4afc32b4-4203-409b-bb42-4d8dddfeeb2b · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                                       Civilinė byla Nr. 2A-533-210/2015                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01831-2014-2                                                             Procesinio sprendimo kategorija 76.4.;78.2.1.;121.21.                                                                              ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 26 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo S. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-71-772/2015 pagal I.

L. ieÅ¡kinį atsakovui S. K. dėl tėvystės nustatymo ir pagal bendraieÅ¡kovės K. R. ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nepilnamečiam vaikui reikalingo iÅ¡laikymo priteisimo, byloje iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Å iaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, ir           n u s t a t ė:                                                                    I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė I. L. ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ praÅ¡ydama nustatyti, kad atsakovas S. K. yra K. R. tėvas ir priteisti nepilnamečiam vaikui iÅ¡ atsakovo dukros iÅ¡laikymui po 500 Lt kiekvienÄ mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vėliau ieÅ¡kovė pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio padidinimo, kuriuo prašė teismo iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui priteisti 13 200 Lt įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2010 metų iki 2014 metų pabaigos.IeÅ¡kovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė dukra K.

R.. Vaiko gimimo liudijime nurodyta vaiko tėvo pavardė – S. R.. Tačiau 2008-11-10 medicinos tyrimų centre Sopro, sutikus atsakovui S. K., buvo atliktas Biologinės tėvystės tyrimas ir gautas atsakymas, kad jis yra nepilnamečio vaiko K. R. tėvas esant ne mažesnei nei 99,9992 proc. tikimybei. Po minėto medicininio tyrimo ieÅ¡kovė ir atsakovas 2008-12-01 sudarė susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo skirto bendraieÅ¡kovei K. R.. Atsakovas kurį laikÄ geranoriÅ¡kai vykdė susitarimÄ su ieÅ¡kove ir pervesdavo pastarajai pinigus skirtus dukros iÅ¡laikymui.

Vėliau atsakovas nurodė ieÅ¡kovei, kad pinigus pervedinės į sÄ skaitÄ atidarytÄ dukros vardu ir pinigai bus skirti dukros studijoms užsienyje po mokyklos baigimo. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas jau 2011 metais vietoje turėtos pervesti 6 000 Lt metinės sumos pervedė tik 3 600 Lt, dėl to vien už minėtus metus susidarė 2 400 Lt įsiskolinimas. IeÅ¡kovė neneigė, kad dukra jau senokai gyvena su jos tėvais ir yra jų iÅ¡laikoma.Atsakovas S. K. su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, kad tėvystės pripažinimas galėjo bÅ«ti sprendžiamas CK 3.141 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nes atsakovas niekada neneigė, jog jis yra K.

R. tėvas. Tačiau nesutinka, kad turi iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnametei dukrai. Pripažino, kad 2008-12-01 su ieÅ¡kove pasirašė susitarimÄ , jog dukters iÅ¡laikymui mokės 500 Lt sumÄ per mėnesį, o už praėjusius 3 metus bus pervesta 4 000 Lt skola. 2009-07-02 atsakovui gimė sÅ«nus, vėliau jis prarado geriau apmokamÄ darbÄ statybose, todėl papasakojo ieÅ¡kovei apie Å¡ias aplinkybes ir susitarė, kad atsakovo iÅ¡laikymo prievolė mažinama ir į metus jis mokės dukrai iÅ¡laikymÄ 3 600 Lt – tai yra po 300 Lt į mėnesį. 2013 metų vasarÄ atsakovas sužinojo, kad dukra K.

R. jau 2 metai gyvena kartu su seneliais, o ne su ieÅ¡kove, todėl atidarė dukros vardu sÄ skaitÄ bei pravedė 4 000 Lt. Å iuo metu atsakovas atsižvelgiant į jo turtinę padėtį gali mokėti iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Dėl ieÅ¡kinio padidinimo atsakovas nurodė, kad jis nėra skolingas ieÅ¡kovei už trejų metų laikotarpį iki susitarimo sudarymo, nes jai pervedė 12 000 Lt. Atsakovas teigė, kad jis toliau mokėjo ieÅ¡kovei vaiko iÅ¡laikymui periodines iÅ¡mokas pagal Å¡alių susitarimÄ , tai yra po 3 600 Lt per metus ir neturi vaiko motinai jokio įsiskolinimo.  IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Å iaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgiant į K.

R. teises ir teisėtus interesus, į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, į tai, jog vaiko motinos ieÅ¡kinyje praÅ¡oma suma dukros iÅ¡laikymui nėra didelė, kuri reikalinga patenkinti bÅ«tiniausius vaiko poreikius, prašė teismo nustatyti ieÅ¡kinyje nurodytÄ iÅ¡laikymo dydį iÅ¡tyrus byloje visus įrodymus. Teigė, kad nėra pagrindo tenkinti vaiko iÅ¡sakytÄ norÄ gauti iÅ¡ tėvo iÅ¡laikymÄ po 300 Lt kiekvienÄ mėnesį, kadangi toks sutikimas galėjo bÅ«ti įtakojamas tėvo.

Teismas pakeitė ieÅ¡kovės I. L. procesinę padėtį dėl nepilnamečiam vaikui skirto iÅ¡laikymo ir bendraieÅ¡kove į Å¡iÄ bylÄ Ä¯raukė K. R., o nepilnamečio vaiko motina buvo pripažinta jos įstatymine atstove.                               II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2015 m. sausio 23 d. sprendimu ieÅ¡kovės I. L. ir bendraieÅ¡kovės K. R. ieÅ¡kinį atsakovui S. K. tenkino iÅ¡ dalies.Nustatė, kad ieÅ¡kovės I.

R. (dabartinė pavardė L.), a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters K. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir vaiko gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) įraÅ¡e Nr. 336 skiltyje „tėvas“ nurodė įraÅ¡yti „S. K.“.Priteisė iÅ¡ atsakovo S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei K. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2 809,31 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ iki 2014-12-31 pagal 2008-12-01 susitarimÄ tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės I.

R. (dabartinė pavardė L.). Šios sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovo teismas iÅ¡dėstė 1 metų laikotarpiui, įpareigojant skolininkÄ S. K., kiekvienÄ mėnesį sumokėti dukrai K. R. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ po 234,11 Eur.Ä®pareigojo nepilnamečio vaiko įstatyminę atstovę I. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise dukrai K. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) mokamÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .Priteisė į valstybės biudžetÄ iÅ¡ S. K. 41,71 Eur žyminio mokesčio už neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ , 84,28 Eur už vaiko iÅ¡laikymui skirtÄ Ä¯siskolinimÄ ir 9,22 Eur už procesinių dokumentų įteikimÄ bylos dalyviams per paÅ¡tÄ , iÅ¡ viso: 135,21 Eur.Likusioje dalyje ieÅ¡kovės ir bendraieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė.Dėl tėvystės nustatymo.

Biologinės tėvystės tyrimas patvirtina, kad ieÅ¡kovės K. R. tėvas yra atsakovas su 99,99992 proc. tikimybe. Atsakovas reikalavimÄ dėl tėvystės nustatymo pripažino teigdamas, jog K. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo dukra, o jis jos tėvas. Taip pat sutiko, kad vaiko gimimo liudijime grafoje ,,tėvas“ bÅ«tų padarytas įraÅ¡as – S. K.. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas S. K. yra nepilnametės K. R. tėvas, o ji jo dukra, šį atsakovo pripažintÄ faktÄ teismas laikė nustatytu ir toliau neįrodinėtinu.Dėl atsakovo prievolių kylančių iÅ¡ sudarytos sutarties.

IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė galiojantį Å¡alių 2008-12-01 sudarytÄ susitarimÄ (sutartį), kurioje Å¡alys sukÅ«rė ne tik prievoles sau, bet ir atsakovas prisiėmė įsipareigojimus ir dėl bendraieÅ¡kovės K. R., tai yra Å¡alių dukros iÅ¡laikymo teikimo. Teismas pastebėjo, kad į bylÄ pateiktas susitarimas pasiraÅ¡ytas tik vienos Å¡alies – atsakovo, tačiau laikė jį galiojančiu. Ginčo Å¡alių sudarytas raÅ¡ytinis susitarimas, kaip raÅ¡ytinės formos sutartis, todėl pagal CK 6. 192 str. 4 d. teismas pripažino, kad jo pakeitimas galimas tik esant vėl raÅ¡ytinės formos susitarimui.

Dėl atsakovo prievolės pagal Å¡alių 2008-12-01 sudarytÄ sutartį trečiojo asmens naudai. Remiantis 2008-12-01 sutartimi teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė, kaip įstatyminė atstovė, įgijo dukros K. R. vardu reikalavimo teisę į atsakovÄ dėl 12 000 Lt sumokėjimo dukrai, kaip esamo įsiskolinimo už trejus metus ir dėl 500 Lt mėnesinės iÅ¡mokos skirtos dukrai iki jos pilnametystės. Dėl Å¡alių sudarytos sutarties galios. IÅ¡ 2008-12-01 susitarimo teismas pripažino, kad Å¡alys jį sudarydamos apeliavo į jų santykius buvusius prieÅ¡ Å¡ios sutarties sudarymÄ .

Todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, kad Å¡alies reikalavimui dėl įsiskolinimo priteisimo taikytina įstatymo nuostata, jog terminas ginčo atveju turi bÅ«ti skaičiuojamas pagal CK 3. 200 str. nuostatÄ . Kaip jau minėta atsakovas sudarydamas 2008-12-01 susitarimÄ ne tik suderino su ieÅ¡kove susitarimo sÄ lygas, bet ir prisiėmė pastarajai įsipareigojimÄ , kaip dukros motinai, sumokėti ir piniginę kompensacijÄ (įsiskolinimÄ ), tai yra 12 000 Lt. Tokį atsakovo elgesį teismas laikė atitinančiu ne tik susitarimo nuostatas, bet ir CK 1. 5 str.

Tokia iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, kad ieÅ¡kovė, kaip atsakovo dukros motina, iki tol negaudavo iÅ¡ atsakovo jokios paramos reikalingos jų vaikui. Dėl Å¡alių sudarytos sutarties vertinimo ir jos aiÅ¡kinimo. Teismas konstatavo, kad 2008-12-01 susitarimu atsakovas pirmiausia, prisiėmė prievolę sumokėti ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ už vaiko auginimo metu patirtas iÅ¡laidas, o po to įsipareigojo mokėti ir kiekvienÄ mėnesį nurodyto dydžio iÅ¡mokÄ skirtÄ dukrai. Teismas aiÅ¡kindamas Å¡alių sudarytÄ sutartį teikė prioritetÄ jų valios iÅ¡raÅ¡kai, tikriesiems keti­nimams sudarant sutartį.

Dėl Å¡alių sudarytos sutarties atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atsakovas yra nurodęs, kad dėl jo įsipareigojimo mokėti po 500 Lt kiekvienÄ mėnesį dukros iÅ¡laikymui, žodžiu su ieÅ¡kove susitarė šį dydį sumažinti iki 300 Lt. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovas įstatymo suteikta teise keisti sutartį raÅ¡ytine forma nepasinaudojo, todėl žodinis susitarimas negalioja. Be to teismas laikė, kad toks Å¡alių susitarimas galėjo pabloginti jų dukros materialinę padėtį ir jis gali bÅ«ti pripažintinas kaip prieÅ¡taraujantis įstatymo keliamiems reikalavimams.

Teismas pripažino, kad atsakovas jokių imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujančių sÄ lygų Å¡alių sudarytoje sutartyje nenurodė, todėl atmetė atsakovo argumentÄ , kad nurodytÄ susitarimo 2 pastraipos pirmÄ sakinį galėjo pakeisti žodiniu susitarimu. Teismas laikė, kad atsakovo žodinis susitarimas iÅ¡reikÅ¡tas netinkama forma.Prievolių neįvykdymo teisinės pasekmės. Pagal 2008-12-01 susitarimÄ atsakovas privalėjo perduoti ieÅ¡kovei 12 000 Lt įsiskolinimÄ skirtÄ dukros K.

R. iÅ¡laikymui už praėjusius trejus metus po 4 000 Lt pinigus pervedant į ieÅ¡kovės nurodytÄ sÄ skaitÄ . Trejų metų laikotarpiu pagal Å¡alių sudarytos sutarties tekstÄ teismas apibrėžė laikotarpį nuo 2005-12-01 iki 2008-12-01. Nuo 2008-12-01 atsakovas nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui kiekvienÄ mėnesį įsipareigojo sumokėti po 500 Lt, visus pinigus (6 000 Lt) sumokėdamas vienÄ kartÄ per metus. IÅ¡ byloje esančių duomenų teismas matė, kad atsakovas iÅ¡ pradžių laikėsi susitarimo dėl įsipareigojimo pervesti į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ 12 000 Lt įsiskolinimÄ .

Tačiau jau nuo 2010 iki 2013 metų įskaitytinai, iÅ¡ jam priklausančių sumokėti 6 000 Lt vienkartinės sumos kiekvienais metais, atsakovas sumokėjo tik dalį dukros iÅ¡laikymui skirtos sumos, tai yra po 3 600 Lt per metus. 2013-11-10 mokėjimo nurodymu atsakovas sumokėjo dukters iÅ¡laikymui jau 4 000 Lt vienkartinę sumÄ už 2014 metus. Tokiu bÅ«du teismui atlikus perskaičiavimÄ , atsižvelgiant į atsakovo įsipareigojimÄ mokėti po 500 Lt kiekvienÄ mėnesį ir įvertinus faktiÅ¡kai sumokėtas pinigų sumas susidarė 9 700 Lt skirtumas (nepriemoka) per laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2014-12-31 įskaitytinai.

Per nurodytÄ laikotarpį atsakovas turėjo bÅ«ti sumokėjęs 36 500 Lt, tačiau faktiÅ¡kai sumokėjo 26 800 Lt ir liko skolingas 9 700 Lt arba 2 809,31 Eur. Teismas akcentavo, kad prievolė turi bÅ«ti įvykdoma Å¡alių nustatytu terminu. Ginčo Å¡alys sutartyje taip pat numatė prievolių įvykdymo terminus (2008-12-01 susitarimo 2 pastraipa). Tuo pačiu teismas pripažino Å¡alių ginčo laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2014-12-31 įskaitytinai. Tokia iÅ¡vadÄ teismas siejo su tuo, kad nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymas bÅ«tinas kiekvienÄ mėnesį, o įstatymas neįpareigoja vaiko tėvo mokėti iÅ¡mokas avansu.

Teismas pastebėjo, kad atliekant atsakovo sumokėtų sumų perskaičiavimÄ yra įskaitoma 4 000 Lt suma, esanti bendraieÅ¡kovės vardu atidarytoje asmeninėje sÄ skaitoje. Pinigų suma kuriÄ atsakovas pervedė į bendraieÅ¡kovės sÄ skaitÄ už 2015 metus, dėl jai reikalingo iÅ¡laikymo, ginčo atveju nėra įtraukta į skolos apskaičiavimÄ ir jai netaikytinas CK 6. 54 str. nurodytas įmokų paskirstymas, kadangi teismas laikė, jog Å¡iai prievolei įvykdyti dar nėra suėjęs terminas (CK 6. 55 str.).

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pažeidusi sutartines prievoles pagal Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ . Todėl teismas sprendė, kad atsakovui atsiranda prievolė sumokėti bendraieÅ¡kovei 9 700 Lt skirtumÄ (nepriemokÄ ) susidariusiÄ pagal 2008-12-01 susitarimo 2 pastraipos 1 sakinį. Dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo atsakovui. Teismas laikė, kad nepilnamečio vaiko tėvai 2008-12-01 sudarydami susitarimÄ dėl atsakovo įsipareigojimo mokėti nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui kas mėnesį periodines iÅ¡mokas iki jo pilnametystės, kiekvienas įvertino savo galimybes.

Vaiko (bendraieÅ¡kovės) tėvai gyvena skyrium ir skirtingose valstybėse. BendraieÅ¡kovės K. R. motina I. L. nors ir dirba, tačiau gauna nedidelį darbo užmokestį ir dėl to dukros iÅ¡laikymui skiria nedideles iÅ¡mokas. IeÅ¡kovė savo vardu tėra įregistravusi nuosavybės teises į vieno kambario butÄ . Tuo tarpu atsakovas pagal bylos duomenis, ne tik dirba ir gauna pastovų darbo užmokestį užsienyje, bet ir savo vardu turi įregistravęs nuosavybės teises į žemės sklypÄ ir dviejų kambarių butÄ .

BendraieÅ¡kovės vardu LR vieÅ¡uose registruose nėra įregistruota nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų. Atsakovas atsisakydamas teikti dukrai didesnį iÅ¡laikymÄ , nei yra įsipareigojęs, nenurodė, jokių objektyvių aplinkybių, apart darbo pasikeitimo, pasikeitus ekonominei situacijai rinkoje. Tai, kad atsakovas yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ ir joje augina nepilnametį sÅ«nų, teismas nelaikė pagrindu mažinti jo dukrai nustatyto iÅ¡laikymo dydžio, nes byloje nėra duomenų, jog dėl to gali nukentėti atsakovo sÅ«naus interesai.

Atsakovas nenurodė teismui ir priežasčių dėl kurių jis negali reguliariai mokėti didesnių iÅ¡mokų, atsižvelgiant į padidėjusius vaiko (dukters) poreikius. Teismas pažymėjo, kad atsakovo dukra K. R. dar mokosi vienoje iÅ¡ Å iaulių m. vidurinių mokyklų. Atsakovas Å¡iuo metu dirba ir reguliariai gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, neturi sveikatos problemų, yra jauno amžiaus ir kartu su sutuoktine teikia iÅ¡laikymÄ tik vienam vaikui. Remiantis paminėtu, teismas pripažino, jog atsakovas, pasikeitus ekonominei padėčiai, ne visai tinkamai vykdė savo, kaip tėvo, pareigas nepilnamečiam vaikui.

BendraieÅ¡kovė pradėjo lankyti papildomus užsiėmimus, tai yra Å¡audymo iÅ¡ lanko treniruotes ir dėl to jÄ Å¡iuo metu auginantys ir prižiÅ«rintys N. Č. ir jos vyras E. Č. patiria papildomų iÅ¡laidų. Atskirai teismas pastebėjo, kad vaikÄ prižiÅ«rinti jos senelė ir pastarosios sutuoktinis nėra įstatymo įpareigoti teikti bendraieÅ¡kovei iÅ¡laikymÄ , todėl tuo rÅ«pintis turi abu vaiko tėvai. Atsakovui žinoma, kad reikalingos lėšos dukros dantų gydymui. Nors atsakovas susitarimu su ieÅ¡kove yra įsipareigojęs teikti dukrai nustatyto dydžio iÅ¡laikymÄ kiekvienÄ mėnesį, tačiau atsižvelgiant į vaiko poreikius ir valstybės ekonominę situacijÄ , teismas laikė, kad Å¡iandien jo teikiama parama vaikui nėra pakankamo dydžio.

Teismo nurodyta, kad ieÅ¡kovė, kaip vaiko motina, ne tik pagal iÅ¡gales materialiai remia Å¡alių vaikÄ , bet ir siekia sudaryti geras sÄ lygas jos fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko teismas negali pasakyti apie atsakovÄ , nes Å¡iuo metu jo teikiamas iÅ¡laikymas vaikui pagal bylos duomenis yra aiÅ¡kiai per mažas, nebeatitinkantis net bÅ«tinų (fiziologinių) vaiko poreikių. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, teismas laikė CK 6. 461 str. 2 d. nuostatÄ , kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA).

Remiantis iÅ¡dėstytu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės, kaip bendraieÅ¡kovės atstovės, praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovo 9 700 Lt nepriemokos dydis, kaip skirtumas nuo 300 Lt iki 500 Lt, nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį. Tačiau Å¡ios iÅ¡ atsakovo priteistinos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ teismas iÅ¡dėstė 1 metų laikotarpiui, įpareigojant skolininkÄ kiekvienÄ mėnesį sumokėti bendraieÅ¡kovei dukrai po 234,11 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Teismas manė, jog dabartinė atsakovo turtinė padėtis objektyviai kol kas leidžia priteisti ieÅ¡kovės kaip bendraieÅ¡kovės atstovės praÅ¡omÄ iÅ¡laikymo dydžio skirtumÄ , kuris bÅ«tinas sudarant normalias sÄ lygas vaiko vystymuisi.

Todėl teismas ieÅ¡kovės ir bendraieÅ¡kovės             K. R. ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovo S. K. nepilnametės dukros K. R. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , tuo pačiu pripažįstant, kad atsakovas privalo kiekvienÄ mėnesį mokėti dukros iÅ¡laikymui ir po 500 Lt arba 144,81 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis iki jos pilnametystės.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. BendraieÅ¡kovės K. R. įstatyminei atstovei I. L. kreipiantis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ji buvo atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų, tačiau teismui patenkinus ieÅ¡kovės ir bendraieÅ¡kovės ieÅ¡kinį Å¡ias iÅ¡laidas teismas priteisė į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo.

IÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kovės ir bendraieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus, teismas atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kitos Å¡alies nepriteisė, kadangi tokiu atveju jos bÅ«tų priteisiamos iÅ¡ nepilnamečio vaiko, o tai prieÅ¡tarautų civilinio proceso principams.                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas S. K. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimÄ dalyje, kurioje iÅ¡ atsakovo priteista nepilnametei K.

R. 2809,31 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimas iki 2014-12-31 pagal 2008-12-01 susitarimÄ tarp ieÅ¡kovės I. L. ir iÅ¡ atsakovo priteista 84,28 Eur žyminio mokesčio, panaikinti, ir reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo atmesti.PaÅ¡alinti iÅ¡ teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimo motyvuojamosios dalies Å¡iÄ sprendimo dalį: „ ieÅ¡kovė ne tik pagal iÅ¡gales materialiai remia Å¡alių vaikÄ , bet ir siekia sudaryti geras sÄ lygas jos fiziniam bei socialiniam vystymui, ko negalima pasakyti apie atsakovÄ , nes Å¡iuo metu jo teikiamas iÅ¡laikymas vaikui pagal bylos duomenis yra aiÅ¡kiai per mažas, nebeatitinkantis net bÅ«tinų (fiziologinių) vaiko poreikių .IÅ¡ ieÅ¡kovės I.

L. apeliantas praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose.Kitoje dalyje Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ .Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apeliantas teismo sprendimÄ dalyje, kurioje iÅ¡ atsakovo priteistas 2809,31 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimas vaikui K. R. iki 2014-12-31, laiko neteisėtu ir neapgrįstu. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl to, kad jis tinkamai vykdė šį SusitarimÄ , įskaitant ir nuo to momento, kai žodžiu su ieÅ¡kove I.

L. susitarė mokamo išlaikymo K. R. dydį sumažinti nuo 500 Lt iki 300 Lt. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad žodine forma atliktas toks Susitarimo pakeitimas, negalioja. Pirma, po 2010-11-07 mokėjimo, kuriuo už 2011 metus atsakovas sumokėjo vaiko išlaikymui 3600 Lt, tai yra į mėnesį po 300 Lt, ieškovė iki pat ieškinio pateikimo, tai yra daugiau kaip 3 metus, jokių pretenzijų nereiškė. Antra, vaikui už 2012 metus buvo sumokėta 3600 Lt, tai yra kas mėnesį po 300 Lt, išlaikymo, jis sumokėtas 2011-04-01 ir 2011-10-27 mokėjimais, ir šių aplinkybių I.

L. niekaip nepaneigė. Trečia, 2012-11-14 mokėjimu atsakovas sumokėjo 3600 Lt, tai yra iÅ¡laikymo vaikui padengimas už 2013 metus, pretenzijų ieÅ¡kovė taip pat nereiÅ¡kė. Ketvirta, teismas nevertino aplinkybės, kad ne ieÅ¡kovės deklaruojamas 2008-12-01Susitarimo pažeidimas, o bÅ«tent pinigų pervedimas ne į jos, o į dukters sÄ skaitÄ , lėmė ieÅ¡kovės kreipimÄ si į teismÄ . Apelianto manymu, teismas neteisingai aiÅ¡kino ir 2008-12-01 Susitarimo pakeitimo galimÄ formÄ tvirtindamas, kad sumažinti iÅ¡laikymo dydį nepilnamečiui vaikui nuo 500 Lt iki 300 Lt, Å¡alys galėjo tik raÅ¡ytine forma, o žodinis susitarimas yra netinkama forma.

Apeliantas įsitikinęs, įstatymuose nesant draudimo susitarti ir žodžiu atsakovas ir I. L. 2008-12-01SusitarimÄ turėjo teisę pakeisti žodine forma ir toks pakeitimas yra teisėtas bei galiojantis.

2. Apelianto teigimu, ginčo dėl to, kad vaikas K. R. nuo 2009 metų iki Å¡iol gyvena pas senelius, nėra. TeisiÅ¡kai reikÅ¡minga sprendžiant ginÄÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo, yra tai, kas iÅ¡laikė dukrÄ per šį laikotarpį. Tiek ieÅ¡kovės I. L. pripažinti faktai, kad ji kas mėnesį dukrai duodavo 300 Lt, tiek Kornelijos nurodytos aplinkybės, kad mama jai kas mėnesį duodavo 200-300 Lt, reiÅ¡kia tai, kad ieÅ¡kovė ginčo aktualiu laikotarpiu už 2010 – 2013 metus, mergaitės iÅ¡laikymui atidavė net ne visus atsakovo tam skirtus pinigus, o iÅ¡ savo lėšų iÅ¡ viso neprisidėjo prie mergaitės iÅ¡laikymo, tokiu bÅ«du iÅ¡laikymo skirtumÄ dengė mergaitės seneliai.

O tai reiÅ¡kia, kad mergaitės iÅ¡laikymo pareiga yra įvykdyta, mergaitė buvo iÅ¡laikyta, ji neturi reikalavimo teisės, o tokiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ turėtų dukters seneliai. Todėl teismo sprendimas, priteisti iÅ¡ atsakovo 2809,31 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ dukrai, yra aiÅ¡kiai nepagrįstas ir neteisėtas. Esant nepažeistai dukros iÅ¡laikymo pareigai, dukra Kornelija, taip pat neturi reikalavimo teisės į atsakovÄ .3. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas padarė akivaizdžiai neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad „ieÅ¡kovė ne tik pagal iÅ¡gales materialiai remia Å¡alių vaikÄ bet ir siekia sudaryti geras sÄ lygas jos fiziniam bei socialiniam vystymui, ko negalima pasakyti apie atsakovÄ nes Å¡iuo metu jo teikiamas iÅ¡laikymas vaikui pagal bylos duomenis yra aiÅ¡kiai per mažas, nebeatitinkantis net bÅ«tinų (fiziologinių) vaiko poreikių“.

Kadangi nurodyta teismo išvada akivaizdžiai prieštarauja byloje  surinktiems įrodymams, ji šalintina iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies.4. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai aiškino CK 3.200 straipsnį ir nepagrįstai jo netaikė.

5. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidų.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė I. L. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir iÅ¡aiÅ¡kinti apeliantui, į kieno asmeninę banko sÄ skaitÄ atsakovas turi pervedinėti iÅ¡laikymo lėšas ir kas jomis gali disponuoti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Atsakovas teisme nepasirodė, neteikė savo asmeninių paaiÅ¡kinimų, nedavė priesaikos, todėl teiginiai, kad buvo žodinis susitarimas sumažinti iÅ¡laikymÄ , yra abejotini. PareiÅ¡kia, kad jokio susitarimo sumažinti iÅ¡laikymÄ dukrai nebuvo. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kina, kad yra gavusi atsakovo praÅ¡ymÄ Å¾odžiu, atsižvelgti į jo pasunkėjusiÄ finansinę padėtį, dėl patirtos galÅ«nės traumos ir laikinai, kol sugis ranka ir vėl gaus gerai apmokamÄ darbÄ , leisti jam mokėti mažesnes iÅ¡laikymo įmokas, su sÄ lyga, kad vėl pradėjus dirbti gerai apmokamÄ darbÄ , atsakovas vėl mokės po 500 Lt per mėnesį ir grÄ Å¾ins visÄ Ä¯siskolinimo sumÄ , susidariusiÄ per visÄ laikotarpį, kurį jis mokėjo 300 Lt per mėnesį.

Laiko, kad atsakovas akivaizdžiai nuvertina ieÅ¡kovę, kaip vaiko motinÄ , kuri 9 metus iki 2008-12-01 Susitarimo, viena iÅ¡laikė dukrÄ . IeÅ¡kovei akivaizdu, kad vienÄ kartÄ susitarus kokia forma yra sudaromas susitarimas dėl iÅ¡laikymo, tokio susitarimo keitimas yra galimas tik ta pačia forma. Ä®vertinant prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, visos teismui kylančios abejonės turi bÅ«ti sprendžiamos vaiko interesų naudai. Teismas užtikrino proceso Å¡alių laisva valia sudaryto 2008-12-01 Susitarimo laikymÄ si ir pagrįstai neleido pabloginti vaiko finansinės padėties.2.

Atsakovas, nėra pareiškęs priešieškinio dėl galimo ieškovės, kaip motinos, pareigų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovo mokėtas sumažintas 300 Lt dydžio išlaikymas yra tinkamas ir pakankamas vaikui, tuo tarpu ieškovės skiriami 300 Lt yra nepakankami. Teigia, kad atsakovo gaunamos pajamos yra daugiau kaip 5 kartus didesnės nei ieškovės. Būtina įvertinti ir tai, kad net devynerius metus atsakovas jokia forma nedalyvavo savo dukters išlaikyme, jos poreikių, įskaitant materialinių, tenkinime.

IeÅ¡kovė tvirtina, kad kartu su atsakovo skiriamais pinigais dukters iÅ¡laikymo suma siekia apie 800 Lt. Savo ruožtu seneliai, siekia neteisėtai iÅ¡laikyti mano dukrÄ (savo anÅ«kę) pas save, todėl yra pasiruošę melagingai liudyti teisme, kad jie iÅ¡laiko dukrÄ .

3. Būtent atsakovas turi įrodyti, kad vaikas tinkamai neišlaikomas ir kad jo vaiko išlaikymui mokamos lėšos yra panaudojamos ne pagal paskirtį, todėl apeliantas nepagrįstai siekia pagrįstos teismo išvados pašalinimo iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies.

4. Atsakovas neteisingai aiÅ¡kina ir interpretuoja ieÅ¡kininės senaties taikymÄ Å¡ioje byloje.5. IeÅ¡kovė įsitikinusi, kad teismas, nepriteisdamas atsakovui jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, pasielgė visiÅ¡kai teisėtai. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                    Apeliacinis skundas atmestinas.            Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.). Susitarimo dėl dukters iÅ¡laikymo vertinimo aspektai Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kuriuo iÅ¡ jo priteistas 2809,31 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimas dukrai K. R. iki 2014-12-31. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas netinkamai vertino ir neatsižvelgė į žodinį susitarimÄ su ieÅ¡kove I. L. dėl mokamo iÅ¡laikymo K. R. dydžio sumažinimo nuo 500 Lt iki 300 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi tėvų 2008-12-01 raÅ¡tu sudarytÄ SusitarimÄ dėl dukters iÅ¡laikymo, neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.Ä®statymų leidėjas, nustatydamas tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, numatė galimybę pagal CK 3.192 straipsnį bendru tėvų susitarimu nustatyti vaiko iÅ¡laikymo tvarkÄ ir formÄ .

Nagrinėjamu atveju pagal 2008-12-01 raÅ¡tiÅ¡kÄ SusitarimÄ atsakovas įsipareigojo nuo sutarties sudarymo dienos – 2008-12-01, dukters iÅ¡laikymui mokėti po 500 Lt kiekvienÄ mėnesį, mokant į metus vienkartinę 6000 Lt sumÄ iki Kornelijos pilnametystės. Už praėjusius 3 metus atsakovas įsipareigojo sumokėti 12 000 Lt įsiskolinimÄ . Taigi, Å¡iuo Susitarimu, atsakovas pirmiausia prisiėmė prievolę sumokėti ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ už vaiko auginimo metu patirtas iÅ¡laidas, o po to įsipareigojo mokėti ir kiekvienÄ mėnesį nurodyto dydžio iÅ¡mokÄ skirtÄ dukrai.Apelianto įsitikinimu, bÅ«tent žodinis susitarimas su dukters motina dėl iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo, atleidžia atsakovÄ nuo pareigos mokėti iÅ¡laikymo nepriemokÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atsakovo argumentus dėl žodinio susitarimo iÅ¡laikymo dukrai sumažinimo, visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas ir ieÅ¡kovė nurodytÄ susitarimo 2 pastraipos pirmÄ sakinį negalėjo pakeisti žodiniu susitarimu, nes toks susitarimas iÅ¡reikÅ¡tas netinkama forma. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.192 straipsnio 4 dalimi numatančia, kad sutarties pakeitimas turi bÅ«ti tokios pat formos, kokios turėjo bÅ«ti sudaryta sutartis.

Todėl Å¡iuo atveju neteisus apeliantas teigdamas, kad įstatymuose nesant draudimo susitarti ir žodžiu, atsakovas ir ieÅ¡kovė 2008-12-01SusitarimÄ turėjo teisę pakeisti ir žodine forma. Teisėjų kolegija, vertindama Å¡alių raÅ¡tu bendru susitarimu nustatytÄ vaiko iÅ¡laikymo tvarkÄ ir formÄ pripažįsta, kad teismas nebeturi pareigos iÅ¡ naujo svarstyti ir tirti vaiko bÅ«tinuosius poreikius ir kiekvieno iÅ¡ tėvų indėlį į jų tenkinimÄ , kadangi Å¡alys teiktino iÅ¡laikymo dydį pačios nustatė Å¡alių 2008-12-01 raÅ¡ytiniu susitarimu.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį. Å iuo atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovas ir vaiko motina bÅ«tų sudarę raÅ¡ytinį susitarimÄ dėl konkretaus 300 Lt vaiko iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo. Byloje nepateikta įrodymų ir apie tai, kad atsakovas, pasikeitus jo turtinei padėčiai, įstatymo nustatyta tvarka, bÅ«tų kreipęsis dėl iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, žodine forma atliktas Susitarimo pakeitimas, mažinant teiktino iÅ¡laikymo dydį, yra negalimas.

Šiuo atveju, apeliantas nepagrįstai remiasi CK 1.72 straipsnio 1 dalimi numatančia, kad sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu. Apeliacinės instancijos teismas, nesutina su apeliacinio skundo argumentu, kad visus tris metus, atsakovui mokėjus kas metus vaiko išlaikymui 3600 Lt, tai yra į mėnesį po 300 Lt, ieškovė iki pat ieškinio pateikimo, tai yra daugiau kaip 3 metus, jokių pretenzijų nereiškė. Esant nepakeistam 2008-12-01 raštiškam Susitarimui dėl išlaikymo dydžio ir formos, ieškovė neturėjo pareigos kasmet pareikšti atsakovui pretenzijas dėl išlaikymo dydžio nepriemokos, todėl šiuo atveju susidarius įsiskolinimui, ieškovė pasinaudojo teise reikšti ieškinį dėl išlaikymo nepriemokos priteisimo.

Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad esant raÅ¡ytiniam Susitarimui su ieÅ¡kove dėl konkretaus teiktino iÅ¡laikymo dydžio, nesant raÅ¡ytinių įrodymų dėl iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo, neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti iÅ¡laikymo įsiskolinimo. Dėl dukros iÅ¡laikymo pareigos pažeidimo Apelianto teigimu, ieÅ¡kovė dukros iÅ¡laikymui skyrė ne visus atsakovo tam skirtus pinigus, iÅ¡laikymo skirtumÄ dengė mergaitės seneliai, jo iÅ¡laikymo pareiga yra įvykdyta, todėl bendraieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės, o tokiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ , turėtų tik dukters seneliai.

Visų pirma, CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ä®statymas įtvirtina bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , t. y. ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. BÅ«tent atsakovas turi įrodyti, kad vaikas tinkamai neiÅ¡laikomas ir kad jo vaiko iÅ¡laikymui mokamos lėšos yra panaudojamos ne pagal paskirtį. Å iuo atveju apeliantas neįrodinėjo, kad ieÅ¡kovė dukters atžvilgiu yra pažeidusi iÅ¡laikymo teikimo pareigÄ .

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad netinkami vaiko priežiÅ«ros faktai byloje nėra nustatyti.Antra, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nei atsiliepimo į ieÅ¡kinį pagrindu, nei savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl dukros iÅ¡laikymo pareigos pažeidimo, atsakovas pirmosios instancijos teisme nekėlė, kas remiantis CPK 312 straipsnio nuostatomis nėra galima nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, jog, kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartyje civilinėje byla Nr. 3K-3-495/2008, ,,tėvo (motinos), uzufrukto teise tvarkančio vaiko (vaikų) turtÄ (iÅ¡laikymo lėšas), įstatymo nuostatų, jog iÅ¡laikymÄ privalu naudoti iÅ¡imtinai vaikų interesais, pažeidimas nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo mažinti nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį, o vaiko turtinės teisės tokiu atveju gali bÅ«ti ginamos įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atlyginant padarytus nuostolius (CK 3.203 straipsnio 2 dalis).“Trečia, teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad Å¡alių nepilnametį vaikÄ privalo iÅ¡laikyti abu tėvai.

Pareiga iÅ¡laikyti savo vaikÄ yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Tėvų prievolė iÅ¡laikyti vaikÄ yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Aplinkybė, kad prie Å¡alių dukros iÅ¡laikymo prisideda tretieji asmenys – ieÅ¡kovės motina ir jos sugyventinis, neÅ¡alina nei ieÅ¡kovės, nei atsakovo iÅ¡laikymo prievolės. Seneliai neturi pareigos iÅ¡laikyti anÅ«kės, nes pagal įstatymÄ Å¡i pareiga tenka tėvams.Remiantis iÅ¡dėstytu, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kas esant nepažeistai atsakovo dukros iÅ¡laikymo pareigai, bendraieÅ¡kovė, taip pat neturi reikalavimo teisės į atsakovÄ .

Dėl teismo iÅ¡vados iÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies Å¡alinimo Apeliantas įsitikinęs, kad teismo iÅ¡vada „jog ieÅ¡kovė ne tik pagal iÅ¡gales materialiai remia Å¡alių vaikÄ bet ir siekia sudaryti geras sÄ lygas jos fiziniam bei socialiniam vystymui, ko negalima pasakyti apie atsakovÄ nes Å¡iuo metu jo teikiamas iÅ¡laikymas vaikui pagal bylos duomenis yra aiÅ¡kiai per mažas, nebeatitinkantis net bÅ«tinų (fiziologinių) vaiko poreikių“, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl praÅ¡o jÄ paÅ¡alinti iÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies.

Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas vertina tai, kad net Å¡eÅ¡erius metus atsakovas jokia forma nedalyvavo savo dukters iÅ¡laikyme, paskutinius metus jo dukros teiktino iÅ¡laikymo dydis siekia 330-350 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pasiraÅ¡ydamas 2008-12-01SusitarimÄ , sutiko su 500 Lt teiktinu iÅ¡laikymo dydžiu savo dukrai, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo Å¡iuo metu teikiamas iÅ¡laikymas vaikui pagal bylos duomenis yra aiÅ¡kiai per mažas, nebeatitinkantis net bÅ«tinų (fiziologinių) vaiko poreikių, laikytina teisėta ir pagrįsta.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nėra pagrindo Å¡ios teismo iÅ¡vados Å¡alinti iÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies. Dėl netinkamo senaties termino taikymo Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino CK 3.200 straipsnį ir nepagrįstai jo netaikė.Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog iÅ¡laikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad iÅ¡laikymas neteikiamas iÅ¡ viso ar jeigu jis neteikiamas iÅ¡ dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprÅ«pinimas, kuris nepatenkina vaiko visų bÅ«tinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

IÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos (CK 3.200 str.). Å ioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti iÅ¡laikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Taigi, įstatymas nustato, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas, įvertindamas faktines bylos aplinkybes ir byloje surinktų įrodymų visumÄ , turi nustatyti momentÄ , nuo kurio priteisiamas iÅ¡laikymas nepilnamečiui vaikui, siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas yra sudėtinė iÅ¡laikymo dalis. Å iuo atveju svarbus yra 2008-12-01 Susitarimas, kuriame šalys pačios numatė 3 metų senaties terminÄ , tai yra atsakovas už praėjusius 3 metus įsipareigojo pervesti po 4 000 Lt, tai yra 12 000 Lt į motinos sÄ skaitÄ .

Byloje nėra ginčo, kad šį 12 000 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ atsakovas yra įvykdęs. Esant tokioms bylos aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, nėra pagrindo iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisti nuo kreipimosi į teismÄ dienos. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad reikalavimas priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ bei į protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinus ieškovės ir bendraieškovės ieškinio reikalavimus, atsakovui bylinėjimosi išlaidų iš kitos šalies nepriteisė, motyvuodamas tuo, kad tokiu atveju jos būtų priteisiamos iš nepilnamečio vaiko, o tai prieštarautų civilinio proceso principams.Apelianto mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidų.Teismas pažymi, kad bylos duomenimis atsakovas patyrė 1210 Lt kas atitinka 350,44 Eurų advokato teisinės pagalbos išlaidų (150 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad ieÅ¡kinys tenkintas 73 procentus, taip pat atsižvelgęs į ginčo pobÅ«dį, ieÅ¡kovės turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais sutinka su tokia pirmosios instancijos iÅ¡vada. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje taip pat svarbiÄ reikÅ¡mę turi bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Å iuo atveju teisėjų kolegija, akcentuoja ir tai, kad nagrinėjama byla nebÅ«tų pradėta, jeigu atsakovas bÅ«tų tinkamai vykdęs pareigÄ iÅ¡laikyti dukrÄ , todėl atsakovas turi prisiimti ir bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Remiantis iÅ¡dėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, atsakovui neatlyginamos ( CPK 93 straipsnio 4 dalis).Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir papildomai jų nekartoja.

Kiti ginčo Å¡alių nurodyti argumentai neturi įtakos Å¡io teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93straipsnis). IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ advokatui ji sumokėjo 205,70 Eurų (197 b. l.), todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Dėl teismo sprendimo priėmimo datos patikslinimo Atkreipiamas teismo dėmesys į tai, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje įsivėlė raÅ¡ymo apsirikimo klaida nurodant netinkamÄ teismo procesinio teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimÄ datÄ 2014 m. sausio 23 d., todėl remiantis CPK 276 straipsnio 2 dalimi, teismo sprendimo priėmimo data tikslintina nurodant, kad teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje priimtas ir paskelbtas 2015 m. sausio 23 d. Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei I. L. a.k. (duomenys neskelbtini) 205,70 Eurų (du Å¡imtus penkis eurus 70 euro cnt) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje.Patikslinti teismo sprendimo priėmimo datÄ nurodant, kad Å iaulių apylinkės teismo procesinis sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje priimtas ir paskelbtas 2015 m. sausio 23 d.                                                                                                                                            Kolegijos pirmininkas                                                                        Vytautas Kursevičius                                                                                                  Teisėjai                                                                                               Laisvė Aleknavičienė                                                                                                            Danutė Burbulienė