Legislator Case Law & Legislation
4b01b6b0-b65c-4368-bfee-2294b4482bfa AI generated

4b01b6b0-b65c-4368-bfee-2294b4482bfa · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 4b01b6b0-b65c-4368-bfee-2294b4482bfa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „ŽVC“ 41454,12 Lt įsiskolinimÄ už 2004-07-30 Sutarties dėl komunalinių paslaugų galiojimo laikotarpiu (iki 2010-01-01) atsakovui perteiktÄ elektros energijÄ , 56082,43 Lt įsiskolinimÄ už 2010 m. sausio mėn. – 2010 gegužės mėn. laikotarpiu atsakovui perteiktÄ elektros energijÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; Â

Legislator headnote

AI generated

4b01b6b0-b65c-4368-bfee-2294b4482bfa · Vilniaus apygardos teismas: Iki 2010-01-01 elektros energija atsakovui buvo perteikiama 2004-07-30 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos sutarties dėl komunalinių paslaugų pagrindu, kurioje Å¡alys susitarė dėl atsiskaitymo tvarkos ir tarifų. Sutarties Å¡alių buvo ne kartÄ keista ir papildyta, keičiant elektros energijos tarifus, atsižvelgiant į pasikeitusius Å¡ios paslaugos tiekėjo įkainius. Paskutinis Å¡alių sulygtas tarifas už elektros energijÄ buvo nustatytas 2009-01-02 abipusiu Å¡alių susitarimu ir sudarė 0,285 Lt plius PVM už vienÄ kw/h, prie visos sumos papildomai priskaičiuojant 2,6 proc. elektros energijos nuostolių kabeliuose ir transformatoriuose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Å vedienės,Â

kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Marijono Greičiaus,

teismo posėdyje apeliacine

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „ŽVC“ atskirÄ jį

skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-16125-727/2010 pagal ieÅ¡kovo Mokslinės

gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ ieškinį atsakovui UAB „ŽVC“ dėl skolos

priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas Mokslinė gamybinė AB „Precizika“ 2010-06-29 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas dokumentinio proceso tvarka:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „ŽVC“ 41454,12 Lt įsiskolinimÄ už 2004-07-30 Sutarties dėl komunalinių paslaugų galiojimo laikotarpiu (iki 2010-01-01) atsakovui perteiktÄ elektros energijÄ , 56082,43 Lt įsiskolinimÄ už 2010 m. sausio mėn. – 2010 gegužės mėn. laikotarpiu atsakovui perteiktÄ elektros energijÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; Â

2) pritaikyti atsakovui UAB „ŽVC“ laikinÄ sias apsaugos priemones, nepraneÅ¡ant apie tai atsakovui – atsakovo nekilnojamų ir kilnojamų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos (97536,55 Lt ) areÅ¡tÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovui ir atsakovui nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys žemės sklype ŽirmÅ«nų g. 139, Vilniuje, unikalus Nr. 0101-0018-0035. Kadangi atsakovui priklausančio administracinio pastato, unikalus Nr. 1099-5018-2020, vietiniai inžinieriniai tinklai, kuriais pastatas aprÅ«pinamas elektros energija, Å¡iuo metu yra prijungti prie ieÅ¡kovui priklausančių inžinierinių tinklų ir atsakovas nėra įsiregistravęs atskiru abonentu elektros energijos teikimo įmonėse, ieÅ¡kovas atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka perteikia elektros energijÄ .

Iki 2010-01-01 elektros energija atsakovui buvo perteikiama 2004-07-30 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos sutarties dėl komunalinių paslaugų pagrindu, kurioje Å¡alys susitarė dėl atsiskaitymo tvarkos ir tarifų. Sutarties Å¡alių buvo ne kartÄ keista ir papildyta, keičiant elektros energijos tarifus, atsižvelgiant į pasikeitusius Å¡ios paslaugos tiekėjo įkainius. Paskutinis Å¡alių sulygtas tarifas už elektros energijÄ buvo nustatytas 2009-01-02 abipusiu Å¡alių susitarimu ir sudarė 0,285 Lt plius PVM už vienÄ kw/h, prie visos sumos papildomai priskaičiuojant 2,6 proc. elektros energijos nuostolių kabeliuose ir transformatoriuose.

Susitarimo pagrindu atsakovui taikytas 0,285 Lt už kw/h elektros įkainis padengė tik dalį ieškovo faktinių išlaidų. Dėl žemesnės nei reali elektros energijos kaina buvo susitarta tik todėl, kad tarp šalių buvo susiklostę geri santykiai ir tikintis, kad greitu metu atsakovas atsijungs nuo ieškovo. Tačiau atsakovas per daugiau nei 5 sutarties galiojimo metus to nepadarė. Ieškovas, neketindamas vykdyti nuostolingos sutarties, 2009-09-23 pranešimu Nr. 357 vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2010-01-01.

Atsakovas ilgÄ laikÄ neatsiskaito su ieÅ¡kovu bei akivaizdžiai nepripažįsta įsiskolinimo ir vengia jį padengti. Atsižvelgiant į tai bei į didelę įsiskolinimo sumÄ , laikytina, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«simo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (LR CK 6.2 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.63 str. 1 d. 2 p., 2 d., 6.210 str. 2 d., LR CPK 145 str., 148 str.).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-07-08 nutartimi nutarė ieškovo Mokslinės gamybinės AB „Precizika“

reikalavimo dėl 97536,55 Lt skolos priteisimo įvykdymui užtikrinti areÅ¡tuoti atsakovo UAB „ŽVC“ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ 97536,55 Lt sumai, Å¡iam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikÅ¡to reikalavimo ribose areÅ¡tuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sÄ skaitose arba pas trečiuosius asmenis ir grynuosius pinigus kasose, leidžiant daryti privalomus atsiskaitymus biudžetui, su darbo teisiniais santykiais susijusias iÅ¡mokas bei mokėjimus ieÅ¡kovui; surasti ir apraÅ¡yti areÅ¡tuojamÄ turtÄ pavesti ieÅ¡kovo pasirinktam antstoliui. Nurodė, kad pritaikius minėtÄ apsaugos priemonę, kuri yra laikina, bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo bÅ«das, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas turi bÅ«ti tenkinamas. Reikalavimas yra turtinio pobÅ«džio, jo suma juridiniam asmeniui yra ženkli (97536,55 Lt), ir tai pagal formuojamÄ teismų praktikÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu laikytina pakankama aplinkybe Å¡ių priemonių taikymui, nes sukelia galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (LR CPK 148 str. 1 d., 4 d.).

Atsakovas UAB „ŽVC“ pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-08 nutartį. Nurodė, kad teisės doktrinoje tvirtinama, kad nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tuo atveju, kai ieÅ¡kinys yra pareiÅ¡kiamas ekonomiÅ¡kai stipriam juridiniam asmeniui. Didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcija nėra absoliuti. IÅ¡ pateikiamo balanso matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 69285066 Lt vertės turtas. Atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, tačiau skoliniai įsipareigojimai gali bÅ«ti grÄ Å¾inti per ilgÄ laikÄ .

Atsakovo turto dalį sudaro nekilnojamasis turtas, tame tarp nuomojami iÅ¡imtinai didelio ploto administraciniai bei sandėliavimo pastatai, todėl atsakovas iÅ¡ patalpų nuomos veiklos gauna pastovias ir mažai kintančias pajamas. 2009 m. atliktas atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertinimas patvirtina, kad vien tik atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis ŽirmÅ«nų g. 139, ŽirmÅ«nų g. 139 A, bei Ukmergės g. 120, Vilniuje, buvo vertas 56630000 Lt. Tokios vertės nekilnojamÄ jį turtÄ valdančiai įmonei pareikÅ¡tas 100000 Lt nesiekiantis turtinis reikalavimas negali bÅ«ti laikomas dideliu ar sunkiau įvykdomu.

Atsakovo banko sÄ skaitoje kiekvienÄ mėnesį, t.y. nuolat esanti suma, apytikriai lygi pareikÅ¡to reikalavimo sumai ar net virÅ¡ija jÄ . Sprendžiant dėl atsakovo Å«kinės veiklos, turi bÅ«ti įvertinta, kad atsakovas vykdo tęstinio pobÅ«džio veiklÄ , siekia vykdomos veiklos plėtros. IeÅ¡kovas, reikalaudamas nagrinėjamojoje byloje pritaikyti didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcijÄ , privalo pateikti konkrečius faktinius duomenis apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtÄ , finansinę padėtį.

IeÅ¡kovas aptartÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ pažeidė. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neturės jokios įtakos teismo sprendimo užtikrinimui, negali bÅ«ti taikomos, o pritaikytos – turi bÅ«ti panaikintos. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas iÅ¡sprendžia apie praÅ¡ymo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimÄ , pranešęs atsakovui. Tuo iÅ¡ esmės atsakovui sudaroma galimybė praÅ¡yti teismÄ taikyti galimų nuostolių atlyginimÄ , įmokėti į teismo sÄ skaitÄ reikalaujamÄ priteisti sumÄ , pateikti laidavimÄ ar įkeisti turtÄ (Lietuvos apeliacinis teismas 2009-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-163/2009).

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie galimÄ atsakovo turtÄ slėpimÄ , rengimÄ si perleisti tretiesiems asmenims, atsakovui priklausančio turto suvaržymus ar kitokias aplinkybes, susijusias su atsakovu, kurios patvirtintų galimÄ grėsmę teismo sprendimo vykdymui (LR CPK 74 str. 5 d., 6 d., 144 str. 1 d., 146 str., 148 str. 1 d., 177 str. 1 d., 178 str., 185 str., 199 str. 1 d., 337 str. 291 str.

1 d. 5 p., 329 str. 1 d., 337 str.).

IeÅ¡kovas Mokslinė gamybinė AB „Precizika“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-08 nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas (2010-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-996/2010) yra pažymėjęs, jog tam, kad įvertinti, ar atsakovui paÅ¡oma priteisti suma yra didelė, įtakos turi atsakovo finansinės galimybės. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo teismui pateiktų duomenų, didžioji dalis atsakovui priklausančio turto yra nuomos tikslais naudojamas nekilnojamasis turtas, kuris yra įkeistas bankui, todėl turtas yra nelikvidus, nes priėmus ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ ir siekiant šį turtÄ realizuoti, bÅ«tų susiduriama su objektyviomis kliÅ«timis, apsunkinančiomis arba padarančiomis neįmanomu sprendimo įvykdymÄ . Per praėjusius metus atsakovo gautas pelnas buvo daugiau nei 6 kartus mažesnis už ieÅ¡kinio sumÄ . Atsakovas turi kiekvienais metais vykdyti didžiulius ilgalaikius piniginius įsipareigojimus kredito įstaigoms. Per 2010 metus atsakovas turės atlikti 3896461 Lt dydžio mokėjimus. IeÅ¡kovo per praėjusius metus gautas nedidelis pelnas patvirtina, kad atsakovas po įsipareigojimų visiems kreditoriams nebÅ«tų pajėgus atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Lietuvos apeliacinis teismas (2010-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2010) yra pažymėjęs, kad teismas, taikydamas LR CPK 145 str. numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė (LR CPK 144 str. 1 d., 145 str., 148 str. 1 d., 337 str. 1 d. 1 p.).

Atskirasis skundas atmestinas. Ä®statymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygÄ bei esminį apribojimÄ : laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Apelianto argumentai, kad nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo turtui nepagrįsti tuo požiÅ«riu, kad pagal susiformavusiÄ Lietuvos teismų praktikÄ jau vien didelė ieÅ¡kinio suma yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad 97536,55 Lt ieÅ¡kinio suma yra didelė, sudaranti CPK

144 str. 1 d. numatytÄ pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ .

Tai, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyta, koks konkretus atsakovo turtas yra areÅ¡tuojamas, nėra teisinė kliÅ«tis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes įstatymų leidėjas numatė galimybę areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ , pavedant jį surasti ir apraÅ¡yti ieÅ¡kovo pasirinktam antstoliui (LR CPK 148 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiÅ¡kia bylos iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės ieÅ¡kovo naudai, nes reikalavimų pagrįstumÄ vertina pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ CPK nustatyta tvarka. Skundžiama nutartimi areÅ¡tuotas atsakovo turtas 97536,55 Lt sumai nevirÅ¡ija ieÅ¡kinio sumos. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad turto areÅ¡tas pagal ieÅ¡kinio sumÄ atitinka proporcingumo principÄ ir siekiamÄ tikslÄ užtikrinti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Apelianto argumentai, kad įmonė dirba stabiliai, palyginus su jos metine apyvarta ir turimu turtu, kad atsakovas mano, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma yra maža atsakovo įmonei, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti atskirÄ jį skundÄ . Tai, kokie yra apelianto vykdomos veiklos rodikliai ir turtinė padėtis (b.l. 73-133), nesuteikia apeliantui jokių teisinių privilegijų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ .

Tai, kad apeliantui nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka CPK 291 str. reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, nepranešęs atsakovui, nes Å¡iuo atveju dėl didelės ieÅ¡kinio sumos buvo reali grėsmė, jog toks praneÅ¡imas galėjo sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padaryti jų taikymÄ nebeįmanomÄ . Tai neužkirto kelio atsakovui pasinaudoti apeliacijos teise ir apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

 Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistomas Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo Å¡alių tarpusavio santykiais, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ .

Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 144 str. –148 str., 314 str.,

320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, apeliantas turi pareigÄ atlyginti 13,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (b.l. 143) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

n u t a r ė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartį nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovo UAB „ŽVC“ 13,80 Lt (trylika litų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.

Kolegijos

pirmininkė                                                                                               Neringa

Švedienė

Teisėjai                                                                                                               Alma Urbanavičienė

                                                                                                          Â

     Marijonas Greičius