4afa584a-e9c7-41e8-859d-da38c0f25f15 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1424-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-05885-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų J. D., D. L., E. S., A. G., J. M. ir I. G. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus teritorinės muitinės, ir Vilniaus teritorinei muitinei, trečiasis suinteresuotas asmuo – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjos J. D., D. L. ir E. S. skunde (b. l. 1–4) praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus teritorinės muitinės, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.PareiÅ¡kėjos A. G., J. M., I. G. skunde (b. l. 50–54) praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės dėl neteisėtai sumažintų pareiginės algos koeficientų nepriskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. ir 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.  PareiÅ¡kėjos skunde nurodo, kad jos ginčo laikotarpiu buvo statutinės Lietuvos muitinės pareigÅ«nės:

J. D. – Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus viršininkė (pareigybės kategorija 14); D. L. – Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė-juriskonsultantė (pareigybės kategorija 12); E. S. – Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė-juriskonsultantė (pareigybės kategorija 12); A. G. – Vilniaus teritorinės muitinės Muitinės veiklos organizavimo skyriaus vyriausioji inspektorė (pareigybės kategorija 11), nuo 2012 m. sausio 1 d.

Vilniaus teritorinės muitinės Muitinės veiklos organizavimo skyriaus vyriausioji kokybės inspektorė (pareigybės kategorija 11); J. M. – Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė-juriskonsultantė (pareigybės kategorija 12); I. G. – Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė (pareigybės kategorija 11).Nurodo, kad darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatomis.

Nuo 2009 m. gegužės 1 d. valstybėje susiklosčius ypatingai situacijai buvo pakeisti VTÄ® 25 straipsnis ir 1 priedas, kuriuose nustatyti sumažinti pareiginės algos koeficientai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas)              2013 m. liepos 1 d. nutarime teisės aktų nuostatas, kurios buvo taikomos apskaičiuojant pareiÅ¡kėjų darbo užmokestį, pripažino prieÅ¡taraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) ir nustatė, kad valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimas buvo atliktas nesilaikant proporcingumo principo, todėl įpareigojo įstatymų leidėjÄ nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , kuris iki Å¡iol nenustatytas.

Taigi, pareiÅ¡kėjos mano, kad turi teisę į nepagrįstai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. PareiÅ¡kėjos A. G., J. M. ir I. G. taip pat nurodė, kad negaudamos nemažos dalies darbo užmokesčio patyrė nuostolių, todėl vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalimi praÅ¡o priteisti 5 procentus metinių palÅ«kanų.Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Vilniaus teritorinė muitinė praÅ¡o pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 9–11, 60–62).

Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjoms darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis galiojančiomis VTÄ® nuostatomis, o jų netaikyti neturėjo pagrindo. Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime pripažinus VTÄ® nuostatas, kuriomis vadovaujantis buvo sumažinti valstybės tarnautojų darbo užmokesčiai, prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, įstatymų leidėjas yra įpareigotas nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , todėl atsakovė neturi teisės iÅ¡mokėti joms darbo užmokesčio nepriemokÄ .

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir LVAT), 5 proc. palÅ«kanos pareiÅ¡kėjams negali bÅ«ti priteisiamos.Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundÄ (b. l. 22–23, 71–73) nurodo, kad pareiÅ¡kėjoms teisėtai buvo taikomi sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, o dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio įstatymo taikymo valstybės tarnautojų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ turėtų nustatyti įstatymų leidėjas.

Skundas atmestinas. Byloje ginčas kilo dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reglamentavimo taikymo, priteisimo. Byloje nėra ginčo dėl to ir tai patvirtina Vilniaus teritorinės muitinės pateiktos pažymos, kad visos pareiškėjos, išskyrus D. L., ginčo laikotarpiu buvo statutinės Lietuvos muitinės pareigūnės: J. D. ginčo laikotarpiu buvo Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus viršininkė, kurios pareigybės kategorija 14 (b. l. 14, 17);

E. S. ginčo laikotarpiu buvo Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė-juriskonsultantė, kurios pareigybės kategorija – 12 (b. l. 16–21); A. G. buvo Vilniaus teritorinės muitinės Muitinės veiklos organizavimo skyriaus vyriausioji inspektorė, pareigybės kategorija – 11, nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo Vilniaus teritorinės muitinės Muitinės veiklos organizavimo skyriaus vyriausioji kokybės inspektorė, pareigybės kategorija – 11 (b. l. 63, 68, 69); J. M. ginčo laikotarpiu buvo Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė-juriskonsultantė, kurios pareigybės kategorija – 12 (b. l. 64, 66);

I. G. ginčo laikotarpiu buvo Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė, kurios pareigybės kategorija – 11 (b. l. 65, 67); D. L. nuo 2011 m. gegužės 2 d. buvo Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė-juriskonsultantė, kurios pareigybės kategorija – 12 (b. l. 15, 18–20).Ginčui aktualiu laikotarpiu, kaip pagrįstai nurodo pareiÅ¡kėjos, statutinių muitinės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo tvarkÄ reglamentavo Statuto ir VTÄ® nuostatos.

Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-227 (Žin., 2009, Nr. 49-13937), kurio 1 straipsniu (įsigaliojo 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ ir sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų algos koeficientus. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-363 (Žin., 2009, Nr. 91-3918), kurio 3 straipsniu (įsigaliojo 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ ir sumažino 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus.

VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009 m. balandžio 30 d., buvo, inter alia, įtvirtinti tokie pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 14 kategorijos – 7,0. 2009 m. gegužės 1 d. įsigaliojo VTĮ 1 priedo pakeitimai, nustatantys, inter alia, tokius pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 14 kategorijos – 6,86. VTĮ 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010 m. birželio 30 d.

įstatyme Nr. XI-944; 2011 m. lapkričio 22 d. įstatyme Nr. XI-1721; 2012 m. gruodžio 20 d. įstatyme Nr. XII–114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmus VTÄ® 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d., buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009 m. gegužės 1 d.

PareiÅ¡kėjos praÅ¡o priteisti susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ laikotarpiu nuo                 2009 m. gegužės 1 d. ir nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d., tačiau atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir į tai, kad sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013 m. rugsėjo 30 d., bus vertinami pareiÅ¡kėjų reikalavimai priteisti laikotarpiu iki                    2013 m. rugsėjo 30 d. susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ .Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjams buvo mažinamas darbo užmokestis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia, atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Taigi, Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiÅ¡kiÄ pareigÄ paÅ¡alinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė Å¡ios pareigos įvykdymo bÅ«dÄ â€“ įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Tai, kad sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas turi bÅ«ti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas) 2 str. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – ir Vyriausybė) buvo pavesta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (kompensavimo sÄ lygas, mastÄ ir bÅ«dÄ , laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektÄ ir pateikti pagal jame nustatytÄ kompensavimo mechanizmÄ apskaičiuotÄ kompensacijoms reikalingÄ lėšų sumÄ .

Minėtas terminas vėliau pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vieniems metams buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.Apibendrinant nurodytÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog:

                     1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);                 3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidėjimas vieniems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymas (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), pagal kurį visiems 2009 m. rugpjūčio–2013 m. spalio mėn. ėjusiems valstybės tarnautojų pareigas asmenims neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis bus kompensuojama                          2016–2020 m. laikotarpiu Vyriausybės nustatyta tvarka (2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas                     Nr. 903).

GrÄ Å¾inimo įstatymo preambulėje nurodyta, kad Seimas jį priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebÅ«tų buvę patirta, jeigu bÅ«tų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu.

Taigi, Å¡iuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , konstatuoja, kad Vilniaus teritorinė muitinė, kaip darbdavys,  vadovaudamasi GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytomis sÄ lygomis, turi pareigÄ kompensuoti pareiÅ¡kėjų patirtus praradimus.

Anksčiau iÅ¡dėstytas iÅ¡aiÅ¡kinimas atitinka naujausiÄ LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotÄ teismų praktikÄ (LVAT 2016 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).PareiÅ¡kėjos skundo reikalavimus kėlė Lietuvos valstybei. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT, nagrinėdamas bylas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigÅ«nams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažino institucijÄ , kurioje valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę.

Nagrinėjamu atveju tinkamas atsakovas pareiÅ¡kėjų reikalavimams priteisti neiÅ¡mokėtas darbo užmokesčio dalis yra Vilniaus teritorinė muitinė.Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjų J. D., D. L., E. S., A. G., J. M. ir I. G. skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                  Irena Paulauskienė