2017-11-08 Nr. AB-20655-3-61-3-05782-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1538-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05782-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.2; 19.3.3; 19.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Faromas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Faromas“ skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. P., O. B., K. V. (K.) ir A. C. dėl sprendimų panaikinimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Faromas“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu, kurį vėliau patikslino (toliau skundas ir patikslintas skundas kartu įvardijami skundu), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir teritorinis registratorius) 2014 m. vasario 7 d. sprendimą suformuoti naują daiktą – negyvenamąsias patalpas – dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Dirbtuvės); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir centrinis registratorius) 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. spr1-251; 3) panaikinti negyvenamųjų patalpų – Dirbtuvių – nuosavybės teisių 2014 m. vasario 7 d. registraciją A. C., 2014 m. liepos 28 d. nuosavybės teisės registraciją K. V. (K.) bei 2015 m. rugsėjo 17 d. nuosavybės teisės registraciją L. P. ir O. B..

2. Pareiškėjas paaiškino, kad remiantis tarp jo ir 654-osios Garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos (toliau – ir Bendrija) 2003 m. vasario 10 d. pasirašyta rangos sutartimi bei 2008 m. lapkričio 18 d. Bendrijos pažyma, UAB „Faromas“ tapo negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksai 3-28 ir 3-29), savininku. Bendrovės nuosavybės teisės į šias patalpas buvo įregistruotos nuo 2008 m. gruodžio 9 d. UAB „Faromas“, 2015 m. spalio mėnesį iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo gavęs pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų sąrašą, pastebėjo, kad L. P. ir O. B. vardu yra įregistruotos patalpos, turinčios tą patį žymėjimą plane, tačiau kitą unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Gavus detalų patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išrašą, buvo nustatyta, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014 m. vasario 7 d. sprendimu suformavo ir įregistravo naują daiktą – dirbtuves, turinčias tą patį žymėjimą plane, tačiau suteikė joms kitą unikalų numerį ir nuosavybės teises įregistravo A. C.. 2014 m. liepos 28 d. sprendimu nuosavybės teisės į Dirbtuves buvo įregistruotos K. K. (V.), o 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu – L. P. ir O. B.. Įvertinęs gautą informaciją, pareiškėjas kreipėsi į centrinį registratorių, kuris teritorinio registratoriaus 2014 m. vasario 7 d. ir 2015 m. rugsėjo 17 d. priimtus sprendimus paliko nepakeistus, motyvuodamas tuo, kad nuosavybės teisės į ginčo patalpas buvo įregistruotos remiantis pateiktais dokumentais.

3. UAB „Faromas“ atkreipė dėmesį, kad negyvenamoji patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasario 7 d. buvo suformuota ir įregistruota kito pareiškėjui priklausančio daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje. Priimant minėtą sprendimą, galiojo duomenys, kad toks daiktas jau yra suformuotas ir įregistruotas Bendrovės vardu. Registraciją atlikęs atsakovo darbuotojas negalėjo nepastebėti, kad patalpos, turinčios indeksus 3-28 ir 3-29, jau yra įregistruotos kito asmens vardu. UAB „Faromas“ nuomone, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) 9.3 bei 9.6 punktus ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 14 straipsnį. Pažymėjo, kad teritoriniam registratoriui nėra suteikta teisė įregistruoti aiškiai klaidingus duomenis. Centrinio registratoriaus veiksmų neteisėtumas, priimant ginčijamą 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą, pasireiškė tuo, kad nebuvo tinkamai įvertinti teritorinio skyriaus veiksmai ir jo priimtų sprendimų teisėtumas.

4. Pareiškėjo nuomone, teismui pripažinus nekilnojamojo daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimą neteisėtu, objektyviai neliktų ir paties daikto, todėl jo registracija trečiųjų suinteresuotų asmenų vardu turėtų būti panaikinta, nevertinant sandorių, kuriais remiantis ji buvo atlikta, teisėtumo.

5. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.75 straipsnio 3 dalimi, UAB „Faromas“ teigė, kad net padarius teorinę prielaidą, jog tretieji suinteresuoti asmenys įgijo nuosavybės teises, tos teisės negalėjo būti registruotos, taigi, atsakovų veiksmai akivaizdžiai prieštarauja imperatyviam draudimui. Bendrovės nuomone, aplinkybė, kad nė vienas trečiasis suinteresuotas asmuo nebandė realiai naudotis įgyta nuosavybės teise daiktą valdyti ir juo naudotis bei sudaromų sandorių skubotumas sudaro pagrindą manyti, kad atlikdami daikto teisinę registraciją, visi asmenys žinojo apie tikrąjį daiktą savininką – UAB „Faromas“.

6. Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Faromas“ atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

7. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti teritorinio registratoriaus 2014 m. vasario 7 d. ir 2014 m. liepos 28 d. sprendimus nutraukti, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 8 punktu, o likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas paaiškino, kad A. C. 2014 m. vasario 5 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro teritorinį skyrių ir prašė įregistruoti Dirbtuves bei jos nuosavybės teises į šias patalpas. Remiantis A. C. pateiktais dokumentais bei 2008 m. rugpjūčio 12 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu, Dirbtuvės bei nuosavybės teisės į jas 2014 m. vasario 7 d. buvo įregistruotos jos vardu. A. C. 2014 m. liepos 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Dirbtuves pardavė K. V. (K.) ir remiantis šia sutartimi buvo įregistruotos jos nuosavybės teisės į ginčo patalpas. K. V. 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Dirbtuves pardavė L. P. ir O. B., kurių nuosavybės teisės į jas buvo įregistruotos 2015 m. rugsėjo 17 d.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nuosavybės teisės į Dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nekilnojamojo turto registre taip pat buvo įregistruotos remiantis 654-osios Garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos pirmininko 2008 m. lapkričio 18 d. pažyma. Nekilnojamojo turto registratorius neturi teisės ir kompetencijos spręsti, kuri iš galiojančių pažymų buvo išduota pagrįstai ir teisėtai. Nei NKTĮ 14 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NKRĮ) 29 straipsnis nenustato pagrindo atsisakyti įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį, remiantis tuo, kad Nekilnojamojo turto registre (toliau – Registras) jau yra įregistruotas toks nekilnojamasis daiktas ir nuosavybės teisės į jį. Atliekant pastatų teisinę registraciją, įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau pati nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais. Situaciją, kai tą patį nekilnojamąjį daiktą įsigyja keli asmenys, reglamentuoja Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 4 dalis, o kilęs ginčas dėl daiktinės teisės turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

10. Atsakovas pažymėjo, kad Registro tvarkytojui pateiktoje 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti kadastro duomenys apie Dirbtuves sutapo su Registre įrašytais duomenimis apie šį pastatą, todėl nebuvo pagrindo neregistruoti L. P. ir O. B. nuosavybės teisių į Dirbtuves. Teritoriniam registratoriui pateiktoje 2014 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenys apie Dirbtuvių perleidėją K. V. taip pat sutapo su Registre įrašytais duomenimis apie pastato savininką. Įrašai Registre buvo atlikti remiantis galiojančiais dokumentais: 2013 m. gruodžio 11 d. Bendrijos pažyma, 2014 m. liepos 28 d. ir 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimis. Registre ir Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – Kadastras) klaidų nėra. Siekiant nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi būti įrodyta, kad dokumentai, kuriais remiantis tokie duomenys buvo įrašyti, yra neteisėti. Duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymuose nurodyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą. Registro tvarkytojas negali keisti Registre esančių duomenų, kitaip vertindamas tuos pačius duomenis, kurie buvo pagrindu padaryti pirminį įrašą Registre.

11. Teritorinis registratorius nurodė, kad UAB „Faromas“ teismui pateikti dokumentai – 2003 m. vasario 10 d. pasirašyta rangos sutartis ir 654-osios garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos 2008 m. lapkričio 18 d. pažyma nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į Dirbtuves.

12. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčijamas centrinio registratoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. spr1-251 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

13. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo K. V. prašė pareiškėjo UAB „Faromas“ skundą atmesti. Nurodė, kad 2010–2011 m. iš A. C. nuomojosi garažą, o vėliau jį nusipirko. Garažo pirkimo sandorį patvirtino notaras.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Faromas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Pirmosios instancijos teismas, išdėstęs faktines aplinkybes, pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjos skundo argumentai neįrodo nei vieno iš NTKĮ 14 straipsnio įtvirtintų pagrindų atsisakyti nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti Dirbtuves. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, registratoriaus sprendimai dėl nekilnojamųjų daiktų įregistravimo, daiktinių teisių į juos bei šių teisių suvaržymų gali būti ginčijami tik dėl to, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, kiti juridiniai faktai buvo įregistruoti be pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką. Pagal A. C. prašymą Dirbtuvės buvo įregistruotos remiantis tokio paties lygmens galiojančiu dokumentu (pažyma), kaip ir pagal pareiškėjo prašymą, o NTKĮ 14 straipsnis nenumato pareigos registratoriui atsisakyti registruoti Dirbtuves remiantis tuo, kad tas pats daiktas jau buvo įregistruotas kito asmens vardu.

16. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog nuosavybė į ginčo patalpas A. C. pateikus prašymą jau buvo įregistruota pareiškėjui, galėtų būti pagrindu ginčyti patį įregistravimo pagrindo teisėtumą, bet ne nuosavybės registraciją. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl dvigubos patalpų registracijos nuginčijimo būtų kreipęsis į teismą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad teritorinis registratorius 2014 m. vasario 7 d. sprendimu pagrįstai ir teisėtai įregistravo Dirbtuves.

17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir pareiškėjo skundo argumentai neįrodo nei vieno iš NTRĮ 29 straipsnyje įtvirtintų pagrindų atsisakyti nekilnojamojo turto registre įregistruoti A. C. nuosavybės teises į ginčo patalpas, o nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka su prašymu pateiktuose dokumentuose įrašytus duomenis.

18. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Dirbtuvių 2014 m. liepos 28 d. nuosavybės teisės registraciją K. V. (K.) bei 2015 m. rugsėjo 17 d. nuosavybės teisės registraciją L. P. ir O. B., remiantis NTRĮ 29 straipsnio 8 punktu, kadangi nesutapo duomenys apie registruojamo turto savininką, tačiau pagal NTKĮ 6 straipsnio 2 dalį, į įrašomus būtiniausius duomenis apie statinį, duomenys apie patalpų savininką nepatenka. Registratorius pagrįstai nurodė, kad NTRĮ 29 straipsnio 8 punkto nuostata nebuvo pažeista.

19. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Faromas“ jokių dokumentų, patvirtinančių, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas NTRĮ 16 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, nepateikė, byloje taip pat nėra duomenų apie 2013 m. gruodžio 11 d. pažymos, išduotos A. C., bei 2014 m. liepos 28 d. ir 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimą negaliojančiomis. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad tiek teritorinis, tiek centrinis registratorius padarė pagrįstą išvadą, jog nebuvo teisinio pagrindo panaikinti 2014 m. vasario 7 d. registratoriaus sprendimą suformuoti naują daiktą, turintį unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), ir panaikinti 2015 m. rugsėjo 17 d. registratoriaus sprendimą įregistruoti nuosavybės teises į ginčo patalpas L. P. ir O. B. vardu. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo įregistruotos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į jas, yra panaikintas ar negaliojantis, nėra pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti dėl to, kad jo nuosavybės teisės į Dirbtuves buvo įregistruotos anksčiau. Kadangi nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. V. (K.) ir L. P. bei O. B. buvo įregistruotos remiantis galiojančiomis nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimis, nėra teisinio pagrindo panaikinti šių asmenų nuosavybės į Dirbtuves.

III. 20. Pareiškėjas UAB „Faromas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

21. Bendrovė apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimo motyvas, kad jis nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl daiktinės teisės ar jos turinio, negali turėti reikšmės vertinant viešojo administravimo subjekto atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, vykdančio jam pavestas funkcijas viešojo administravimo srityje, teisėtumą, kadangi nekilnojamojo daikto suformavimui negali turėti įtakos teismo nurodyti dokumentai, nes jie gali būti vertintini tik kaip pagrindas įregistruoti nuosavybės ir kitas daiktines teises. Teismas skirtingų viešojo administravimo subjekto priimtų aktų – nekilnojamojo daikto suformavimo ir nuosavybės teisės įregistravimo – teisėtumą įvertino klaidingai, padarydamas išvadą, kad ir naujo daikto suformavimo teisėtumą lemia nuosavybės teisės įgijimą patvirtinantys sandoriai, aktai, juridiniai faktai ir kiti teisės aktuose numatyti dokumentai.

22. UAB „Faromas“ pažymi, kad teritorinio registratoriaus veiksmai suformuojant, nekilnojamąjį daiktą, suteikiant jam unikalų numerį ir įregistruojant nekilnojamojo turto kadastre, yra išimtinai viešojo administravimo sritis, o priimtų administracinių aktų (veiksmų) teisėtumą lemia tai, kiek šie aktai (veiksmai) yra pagrįsti įstatymais. Bendrovės nuomone, teismo išvada, kad teritorinis registratorius, suformuodamas naują daiktą, teisės aktais nustatytos registravimo tvarkos nepažeidė, yra padaryta neteisingai aiškinant įstatymą. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybės, kad naujas daiktas buvo suformuotas pažeidžiant NTKĮ.

23. Bendrovės nuomone, klaidinga yra ir teismo išvada, kad atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. vasario 7 d. sprendimas dėl naujo daikto suformavimo atitinka Kadastro nuostatų 9.3 bei 9.6 punktų reikalavimus. Trečiajam suinteresuotam asmeniui A. C. pateikus naują kadastrinių matavimų bylą tam pačiam daiktui, kurio kadastriniai matavimai jau buvo atlikti ir įregistruoti, teritorinis registratorius negalėjo nepastebėti, kad tai ne naujo daikto, kurį reikia formuoti, o jau suformuoto daikto kadastriniai matavimai. Be to, buvo pažeistas ir NTKĮ 14 straipsnis, kadangi asmenys, pateikę prašymą įregistruoti naują nekilnojamąjį daiktą, neturėjo tokios teisės, nes tas pats daiktas toje pačioje vietoje jau 2008 m. buvo įregistruotas apelianto vardu, kadastro duomenys galiojo ir pagal NTKĮ 3 straipsnį buvo laikomi teisingais. Kita vertus, atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas turėjo nustatyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens pateikti kadastro duomenys apie atliktus neva naujo daikto kadastrinius matavimus nesutampa su turimais duomenimis, kuriuos prieš suformuojant daiktą buvo pateikęs UAB „Faromas“.

24. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš esmės sutapatino viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumo vertinimą su dokumentų tokiems veiksmams atlikti buvimu. Ginčas kilo ne dėl teisės, o dėl viešojo administravimo subjekto – VĮ Registrų centro, vykdančio jam paskirtas funkcijas viešojo administravimo srityje, teisėtumo. Bendrovė neginčijo sandorių ir kitų juridinių faktų, kuriais remiantis buvo atlikta nuosavybės teisių į Dirbtuves teisinė registracija tretiesiems suinteresuotiems asmenims, teisėtumo. Ji ginčijo viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumą, įrodinėdama, kad nepaisant dokumentų, sudarančių pagrindą viešajame registre įregistruoti nuosavybės teisę, įregistravimo veiksmai negalėjo būti atlikti, nes prieštaravo tiek prievolinės, tiek viešosios teisės normoms. Pagrindo nuosavybės teisinei registracijai atlikti buvimas savaime nereiškia šių veiksmų teisėtumo. Apelianto nuomone, privalomumą skirti teisinės registracijos pagrindą ir pačią procedūrą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimo ir taikymo praktika. Kadangi nuosavybės teisės įgijimo pagrindų ginčijimas yra susijęs su ginču dėl pačios teisės ar jos turinio, toks ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendros kompetencijos teisme, o nustatytos registracijos tvarkos teisinis įvertinimas yra išimtinai viešojo administravimo subjekto veiksmų teisinis vertinimas, kuris turi būti atliekamas specializuotame teisme. Jeigu būtų remiamasi pirmosios instancijos teismo logika, bet koks teisinės registracijos ginčijimas būtų susijęs su registracijos pagrindų (sandorių, įvykių, aktų ir kt.) teisiniu vertinimu, todėl sektų išvada, kad toks ginčijimas specializuotame teisme iš viso nėra galimas, o tai prieštarauja vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką formuojančių teismų išvadoms.

25. Bendrovė nurodo, kad nustačius, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų pateikti registruoti duomenys apie turto perleidėją nesutampa su kadastre įrašytais duomenimis apie turto savininką, remiantis šiais dokumentais negalėjo būti atliekama nuosavybės teisės pasikeitimo, o taip pat ir antrinė nuosavybės teisės registracija. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pažeidė nuosavybės teisės paviešinimo procedūrą, nustatytą specialiuose įstatymuose, todėl nepriklausomai nuo pateiktų dokumentų formos ir turinio, nuosavybės teisių į Dirbtuves įregistravimas tretiesiems suinteresuotiems asmenims yra neteisėtas.

26. Vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 3 dalimi, apeliantas teigia, kad net padarius teorinę prielaidą, jog tretieji asmenys įgijo nuosavybės teises, tos teisės negalėjo būti registruotos. Atsakovų veiksmai akivaizdžiai prieštarauja imperatyviam draudimui, tačiau teismas to neanalizavo. Teisinė Dirbtuvių registracija nuosavybės teise tretiesiems asmenims neatitinka tiek specialių teisės normų, tiek imperatyvių bendrojo įstatymo nuostatų, todėl atsakovų priimti sprendimai dėl daikto teisinės registracijos yra neteisėti.

27. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prašo pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o UAB „Faromas“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28. Atsakovas savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamų atsakovų sprendimų teisėtumo, pagrįstai rėmėsi teisės normomis, reglamentuojančiomis Kadastro ir Registro tvarkytojo funkcijas bei kompetenciją, duomenų įrašymo (keitimo) minėtuose kadastre ir registre tvarką bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota analogiškų bylų nagrinėjimo praktika.

29. Teritorinis registratorius pažymi, kad tiek dokumentai, kuriais remiantis buvo įregistruotos Dirbtuvės ir A. C. nuosavybės teisės į jas, tiek dokumentai, kuriais remiantis buvo įregistruotos Dirbtuvės ir pareiškėjo UAB „Faromas“ nuosavybės teisės į jas, patvirtina šių patalpų suformavimo teisėtumą bei A. C. ir Bendrovės nuosavybės teises į ginčo patalpas bei yra NTKĮ 12 straipsnyje ir NTRĮ 22 straipsnyje įtvirtinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą ir daiktinių teisių įregistravimo Registre teisiniai pagrindai. Visi dokumentai, kuriais remiantis buvo atlikta nurodytų patalpų teisinė registracija, yra tokio paties lygmens. Tarp pareiškėjo UAB „Faromas“ ir L. P. bei O. B. yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į Dirbtuves, o tokio ginčo Kadastro ir Registro tvarkytojas bei administracinis teismas, nagrinėdamas Registro tvarkytojo sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, nesprendžia. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, todėl apelianto išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo skirtingų viešojo administravimo subjektų priimtų aktų – nekilnojamojo daikto suformavimo ir nuosavybės teisės įregistravimo – teisėtumą įvertino klaidingai, yra nelogiška, prieštarauja įstatyme įtvirtintomis teisės nuostatoms bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai ir yra nepagrįsta.

30. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas teigia, kad teismas pagrįstai vertino, ar VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, Kadastre ir Registre registruodamas ginčo patalpas, nepažeidė šias procedūras reguliuojančių teisės aktų nuostatų. Apelianto argumentai, kad teritorinis registratorius neturėjo teisės įregistruoti naujo daikto, nes tas pats daiktas jau buvo įregistruotas jo vardu, ir kad ginčo patalpos bei A. C. nuosavybės teisės į jas buvo įregistruotos pažeidžiant NTKĮ, Kadastro nuostatus bei NTRĮ, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti konkrečiomis šių teisės aktų normomis. Kadastro tvarkytojas Dirbtuvių duomenis įrašė būtent vadovaudamasis Kadastro nuostatų 9.3 ir 9.6 punktais, t. y. prieš įregistruodamas Dirbtuves, patikrino šiam nekilnojamajam daiktui įrašyti į Kadastrą pateiktus dokumentus ir tik tada Dirbtuvių duomenis įrašė į Kadastrą, jame įrašyti Dirbtuvių kadastro duomenys atitinka pateiktus dokumentus. Būtent taip Kadastro ir Registro tvarkytojas užtikrina, kad į Kadastrą ir Registrą nebūtų įrašyti klaidingi, nereikalingi ar neišsamūs duomenys.

31. Atsakovas akcentuoja, kad teismas teisingai nurodė, jog Kadastro ir Registro tvarkytojo sprendimai dėl nekilnojamųjų daiktų įregistravimo, daiktinių teisių į juos gali būti ginčijami tik dėl to, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos buvo įregistruoti be pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką. Teritorinio registratoriaus nuomone, aplinkybė, kad ginčo patalpų registracija A. C. vardu yra neteisėta, nes nuosavybė į ginčo patalpas jos prašymo pateikimo metu jau buvo įregistruota pareiškėjui, gali būti pagrindu ginčyti patį įregistravimo pagrindo teisėtumą, bet ne nuosavybės registraciją. Pareiškėjo skundo argumentai neįrodo nei vieno iš NTKĮ 14 straipsnio ir NTRĮ 29 straipsnyje įtvirtintų pagrindų atsisakyti Kadastre įregistruoti Dirbtuves ir A. C. nuosavybės teises į jas.

32. Atsakovas pažymi, kad Bendrovės nurodytas duomuo apie turto perleidėją nėra kadastro duomuo, todėl jis nėra įrašomas į Kadastrą. Pareiškėjas klaidingai aiškina NKTĮ 29 straipsnį. Registro tvarkytojui pateiktuose dokumentuose, kurie buvo pagrindas įregistruoti trečiųjų asmenų nuosavybės teises, nurodyti registro duomenys apie Dirbtuvių perleidėją taip pat sutapo su Registre (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašytais duomenimis apie Dirbtuvių savininką.

33. Kadangi administraciniame teisme sprendžiamas ginčas tik dėl skundžiamų atsakovų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, o ne ginčas tarp suinteresuotų asmenų dėl daiktinės teisės, kuris turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, teismas pagrįstai neanalizavo Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių teisinės sandorių registracijos pasekmes. Be to, situaciją, kai tą patį nekilnojamąjį daiktą įsigyja keli asmenys ir abu Registre įregistruoja savo nuosavybės teises į jį, reglamentuoja Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 4, o ne 3 dalis.

34. Apeliantas jokių dokumentų, patvirtinančių, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas NTRĮ 16 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, Kadastro ir Registro tvarkytojui nepateikė, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra duomenų apie Bendrijos 2013 m. gruodžio 11 d. pažymos bei 2014 m. liepos 28 d. ir 2014 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimą negaliojančiomis, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nebuvo teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą teritorinio registratoriaus 2014 m. vasario 7 d. sprendimą įregistruoti nuosavybės teises į ginčo patalpas L. P. ir O. B. vardu. Nesant įrodymų, patvirtinančių, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo įregistruotos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į ginčo patalpas, yra panaikintas ar kitaip negaliojantis, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti atsižvelgiant į tai, kad jo nuosavybės teisės į Dirbtuves buvo įregistruotos anksčiau.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal proceso normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

36. Ginčas šioje administracinėje byloje yra kilęs dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimų, kuriais buvo įregistruotas nekilnojamasis daiktas ir nuosavybės teisės į jį, teisėtumo bei pagrįstumo.

37. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytinais įrodymais nustatyta, kad teritorinis registratorius 2008 m. gruodžio 9 d. UAB „Faromas“ įregistravo negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksai 3-28 ir 3-29), savininku. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014 m. vasario 7 d. sprendimu suformavo ir įregistravo naują daiktą – dirbtuves, turinčias tą patį žymėjimą plane, tačiau suteikė joms kitą unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teises įregistravo A. C.. Pirkimo–pardavimo sutartimis pardavus patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tretiesiems suinteresuotiems asmenims, teritorinio registratoriaus 2014 m. liepos 28 d. sprendimu nuosavybės teisės į šias patalpas buvo įregistruotos K. K. (V.), o 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu – L. P. ir O. B..

38. Pareiškėjo nuomone, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, priimdamas 2014 m. vasario 7 d. sprendimą suformuoti naują daiktą, pažeidė teisės aktuose nustatytą naujo daikto suformavimo ir įregistravimo viešajame registre tvarką, o nuosavybės teisių į ginčo patalpas tretiesiems suinteresuotiems asmenims įregistravimas yra neteisėtas.

39. Taigi, sprendžiant nagrinėjamą ginčą, būtina išspręsti, ar buvo teisinis pagrindas pakartotinai įregistruoti ginčo patalpas kitu unikaliu numeriu bei nuosavybės teises į jas kitiems asmenims, kai šios patalpos bei nuosavybės teisės į jas anksčiau jau buvo įregistruotos pareiškėjo vardu.

40. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio nuostatomis.

41. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje numatyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 5) šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje.

42. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnis nustato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; 4) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios; 5) nesumokėtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatytas registravimo mokesčio avansas; 6) prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti; 7) įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre; 8) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą; 9) jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.

43. Teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-728-492/2017).

44. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ginčijamų atsakovo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas turėjo būti sprendžiamas sisteminiu aspektu, vadovaujantis ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis. Pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas vien tik formaliu Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio ir Nekilnojamojo turto registro 29 straipsnio nuostatų taikymu, objektyviai neįvertino, ar pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokias konkrečias pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus pareiškėjas siekia apginti, kreipdamasis į teismą. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio tai nėra aišku.

45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nesant įrodymų, patvirtinančių tai, kad dokumentai (pažyma, pirkimo–pardavimo sutartys), kuriais remiantis buvo registruotas nekilnojamasis daiktas ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į jį, yra panaikinti ar kitaip negaliojantys, pareiškėjo skundą tenkinti tuo pagrindu, kad jo nuosavybės teisės į ginčo patalpas buvo registruotos anksčiau, nėra pagrindo.

46. Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

47. Atsižvelgiant į šias procesinio įstatymo nuostatas, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareiškėjo pažeistos teisės ar įstatymo saugomi interesai negali būti apginti pareiškus skunde suformuluotus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimą.

48. Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje nurodyta, jog nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas. Be to, aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas, suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis laiko teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-88/2012; 2017 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-627-756/2017).

49. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Faromas“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Dainius Raižys