2021-03-10 Nr. AB-5020-3-61-3-00919-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1918-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00919-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (A. G.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas) 2020 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. (15/6-2) 12PR-28 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes jo kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) yra persekiojamas dėl jo politinių pažiūrų. Pareiškėjas viešino autentišką informaciją dėl korupcijos ir kitų nusikalstamų veikų, kurias atliko (duomenys neskelbtini) valdžios atstovai, garsūs politiniai veikėjai, verslininkai, susiję su (duomenys neskelbtini) valdžia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4003-261/2019 tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą ir grąžino pareiškėjo prieglobsčio bylą Migracijos departamentui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgdamas į LVAT iškeltus svarbius klausimus, pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus Migracijos departamentui, bet Departamentas Sprendime tų klausimų, kuriuos LVAT nurodė kaip svarbius, tinkamai neįvertino. Be to, prieglobsčio prašymo nagrinėjimas iš naujo, kurį LVAT įpareigojo atlikti Migracijos departamentą, reiškia, kad nagrinėjimas turi būti pilnas (t. y. dėl visų pareiškėjo nurodytų jam grėsmę keliančių aplinkybių), o ne susiaurinant tyrimo dalyką ir atliekant dalinį prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.

3. Pareiškėjas teigė, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. apklausos Migracijos departamente metu Departamento darbuotoja klausimus susiaurino tik dėl laikotarpio, kai „(duomenys neskelbtini)“ informacija ėmė atsirasti „(duomenys neskelbtini)“, ir atitinkamai paprašė pareiškėjo jai atsiųsti ne visas, o tik nurodytas „(duomenys neskelbtini)“ politines publikacijas. Todėl pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamento prieglobsčio skyriaus vedėją, nurodydamas, kad apklausą atlikusi Migracijos departamento darbuotoja yra šališka, ir prašydamas pakeisti pareiškėjui priskirtą Migracijos departamento darbuotoją. Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus vedėjas nesutiko su pareiškėju dėl darbuotojos šališkumo 2019 m. rugpjūčio 27 d. apklausos metu, bet sutiko pakeisti pareiškėjo bylą nagrinėjančią Migracijos departamento darbuotoją. Pareiškėjo teigimu, nors jo bylą nagrinėjanti Migracijos departamento darbuotoja ir buvo pakeista, bet nauja pareiškėjo apklausa nebuvo atlikta. Be to, pagrindinės persekiojimo grėsmę keliančios aplinkybės yra aptartos tik pačiame paskutiniame Departamento sprendimo motyve dėl pabėgėlio statuso suteikimo, tos aplinkybės yra įvertintos paviršutiniškai tik vienoje pastraipoje (Sprendimo 14 lape), kuri yra neproporcingai trumpa, lyginant su Sprendimo motyvacija, skirta mažiau reikšmingiems pareiškėjo prieglobsčio bylos klausimams.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, kad Departamentas taikė per aukštą įrodinėjimo lygį. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas negali patirti politinio persekiojimo „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios bylos kontekste, kadangi, Migracijos departamento teigimu, jo nepatyrė kiti „(duomenys neskelbtini)“ nariai. Migracijos departamentas nusprendė pasitikėti (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju procesu ir, nepaisant akivaizdžių politinių ir saugumo bylos aspektų, Sprendime rėmėsi versija, kad (duomenys neskelbtini) baudžiamasis procesas tiek kitų „(duomenys neskelbtini)“ narių, tiek ir pareiškėjo byloje būtų išimtinai teisėtas, proporcingas ir nediskriminacinis. Tokia Migracijos departamento versija nepaneigia pareiškėjo pateiktos versijos pagrįstos tikimybės. Pareiškėjas, remdamasis kilmės valstybės informacija ir informacija apie su „(duomenys neskelbtini)“ susijusią baudžiamąją bylą, pateikė tikėtiną versiją. Pareiškėjo versija turi pagrįstą tikimybę vien jau dėl to, kad į bylą yra pateikta visuomeninės organizacijos „Už žmogaus teises“ 2019 m. balandžio 15 d. rašte išdėstyta (duomenys neskelbtini) pripažinto žmogaus teisių autoriteto L. A. P. nuomonė, kuri paremia būtent pareiškėjo versiją.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas baimę grįžti į kilmės valstybę iš esmės grindė tuo, kad kilmės valstybėje jam nepagrįstai iškelta baudžiamoji byla už neteisėtai įgytų duomenų, gautų iš viešų asmenų el. pašto dėžučių, pardavimą internete, priklausymo „(duomenys neskelbtini)“ grupei, taip pat dėl „(duomenys neskelbtini)“ publikacijų apie (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas nurodė, kad jam taip pat gresia privačių asmenų persekiojimas. Departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą informaciją, nustatė, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia baudžiamasis persekiojimas, o jo baimė yra visiškai pagrįsta, tačiau baudžiamasis persekiojimas savaime neprilygsta „persekiojimui“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatų kontekste. Be to, nustatyta, kad pareiškėjui gresianti bausmė panaši į Europos Sąjungoje analogiškose bylose skiriamas bausmes, pareiškėjo kolegoms, kurių veiklos, tikėtina, buvo kvalifikuotos pagal tas pačias (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso nuostatas, buvo skirtos įkalinimo bausmės iki 3 metų, todėl nenustatyta pagrindo išvadai, kad jam gresianti bausmė būtų neproporcinga ar peržengtų protingumo bei žmogiškumo ribas. Departamentas nustatė, kad pareiškėjo baimė būti teisiamam už valstybės išdavystę yra pagrįsta neapibrėžta tikimybe, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, tik pareiškėjo subjektyviu vertinimu žiniasklaidoje keliamų hipotezių, kurios pateikia daugybę skirtingų, o kartais ir prieštaringų, tariamo (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavimo versijų, todėl pareiškėjo baimė nelaikoma visiškai pagrįsta. Taip pat buvo vertinta, ar pareiškėjui gresiantis baudžiamasis persekiojimas nepažeistų jo teisės į saviraišką. Nei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), nei Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) nėra sprendęs klausimo dėl informacijos paviešinimo, kai ji gauta neteisėtu būdu, tačiau yra suformavęs praktiką bylose dėl pranešėjų. Pareiškėjo situacija skiriasi nuo EŽTT pranešėjais įvardijamų asmenų, nes visose EŽTT bylose, kuriose buvo analizuojamas pranešėjams taikytų bausmių proporcingumas, pranešėjas buvo susijęs darbo ar panašiais santykiais su asmeniu / organizacija, apie kurią atskleidė informaciją.

7. Atsakovas nurodė, jog tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, veikdamas grupės „(duomenys neskelbtini)“ sudėtyje, prisidėjo prie neteisėtai gautos (tiek privačios informacijos, tiek viešąjį interesą turėjusios) informacijos pardavimo, o, įvertinus individualias aplinkybes, baudžiamasis persekiojimas už grupės vykdytas veikas laikytinas proporcingu, nes jų vykdyta veikla neatitinka EŽTT įtvirtintų kumuliatyvių kriterijų, užtikrinančių saviraiškos laisvę. „(duomenys neskelbtini)“, pardavinėjo informaciją juodojoje rinkoje, neužtikrino, kad informacija apie neteisėtas veikas būtų atskleista (teiginiai, jog buvo tikėtasi, kad parduotą informaciją išanalizuos nepriklausomi žurnalistai ar tyrėjai ir paskelbs apie neteisėtą veiką, tėra deklaratyvūs, informacija buvo parduodama anoniminiams pirkėjams), parduodavo informaciją nežinodami, kokiu tikslu duomenys bus naudojami. Taigi, informacijos viešinimas nebuvo nei pardavimo proceso tikslas, nei galutinis rezultatas (apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad, jo nuomone, informacija buvo perkama įvaizdžių tarnybų, siekiant, jog ji nebūtų paviešinta); jie siekė komercinės naudos nuo pat veiklos pradžios (pajamos buvo planuojamos, be to, kaip ne kartą savo dalinamuose interviu pripažino prieglobsčio prašytojas, iki pardavinėjimo juodojoje rinkoje, pinigai buvo gaunami reketuojant verslininkus); parduodama informacija nebuvo analizuojama visa apimtimi, t. y. nebuvo identifikuojama ir parduodama informacija apie neteisėtą veiką, apie kurią buvo būtina žinoti visuomenei, buvo parduodama visa turima informacija, neatskiriant visuomenei neaktualios informacijos. Įvertinus tai, nustatyta, jog pareiškėjui gresiantis baudžiamasis persekiojimas nėra neproporcingas.

8. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjo pasakojimas, kad informacija buvo parduodama verčiant (duomenys neskelbtini), yra prieštaringas ir nėra grindžiamas faktiniais duomenimis. Objektyviai įvertinus pareiškėjo teiginius apie tariamus teisės į teisingą teismą pažeidimus, nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad jam taikomos baudžiamosios procedūros metu pati teisės į teisingą teismą esmė galėtų būti pažeista, todėl pagrindo konstatuoti akivaizdų teisingumo paneigimą nenustatyta.

9. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių dėl išankstinio nusistatymo ir šališkumo, atsakovas teigė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šiuos jo teiginius, todėl tai yra tik subjektyvi jo nuomonė. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad pakeitus Departamento darbuotoją, nagrinėjančią pareiškėjo prieglobsčio prašymą, ji neatliko pareiškėjo naujos apklausos, nes ji buvo atlikta 2019 m. gruodžio 5 d.

10. Atsakovas sutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad asmenys, kritikuojantys (duomenys neskelbtini), yra patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, tačiau teigė, kad tai yra pavieniai atvejai ir nuteistieji buvo aktyvūs visuomenės nariai. Be to, šie žmonės „kvietė“ keisti situaciją (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, „(duomenys neskelbtini)“ tik paskelbė informaciją apie (duomenys neskelbtini), tačiau „kvietimo“ keisti situaciją (duomenys neskelbtini) jų paskelbtoje informacijoje nebuvo. Ši informacija buvo paskelbta prieš 4 metus, tačiau jokių duomenų, kad „(duomenys neskelbtini)“ būtų domėtasi sąsajomis su ekstremizmu, nėra. Patikrinus (duomenys neskelbtini) ekstremizmo sąrašą, duomenų, kad pareiškėjas ar kiti „(duomenys neskelbtini)“ grupės nariai į jį būtų įtraukti, nerasta.

11. Atsakovas pažymėjo, kad LVAT 2019 m. lapkričio 28 d. sprendime administracinė byla Nr. eA-5474-822/2019 pasisakė, kad L. A. P. vertinimas nelaikytinas ekspertine nuomone, pakankama paneigti Migracijos departamento tyrimo metu padarytas išvadas. Sprendime Departamentas įvertino tiek, kaip pareiškėjas nurodo, „(duomenys neskelbtini)“ politinę veiklą, tiek ir „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, kai ji prekiavo informacija „informacinėje biržoje“. LVAT nurodė, kad nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, ar „informacinėje biržoje“ buvo prekiaujama ne tik „(duomenys neskelbtini)“ teikiama asmeninio pobūdžio informacija, bet ir viešąjį interesą turinčia informacija. Taigi, LVAT aiškiai nubrėžė ribas, ką Migracijos departamentas privalo ištirti, ko neaptarė panaikintame sprendime.

12. Atsakovas pažymėjo, kad vienas iš pranešėjo sąvokos elementų yra informacijos atskleidimas arba pranešimas apie neteisėtą veiką. Atvejais, už kuriuos pareiškėjui gresia baudžiamoji atsakomybė, buvo paviešinti vos keli informacijos fragmentai, kurių dalis liudijo apie neteisėtą veiką, didžioji dalis informacijos buvo parduodama anoniminiam pirkėjui. Todėl kilo abejonių, ar duomenų pardavimą „(duomenys neskelbtini)“ galima laikyti tinkamu jų atskleidimu ar pranešimu apie neteisėtas veikas pranešėjo sąvokos kontekste. Atskleidimas ar pranešimas apie veiką negali būti laikomas pardavimo „(duomenys neskelbtini)“ tikslu. Tyrimo metu buvo nustatytas ne vienas atvejis, kai „(duomenys neskelbtini)“ viešino ir pardavinėjo asmeninio pobūdžio informaciją. Atvejais, už kuriuos pareiškėjo kolegoms iškelta baudžiamoji byla, taip pat labai tikėtina, kad buvo parduota asmeninio pobūdžio informacija, nes, kaip matyti iš aprašymų bei pateiktų dokumentų pavyzdžių, rinkiniuose buvo asmens dokumentų kopijos, susirašinėjimai, kurie sudaro komercinę paslaptį, ir pan. Pareiškėjas įtikinamai nepaaiškino, kokiu tikslu buvo parduodama asmeninio pobūdžio informacija, kuri negali būti laikoma svarbia viešajam interesui. Iš paties pareiškėjo pateiktų pavyzdžių, kur informacijos viešinimas, jo teigimu, atitiko viešąjį interesą, tik už vieną jis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (žurnalisto (duomenys neskelbtini) pašto dėžutės turinys). (Duomenys neskelbtini) informacijos pardavimo skelbime, kurį ruošė pareiškėjas, aiškiai nurodyta, kad parduodama ir asmeninio pobūdžio informacija su pridedama kreditinės kortelės nuotrauka.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. VSD nurodė, kad pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų Migracijos departamento Sprendime nustatytas ir išdėstytas faktines aplinkybes. Migracijos departamentas atliko išsamų tyrimą, visapusiškai įvertino faktines aplinkybes ir ginčo dalyką reglamentuojančias aktualias teisės normas.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino skundžiamo Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, bei įpareigojo Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje iš naujo, o kitą skundo dalį atmetė.

16. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieglobsčio prašė tuo pagrindu, kad jam nepagrįstai iškelta baudžiamoji byla už galbūt neteisėtai įgytų duomenų, gautų iš viešų asmenų el. pašto dėžučių, pardavimą internete, taip pat, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė už tai, kad jis „(duomenys neskelbtini)“ interneto tinklalapyje nepritarė (duomenys neskelbtini), baudžiamasis persekiojimas už valstybės paslapties atskleidimą, nes jis buvo „(duomenys neskelbtini)“ narys. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jam taip pat gresia privačių asmenų persekiojimas.

17. Migracijos departamentas pripažino pagrįstus pareiškėjo teiginius, kad jam kilmės valstybėje gresia baudžiamasis persekiojimas už neteisėtą duomenų rinkimą ir pardavimą „juodojoje rinkoje“, todėl jo baimė būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą informacijos rinkimą ir jos pardavimą yra visiškai pagrįsta. Departamentas nustatė, kad pareiškėjui gresia bausmė, kuri yra panaši į Europos Sąjungoje analogiškose bylose skiriamas bausmes. Pareiškėjo kolegoms, kurių veikos, tikėtina, buvo kvalifikuotos pagal tas pačias (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso nuostatas, buvo skirtos įkalinimo bausmės iki 3 metų. Dėl to, atsakovas nenustatė pagrindo išvadai, kad pareiškėjui gresianti bausmė būtų neproporcinga ar peržengtų protingumo bei žmogiškumo ribas.

18. Teismas pažymėjo, kad ginčo, jog pareiškėjas tiek asmeninę, tiek viešąjį interesą turėjusią informaciją įgijo (rinko) neteisėtu būdu, nėra. Pareiškėjas akcentuoja ne neteisėtos informacijos gavimą, bet jos išviešinimą (pareiškėjas nurodo, kad viešino informaciją apie aukšto rango pareigūnus bei įtakingus verslininkus), todėl svarbu įvertinti, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis dėl to, kad pareiškėjas galbūt išviešino viešąjį interesą turinčią informaciją ir todėl jam gresia persekiojimas dėl politinių motyvų.

Migracijos departamentas šiuo aspektu nustatė, kad nei pareiškėjas, nei „(duomenys neskelbtini)“ nariai neturėjo tikslo išviešinti viešąjį interesą turinčios informacijos, jie parduodavo informaciją „juodojoje rinkoje“ dar prieš jos paviešinimą, nežinodami, ar ši informacija bus atskleista ir kokia apimtimi bus atskleista, todėl iš esmės padarė pagrįstą išvadą, kad informacijos pardavimas nepasiekė deklaruojamo pagrindinio tikslo – viešąjį interesą turinčios informacijos viešinimo, valdžios korupcijos atskleidimo.

Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl viešojo intereso turinčios informacijos viešinimo turi būti vertinami Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio kontekste. Pareiškėjas neatitinka klasikinio „pranešėjo“ apibrėžimo, kadangi nėra darbo ar kitais ryšiais susijęs su informacijos šaltiniu (-iais) ir/ar asmenimis, apie kuriuos jis atskleidė informaciją, be to, šią informaciją rinko (gavo) ne vykdydamas savo įsipareigojimus atliekamo darbo kontekste, nes informacija buvo įgyjama neteisėtu būdu.

Teismas, įvertinęs Migracijos departamento nustatytas aplinkybes, kad „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjo informaciją „juodojoje rinkoje“, ją parduodavo dar iki jos išviešinimo, kad „(duomenys neskelbtini)“ nežinodavo, nei kokia, nei kokios apimties informacija bus viešinama ir apskritai ar ji bus išviešinama, nebuvo identifikuojama ir parduodama informacija apie neteisėtą veiką, apie kurią buvo būtina žinoti visuomenei, buvo parduodama visa turima informacija, neatskiriant visuomenei neaktualios informacijos, priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas netenkina daugiau nei vieno kumuliatyvių EŽTT kriterijų, bei tai, kad informacijos pardavimas nepasiekė pagrindinio tikslo – viešąjį interesą turinčios informacijos viešinimo, todėl pareiškėjui gresiantis baudžiamasis persekiojimas nėra neproporcingas.

Be to, grupė pati žurnalistinių tyrimų, identifikuojančių korupcines veiklas, neatlikdavo, o publikuodavo atsižvelgus į kilusius „įtarimus“, nebūtinai pagrįstus turimais duomenimis. Taip pat teismas pažymėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ veikė galimai nusikalstamai, todėl pats teismo procesas nesudaro pagrindo teigti, jog šioje byloje egzistuoja akivaizdus teisingumo paneigimas – bausmės paskirtos kitiems „(duomenys neskelbtini)“ nariams yra proporcingos, o kitokios „(duomenys neskelbtini)“ vykdytos veikos, galimai ir turinčios politinį pobūdį, nebuvo įtrauktos į prieš juos vykdytą baudžiamąjį procesą; teismas vertino kitų bendrininkų veikas ir kelias iš jų pripažino mažareikšmėmis ir neskyrė už jas bausmių, teisminis procesas vyko įprastame teisme.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog nenustatyta, kad pareiškėjui gresiantis baudžiamasis persekiojimas būtų neproporcingas ar diskriminuojantis, todėl šiuo aspektu pareiškėjui nėra pagrindo suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei pirminėje apklausoje, nei teikdamas papildomus paaiškinimus nenurodė, kad jis priklauso kokiai nors politinei partijai ar srovei, ar propaguoja kokius konkrečius politinius įsitikinimus (pažiūras). Byloje konstatavus, kad viešąjį interesą turinti informacija būdavo parduodama „juodojoje rinkoje“ anoniminiam pirkėjui dar iki jos išviešinimo, kad buvo siekiama ne viešojo intereso turinčios informacijos viešinimo, o pajamų gavimo, teismo vertinimu, šioje veikloje pagrįstai nėra konstatuotas politinis elementas. Be to, atmestini ir pareiškėjo argumentai, kad jo versiją apie politinį persekiojimą gali patvirtinti L. A. P. raštas. Susipažinus su rašto turiniu matyti, kad jis neįvardija jokių pareiškėjo paaiškinimuose, apklausose nurodytų individualių aplinkybių, dėl kurių jam gresia kaltinimai kilmės valstybėje, o byla gali būti laikoma politiškai motyvuota. L. A. P. rašte pateikia asmeninę nuomonę apie bendrą žmogaus teisių situaciją (duomenys neskelbtini).

20. Teismas nurodė, jog Migracijos departamentas nustatė, kad nors „(duomenys neskelbtini)“, kaip grupė (nėra duomenų, jog tai būtų daręs pareiškėjas), skelbė informaciją apie (duomenys neskelbtini), jokio kvietimo „keisti“ situaciją (duomenys neskelbtini) nebuvo, o ir publikacijos buvo turimų dokumentų pristatymas, o ne nuomonės reiškimas apie (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ interneto tinklalapyje bendra informacija apie (duomenys neskelbtini) buvo skelbta prieš 4 metus, toliau ši tema nevystyta, grupė nekvietė keisti situaciją nurodytame regione, o informacijos apie domėjimąsi projekto dalyviais dėl ekstremizmo nėra. Asmenys, kaltinami ar nuteisti už tokias veikas, yra įtraukiami į Organizacijų ir fizinių asmenų, apie kuriuos yra duomenų, jog jie susiję su ekstremistine veikla arba terorizmu, sąrašą, tačiau jį patikrinus nebuvo rasta nei pareiškėjo, nei jo kolegų iš „(duomenys neskelbtini)“ pavardžių. Todėl teisėjų kolegija pritarė atsakovo pozicijai, jog pagrįstos tikimybės, kad prieglobsčio prašytojui bus pareikšti papildomi kaltinimai dėl publikavo dokumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini), nenustatyta. Tad šioje byloje nebuvo pagrindo konstatuoti pareiškėjo persekiojimo veiksmus dėl politinių įsitikinimų ir šiuo pagrindu suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą. Baudžiamasis persekiojimas ar baudimas galėtų būti laikomas persekiojimu Konvencijos prasme, jei būtų neproporcingas ir diskriminuojantis. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

21. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių persekiojimo ar grėsmės iš privačių asmenų aplinkybių. Be to, privačių asmenų galimos pretenzijos grupei ar jos nariams dėl privačių asmens duomenų paviešinimo nėra susijusios su pabėgėlio statuso suteikimu/įgijimu. Teismas sutiko su Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2020 m. vasario 26 d. išvadoje Nr. (15/6-2) 13PR-7RN (toliau – ir Išvada), pateiktais argumentais, kuriais įvertinti pareiškėjo teiginiai dėl privačių asmenų persekiojimo.

22. Teismas nurodė, kad nors Sprendime neakcentuota, tačiau jo sudedamąja dalimi esančioje Išvadoje pažymėta, kad remiantis VSD 2019 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 19-1353S pateiktais neįslaptintais (riboto naudojimo) duomenimis, pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo sąsajų su kilmės šalies žvalgybos ir saugumo tarnybomis. Su Išvada, ją išslaptinus, pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti. Teismui pateiktame tarnybiniame pranešime (pateikta kartu su pareiškėjo byla, su kuria susipažino ir pareiškėjo atstovas) pateikiama papildoma VSD informacija, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, šios aplinkybės dar kartą patvirtintos Migracijos departamento 2020 m. birželio 17 d. sprendime Nr. (15/6-1).

23. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Migracijos departamento darbuotojai turėjo išankstinį nusistatymą, o Sprendimas priimtas šališkai įvertinus duomenis, nustatęs, kad Migracijos departamentas, gavęs prašymą nušalinti darbuotoją, ją operatyviai pakeitė. Kita darbuotoja 2019 m. gruodžio 5 d. atliko pareiškėjo papildomą apklausą. Be to, pareiškėjas Migracijos departamente buvo apklaustas ne vieną kartą, jis taip pat pateikė ir rašytinius paaiškinimus. Pareiškėjas savo poziciją dar kartą išdėstė teikdamas skundą teismui, teisme vyko žodinis bylos nagrinėjimas, tad pareiškėjui dar kartą buvo suteikta galimybė pasisakyti. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo teiginius apie nevisapusišką tyrimo atlikimą, apsiribojant tik dalies aplinkybių ištyrimu. Tai, kad atsakovas iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo daugiau dėmesio skyrė LVAT įsiteisėjusioje nutartyje nurodytiems aspektams atskleisti ir aplinkybėms ištirti, neduoda pagrindo teigti, jog nebuvo atliktas visapusiškai ir išsamus tyrimas dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti, kad dalis „(duomenys neskelbtini)“ atskleistos informacijos, kuri galėtų būti priskiriama prie viešo intereso, nenusveria pagrindinės šios grupės neteisėtos veiklos, be to, viešajam interesui reikšmingos informacijos viešinimas neatitinka kriterijų tokią veiklą pripažinti politinių įsitikinimų skleidimu Konvencijos prasme.

24. Teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant teisme gautas Migracijos departamento 2020 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. (15/6-1) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“, kuriuo nutarta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Šiame sprendime nurodyta, kad VSD 2020 m. birželio 12 d. raštu Nr. 18-5235 informavo atsakovą, kad gauta papildoma informacija sudaro pagrindą manyti, jog išsiuntus pareiškėją į kilmės šalį jis gali būti kankinamas, su juo žiauriai elgiamasi ar jis galėtų kitokiu būdu būti baudžiamas. Nors pažymėta, kad žiaurus elgesys nėra susiję su prašyme dėl prieglobsčio suteikimo nurodytomis priežastimis, tačiau aplinkybių, argumentų ir motyvų nepateikta. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas 2020 m. birželio 17 d. sprendimą, laikėsi prieštaringos ir nenuoseklios pozicijos dėl to, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjo kilmės šalyje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Skundžiamame Sprendime išsamiai pasisakyta, kad tokios baimės pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstos, tuo tarpu po keturių mėnesių priimtame sprendime padarytos priešingos išvados. Todėl teisėjų kolegija nurodė Migracijos departamentui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti papildomą apsaugą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, įvertinant naujausius VSD ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos duomenis/išvadas dėl individualios pareiškėjo situacijos papildomos apsaugos (ne)suteikimo kontekste.

III. 25. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjo skundo dalis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl pabėgėlio statuso ir įpareigoti atsakovą šią pareiškėjo prieglobsčio prašymo dalį išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo: įpareigoti Migracijos departamentą ir VSD visiškai išslaptinti ar inicijuoti išslaptinimą su pareiškėjo prieglobsčio byla susijusios medžiagos bei pateikti LVAT ją pilnai išslaptintą; sudaryti pareiškėjui galimybę susipažinti su visa su jo prieglobsčio byla susijusia medžiaga; priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

26. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Pirmosios instancijos teismo motyvacija Sprendimo dalies dėl papildomos apsaugos suteikimo turi galioti ir dėl Sprendimo dalies dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Atsakovas turi informacijos, kad pareiškėjui gresia kankinimai, bet kol kas Departamentas pats nežino, dėl kokių priežasčių. Akivaizdu, kad tokiu atveju atsakovas turi nagrinėti prieglobsčio prašymą iš naujo, ir tiksliai išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjui gresia kankinimai. Jei paaiškėtų, kad kankinimai pareiškėjui gresia, pvz., dėl politinių priežasčių, tai Migracijos departamentas jau turėtų nagrinėti ne tik papildomos apsaugos, bet ir pabėgėlio statuso klausimą.

26.2. Pareiškėjo advokatas, susipažinęs su pareiškėjo prieglobsčio byla, jos V tomo 3 lape rado informacijos, kuri, advokato nuomone, sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjas yra pabėgėlis. Advokatas negali niekam atskleisti riboto naudojimo informacijos turinio, o Migracijos departamentas atsisakė iniciuoti minėtos medžiagos išslaptinimą. Minėtame pareiškėjo prieglobsčio bylos lape esanti išvada taip pat nėra paminėta nei skundžiamame Sprendime, nei pirmosios instancijos teismo sprendime. Neturint šios išvados (kuri turi lemiamą įtaką sprendžiant pareiškėjo prieglobsčio bylą) išslaptintos (kad jos būtų visiems proceso dalyviams žinomos ir apie jų turinį būtų galima kalbėti per teismo posėdį), tinkamas prieglobsčio bylos nagrinėjimas ir pabėgėlio statuso klausimo įvertinimas administraciniame teisme yra neįmanomas. Vien dėl to vienintelis būdas tinkamai įvertinti pabėgėlio statuso klausimą yra grąžinti prieglobsčio prašymą ir dalyje dėl pabėgėlio statuso nagrinėti iš naujo Migracijos departamentui, jį įpareigojant užtikrinti, kad pareiškėjui taptų žinoma minėta išvada.

26.3. VSD pozicijos, kuri nepaminėta Migracijos departamento Sprendime ir kuri pareiškėjui tapo žinoma tik vėliau teisme susipažinus su dalinai išslaptinta Migracijos departamento Išvada, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį negalima laikyti tinkama Sprendimo motyvacija. Net jei dalinai išslaptinta Migracijos departamento Išvada būtų laikoma Sprendimo dalimi, tuomet pareiškėjui tiesiog objektyviai nebūtų įmanoma gintis nuo jokia išslaptinta informacija nepagrįstos frazės „kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo sąsajų su kilmės šalies žvalgybos ir saugumo tarnybomis“. Pareiškėjo advokatas, kuris susipažino su papildoma informacija, kodėl pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui, negali nei jos atskleisti pareiškėjui, nei apie ją kalbėti teisme, todėl pareiškėjui objektyviai neįmanoma gintis nuo kažkokios papildomos tariamai jo grėsmę pagrindžiančios informacijos. Vienintelis būdas tinkamai įvertinti pabėgėlio statuso klausimą yra grąžinti prieglobsčio prašymo dalį dėl pabėgėlio statuso nagrinėti iš naujo Migracijos departamentui, jį įpareigojant užtikrinti, kad pareiškėjui taptų žinoma VSD pateikta informacija.

26.4. Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė prieglobsčio byloms taikomą įrodinėjimo lygį, t. y. nustatė jį per aukštą. Pagrįsta persekiojimo grėsmės tikimybė turi būti nustatoma, jei ji yra daugiau nei tik hipotetinė, teorinė, menka ar neapibrėžta. Įrodinėjimo lygis yra pakankamas, jei įrodoma nors ir labai maža, bet galinti realiai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybė. Kas realiai nutiko „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamoje byloje, sužinoti niekam niekada nepavyks. Migracijos departamentas ir teismas nusprendė pasitikėti (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju procesu ir, nepaisant akivaizdžių politinių ir saugumo bylos aspektų, rėmėsi versija, kad baudžiamasis procesas tiek kitų „(duomenys neskelbtini)“ narių, tiek ir pareiškėjo byloje būtų išimtinai teisėtas, proporcingas ir nediskriminacinis.

Atsakovo pateikta versija, kuriai pritarė teismas, nepaneigia pareiškėjo pateiktos versijos pagrįstos tikimybės. Pareiškėjas pateikė tikėtiną versiją, kad dėl (duomenys neskelbtini) valdžios intereso nepatvirtinti ir papildomai neatkreipti visuomenės dėmesio į politiškai jautrią „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtą informaciją „(duomenys neskelbtini)“ nariai negalėjo būti teisiami dėl svarbiausios „(duomenys neskelbtini)“ politinės veiklos (įskaitant dėl tariamo mažareikšmiškumo neinkriminuotus 2 epizodus), bet tai visiškai netrukdo valdžiai susidoroti su pareiškėju per baudžiamąjį procesą, kuris vedamas tik dėl mažiau politinių „(duomenys neskelbtini)“ veikų.

Kitų „(duomenys neskelbtini)“ narių nuosprendžiai labiausiai priklausė nuo to, kiek jie sutiko bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra kategoriškai nusistatęs prieš bet kokį bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini), todėl baudžiamojoje byloje jo nubaudimas gali būti visai kitoks nei kitų „(duomenys neskelbtini)“ narių. Pareiškėjo versija yra įtikinamesnė ir labiau atitinkanti kilmės valstybės informaciją, nei Migracijos departamento. Atsakovas ir teismas nenuneigė bei turėjo pripažinti pareiškėjo versiją, kaip turinčią pagrįstą tikimybę.

Departamento nuomonė, kad pareiškėjas galimai būtų baudžiamas už tą dalį informacijos, kuri buvo asmeninio pobūdžio, nepaneigia pagrįstos tikimybės, kad pareiškėją galimai baustų už kitą dalį „(duomenys neskelbtini)“ atskleistos informacijos, kuri buvo svarbi viešajam interesui.

26.5. Pareiškėjo prieglobsčio bylos IV tomo 69 lape yra informacijos, kad yra paskelbta jo paieška Interpole ne tik pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalį, kuri buvo inkriminuojama kitiems „(duomenys neskelbtini)“ nariams ir pagal kurią maksimali sankcija yra 5 metai kalėjimo, bet ir pagal 163 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta maksimali sankcija 15 metų kalėjimo. Tai patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jam gresia rimtesnis persekiojimas nei kitiems „(duomenys neskelbtini)“ grupės nariams. Nei atsakovas, nei teismas į tai neatkreipė dėmesio ir to nevertino.

27. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Migracijos departamento 2020 m. birželio 17 d. sprendime nurodyta, kad pareiškėjui gresiantis žiaurus elgesys kilmės valstybėje nėra susijęs su pareiškėjo prašyme dėl prieglobsčio suteikimo nurodytomis priežastimis, todėl pareiškėjo skundas turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovas, gavęs VSD 2020 m. birželio 12 d. raštą Nr. 18-5235, kuriame nurodyta, kad jų gauta papildoma informaciją sudaro pagrindą manyti, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę jis galėtų būti kankinamas, su juo žiauriai elgiamasi ir jis tokiu būdu galėtų būti baudžiamas, ją įvertino ir nenustatė pagrindo persvarstyti 2020 m. vasario 26 d. sprendime padarytų išvadų. VSD informavo Migracijos departamentą, kad galimo žiauraus elgesio pagrindas nėra susijęs su pareiškėjo prieglobsčio prašyme nurodytomis priežastimis, o pareiškėjas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nurodęs jokių kitų jam kilmės valstybėje galinčių kilti grėsmių, todėl Departamentas, priimdamas sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo konstatavo, kad VSD pateikta nauja informacija neturi įtakos 2020 m. vasario 26 d. sprendime nurodytų aplinkybių vertinimui.

27.2. Migracijos departamentas turi kompetenciją išslaptinti tik tuos dokumentus, kuriuos įslaptino būtent Migracijos departamentas, kaip paslapčių subjektas. Pareiškėjo nurodomą institucijos A raštą įslaptino ne Migracijos departamentas, todėl jis negali priimti sprendimo ir jį išslaptinti. Be to, pareiškėjo advokatas su minėtu raštu susipažino 2020 m. gegužės 26 d. (taip nurodyta apeliaciniame skunde), tačiau, nei jis, nei pareiškėjas neprašė inicijuoti šio dokumento išslaptinimo nei 2020 m. gegužės 28 d., nei 2020 m. liepos 27 d. teismo posėdžio metu.

27.3. Nepagrįsti teiginiai, kad pareiškėjas ir jo atstovas, net ir susipažinę su Migracijos departamento Išvada ir kita byloje esančia informacija, negali apie ją kalbėti teismo posėdžio metu arba teikti rašytinius paaiškinimus ir dėl to esą pažeista pareiškėjo teisė į gynybą. Aplinkybė, jog pareiškėjo asmens byla buvo įslaptinta, neužkerta kelio pareiškėjui ir jo atstovui ne tik susipažinti su šia byla, bet ir aktyviai naudotis savo teise į teisminę gynybą – pareiškėjas turi teisę paaiškinti teismui savo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, teikti dokumentus, pareiškėjo advokatas gali pateikti savo poziciją.

27.4. Teiginiai, susiję su VSD pateiktomis išvadomis, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nepagrįsti. Sprendimas buvo priimtas ne tik dėl to, kad pareiškėjo buvimas kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau ir dėl to, kad jis neatitinka pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Išvada buvo išslaptinta, tad tiek pareiškėjas, tiek jo atstovai galėjo ir susipažino su Išvados turiniu. Be to, pirmosios instancijos teismas inicijavo VSD pateiktų išvadų išslaptinimą, tačiau VSD, turėdama teisės aktuose nustatytą teisę – atsisakė išslaptinti savo turimą informaciją. Taigi, pareiškėjo apeliacinio skundo prašymai įpareigoti Migracijos departamentą užtikrinti, kad pareiškėjui taptų žinoma VSD informacija, yra alogiškas ir nesuderinamas su teisės aktais, reguliuojančiais įslaptintos informacijos išslaptinimą.

27.5. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas visiškai pagrįstai bijo grįžti į kilmės valstybę, nes ten jam iškelta baudžiamoji byla. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą, nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog jam gresianti bausmė yra pernelyg griežta, pagal apibrėžimą prilygstanti persekiojimui, taip pat nenustatyta, jog bausmė taikoma diskriminuojant, t. y., pareiškėjui gresianti laisvės atėmimo bausmė nelaikytina „persekiojimu“ pabėgėlio sąvokos kontekste. Atsižvelgus į tai, jog jokių kitų persekiojimo grėsmių tyrimo metu nebuvo identifikuota, nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie šią išvadą paneigtų.

27.6. Pareiškėjo keliamos hipotetinės versijos (kad „(duomenys neskelbtini)“ yra kontroliuojama (duomenys neskelbtini); kitų „(duomenys neskelbtini)“ narių nuosprendžiai labiausiai priklausė nuo to, kiek jie sutiko bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini); pareiškėjas yra nusistatęs prieš (duomenys neskelbtini), todėl jo nubaudimas gali būti visai kitoks, nei kitų narių) yra deklaratyvus bandymas pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Pareiškėjas niekaip, išskyrus tą aplinkybę, kad jis kategoriškai nusistatęs prieš bet kokį bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini), nepaaiškina, kodėl jo situacija yra kitokia negu kitų „(duomenys neskelbtini)“ narių, kurie jau yra laisvėje ir kodėl jį turėtų nubausti kitaip, negu jo kolegas.

27.7. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad nei atsakovas, nei teismas nevertino pareiškėjui kilmės valstybėje inkriminuojamo nusikaltimo pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 163 straipsnio 3 dalį, kadangi minėto straipsnio išsami analizė yra pateikta tiek Išvadoje, tiek ir Sprendime, juose yra aiškiai nurodyta, kad minėtas straipsnis yra inkriminuojamas ir pareiškėjo kolegoms – grupės „(duomenys neskelbtini)“ nariams.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti prašymai nepagrįsti. VSD bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui teikė turimą įslaptintą informaciją apie pareiškėją, kurią, nurodžius pateikimo datą ir vietą, pateiks bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai susipažinti. Įslaptinta informacija, atsižvelgiant į neišnykusį informacijos įslaptinimo tikslingumą, išslaptinta nebus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamos apeliacine tvarka administracinės bylos dalyką sudaro Migracijos departamento 2020 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. (15/6-2) 12PR-28 dalies nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio – pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje teisėtumas ir pagrįstumas.

31. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti, nurodė, kad dalis „(duomenys neskelbtini)“ atskleistos informacijos, kuri galėtų būti priskiriama prie viešo intereso, nenusveria pagrindinės šios grupės neteisėtos veiklos, be to, viešajam interesui reikšmingos informacijos viešinimas pareiškėjo atveju neatitinka kriterijų tokią veiklą pripažinti politinių įsitikinimų skleidimu Konvencijos prasme.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jo skundas dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo netenkintas, prašė panaikinti Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl pabėgėlio statuso ir įpareigoti atsakovą šią pareiškėjo prieglobsčio prašymo dalį išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjas teigė, kad teismo motyvacija dėl Sprendimo dalies dėl papildomos apsaugos suteikimo turi galioti ir dėl Sprendimo dalies dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Dėl byloje esančios neišslaptintos medžiagos tinkamas prieglobsčio bylos nagrinėjimas ir pabėgėlio statuso klausimo įvertinimas administraciniame teisme tampa neįmanomas. Prieglobsčio prašymo dalis dėl pabėgėlio statuso turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo Migracijos departamentui, jį įpareigojant užtikrinti, kad pareiškėjui taptų žinoma VSD pateikta informacija apie tai, kad pareiškėjas „kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo sąsajų su kilmės šalies žvalgybos ir saugumo tarnybomis“. Mano, kad teismas ir departamentas taikė pernelyg aukštą tokios kategorijos byloms įrodinėjimo lygį, nepagrįstai vertino, kad pareiškėjui kilmės šalyje nėra grėsmės būti persekiojamam dėl „(duomenys neskelbtini)“ atskleistos informacijos, kuri buvo svarbi viešajam interesui. Paieška Interpole pareiškėjui paskelbta ir pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 163 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta maksimali sankcija 15 metų kalėjimo, taigi jam gresia rimtesnis persekiojimas nei kitiems „(duomenys neskelbtini)“ grupės nariams.

33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

34. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

35. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje įtvirtintos esminės pabėgėlio statuso taikymo nuostatos: 1) asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų; 2) asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo; 3) persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; 4) jis negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti bijodamas persekiojimo. Visos minimos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos turi būti įvykdytos in corpore (visi, visi drauge). Apie visiškai pagrįstos baimės egzistavimą sprendžiama atsižvelgus į objektyvią situaciją, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimai ir pan., t. y. prieglobsčio prašytojas turi nurodyti individualaus pobūdžio aplinkybes, kurios galėtų pagrįsti prieglobsčio reikalingumą.

36. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pernelyg aukštą prieglobsčio byloms taikytiną įrodinėjimo lygį, todėl buvo padaryta esminė aplinkybių vertinimo klaida – kad pareiškėjas politinio persekiojimo „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios bylos kontekste gali ir nepatirti, nes jo nepatyrė kiti „(duomenys neskelbtini)“ nariai. Pareiškėjo teigimu, nepaneigta tikėtina pareiškėjo versija, kad kitų „(duomenys neskelbtini)“ narių nuosprendžiai priklausė nuo to, kiek jie sutiko bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir su „(duomenys neskelbtini)“ susijusioje (duomenys neskelbtini) pareigūnų baudžiamosiose bylose, gi pareiškėjas yra kategoriškai nusiteikęs prieš bet kokį bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į politiškai jautrią „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtą informaciją, išlieka tikimybė, kad pareiškėjas gali būti baudžiamas, skirtingai negu kiti „(duomenys neskelbtini)“ nariai, ne tik už asmeninio pobūdžio atskleistą informaciją, bet ir už tą, kuri buvo svarbi viešajam interesui, ypač atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra paskelbusi jo paiešką Interpole ne tik pagal (duomenys neskelbtini) BK 272 straipsnio 3 dalį, kuri buvo inkriminuojama kitiems „(duomenys neskelbtini)“ nariams ir pagal kurią sankcijos maksimumas yra 5 metai kalėjimo, bet ir (duomenys neskelbtini) BK 163 straipsnio 3 dalį, kurioje sankcijos maksimumas yra net 15 metų kalėjimo. Taigi pareiškėjas iš esmės nekvestionavo Migracijos departamento nustatytų aplinkybių, tačiau nesutiko su jų įvertinimu Sprendime.

38. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) trečiojo skirsnio, skirto reglamentuoti prašymo suteikti prieglobstį motyvų vertinimą, 116.1 punkte nustatyta, kad atliekant vertinimą, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas ir patikimumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Atsižvelgiant į Apraše nustatytus vertinimo kriterijus, pareiškėjo teiginių apie tai, kad jis patirs politinį persekiojimą „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios bylos kontekste, tikėtinumas turi būti nustatomas išnagrinėjus užsieniečio nurodytas jo situaciją individualizuojančias aplinkybes bei ištyrus, ar egzistuoja jas galintys pagrįsti objektyvūs faktiniai duomenys.

39. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas priklausė grupei „(duomenys neskelbtini)“, kuri viešai platino informaciją apie aukštus šalies pareigūnus, prisidėjo prie neteisėtai gautos (tiek privačios informacijos, tiek viešąjį interesą turėjusios) informacijos pardavimo juodojoje interneto informacijos rinkoje. Atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją ir užsieniečio pasakojimą, Migracijos departamentas konstatavo, kad nors pareiškėjo baimė patirti baudžiamąjį persekiojimą kilmės valstybėje yra visiškai pagrįsta, tačiau tai nelaikytina „persekiojimu“ pabėgėlio sąvokos kontekste; įvertinęs individualias aplinkybes, baudžiamąjį persekiojimą už grupės vykdytas veikas pripažino proporcingu bei pareiškėjo padėtį palyginus su kitais asmenimis, esančiais tokioje pačioje padėtyje, nenustatė pagrindų konstatuoti, kad jam gresiantis baudžiamasis persekiojimas būtų diskriminuojantis.

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento išvados buvo padarytos tinkamai įvertinus prašymo suteikti prieglobstį motyvus, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes bei surinktus faktinius duomenis apie grupės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, pareiškėjo dalyvavimą grupės veikloje, jo vaidmenį platinant informaciją, vykdomos veiklos tikslus, kitiems jos nariams pritaikytą atsakomybę, kilmės šalyje tokiais atvejais paprastai taikomas teisines priemones. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, kad kiti „(duomenys neskelbtini)“ grupės nariai nebuvo teisiami dėl politinės veiklos tik dėl to, kad nebūtų atkreiptas visuomenės dėmesys į politiškai jautrią paskelbtą informaciją, bei kad kitų „(duomenys neskelbtini)“ narių nuosprendžiai labiausiai priklausė nuo to, kiek jie sutiko bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini), neatitinka Migracijos departamento surinktų duomenų.

41. Migracijos departamentas nurodė, jog prieglobsčio prašytojui gresianti bausmė yra panaši į Europos Sąjungos šalyse analogiškose bylose skiriamas bausmes, todėl nėra pagrindo išvadai, kad gresianti bausmė neproporcinga ar peržengtų protingumo bei žmogiškumo ribas; taip pat nėra duomenų apie tai, kad likę du grupės nariai (duomenys neskelbtini) būtų bendradarbiavę su tyrėjais ikiteisminio tyrimo metu, surinkta informacija nepatvirtino pareiškėjo nuomonės, kad „(duomenys neskelbtini)“ dalyviams skirtos bausmės daug griežtesnės negu įprastai. Pareiškėjo nuogąstavimai dėl to, kad jis bus apkaltintas valstybės išdavyste bei valstybės paslapties atskleidimu, įvertinti kaip subjektyvi nuomonė, nepagrįsta objektyviais duomenimis, paremta žiniasklaidoje keliamų daugybės skirtingų, o kartais prieštaringų (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavimo versijų; konstatuota, kad pareiškėjo baimė būti teisiamam už valstybės išdavystę yra pagrįsta neapibrėžta tikimybe, todėl negali būti laikoma visiškai pagrįsta.

42. Migracijos departamentas Sprendime remdamasis pareiškėjo paaiškinimais nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, viešindamas informaciją, tyrimų, identifikuojančių korupcines veikas, neatlikdavo, o informaciją publikuodavo atsižvelgiant į kilusius įtarimus, nebūtinai pagrįstus tiesiogiai turimais duomenimis, tačiau numanymu, kad kažkas „gali būti“ neteisėta. Pareiškėjo teiginiai, kad parduodama informacija bus analizuojama atskleidžiant neteisėtas veikas, laikytini deklaratyviais. Atvejais, už kuriuos pareiškėjui gresia baudžiamoji atsakomybė, buvo paviešinti vos keli informacijos fragmentai, didžioji dalis informacijos buvo parduodama anoniminiam pirkėjui, ne visi liudijo apie neteisėtą veiką, todėl kilo pagrįstų abejonių, ar duomenų padavimas „(duomenys neskelbtini)“ gali būti laikomas tinkamu atskleidimu ar pranešimu apie neteisėtas veikas pranešėjo sąvokos kontekste. Parduodant informaciją prioritetas taikomas kainai, o pirkėjo tapatybė ir įsigijimo tikslai negali būti identifikuoti; konstatuota, kad parduodant duomenis, viešojo intereso tenkinimas ir informacijos plačiajai visuomenei atskleidimas nebuvo nei tikėtinas tikslas, nei faktinis proceso rezultatas. „(duomenys neskelbtini)“ nei viešindama informaciją savo tinklaraštyje, nei ją parduodama, netikrino informacijos ir nesiėmė užtikrinti, kad būtų parduodama tik su neteisėta veika susijusi informacija. Dalis atskleistos informacijos buvo svarbi viešajam interesui, bet buvo ir asmeninio pobūdžio, kurios atskleidimas visuomenei ir pardavimas anoniminiams pirkėjams nebuvo pagrįstas. Remiantis prieglobsčio prašytojo pasakojimu bei tyrimo metu surinkta informacija, konstatuota, kad užsienietis gaudavo piniginį atlygį, kuris ne tik padengė informacijos pirkimo išlaidas, bet ir suteikė jam finansinę laisvę (padengė nuolatinių kelionių išlaidas ir pan.). Siekį gauti pajamų iš projekto yra patvirtinęs ir pats pareiškėjas. Byloje Guja v. Moldova EŽTT nurodė, kad jei informacijos atskleidimas motyvuojamas asmenine nauda ar priešiškumu, toks elgesys negalėtų būti pateisinamas.

43. Migracijos departamentas, tirdamas, ar pareiškėjo atveju nėra akivaizdaus teisingumo paneigimo grėsmės, kas reiškia daugiau nei paprastus nukrypimus nuo normų ar garantijų procese trūkumą, kurie galėtų lemti Konvencijos 6 straipsnio pažeidimą, prieglobsčio prašytojo pasakojimą, kad informacija buvo parduodama verčiant (duomenys neskelbtini), vertino kaip prieštaringą, laikė jo paties kuriama hipoteze, nepagrįsta faktiniais duomenimis, ir teiginių, kad dėl to neturi būti baudžiamas, nepripažino pagrįstais, todėl nesudarančiais pagrindo konstatuoti akivaizdaus teisingumo paneigimo pareiškėjo atveju.

44. Be to, pareiškėjas niekuomet nepriklausė jokiai opozicinei grupei, iki projekto nebuvo politiškai aktyvus, vien tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ viešindavo ir politiškai jautrią informaciją, nepaneigia veiklos, kuria jie kaltinami, fakto, bei nemažina atsakomybės už šią veiką. Prieglobsčio prašytojo byloje surinktoje medžiagoje nėra duomenų apie kaltinimų jam ekstremizmu ar terorizmu pateikimą. Kaltinimai pareiškėjui, o nuteistiems grupės nariams ir juos teisiant, apsiribojo informacijos pardavimu juodojoje rinkoje bei veikimu grupėje, todėl selektyvaus baudžiamojo persekiojimo požymiai nebuvo identifikuoti.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Išvadoje surinktus duomenis, atsižvelgdama į pareiškėjo veiklos grupėje „(duomenys neskelbtini)“ tikslus, kurie nebuvo susiję su viešojo intereso tenkinimu ir informacijos plačiajai visuomenei atskleidimu, siekį gauti atlygį už informaciją, pareiškėjo nepriklausymą jokiai opozicinei grupei, nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas manyti, kad pareiškėjui gresianti baudžiamoji atsakomybė būtų skirtinga nuo pritaikytos kitiems „(duomenys neskelbtini)“ grupės nariams. Duomenų, išskyrus paties pareiškėjo teiginius, kad kiti grupės nariai (duomenys neskelbtini) būtų bendradarbiavę su tyrėjais ikiteisminio tyrimo metu, nesurinkta. Taip pat nėra duomenų, kad „(duomenys neskelbtini)“ grupės nariai nebuvo teisiami dėl politinės veiklos tik dėl to, jog nebūtų atkreiptas visuomenės dėmesys, nes surinkti duomenys patvirtina, kad parduodant ir viešinant informaciją prioritetas buvo teikiamas pelnui, o ne viešam interesui ir neteisėtų veikų atskleidimui (žr. nutarties 42 p.). Pareiškėjo versija dėl politinio persekiojimo „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios bylos kontekste tikimybės yra tiktai hipotetinio pobūdžio, kuriai pagrįsti pareiškėjo naudojamas išimtinai nepasitikėjimo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju procesu argumentas nagrinėjamu atveju laikytinas nepakankamu.

46. Pažymėtina, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjui kilmės valstybėje inkriminuojamą nusikaltimą ir pagal (duomenys neskelbtini) BK 163 straipsnio 3 dalį, minėto straipsnio išsami analizė yra pateikta tiek Išvadoje, tiek ir skundžiamame Migracijos departamento sprendime. Be to, minėtas straipsnis yra inkriminuojamas ir pareiškėjo kolegoms – grupės „(duomenys neskelbtini)“ nariams, todėl apelianto teiginiai apie jam gresiantį rimtesnį persekiojimas nei kitiems „(duomenys neskelbtini)“ grupės nariams ir šiuo aspektu nepagrįsti.

47. Pareiškėjo argumentas, kad pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimas yra neatsiejami, nulemti tų pačių priežasčių ir dėl to turi būti nusprendžiama tuo pačiu sprendimu, nagrinėjamu atveju laikytinas nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas Sprendimo dalį dėl papildomos apsaugos suteikimo grąžino nagrinėti atsakovui Migracijos departamentui atsižvelgdamas į Migracijos departamento 2020 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. (15/6-1) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“, kuriuo, remiantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir 130 straipsnio 2 ir 5 dalimi, nutarta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Sprendime dėl leidimo laikinai gyventi nurodoma, kad Valstybės saugumo departamentas 2020 m. birželio 12 d. raštu Nr. 18-5235 informavo atsakovą, kad jų gauta papildoma informacija sudaro pagrindą manyti, jog išsiuntus užsienietį į kilmės šalį jis gali būti kankinamas, su juo žiauriai elgiamasi ar jis galėtų kitokiu būdu būti baudžiamas. Pažymėta, kad žiaurus elgesys nėra susiję su prašyme dėl prieglobsčio suteikimo nurodytomis priežastimis.

48. Minėtos aplinkybės pagrindžia, kad prieglobsčio prašytojo nurodytos aplinkybės bei priežastys, kurios lėmė sprendimo dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo priėmimą, nėra siejamos su leidimo laikinai gyventi suteikimu, taigi ir papildomos apsaugos suteikimo galimybe. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje 1 punkte nurodytos papildomos apsaugos priežastys (asmuo bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas) gali būti nulemtos ir kitokių aplinkybių, negu yra nustatytos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo pareiškėjui, ką pažymi ir VSD papildomoje informacijoje.

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Išvadoje, kurią pirmosios instancijos teismas vertino kaip Migracijos departamento Sprendimo sudedamąją dalį, yra pažymėta, kad Valstybės saugumo departamento 2019 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 19-1353S pateiktais įslaptintais (riboto naudojimo) duomenimis, pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo sąsajų su kilmės šalies žvalgybos ir saugumo tarnybomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso buvo priimtas visų pirma dėl to, kad pareiškėjas neatitinka 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje (toliau – Konvencija) ir Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Ta aplinkybė, kad remiantis minėtais VSD duomenimis, pareiškėjo buvimas kelia grėsmę valstybės saugumui, galėtų būti vertinama ir kaip savarankiškas pagrindas, tačiau nagrinėjamu atveju Sprendimo priėmimą lėmė ir kitos aplinkybės. Ta aplinkybė, kad VSD informacija yra įslaptinta, ir institucija yra nurodžiusi, kad ji nebus išslaptinama, neturi reikšmės vertinant atsakovo Sprendimo, kuriuo atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą pareiškėjui dėl jo nurodomų priežasčių, teisėtumą ir pagrįstumą.

50. Tiek Migracijos departamento sprendime, ir tiek Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2020 m. vasario 26 d. išvadoje Nr. (15/6-2)13PR 7RN, kurios pagrindu priimtas sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo, ir kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip Sprendimo motyvų dalį, yra išsamiai ir objektyviai išnagrinėti visi pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvai, aiškiai nurodyta, kokių Įstatymo nuostatų pagrindu pareiškėjui nebuvo suteiktas prieglobstis. Išvada buvo išslaptinta, tad tiek pareiškėjas, tiek jo atstovai galėjo ir susipažino su Išvados turiniu. Aplinkybė, jog pareiškėjo asmens byla, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, buvo įslaptinta, neapribojo pareiškėjui teisių aktyviai naudotis savo teise į teisminę gynybą (ypač atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis pareiškėjo byloje esančių dokumentų yra paties pareiškėjo Migracijos departamentui pateikti dokumentai) – pareiškėjas turėjo teisę paaiškinti teismui savo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, teikti dokumentus, pareiškėjo advokatas galėjo pateikti savo poziciją, kodėl jis mano, kad pareiškėjui turėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nei jo atstovai, žinodami, kad prieglobsčio byloje yra institucijos A raštas (kaip nurodoma apeliaciniame skunde, prieglobsčio bylos V t., b. l. 3), kuris yra įslaptintas teisės aktų nustatyta tvarka, neprašė inicijuoti jo išslaptinimo nei 2020 m. gegužės 28 d. vykusio teismo posėdžio metu, nei 2020 m. liepos 27 d. posėdžio metu. Prašymai apeliacinės instancijos teismui dėl naujų įrodymų tyrimo, kurie nebuvo reiškiami pirmosios instancijos teismui, paprastai tenkinami tais atvejais, kai teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.). Apeliaciniame skunde nėra nurodytos priežastys, dėl kokių priežasčių prašymas dėl įrodymų tyrimo (su pareiškėjo prieglobsčio byla susijusios įslaptintos medžiagos, minėto institucijos A rašto išslaptinimo) yra reiškiamas apeliacinės instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jo svarstyti nei tenkinti.

51. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka patikrinusi bylą, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų jį tenkinti. Migracijos departamento Sprendimo dalis dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo yra motyvuota, grindžiama Išvada, kuri parengta atlikus išsamų pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių tyrimą bei argumentų vertinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją paliko galioti. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, apeliantas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. (A. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė