įrodo 2012 m. lapkričio 5 d. kasos pajamų orderio kvitas Serija VTE Nr. 236 (b. l. 236). Iš aptartų Sutarčių nuostatų matyti, kad šie mokėjimai yra avansiniai.
44. Pareiškėjas 2013 m. liepos 25 d. pranešimu informavo UAB „Voltaik-Tau“, kad nuo 2013 m. liepos 31 d. vienašališkai nutraukia Sutartis ir prašė grąžinti sumokėtus 7 000 Eur dydžio avansinius mokėjimus (b. l. 32). UAB „Voltaik-Tau“ 2013 m. rugpjūčio 5 d. pranešime nurodė, kad remiantis Sutartimis, sumokėtų avansinių mokėjimų negrąžins, jie įskaitomi minimaliems rangovo nuostoliams padengti.
45. Atsakydamas į prašymą pateikti dokumentus ir paaiškinimus, pagrindžiančius, kokie sprendimai ir kodėl buvo priimti dėl pareiškėjo sumokėtų avansinių mokėjimų grąžinimo ar negrąžinimo, pareiškėjas 2013 m. gruodžio 13 d. papildomuose paaiškinimuose Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos nurodė, kad rangovas tinkamai ir laiku vykdė prisiimtus įsipareigojimus, gavo leidimus plėsti elektros gamybos pajėgumus, buvo atlikta pareiškėjo valdomų žemės sklypų tinkamumo projektams vykdyti analizė, buvo gautos AB „Lesto“ techninės sąlygos, užsakyti projektavimo darbai ir kt. Pareiškėjas paaiškino, kad nutraukė Sutartis vienašališkai remdamasis CK 6.658 straipsnio 4 dalimi, kadangi rangovas nesutiko įforminti Sutarčių nutraukimo šalių susitarimu, ir teigė, kad pagal jam rangovo žodžiu pateiktą informaciją bei parodytus dokumentus, rangovas patyrė žymių išlaidų, susijusių su subrangovų samdymu ir su dalies įrangos įsigijimu (b. l. 28–29). Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo paaiškinimus apie suteiktas paslaugas pagal Sutartis, kadangi jokie tokius teiginius patvirtinantys dokumentai byloje nepateikti.
46. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad rangovas faktiškai atliko (pradėjo atlikinėti) darbus, kuriuos turėjo atlikti pagal Sutartis, kad įgijo ar bent užsakė reikalingas prekes, įrangą. Nepaisant to, pareiškėjas, negavęs jokių prekių ar paslaugų, dėl kurių buvo susitarta Sutartimis, 2012 m. spalio 12 d. ir 2012 m. lapkričio 5 d. atlikęs avansinius mokėjimus, 2013 m. liepos 25 d. išreiškė norą jas vienašališkai nutraukti ir nesiėmęs jokių aktyvių veiksmų siekiant atgauti sumokėtus avansus ar bent jų dalį, sutiko visą avansų sumą – 7 000 Eur (24 169,6 Lt) palikti užsakovui. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas būtų ėmęsis visų įmanomų priemonių, kad būtų sumažintos išlaidos, patiriamos dėl Sutarties nutraukimo – derėjęsis su pardavėju dėl avansų grąžinimo ar dėl negrąžintinų avansų sumų dydžio, aiškinęsis, ar rangovas dėl Sutarčių nutraukimo realiai patyrė kokių nors sąnaudų ar nuostolių.
47. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas, kaip ūkio subjektas, vykdantis ar planuojantis vykdyti komercinę veiklą, šiuo atveju – plėtoti saulės šviesos energijos elektrinės projektą, veikdamas sąžiningai ir rūpestingai, visų pirma, pats turėtų būti suinteresuotas patirti kuo mažesnius nuostolius dėl sandorio nutraukimo. Tai, kad pareiškėjas net nesiderėdamas su rangovu dėl rangos sutarties nutraukimo sąlygų, nusprendė kreiptis dėl kompensacijos gavimo iš valstybės, vertintina kaip paties pareiškėjo subjektyviai pasirinktas elgesio modelis, nepagrindžiantis kompensacijos reikalavimo.
48. Be to, Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. nutarime, patvirtintame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi (ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-11001-14) (toliau – ir Nutarimas), pateikti duomenys kelia rimtų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų duomenų patikimumo, kadangi pareiškėjo buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, be to, remiantis Nutarime užfiksuotais parodymais, ir pareiškėjo, ir rangovo UAB „Voltaik-Tau“ sutartiniais reikalais faktiškai rūpinosi tas pats asmuo (Nutarimo 3, 5 psl.).
49. Apibendrinant tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegijos nuomone, Komisija pagrįstai sprendė, jog išlaidos, patirtos dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų, nagrinėjamu atveju nepagrįstos ir nekompensuotinos, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai panaikino Komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimus Nr. 17R-3278 ir Nr. 17R-3279. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. Įstatymo Nr. VIII- 1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo projektai“ skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė