4af9f1f3-6ff6-4fa4-91d3-68dfb5bda643 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-26-324/2014Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01545-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos:30.8; 121.21; 128.15.2(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. J. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-151-482/2013 pagal G.

J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijai, KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, nustatė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad ji pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo 51,67 kv. m bendro ploto negyvenamÄ patalpÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiÄ (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įsikÅ«rusiam AB banko „Hansa-LTB“ Marijampolės regiono skyriaus VilkaviÅ¡kio klientų aptarnavimo centro Virbalio klientų aptarnavimo poskyriui nuo 2002 m. vasario mėn. nutraukus veiklÄ ir iÅ¡sikrausčius iÅ¡ negyvenamosios patalpos, pareiÅ¡kėja nusprendė Å¡ioje patalpoje įsteigti siuvimo paslaugas teikiančiÄ Ä¯monę. AB bankui „Hansa-LTB“ Marijampolės regiono skyriaus VilkaviÅ¡kio klientų aptarnavimo centro Virbalio klientų aptarnavimo poskyriui pradedant veiklÄ , ginčo patalpa priklausė J.

Janonio kolÅ«kiui, tačiau 2002 m. vasario mėn. AB bankui „Hansa-LTB“ nutraukus veiklÄ , J. Janonio kolÅ«kis jau buvo likviduotas. Kadangi nebuvo žinomas ginčo patalpos savininkas, pareiÅ¡kėja žodžiu kreipėsi į tuo metu VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės Virbalio miesto seniÅ«nijos seniÅ«nÄ V. P., kuris jai davė žodinį leidimÄ naudotis ginčo patalpomis, jose teikiant siuvimo paslaugas. Gavusi šį žodinį leidimÄ naudotis ginčo patalpa, pareiÅ¡kėja iÅ¡ AB banko „Hansa-LTB“ Marijampolės regiono skyriaus nusipirko Å¡ioje patalpoje sumontuotÄ signalizacijos įrangos komplektÄ ir pradėjo naudotis patalpa.

Aplinkybę, kad nuosavybės teisės į ginčo patalpÄ neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, patvirtina VÄ® Registrų centro 2012 m. birželio 18 d. iÅ¡duota pažyma. PareiÅ¡kėja nuo 2002 m. vasario 20 d. negyvenamÄ jÄ patalpÄ valdė ir iki Å¡iol valdo sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, niekas per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ , t. y. daugiau nei deÅ¡imt metų, dėl jos nepareiÅ¡kė pretenzijų, nors ir turėjo teisinę galimybę tai padaryti. Mano, kad pateiktais byloje įrodymais įrodė, kad per visÄ valdymo laikotarpį ji nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į ginčo patalpÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu bÅ«du, todėl yra pagrindas teismo sprendimu patvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 26 d. sprendimu atmetė pareiÅ¡kimÄ . Konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai ginčo patalpomis buvo leista tik naudotis. Nustatęs, kad nekilnojamasis turtas netapo beÅ¡eimininkiu CK 4.57 straipsnio prasme, nes jis perėjo valstybei, nelaikė, kad pareiÅ¡kėja teisėtai valdė ginčo turtÄ , nepaisant to, kad jį remontavo, į jį investavo ir prižiÅ«rėjo nuo 2002 m. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina iÅ¡vados, kad ginčo patalpos priklauso valstybei.

Iš Vilkaviškio rajono valdybos 1991 m. spalio 31 d. potvarkio Nr. 94 matyti, kad juo buvo patvirtintos Vilkaviškio rajono privatizuojamų žemės ūkio bendrovių laikinosios administracijos, tarp jų ir J. Janonio kolūkio. Vilkaviškio rajono valdybos 1992 m. lapkričio 19 d. potvarkio Nr. 203 „Dėl privatizuotų žemės ūkio įmonių veiklos nutraukimo bei laikinosios administracijos vadovų pavaduotojų ir vyr. buhalterių atleidimo iš užimamų pareigų“ 1 punkte nurodyta, kad J.

Janonio kolÅ«kis privatizuotas ir jo veikla nutraukta, o laikinųjų administracijų vadovai atleidžiami. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ginčo patalpų priklausymÄ J. Janonio kolÅ«kiui. AB „Swedbank“ raÅ¡tas yra abstraktaus pobÅ«džio, jame nenurodyta, nuo kada bankas naudojosi ginčo patalpomis, kaip teigiama, pagal žodinį J. Janonio kolÅ«kio pirmininko leidimÄ . Nesuprantamas banko teiginys, kad, 2002 m. nutraukus banko skyriaus veiklÄ , jis patalpas perdavė panaudos davėjui, t. y.

J. Janonio kolÅ«kiui, kuris jau 1992 m. buvo privatizuotas. Dėl to Å¡is raÅ¡tas negali bÅ«ti vertinamas kaip patikimas įrodymas, kad ginčo patalpų savininkas buvo J. Janonio kolÅ«kis. Apie tai, kad patalpos galbÅ«t priklausė J. Janonio kolÅ«kiui, pareiÅ¡kėja taip pat žinojo tik iÅ¡ nuogirdų, todėl, iÅ¡sikėlus banko skyriui, ji nuėjo pas seniÅ«nÄ sužinoti, kas yra patalpų savininkas. SeniÅ«nas paaiÅ¡kino, kad patalpos niekam nepriklauso. Virbalio seniÅ«nas raÅ¡te VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijai 2003 m. rugpjūčio 17 d. pateikė informacijÄ apie buvusios žemės Å«kio bendrovės butus, neperduotus VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybei.

Å iame raÅ¡te ginčo patalpos nurodytos kaip beÅ¡eimininkės. VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Virbalio seniÅ«nijos 2011 m. rugsėjo 29 d. iÅ¡duotoje pažymoje Nr. (2.3)GI nurodyta, kad pareiÅ¡kėja Å¡iose beÅ¡eimininkėse patalpose nuo 2002 m. vykdo siuvimo paslaugas. Nurodyti dokumentai paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad ginčo patalpos priklauso valstybei.Sprendime nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijų iÅ¡nagrinėtose bylose yra kitos faktinės aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje, tačiau Å¡iose nutartyse padarytos iÅ¡vados pareiÅ¡kėjos skundo patenkinimui neprieÅ¡tarauja.

PareiÅ¡kėja ginčo patalpas perėmė iÅ¡ AB „Swedbank“, pastarajai iÅ¡sikėlus, jas 10 metų valdė kaip savas, remontavo. Dėl to pareiÅ¡kėja buvo įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių į Å¡ias patalpas už jÄ . TÄ Å¾odžiu patvirtino ir Virbalio seniÅ«nija, į kuriÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi, norėdama iÅ¡siaiÅ¡kinti, kam priklauso patalpos. Patalpas pareiÅ¡kėja valdė atvirai, nepertraukiamai, nesislapstydama. Nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėja patalpas valdo neteisėtai.

Teismo sprendime nenustatyta, kad pareiÅ¡kėja neatitiko sÄ lygų, nurodytų įstatyme ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2004, iÅ¡skyrus iÅ¡vadÄ , kad patalpos yra valstybės, nors byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šį teiginį.Nevertinta, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kokiu nuosavybės įgijimo pagrindu nuosavybės teises į ginčo patalpas įgijo valstybė, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006, teismas pagrindė pareiÅ¡kimo atmetimÄ , nors pastarojoje nutartyje kasacinis teismas paliko galioti žemesnių teismų sprendimus, kuriais buvo patenkintas pareiÅ¡kėjos reikalavimas, vadovaudamasis tuo, kad kasaciniame skunde nebuvo nurodyti argumentai, kokiu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu pastatas priklauso Kauno miesto savivaldybei ar valstybei.PraÅ¡o panaikinti sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti pareiÅ¡kimÄ .

Atsiliepimais į apeliacinį skundÄ suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o sprendimo nekeisti. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos praÅ¡o dėl apeliacinio skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiÅ«ra. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė apie įgyjamosios senaties sÄ lygos, nurodytos CK 4.69 straipsnio 3 dalyje, nebuvimÄ , nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. CK 4.69 straipsnio 3 dalis įtvirtina draudimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog pareiÅ¡kime nurodytas nekilnojamasis daiktas – 51,67 kvadratinio metro ploto administracinės patalpos (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – „perėjo valstybei“, kad, nepriklausomai nuo teisinės registracijos valstybės vardu nebuvimo, Å¡is turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl negalima teigti, jog jis yra beÅ¡eimininkis, t.y. niekam nepriklauso.

Pagal CK nustatytÄ reguliavimÄ nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gijimas įgyjamÄ ja senatimi konstatuojamas esant Å¡ių sÄ lygų visetui:1)             asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savÄ , t. y. sÄ Å¾iningai įgijęs (užvaldęs) daiktÄ , valdo jį kaip nuosavÄ , nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai). Daikto valdymas kitu pagrindu, pvz., pagal nuomos sutartį, neatitinka nurodytos įstatymo sÄ lygos;2)             asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo.

Tai reiÅ¡kia, kad užvaldydamas daiktÄ asmuo turėjo bÅ«ti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomÄ daiktÄ , ir per visÄ daikto valdymo laikÄ asmuo neturi žinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.68, 4.70 straipsniai);3)             asmuo valdo daiktÄ teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė.

Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Antai pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktÄ teisėtai valdyti kaip savÄ ;4)             daikto atviro valdymo sÄ lyga (CK 4.68 straipsnis). Å i sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;5)             nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip deÅ¡imt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai).

Asmuo, kuris sÄ Å¾iningai įgijo (užvaldė) daiktÄ , bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrÅ«ksta pareiÅ¡kus teisėtÄ reikalavimÄ (ieÅ¡kinį) dėl daikto grÄ Å¾inimo ar daiktÄ valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį.Spręsdamas, kad nekilnojamasis daiktas – 51,67 kvadratinio metro ploto administracinės patalpos (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – priklauso valstybei, pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal V.

M. ir T. M. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB ,,Stoties turgus“ pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2007 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB „Tomis“ pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal L. K. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-41/2011.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo nurodomos kasacinio teismo praktikos, todėl nepastebėjo, jog Å¡ios nutartys yra priimtos civilinėse bylose, kuriose įgijamosios senaties bÅ«du pareiÅ¡kėjų pageidaujamų įsigyti nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisė arba buvo įregistruota valstybės vardu (pvz., pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä UAB „Tomis“ pareiÅ¡kime nurodyti daiktai priklauso nuosavybės teise Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise – Kauno miesto savivaldybei, o UAB „Tomis“ – nuomos teise (byla Nr. 3K-3-58/2007); palėpėje įrengta patalpa nėra teisiÅ¡kai įregistruota, privatizavus name esančius butus ir kitas patalpas, palėpė, kaip bendro naudojimo patalpa, priklauso nurodyto namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 str. 1 d.), todėl pareiÅ¡kėja V.M. neturėjo pagrindo manyti esanti palėpėje įrengtos patalpos savininkė (byla Nr. 3K-3-345/2004), arba įgijamosios nuosavybės teise siekiami įsigyti daiktai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektas (byloje Nr. 3K-3-41/2011 nustatytos ir nepaneigtos faktinės aplinkybės, kad ginčo statiniai buvo sukurti GinkÅ«nų tarybinio daržininkystės Å«kio kaip valstybės nuosavybės teisės objektas; atkÅ«rus nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, ginčo statiniai nebuvo perduoti namų savininkams kaip priklausiniai; pareiÅ¡kėjai nusipirkus dalį patalpų gyvenamajame name, teisės į ginčo statinius jai nebuvo perleistos; nėra duomenų, kad jie perduoti GinkÅ«nų valstybinės agrofirmos pagrindu susiformavusioms bendrovėms).

Pažymėtina, kad byloje Nr. 3K-3-586/2006, kurioje pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas buvo patenkintas, nustatytos aplinkybės nėra aktualios toms apeliacine tvarka vertinamo sprendimo iÅ¡vadoms, kurioms pagrįsti pirmosios instancijos teismas remiasi nurodomoje byloje priimtu procesiniu sprendimu (juo konstatuotas nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gijimo įgyjamÄ ja senatimi sÄ lygų visetas, pažymėta, kad aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, kad reorganizuojant VÄ® „Geležinkelio stoties“ prekyvietė“ į UAB „Stoties turgus“ Å¡iai buvo perduotas ginčo pastatas, negali bÅ«ti pripažinta lemianti tenkinant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , nustatyta, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neturėjo pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėja įgijo ir valdė ginčo pastatÄ nesÄ Å¾iningai).Kasacinio teismo praktika, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, akcentuoja, kad, bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektais, reikÅ¡minga nuosavybės rÅ«Å¡ies transformavimosi iÅ¡ vieÅ¡osios į privačiÄ teisinio reguliavimo analizė.

AtkÅ«rus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, buvo pradėtas įgyvendinti privačios nuosavybės teise grindžiamo Å¡alies Å«kio (Konstitucijos 46 straipsnis) formavimas, ir vieÅ¡oji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka perleidžiama privatiems subjektams. VieÅ¡osios nuosavybės perleidimas privačion nuosavybėn buvo vykdytas 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo, taip pat 1991 m. vasario 28 d. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kindama Å¡ių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačion nuosavybėn kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei transformuotis į privačiÄ jÄ (2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L.

K. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-41/2011).Apeliacine tvarka peržiÅ«rimoje byloje nustatyta, kad 51,67 kvadratinio metro ploto administracinės patalpos (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal vieÅ¡ojo registro duomenis niekada nebuvo įregistruotos jokio asmens vardu (VÄ® Registrų centro Marijampolės filialo nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 39/11040). Swedbank, AB, 2012 m. liepos 20 d. raÅ¡tas patvirtina, jog Å¡iomis patalpomis bankas naudojosi panaudos teise pagal žodinį susitarimÄ su tuometiniu Janonio kolÅ«kio pirmininku.

Nutraukęs padalinio veiklÄ , bankas iÅ¡ Å¡ių patalpų iÅ¡sikėlė ir perdavė jas panaudos davėjui, patalpose sumontuotÄ Ä¯rangÄ â€“ pareiÅ¡kėjai. Signalizacijos įrangos komplekso sutartis patvirtina, jog nurodomose patalpose sumontuotÄ Ä¯rangÄ pareiÅ¡kėja iÅ¡ banko perėmė 2002 m. vasario 20 d., AB Lesto pažyma – kad objektui 2003 m. spalio 14 d. pareiÅ¡kėja sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, Virbalio seniÅ«no pažymėjimas – kad Å¡iomis patalpomis, teikdama siuvimo paslaugas, pareiÅ¡kėja naudojasi nuo 2002 metų.

Suinteresuoto asmens VilkaviÅ¡kio raj. savivaldybės administracijos pristatyta iÅ¡ Virbalio seniÅ«nijos gauta 2003 m. rugpjūčio 17 d. informacija Nr. IS-64 apie buvusius „Paviržupės“ žemės Å«kio bendrovės butus, neperduotus VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybei, nėra iÅ¡sami – iÅ¡ jos bei pridėto statinių sÄ raÅ¡o negalima nuspręsti, kam priklausė dviejų kambarių patalpa (duomenys neskelbtini) – patalpa neįtraukta į informacijoje iÅ¡vardintÄ â€žPaviržupės“ žemės Å«kio bendrovei priklausiusį turtÄ , o pridėtame statinių sÄ raÅ¡e buvęs pastato (duomenys neskelbtini), valdytojas nenurodytas.

Apeliacinio proceso metu Å¡iÄ aplinkybę VilkaviÅ¡kio raj. savivaldybės administracijos buvo papraÅ¡yta patikslinti (t. y. nurodyti, ar anksčiau pastatas priklausė kokiai nors žemės Å«kio įmonei, kolÅ«kiui, valstybiniam Å«kiui, kartu įvardijant informacijos Å¡altinį). 2014 m. vasario 4 d. raÅ¡tu Nr. (09) (2.13)AD-335 VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracija nurodė neturinti duomenų, kam anksčiau ginčo turtas galėjo priklausyti (b. l. 125). Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 95 straipsnį kolÅ«kių nuosavybė nebuvo priskiriama valstybinei.

Å io CK 102 straipsnis nustatė, jog teisė disponuoti turtu, kuris buvo kolÅ«kių, priklausė iÅ¡imtinai patiems savininkams. Å i nuosavybės rÅ«Å¡is į valstybinę savaime nesitransformavo. AtkÅ«rus nepriklausomÄ Lietuvos valstybę, 1990 m. gegužės 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, kuriame buvo nustatytas naujos Å¡ių Å«kio subjektų rÅ«Å¡ys, jų statusas ir veiklos formos, anksčiau buvusių Å«kio subjektų likvidavimo ir reorganizavimo pagrindai ir tvarka.

Žemės Å«kio įmonių pertvarkymÄ ir jų privatizavimÄ reglamentavo ir kiti įstatymai. 1991 m. balandžio 16 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės Å«kio bendrovių įstatymas ir Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. 1-1223 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės Å«kio bendrovių įstatymo įsigaliojimo“. Å iame nutarime buvo nustatyta, kad kolÅ«kiai ir tarybiniai Å«kiai gali bÅ«ti pertvarkomi į žemės Å«kio bendroves, privatizavus jų turtÄ pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Privatizuojamų žemės Å«kio įmonių statusas buvo nustatytas 1991 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatyme Nr. I-1624. Kartu priimtame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 30 d. nutarime Nr. 1-1629 „Dėl žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatymo įsigaliojimo tvarkos“ Vyriausybei buvo pavesta nustatyti žemės Å«kio įmonių privatizavimo tvarkÄ . Pagal pastarojo įstatymo 12 straipsnį, privatizavus žemės Å«kio įmonę, apylinkės agrarinės reformos tarnybos teikimu valstybinis valdymo organas, kurio reguliavimo sferoje buvo privatizuojama įmonė, turėjo priimti sprendimÄ tokiÄ Ä¯monę likviduoti arba reorganizuoti įstatymų nustatyta tvarka, pavesdamas likvidacinės komisijos funkcijas apylinkės agrarinės reformos tarnybai.

Informacija apie įmonės veiklos nutraukimÄ turėjo bÅ«ti skelbiama vietos spaudoje bei respublikiniame informaciniame privatizavimo biuletenyje. DisponavimÄ nenupirktu turtu reglamentuojantis Å¡io įstatymo 14 straipsnis įtvirtino, jog privatizavimo metu nenupirktu turtu disponuoja vietos savivaldybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 1990 m. spalio 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 420 „Dėl žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo bei jų reorganizavimo laikinosios tvarkos“ buvo patvirtinta perkainoto žemės Å«kio įmonių turto indeksavimo ir įkainojimo metodika, tikslinių žemės Å«kio kompensacijų ir žemės Å«kio įmonės iÅ¡mokų skyrimo, apskaičiavimo ir iÅ¡davimo tvarka, žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo pagal Lietuvos Respublikos žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatymÄ programų sudarymo principai, privatizuojamo žemės Å«kio įmonių turto aukcionų nuostatai.

Nutarimo 34 punktas nustatė, kad, jeigu objektas ir atvirame aukcione neparduodamas, rajono privatizavimo komisija turi teisę jį nukainoti (34.1); jei objektas nebuvo nukainotas – parduoti atvirame aukcione (34.2); jeigu objektas nebuvo nukainotas ir rajono privatizavimo komisija yra tos nuomonės, jog objektas neparduotinas 34.2 punkte nurodytomis sÄ lygomis, ji turi teisę keisti privatizavimo bÅ«dÄ arba Å¡io objekto neprivatizuoti.IÅ¡vardinti teisės aktai ir VilkaviÅ¡kio rajono valdybos 1992 m. lapkričio 19 d. potvarkis Nr.203, kuriuo, vykdant 1991 m. liepos 30 d.

Žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatymÄ , rajono valdyba nusprendė laikyti nutraukta privatizuotos J. Janonio žemės Å«kio įmonės veiklÄ , leistų daryti prielaidÄ , kad, likvidavus J.Janonio žemės Å«kio įmonę, ginčo turtas pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 14 straipsnį perėjo vietos savivaldybės žinion, tačiau tokia iÅ¡vada nėra galima dėl duomenų apie buvusį Å¡io turto priklausomumÄ J. Janonio kolÅ«kiui ar Paviržupės žemės Å«kio bendrovei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011 pagal L. K. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį pripažinimo, nurodė, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti daiktÄ sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su Å¡ios teisės registracija, todėl nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali bÅ«ti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 178 straipsnyje reglamentuota įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle, konstatavo, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, pažymėjo, jog Å¡ios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis Å¡iai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi galimybę. Nurodyta procesinė nuostata bei aukščiau aptartas materialinis teisinis reglamentavimas patvirtina, jog informacijÄ apie tai, ar ginčo turtas priklausė minėtoms žemės Å«kio įmonėms, o po to galėjo pereiti savivaldybės žinion, privalo turėti ir pateikti suinteresuotas asmuo – savivaldybės administracija.

Minėta, kad tokių duomenų savivaldybė nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams (iÅ¡ statinių sÄ raÅ¡o negalima nuspręsti, kam priklausė dviejų kambarių patalpa (duomenys neskelbtini) – patalpa neįtraukta į informacijoje iÅ¡vardintÄ â€žPaviržupės“ žemės Å«kio bendrovei priklausiusį turtÄ , o pridėtame statinių sÄ raÅ¡e buvęs pastato valdytojas nenurodytas; apeliacinio proceso metu savivaldybės administracija nurodė neturinti duomenų, kam anksčiau ginčo turtas galėjo priklausyti).

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ji prašė atmesti dėl to, jog praÅ¡yme nurodyto daikto pripažinimo beÅ¡eimininkiu procesas yra reglamentuotas CK 4.58 straipsnyje bei LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintomis beÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, taip pat LR aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d.

įsakymu Nr. D1-449 „Dėl statinių, kurie neturi savininkų (ar jų savininkai nežinomi), sÄ rašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siÅ«lymÄ pripažinti juos beÅ¡eimininkiais formų ir pildymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 4.57 straipsnio pirmÄ jÄ dalį beÅ¡eimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. BeÅ¡eimininkiu daiktu nelaikomas sÄ Å¾iningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamÄ ja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ (2 dalis).

BeÅ¡eimininkio daikto iÅ¡aiÅ¡kinimo ir apskaitos tvarkÄ nustato Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 2 dalis). Pagal BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 3.2 punktÄ beÅ¡eimininkis daiktas apskaitomas pagal įsigaliojusį teismo sprendimÄ , kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas beÅ¡eimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei.

Daikto pripažinimo beÅ¡eimininkiu procesÄ inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimÄ . Daikto pripažinimo beÅ¡eimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje beÅ¡eimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimÄ , Å¡ių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raÅ¡tu praneÅ¡a mokesčių inspekcijai ar kitai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiÅ¡kimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kuriÄ beÅ¡eimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitÄ (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimÄ perduoti beÅ¡eimininkį daiktÄ valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie beÅ¡eimininkio daikto buvimÄ .

Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, beÅ¡eimininkis daiktas mokesčių inspekcijoje ar kitoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytoje institucijoje turi bÅ«ti tik apskaitytas. Jį apskaito Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatyta institucija, suraÅ¡ydama turto apskaitos dokumentÄ , o statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), – aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sÄ rašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siÅ«lymÄ pripažinti juos beÅ¡eimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtintos formos turto apskaitos aktÄ .

Apskaitymo pagrindas – asmens, kurio žinioje toks daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimÄ , raÅ¡ytinis praneÅ¡imas mokesčių inspekcijai ar kitai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai institucijai apie beÅ¡eimininkio daikto buvimÄ . Statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), Å¡ių Taisyklių nustatyta tvarka apskaito Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytos institucijos, iÅ¡ jų: mokesčių inspekcija – realizuotinus vieÅ¡ojo naudojimo, administracinius ir gyvenamuosius statinius, savivaldybės vykdomosios institucijos, taip pat Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, Civilinės aviacijos administracija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Susisiekimo ministerijos įgaliotos organizacijos) – nerealizuotinus statinius, kurių naudojimo priežiÅ«ra priskirta jų kompetencijai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų.

Savivaldybės, mokesčių inspekcijai pritarus, gali apskaityti joms reikalingus realizuotinus vieÅ¡ojo naudojimo, administracinius ir gyvenamuosius statinius. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį beÅ¡eimininkis daiktas nuosavybėn gali bÅ«ti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiÅ¡kimÄ . PareiÅ¡kimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kuriÄ daiktas įtrauktas į apskaitÄ , jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.IÅ¡ Virbalio seniÅ«nijos raÅ¡to VilkaviÅ¡kio savivaldybės administracijai matyti, jog apie beÅ¡eimininkius ir neÅ«kiÅ¡kai užlaikomus statinius, įskaitant ginčo turtÄ , seniÅ«nija pranešė 2003 m. rugpjūčio 17 d. (b. l. 46-47), tačiau savivaldybės administracija nepateikė teismui įrodymų, jog Å¡is turtas yra įtrauktas į Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktų registrÄ (registravimo knygÄ ) pagal aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d.

įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sÄ rašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siÅ«lymÄ pripažinti juos beÅ¡eimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nustatytÄ formÄ , taip pat nėra įrodymų apie skelbimÄ siÅ«lyti pripažinti statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), beÅ¡eimininkiais. VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracija, nuo 2003 m.

žinodama apie ginčo turtÄ , nesikreipė į teismÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo į šį turtÄ pagal CK 4.58 straipsnį. Valstybės įmonė Valstybės turto fondas, kuri pagal savo veiklos pobÅ«dį turi ginti valstybės turtinius interesus, į teismo praneÅ¡imÄ (b. l. 57-59) dėl ginčo pastato įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį savo pozicijos nepareiÅ¡kė. Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kime nurodytas turtas priklauso valstybei, todėl negali bÅ«ti įgyjamas nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo.

PareiÅ¡kėja įrodė, kad nuo 2002 metų vasario 20 dienos nepertraukiamai, sÄ Å¾iningai, teisėtai ir atvirai kaip nuosavas valdo 51,67 kvadratinio metro ploto administracines patalpas (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebÅ«dama jų savininke, per visÄ daikto valdymo laikÄ ji nežinojo apie kliÅ«tis, trukdančias Å¡ias patalpas įsigyti nuosavybėn, Å¡ios patalpos nuosavybės teise nepriklauso jokiam kitam asmeniui. Ä®rodytas CK 4.68-4.71 straipsniuose įtvirtintų sÄ lygų visetas sudaro pagrindÄ pripažinti jai Å¡io turto nuosavybės teisę.

Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas praÅ¡ymo, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl jo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas pareiÅ¡kimÄ tenkinantis sprendimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, nusprendžia: panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimÄ .

Priimti naujÄ sprendimÄ . PareiÅ¡kimÄ patenkinti. Pripažinti nustatytu juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nuo įgyjamosios senaties termino suėjimo 2012 m. vasario 20 d. pagal įgyjamÄ jÄ senatį nuosavybės teise įgijo 51,67 kvadratinių metrų bendro ploto negyvenamÄ patalpÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiÄ (duomenys neskelbtini). Teisėja              Virginija Gudynienė