2019-05-22 Nr. AB-11671-3-61-3-00293-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-208-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00293-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. N. prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo administracinėje byloje Nr. eAS-208-438/2019 pagal pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja J. N. kreipėsi į teismą su skundu dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. S2018/(21.12-2101)-12-6689 (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo ir įpareigojimo tinkamai išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 19 d. skundą (toliau – ir Skundas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos J. N. skundą.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjos J. N. skundą arba perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pareiškėja, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčija vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos (Lietuvos banko) atsisakymą nagrinėti vartojimo ginčą, todėl šis ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalį byla perduodama pagal rūšinį teismingumą tuo atveju, kai skundas jau yra priimtas nagrinėti, tačiau šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai neperdavė bylos bendrosios kompetencijos teismui, laikytini nepagrįstais. Taip pat teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, į tai, kad šiuo atveju pareiškėjai išlieka fundamentali teisė kreiptis teisminės gynybos, paduodant ieškinį bendrosios kompetencijos teismui.

III

Pareiškėja 2019 m. balandžio 3 d. pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą apeliacine tvarka išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eAS-208-438/2019 ir išspręsti pareiškėjos 2019 m. vasario 3 d. atskirajame skunde pareikštą procesinį prašymą dėl atskirosios nutarties atsakovo atžvilgiu priėmimo.

Pareiškėja nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatytas atsakovo neteisėtų veiksmų faktas dėl įstatyminės pareigos – priimame administraciniame sprendime detaliai ir aiškiai nurodyti sprendimo apskundimo tvarką, netinkamo įgyvendinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja buvo suklaidinta Sprendime nurodant klaidingą šio Sprendimo apskundimo tvarką. Pareiškėjos įsitikinimu 2019 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi buvo konstatuotas atsakovo veiksmais padarytas neįgalaus vartotojo interesų pažeidimas, sąmoningai jį suklaidinant dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarkos, kas tiesiogiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam, atkartojamo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, principui, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-439/2013). Pareiškėjos teigimu, esant įrodytam ir teismo pripažintam netinkamam atsakovo procesinių pareigų įgyvendinimui pareiškėja siekia, kad jo atžvilgiu vadovaujantis ABTĮ 110 straipsniu būtų priimta atskiroji nutartis.

Pareiškėja akcentuoja, kad visi procesų šalių ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais pateikti procesiniai prašymai privalo būti išsprendžiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą pareiškėjos procesinės teisės pažeidimas pašalintinas apeliacinės instancijos teismui priimant papildomą procesinį sprendimą ir išsprendžiant pareiškėjos prašymą dėl atskirosios nutarties priėmimo atsakovo atžvilgiu.

Lietuvos bankas pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos prašymu priimti papildomą sprendimą ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Sprendžiant klausimą, ar šioje buvo pagrindas priimti papildomą sprendimą, pirmiausia pastebėtina, kad ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant teismas, priėmęs byloje sprendimą, savo iniciatyva arba proceso dalyvių pareiškimu gali priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Pareiškėja prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo bei atskirajame skunde prašė teismo ABTĮ 110 straipsnyje įtvirtinta tvarka priimti atskirąją nutartį. Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, kad tiek pirmosios instancijos, tiek, atitinkamai, ir apeliacinės instancijos teismas pareiškimą dėl papildomo sprendimo nagrinėja pagal ABTĮ 97 straipsnyje tvirtintas ribas – t. y. sprendžia, ar yra pagrindas byloje priimti papildomą sprendimą.

Išanalizavusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjos J. N. skundą arba perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo; 2) priimti atsakovo atžvilgiu atskirąją nutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmasis pareiškėjos reikalavimas buvo išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartimi, kuria apeliacinės instancijos teismas paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byla nebuvo išnagrinėta iš esmės. Remiantis ABTĮ 97 straipsnio 1 dalimi, teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą. Nagrinėjamu atveju sprendimo byloje priimta nebuvo, todėl ir pagrindo priimti papildomą sprendimą nėra.

Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Pagal ABTĮ 149 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas šio įstatymo 110 straipsnyje nustatytais atvejais gali priimti atskirąją nutartį. Apeliacinės instancijos teismas atskirąja nutartimi taip pat gali nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus teisės normų pažeidimus ar klaidas, kurie nėra pagrindas panaikinti sprendimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 110 straipsnio ir 149 straipsnio nuostatos yra taikomos, kai byla yra nagrinėjama iš esmės. Šiuo atveju, pareiškėjos byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, todėl jokių faktinių aplinkybių, susijusių su Lietuvos banko neteisėtais veiksmais, negalėjo būti nustatyta.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatytos ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos priimti papildomą sprendimą, todėl pareiškėjos prašymas priimti papildomą sprendimą atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. N. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas