4af92166-e334-4f25-b77e-75931ad1d021 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr.2A-212-467/2011

   Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00428-2009-1

                               Procesinio sprendimo kategorijos 42.10.; 52.1.; 52.3.; 121.15.; 121.18.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. kovo 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų         Dalios ViÅ¡inskienės,  Neringos Å vedienės,      sekretoriaujant           Laisvidai Versekienei,Â

dalyvaujant atsakovui

K. P.,

atsakovo atstovui       adv. Andriui Šukiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo

K. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Genomas“ ieÅ¡kinį atsakovui K. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovo K. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „Genomas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Â

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

                     IeÅ¡kovas UAB „Genomas“ 2009-02-12 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir, jį patikslinęs, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo K. P. 17622,63 Lt skolos, 3172,07 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, jog su atsakovu 2007-04-20 sudarė Rangos sutartį Nr.1, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo per

100 dienų nuo sutarties pasiraÅ¡ymo, vėliau terminas pratęstas iki 2007-08-31, atlikti bendrastatybinius sÄ matoje numatytus darbus, o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai už atliktus darbus atsiskaityti. IeÅ¡kovas atliko darbų viso už 77622,63 Lt. Dalį sumos, t.y. 60000 Lt, atsakovas apmokėjo, o likusiÄ 17622,63 Lt liko skolingas, darbų akto nepasirašė bei jokių atliktų darbų trÅ«kumų, kaip reikalauja sutarties 5.2 punktas, Å¡alių bendradarbiavimo eigoje nenurodė.

                     Atsakovas

K. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog darbai pagal pasiraÅ¡ytÄ sutartį turėjo bÅ«ti pradėti iÅ¡ karto ir baigti per 100 dienų, t.y. iki liepos 31 d., tačiau balandžio ir gegužės mėnesiais rangovas darbų nepradėjo, motyvuodamas tuo, kad nėra langų, kuriuos įstatyti buvo įsipareigojęs atsakovas. 2007 metų rugpjūčio pabaigoje atsakovas gavo aktÄ Nr.A002, kuriame atlikti darbai buvo įvertinti naujais, daugiau negu dvigubai aukÅ¡tesniais įkainiais, akte įraÅ¡yti nepadaryti darbai. Kadangi viso avansu buvusi sumokėta suma virÅ¡ijo atliktų darbų vertę, atsakovas atsisakė papildomai mokėti. IeÅ¡kovas 2007 m. rugpjūčio pabaigoje vienpusiÅ¡kai nutraukė darbus, 2007-08-28 praneÅ¡damas apie tai ir iÅ¡siveždamas likusias nepanaudotas medžiagas.

                     Atsakovas

K. P. 2009-12-08 pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Genomas“ 17405,22 Lt nuostoliams atlyginti. Nurodė, jog ieÅ¡kovas, laiku neatlikęs sutartimi nustatytų darbų bei neteisėtai sustabdęs sutarties vykdymÄ , pažeidė sutarties nuostatas bei atsakovo interesus, dėl ko pastarasis patyrė žalos. PraÅ¡omi priteisti nuostoliai yra paskaičiuoti pagal tai, kad naujiems rangovams iÅ¡ viso buvo sumokėta 65407 Lt, tuo tarpu, kai su atsakovu už tuos pačius darbus buvo sutarta 45785,93 Lt kaina. Dėl nekokybiÅ¡ko ieÅ¡kovo darbo atsakovas taip pat patyrė nuostolių dėl sugadinto garažo stogo, kurio atstatomoji vertė yra 4060 Lt. Dėl paskutinėmis dienomis UAB ,,Genomas“ atliktų darbų, kurie nebuvo apskaičiuoti pastarojo žodinio pareikalavimo sumokėti sekantį eilinį mokėjimÄ momentu, susidarė 6275,85 Lt skirtumas tarp galutinės atliktų darbų kainos (66275,85 Lt) ir atsakovo ieÅ¡kovui avansu sumokėtos sumos (60000 Lt). Tokiu bÅ«du galutinė nuostolių suma 17405,22 Lt. Â

IeÅ¡kovas su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog, nesant langų, technologiÅ¡kai negalima tinkuoti sienų, sutvarkyti angokraščių, nes susidaro skersvėjai ir sienų tinkas džiÅ«na netolygiai bei skylinėja. Vėlesnis darbų atlikimas buvo suderintas su atsakovu. Atliktų darbų aktai buvo gauti, atsakovas nepateikė prieÅ¡taravimų dėl atliktų darbų kokybės, pretenzijas dėl atliktų darbų kiekių ir kokybės pradėjo reikÅ¡ti tik tada, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ . Kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymu nustatytų reikalavimų. Atsakovas nepateikė duomenų, kad ieÅ¡kovas buvo kaltas dėl stogo dangos sugadinimo.

Vilniaus miesto

1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė ieÅ¡kovui UAB „Genomas“ iÅ¡ atsakovo K. P. 17622,63 Lt skolos, 3172,07 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2009-03-02 iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad priedu prie sutarties Nr.1, kuris yra neatskiriama sutarties dalis, Å¡alys sutarė apdailos darbus pradėti 2007-06-01 ir užbaigti 2007-08-31.

Å is priedas rodo, jog užsakovas sutiko su Å¡iais terminais ir nepasinaudojo sutartimi numatyta teise nutraukti sutartį, jeigu rangovas daugiau nei vienÄ mėnesį vėluoja pradėti darbus (sutarties 8.1 p.). IeÅ¡kovas surašė atliktų darbų aktus, jų gavimo atsakovas neginčijo ir pirminį aktÄ pasirašė. Antrojo akto atsakovas nepasirašė, nurodydamas, jog nesutinka su jame nurodytomis sumomis, kurios, jo teigimu, virÅ¡ijo nustatytus įkainius, buvo priraÅ¡ytų darbų. IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į atsakovo siÅ«lymus, koregavo pirminį aktÄ , taikė 2006 m.

įkainius, tačiau atsakovas akto taip ir nepasirašė, iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros neapmokėjo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas turėjo teisę nutraukti sutartį 8.2 punkto pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas raÅ¡tu reiÅ¡kė ieÅ¡kovui pretenzijas dėl atliktų darbų trÅ«kumų. Atsakovo pateiktų raÅ¡tų tokiais teismas nelaikė, kadangi jie suraÅ¡yti vienaÅ¡aliÅ¡kai ir ne Å¡alių sutartinio bendradarbiavimo eigoje ir ne sutartimi nustatytu terminu ir forma.

Atsakovas, atsisakydamas pasiraÅ¡yti aktÄ , nenurodė atsisakymo priežasčių, jos faktiÅ¡kai paaiÅ¡kėjo tik nagrinėjant ginÄÄ teisme. Todėl ieÅ¡kovas pasinaudojo teise pasiraÅ¡yti darbų rezultatÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai, nes atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti darbus kaip numatyta įstatyme ir ginčo sutartyje. Teismas nenustatė aplinkybių, kad darbai nebuvo atlikti ar buvo atlikti nesavalaikiai, todėl atsakovas privalėjo priimti atliktus darbus, o, nesutikdamas su jų kokybe, pateiktame darbų akte nurodyti atliktų darbų trÅ«kumus, juos pagrįsti bei nustatyti terminÄ trÅ«kumų paÅ¡alinimui, tačiau to nepadarė.

Be to užsakovas, nesutikdamas su vienaÅ¡aliÅ¡kai rangovo pasiraÅ¡ytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasiraÅ¡yti aktÄ . Tačiau ir Å¡ia teise atsakovas nesinaudojo, savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje dėl akto nuginčijimo nereiÅ¡kė. Todėl teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytas aktas turi tokiÄ pat juridinę galiÄ kaip ir pasiraÅ¡ytas abiejų Å¡alių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasiraÅ¡iusiai Å¡aliai tenka akto sudarymo pasekmės. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismÄ ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo.

Atsakovas, nepasinaudojęs galimybe nuginčyti ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytÄ aktÄ , turi sumokėti už ieÅ¡kovo atliktÄ darbÄ pagal jam iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ . Reikalavimas dėl delspinigių pagrįstas įstatymu ir sutartimi. Teismas laikė, jog atsakovas pasinaudojo teismų praktikoje įtvirtinta galimybe praÅ¡yti kompensuoti su trÅ«kumų Å¡alinimu, galimai atliktu kitų asmenų, susijusias iÅ¡laidas, tačiau prieÅ¡ieÅ¡kinį pagrindžiantys dokumentai besÄ lygiÅ¡kai nepatvirtino fakto, jog juose nurodytas iÅ¡laidas atsakovas patyrė dėl atsakovo kaltės patirtiems trÅ«kumams Å¡alinti.

Byloje nebuvo nustatyta ieškovo kaltė dėl galimo netinkamo sutartinių santykių atlikimo. Priešingai, byloje nustatyta, jog pats atsakovas tinkamai nebendradarbiavo, konstatuojant galimus trūkumus, trūkumų faktas nėra rašytiniu būdu ir leistina formai užfiksuotas. Atsakovo pateikti dokumentai neatitinka leistinumo reikalavimų, didžioji jų dalis surašyti vienašališkai paties atsakovo, iš pateiktos rangos sutarties nėra aišku, dėl kokių darbų ir konkrečiai kokiame objekte, buvo tariamasi atlikti darbus, kad jie realiai buvo atlikti ir kokie, kokia jų vertė.

Atsakovo nurodyta aplinkybė dėl stogo defekto paremta tik hipotetinėm prielaidom, niekuo nepagrįsta ir neįrodoma, nes stogo remontas vyks ateityje, realiai jokių su tuo susijusių iÅ¡laidų atsakovas net nėra patyręs. Teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė dėl įrodymų leistinumo galios nebuvimo (CPK 178 str.) ir dėl to, jog neįrodytos bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovo praÅ¡omai civilinei atsakomybei, paremtai nuostolių atlyginimu, ieÅ¡kovo atžvilgiu taikyti (CK 6.245 – 6.249 str.).

Apeliaciniu skundu atsakovas K. P. praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . Nurodo, jog teismas nepagrįstai ir neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su darbų perdavimo-priėmimo akto pasiraÅ¡ymu ir sutarties nutraukimu. Jis antrojo akto Nr.A002 nepasirašė dėl to, kad akte nurodytos sumos virÅ¡ijo sutartus įkainius, kurie, atsižvelgiant į 2007-04-20 sutarties 2.1 ir 2.2 punktus, negalėjo bÅ«ti didinami. Atsakovui atsisakius pasiraÅ¡yti antrÄ jį aktÄ , ieÅ¡kovas įteikė raÅ¡tÄ dėl sutarties sustabdymo bei, susirinkęs visus savo daiktus ir statybos darbams naudotinas medžiagas, iÅ¡važiavo, o pakoreguotas aktas užsakovui visai nebuvo pateiktas. Pakoreguotas antrasis aktas buvo pateiktas tik teismui su patikslintu ieÅ¡kiniu ir tik po to, kai atsakovas suformavo savo gynybinę pozicijÄ teisme. Be to ieÅ¡kovas atsakovui niekada nepateikė PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros pagal pakoreguotÄ aktÄ Nr.A002, todėl atsakovas pagrįstai nesumokėjo pinigų (sutarties

3.1 punktas). IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie ketinimus bei pastangas įteikti pakoreguotÄ antrÄ jį darbų perdavimo-priėmimo aktÄ bei jo pagrindu iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ atsakovui. Atsakovas neginčija, kad pagal pirminį darbų aktÄ Nr.A002 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra buvo iÅ¡raÅ¡yta, tačiau jos iÅ¡raÅ¡ymas ir pateikimas yra skirtingi dalykai. Pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ sutartį tam, kad atsakovui atsirastų prievolė sumokėti pinigus, ieÅ¡kovas turėjo ne tik pasiraÅ¡yti (įforminti) PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , bet jÄ ir įteikti atsakovui.

Be to, lyginant pirminiame darbų perdavimo-priėmimo akte Nr.A002 bei pakoreguotame akte nurodytas kainas, matosi akivaizdus kainų skirtumas. Tai įrodo, kad ieÅ¡kovas pirminiame darbų akte Nr.A002 nurodė neteisingÄ sumÄ , todėl atsakovas pagrįstai tokį aktÄ atsisakė pasiraÅ¡yti. Teismo argumentacija, kad nauja sÄ skaita-faktÅ«ra pagal pakoreguotÄ aktÄ Nr. A002 atgaline data negali bÅ«ti iÅ¡raÅ¡oma, neturi jokio pagrindo ir yra iÅ¡ principo neteisinga, nes pagal apskaitos įstatymus bei susiklosčiusiÄ praktikÄ , iÅ¡raÅ¡ius neteisingÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , ji tarp Å¡alių yra anuliuojama ir iÅ¡raÅ¡oma nauja, Å¡alių suderinta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra.

Atsakovas negalėjo pateikti atsisakymo pasiraÅ¡yti pakoreguotÄ darbų perdavimo-priėmimo aktÄ , kadangi niekada tokio akto iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius bei konkrečiu atveju netinkamai taikė CK teisės normas. Atsakovas yra fizinis asmuo, kuris pasamdė ieÅ¡kovÄ atlikti rangos darbus asmeniniams, namų Å«kio poreikiams tenkinti, todėl teismas privalėjo vadovautis CK 6.681 straipsnio 4 dalimi ir taikyti vartojimo rangos sutarties taisykles.

Teismas be pagrindo taikė ir vadovavosi CK 6.694 straipsniu. IeÅ¡kovo teismui pateiktame vienaÅ¡aliai pasiraÅ¡ytame darbų perdavimo-priėmimo akte nėra nei žymos apie atsisakymÄ pasiraÅ¡yti aktÄ , nei nurodyta akto pasiraÅ¡ymo data. Tai papildomai įrodo akto neatitikimÄ Ä¯statymo keliamiems reikalavimas, dėl ko iÅ¡ esmės statybų rangos santykių prasme aktas yra laikytinas negaliojančiu. IeÅ¡kovas, perduodamas atliktus darbus, nesilaikė darbų perdavimo tvarkos, taikytinos vartojimo rangos santykiams (CK 6.679 str.).

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų raÅ¡tu įspėtas apie numatomÄ darbų perdavimÄ , kad atsakovas buvo kviečiamas perimti darbus. PrieÅ¡ingai, 2007-07-12 ieÅ¡kovas pateikė atsakovui darbų atlikimo aktÄ Nr.A001, kuris buvo apmokėtas atsakovo avansiniu mokėjimu. 2007 m. rugpjūčio viduryje ieÅ¡kovas pateikė atsakovui kitÄ atliktų darbų aktÄ Nr.A002. Å io akto pateikimo momentu atsakovas ieÅ¡kovui jau buvo sumokėjęs 60000 Lt, iÅ¡ kurių 30000 Lt buvo 2007-04-26 pervesti avansu į ieÅ¡kovo nurodytÄ sÄ skaitÄ .

Kiti 30000 Lt buvo sumokėti grynais 2007-07-30. Remdamasis minėtu aktu Nr.A002, ieÅ¡kovas nurodė, kad atliko darbų už 33296,2 Lt, nors pagal prie rangos sutarties Nr.1 pridėtame priede, sÄ matoje Nr.S001, nurodytas kainas ir kiekius, kurie pagal rangos sutartį negalėjo bÅ«ti didinami, atlikti darbai tesudarė tik 13467,18 Lt. Tokiu bÅ«du atsakovas, sumokėjęs 60000 Lt sumÄ , tuo metu buvo permokėjęs ieÅ¡kovui 15499, 82 Lt. Atsakovo 2007-08-28 įspėjimas dėl sutarties sustabdymo nebuvo susijęs su CK 6.659 straipsnyje numatytais atvejais, bei atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡sivežė visus savo daiktus bei statybos darbams naudotinas medžiagas ir daugiau nebepasirodė, toks sutarties sustabdymas traktuotinas kaip sutarties nutraukimas.

Tai konstatavo ir teismas. Bet toks sutarties nutraukimas traktuotinas kaip nepagrįstas, kadangi pagal 2007-04-20 sutarties 8 straipsnį rangovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti atlyginti nuostolius, jeigu užsakovas daugiau kaip tris mėnesius vėluoja apmokėti pagal sutartį. Tuo tarpu ieškovas, dar nepraėjus ir mėnesiui nuo akto Nr. A002 įteikimo nutraukė sutartį ir išvažiavo. Be to atsakovui prievolė sumokėti ieškovo reikalaujamas pinigines sumas taip pat nebuvo atsiradusi.

Teismas, konstatuodamas, jog užsakovas, nesutikdamas su vienaÅ¡aliai rangovo pasiraÅ¡ytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasiraÅ¡yti aktÄ , tačiau to nepadarė, savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje dėl akto nuginčijimo nereiÅ¡kė, todėl, vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytas aktas turi tokiÄ pat juridinę galiÄ kaip ir pasiraÅ¡ytas abiejų Å¡alių, netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 6.694 str. 4 d.), kadangi tarp Å¡alių buvo susiklostę vartojimo rangos santykiai.

Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo pateikti dokumentai neatitinka leistinumo reikalavimų, kadangi didžioji jų dalis suraÅ¡yti vienaÅ¡aliÅ¡kai paties atsakovo. Tačiau nurodyti dokumentai yra atsakovo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kurie pagal CPK 186 straipsnio 4 dalį taip pat turi bÅ«ti patikrinami ir įvertinami teismo. Tuo tarpu teismas netikrino atsakovo paaiÅ¡kinimų, tiesiog juos traktuodamas kaip neleistinus įrodymus. Teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus paskaičiavimus, ieÅ¡kovo patikslinto akto Nr.A002 skaičiavimuose padarytas aritmetines ir kitokio pobÅ«džio klaidas ir priteisė didesnę sumÄ , nes ieÅ¡kovas pagal byloje esančius įrodymus galėjo reikalauti priteisti ne daugiau kaip 17110,18 Lt.

Remiantis CK 6.260 straipsniu atsakovas turėjo teisę atsisakyti priimti įvykdymÄ bei reikalauti nuostolių atlyginimo. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas turi teisę atsisakyti priimti ieÅ¡kovo bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktÄ pakoreguotÄ darbų priėmimo-perdavimo aktÄ bei nemokėti už akte nurodytus darbus. Teismas neteisingai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo. Po to, kai ieÅ¡kovas nutraukė sutartį su atsakovu, atsakovas jokių kitų statybų, iÅ¡skyrus tas, dėl kurių buvo sudaryta sutartis Nr. 1 su ieÅ¡kovu, nevykdė.

IeÅ¡kovas nutraukė sutartį per patį statybų bumÄ Lietuvoje, tad atsakovui ilgÄ laikÄ nepavyko rasti kitų rangovų, kurie sutiktų pabaigti ieÅ¡kovo pradėtus darbus. Tik 2009-10-15 pavyko surasti kitus rangovus, kurie pasiÅ«lė žymiai didesnę kainÄ už tÄ , kuriÄ atsakovas buvo suderėjęs su ieÅ¡kovu. Tokiu bÅ«du 2007-10-15 pasiraÅ¡yta rangos sutartis su UAB „Darvilda", kurioje buvo nurodyti atliktini darbai - pastato Å¡iltinimas, tinkavimas, parapetų ir palangių įrengimas, mÅ«ro darbai, medžio darbai.

Taip pat buvo suderėta 20000 Lt kaina. UAB „Darvilda“ atlikus darbus, 2007-11-30 buvo įsiraÅ¡ytas darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1 bei minėto akto patikslinimas. Tuo pačiu aktu UAB „Darvilda“ atstovas patvirtino, kad atsakovas su rangovu pilnai atsiskaitė, sumokėdamas rangovui 20800 Lt. Atsižvelgiant į pasikeitusius darbų ir medžiagų įkainius, lyginant su prie sutarties Nr. 1, pasiraÅ¡ytos ieÅ¡kovo ir atsakovo, pridėtos darbų sÄ matos, atsakovas permokėjo UAB „Darvilda" 14 536 Lt.

Taip pat, kad būtų pabaigti kiti rangos darbai,

kurių nepabaigė ieÅ¡kovas, atsakovas nusamdė R. G. bei S. K., bei akceptavo jų siÅ«lomos formos darbų atlikimo faktÄ

bei pinigų sumokėjimo faktÄ patvirtinančius dokumentus. Bendra naujai pasamdytų rangovų visų atliktų darbų vertė sudarė 65407 Lt. Suskaičiavus skirtumÄ tarp su ieÅ¡kovu suderėtos darbų kainos bei naujiems rangovams sumokėtos sumos bei atsižvelgiant į ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai atliktus darbus bei padarytus stogo sugadinimus, atsakovui buvo padarytas 17405,22 Lt nuostolių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Genomas“ praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog ieÅ¡kovas 2007-08-28 iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ apeliantui, jog laikinai sustabdo rangos sutarties Nr.1 įvykdymÄ , t.y. laikinai sustabdė bendrastatybinius darbus, numatytus rangos sutartyje, nes apeliantas atsisakė sumokėti už iki to laiko atliktus rangos darbus, nepasirašė patikslinto akto, kuriame sumos buvo suderintos su apeliantu. Tai buvo įsėjimas apie laikinÄ darbų sustabdymÄ , o ne visos rangos sutarties sustabdymÄ , kaip apeliaciniame skunde teigia apeliantas.

Apelianto pareiga priimti darbus ir už juos atsiskaityti įtvirtinta rangos sutarties 7.1 punkte, o ieÅ¡kovo teisė nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartį įtvirtinta rangos sutarties 8.2 punkte. Å i sutarties sÄ lyga suteikė ieÅ¡kovui teisę nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartį, apeliantui atsisakius pasiraÅ¡yti antrÄ jį aktÄ ir neapmokėjus už atliktus statybos darbus. Apeliantas piktnaudžiauja savo teise ir nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo įteiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros. Pareiga sumokėti už ieÅ¡kovo atliktus darbus, kylanti iÅ¡ rangos sutarties, atliktų statybos darbų akto, nepriklausomai kaip jis pasiraÅ¡ytas: abiejų rangos sutarties Å¡alių, ar vienaÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡ apskritai rangos sutarties prigimties ir esmės, neapsiriboja PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymu ir pateikimu.

Apeliantas taip pat turi pareigÄ rÅ«pintis rangos sutarties tinkamu įgyvendinimu. IeÅ¡kovas pateikė apeliantui darbų sÄ matas, patikslino pagal apelianto pastabas ir nurodymus, pateikė PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , o apeliantas, teigdamas, jog PVM sÄ skaita-faktÅ«ra jam buvo neįteikta, elgiasi nesÄ Å¾iningai, nerÅ«pestingai ir nepriimtinai. CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos nereglamentuoja rangovo atlikto darbo rezultato perdavimo užsakovui, todėl Å¡iam santykiui reguliuoti taikytinos CK 6.662 straipsnio nuostatos (CK 6.644 str. 2 d.).

Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovas pažeidė darbų perdavimo tvarkÄ , numatytÄ vartojimo rangai, konkrečiu atveju CK 6.679 straipsnį. Toks apelianto argumentas yra neteisingas ir atmestinas, nes ieÅ¡kovas įspėjo apeliantÄ apie jo pareigÄ priimti atliktÄ darbÄ , o Å¡iam nepasiraÅ¡ius darbų akto Nr.02 ir nesumokėjus už atliktÄ darbÄ , iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ , kad laikinai sustabdo sutarties vykdymÄ dėl apelianto veiksmų neteisėtumo. Be to CK 6.679 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra dispozityvi ir ieÅ¡kovui neprivaloma.

Apeliantas taip pat neteisingai interpretuoja teismo išvadas dėl ieškovo teisės nutraukti sutartį

8.2 punkto pagrindu. Apeliantas neteisingai nurodo, jog ieÅ¡kovas praleido rangos sutarties įvykdymo terminÄ . Priedu prie rangos sutarties Nr.1 buvo Å¡alių susitarta apdailos darbus pradėti 2007-06-01 ir baigti 2007-08-31. Tai rodo, kad apeliantas sutiko su kitais darbų pradėjimo ir pabaigos terminais ir nepasinaudojo rangos sutarties suteikta teise, numatyta 8.1 punkte. Taip pat ieÅ¡kovas vėlavo pradėti darbus ne dėl savo kaltės, o dėl apelianto, kuris teismo posėdyje tai pripažino, t.y. dėl objektyvių, nuo ieÅ¡kovo valios nepriklausančių aplinkybių. Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytų nuostolių vertinimas buvo subjektyvus, nepagrįstas įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais, skaičiavimai nepagrįsti, todėl juos teismas pagrįstai atmetė. Apelianto teiginiai, kad jis buvo priverstas samdyti kitus rangovus, ieÅ¡kovui nutraukus sutartį, kad Å¡is laikotarpis buvo nepalankus apeliantui, nes tuo metu vyko daug statybų, paremti tik asmeniniais jausmais, emocijomis, o ne objektyviais įrodymais. Apelianto ieÅ¡kinio tenkinimo motyvacija ir nustatyti pagrindai neįrodė ieÅ¡kovo kaltės dėl galimo netinkamo sutartinių santykių kvalifikavimo, o iÅ¡vardinti dalykai patvirtina, kad apeliantas netinkamai bendradarbiavo, nustatant galimus trÅ«kumus. TrÅ«kumų faktas nėra raÅ¡ytiniu bÅ«du, t.y. tinkamai pagal rangos sutarties 5.2 punktÄ , įtvirtintas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama atsakovo K. P. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pakankamo pagrindo apeliaciniam skundui patenkinti ir apskųstajam teismo sprendimui panaikinti.

Viena atsakovo apeliacinio skundo argumentų grupė yra susijusi su apelianto nesutikimu dėl darbų perdavimo-priėmimo akto pasiraÅ¡ymo ir sutarties nutraukimo, t.y. su teismo sprendimo dalimi, kurioje patenkintas ieÅ¡kinys. Apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su darbų perdavimo-priėmimo akto pasiraÅ¡ymu ir sutarties nutraukimu. Tačiau sutikti su tokiais argumentais nėra teisinio pagrindo. Bylos duomenys tvirtina, kad ieÅ¡kovas surašė du atliktų darbų pagal Å¡alių 2004-04-20 sudarytÄ rangos sutartį aktus, kurie buvo įteikti atsakovui, bet atsakovas pasirašė tik pirmÄ jį aktÄ . Antrojo akto atsakovas nepasirašė, motyvuodamas tuo, kad nesutinka su ieÅ¡kovo nurodytomis kainomis, kurios virÅ¡ija Å¡alių sulygtus įkainius. Atsižvelgdamas į tai, ieÅ¡kovas pakoregavo pastarÄ jį aktÄ , tačiau atsakovas jo vis vien nepasirašė ir už atliktus statybos darbus neapmokėjo. Å ios aplinkybės byloje nėra paneigtos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tokia situacija įgalino ieÅ¡kovÄ nutraukti Å¡alių sutartį 8.2 punkto pagrindu.

Apeliantas tvirtina, kad jam ieÅ¡kovas įteikė rangos sutarties sustabdymo raÅ¡tÄ tik tada, kai atsakovas atsisakė pasiraÅ¡yti antrÄ jį darbų priėmimo-perdavimo aktÄ . Tačiau, kaip tvirtina bylos duomenys, ieÅ¡kovas 2007-08-28 iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ atsakovui, jog laikinai sustabdo rangos sutarties Nr.1 įvykdymÄ , t.y. laikinai sustabdė bendrastatybinius darbus, numatytus rangos sutartyje, nes apeliantas atsisakė sumokėti už iki to laiko atliktus rangos darbus, nepasirašė patikslinto akto, kuriame sumos buvo suderintos su apeliantu. Toks ieÅ¡kovo raÅ¡tas vertintinas kaip laikinas darbų pagal rangos sutartį sustabdymas (atitinkama reakcija į atsakovo sutarties pažeidimÄ tol, kol jis nebus nutrauktas), o ne visos rangos sutarties sustabdymas, kaip teigia apeliantas. Atsakovo pareiga priimti darbus ir už juos atsiskaityti įtvirtinta rangos sutarties 7.1 punkte, o ieÅ¡kovo teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį - rangos sutarties 8.2 punkte, o bÅ«tent: kai apeliantas delsia apmokėti už padarytus darbus daugiau kaip tris mėnesius. Å i sutarties sÄ lyga suteikė ieÅ¡kovui teisę nutraukti sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai atsakovui atsisakius pasiraÅ¡yti antrÄ jį aktÄ ir neapmokėjus už atliktus statybos darbus.

Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, kad jam nebuvo įteiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, kas, jo nuomone, turėtų bÅ«ti pakankamu argumentu, pateisinančiu, jog už atliktus rangos darbus buvo neatsiskaityta pagrįstai. Šį teiginį paneigia tai, jog pareiga sumokėti už ieÅ¡kovo atliktus darbus, kylanti iÅ¡ rangos sutarties, atliktų statybos darbų akto, nepriklausomai kaip jis pasiraÅ¡ytas - abiejų rangos sutarties Å¡alių ar vienaÅ¡aliÅ¡kai, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ ir iÅ¡ apskritai rangos sutarties prigimties bei esmės,

neapsiriboja PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymu ir pateikimu. Bendrasis Pacta siuit servanda principas įpareigoja

sutartimi įpareigotas Å¡alis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Todėl Å¡alių rangos sutarties 3.1 punkte numatyta sÄ lyga, įpareigojanti užsakovÄ sumokėti už atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas per septynias dienas nuo darbų perdavimo-priėmimo akto pasiraÅ¡ymo dienos pagal pateiktÄ atliktų statybos darbų perdavimo-priėmimo akto pagrindu iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , nepaneigia Å¡ios prievolės ta prasme, kad apeliantui vis tiek iÅ¡lieka pareiga sumokėti pinigus už ieÅ¡kovo atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas. Taigi nurodyta rangos sutarties sÄ lyga nesuteikia atsakovui teisės pagrįstai nesumokėti už ieÅ¡kovo darbÄ ir vertintina kaip rangos sutarties, minėto principo ir ieÅ¡kovo teisėtų interesų pažeidimas. Kaip rodo bylos duomenys, ieÅ¡kovas pateikė atsakovui darbų sÄ matas, patikslino aktÄ pagal atsakovo pastabas ir nurodymus, pateikė PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ . Todėl apelianto teiginys, kad tik iÅ¡raÅ¡ius PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ pakoreguoto akto pagrindu, jam bÅ«tų atsiradusi pareiga mokėti ieÅ¡kovui, yra neteisingas ir paneigiantis sutartinių teisinių santykių prigimtį, nes pagrindinis dokumentas rangos sutartyje yra priėmimo-perdavimo aktas.

Teisėjų kolegija kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros prigimties ir paskirties, t.y. kur atsakovas kritikuoja teismo sprendimo iÅ¡vadÄ , jog nauja sÄ skaita-faktÅ«ra negalėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta atgaline data. Teisėjų kolegija sutinka su nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada, kadangi PVM sÄ skaita-faktÅ«ra pagal pataisytÄ darbų aktÄ Nr.002 negalėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta atgaline data. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog apskritai PVM sÄ skaita-faktÅ«ra pagal darbų aktÄ Nr.002, kurį atsakovas atsisakė pasiraÅ¡yti (b.l. 12-13), buvo iÅ¡raÅ¡yta (b.l. 10), o aktas pakoreguotas tik bylos nagrinėjimo eigoje atsakovui iÅ¡dėsčius savo nepasiraÅ¡ymo argumentacijÄ , todėl kita PVM sÄ skaita-faktÅ«ra ir negalėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡oma. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog atsakovas, atsisakydamas pasiraÅ¡yti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktÄ , privalėjo nurodyti tokio atsisakymo priežastis, nes tokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja ir Å¡alių rangos sutarties 5.2 punktas. Å ios sutartinės prievolės atsakovas neįvykdė, t.y., atsisakydamas pasiraÅ¡yti atliktų darbų aktÄ , nenurodė raÅ¡tu jokių atliktų darbų trÅ«kumų. Å ios prievolės netinkamÄ vykdymÄ pripažįsta ir pats atsakovas.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nes turėjo taikyti vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau CK 6 knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos nereglamentuoja rangovo atlikto darbo rezultato perdavimo užsakovui, todėl Å¡iam santykiui reguliuoti taikytinos CK 6.662 straipsnio nuostatos (CK 6.644 str. 2 d.). Atitinkamai CK 6.662 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsakovas, priimdamas atliktÄ darbÄ ir pastebėjęs darbų trÅ«kumus, gali remtis darbų trÅ«kumo faktu tik tais atvejais, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimÄ tie trÅ«kumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimÄ dėl trÅ«kumų Å¡alinimo pareikÅ¡ti vėliau. Nagrinėjamu atveju nei atsakovas rėmėsi darbų trÅ«kumais, nepasiraÅ¡ydamas darbų atlikimo akto, nei rangos sutartyje yra

numatyta teisė juos reikÅ¡ti vėliau. Kaip jau minėta, atsakovas atsisakė pasiraÅ¡yti aktÄ Nr.002 tik dėl per didelių sumų.

Vertinant, ar ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo visiÅ¡ko atsiskaitymo už atliktus darbus, konstatuotina, jog vartojimo rangÄ reglamentuojančios teisės normos nenustato skirtumų nuo bendrųjų darbų priėmimo ir apmokėjimo už juos taisyklių, taip pat teisinių pasekmių ypatumų nustačius darbų trÅ«kumus. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės teisingai nustatęs, jog atsakovo atsisakymas priimti darbų rezultatÄ yra nepagrįstas, padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl to ieÅ¡kovas įgijo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Å¡alių sutartį.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas pažeidė darbų perdavimo tvarkÄ , numatytÄ vartojimo rangai, konkrečiu atveju CK 6.679 straipsnį. Tačiau toks apelianto argumentas negali bÅ«ti laikomas teisėtu bei pagrįstu, kadangi, kaip tvirtina bylos duomenys, ieÅ¡kovas įspėjo atsakovÄ apie jo pareigÄ priimti atliktÄ darbÄ , o, jam nepasiraÅ¡ius darbų akto Nr.002 ir nesumokėjus už atliktÄ darbÄ , iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ , kad laikinai sustabdo sutarties vykdymÄ dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Kita vertus, CK 6.679 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra dispozityvi ir ieÅ¡kovui nėra privaloma. Todėl ieÅ¡kovui, nepasinaudojus nurodytoje teisės normoje numatytomis užsakovo neatvykimo atsiimti darbų rezultato teisinėmis pasekmėmis, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas pažeidė darbų perdavimo tvarkÄ . Be to, kaip iÅ¡ esmės teisingai nurodo ieÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , jis faktiÅ¡kai Å¡ia teise konkrečiu atveju ir negalėjo pasinaudoti, kadangi statybos darbai buvo neatskiriamai susieti su apelianto nuosavybe - pastatu. Bandymas realizuoti Å¡iÄ teisę tokiu atveju neatitiktų civilinėje teisėje įtvirtinto protingumo principo.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į atsakovo siÅ«lymus, koregavo pirminį aktÄ , taikė 2006 m. įkainius, tačiau atsakovas akto taip ir nepasirašė, iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros neapmokėjo, todėl ieÅ¡kovas turėjo teisę nutraukti sutartį 8.2 punkto pagrindu dėl atsakovo netinkamų veiksmų. Apeliantas neteisingai interpretuoja tokius teismo argumentus, nepagrįstai tvirtindamas, kad Å¡iuo teiginiu teismas ieÅ¡kovui priklausančių daiktų iÅ¡sivežimÄ , nepraėjus mėnesiui nuo to, kai apeliantas atsisakė pasiraÅ¡yti antrinį darbų aktÄ ir atsisakė mokėti pinigus, traktavo kaip rangos sutarties nutraukimÄ . Byloje nebuvo paneigta ieÅ¡kovo teisė pasiimti daiktus iÅ¡ darbų atlikimo vietos praėjus mėnesiui nuo darbų akto Nr. 002 įteikimo, nes pastarasis buvo sustabdęs sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ , bet ne nutraukęs sutartį, dėl paties atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas savo motyvuose netraktavo ieÅ¡kovo daiktų iÅ¡sivežimo kaip sutarties nutraukimo.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto skundo argumentas, jog ieÅ¡kovas praleido rangos sutarties įvykdymo terminÄ . Priede prie rangos sutarties Nr.1 (b.l. 9), kurį pasirašė abi Å¡alys, Å¡alys susitarė apdailos darbus pradėti 2007-06-01 ir baigti 2007-08-31. Tai rodo, kad apeliantas sutiko su kitais darbų pradėjimo ir pabaigos terminais bei nepasinaudojo rangos sutarties suteikta teise, numatyta 8.1 punkte, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį ir pareikalauti grÄ Å¾inti visas avansu sumokėtas sumas, jeigu rangovas daugiau kaip mėnesį vėluoja pradėti darbus. IeÅ¡kovas neneigia, kad jis vėlavo pradėti darbus, bet taip atsitiko ne dėl jo, o dėl atsakovo kaltės, kuris Å¡iÄ aplinkybę teisme pripažino. Tokiu bÅ«du dėl ne nuo ieÅ¡kovo valios priklausančių aplinkybių (atsakovas nebuvo įstatęs langų, dėl ko ieÅ¡kovas negalėjo kokybiÅ¡kai atlikti apdailos darbų) ieÅ¡kovas vėliau pradėjo darbus, kas vertintina, jog ieÅ¡kovas savo sutartinių įsipareigojimų nepažeidė, terminų nepraleido ir, skirtingai nei tvirtina apeliantas, pastarajam neatsirado CK 6.260 straipsnyje numatyta teisė.

Kita atsakovo apeliacinio skundo argumentų grupė yra susijusi su prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimu ir įrodymų, pagrindžiančių prieÅ¡ieÅ¡kinį, vertinimu. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis, jog buvo pagrindas prieÅ¡ieÅ¡kiniui atmesti, kaip neįrodytam. Apeliantas mano, jog teismas neteisingai vertino jo pateiktus įrodymus, susijusius su prieÅ¡ieÅ¡kinyje reikalaujamos priteisti 17405,22 Lt nuostolių sumos pagrindimu. Teisėjų kolegija ir Å¡iuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, konstatuodama, jog CPK 178 straipsnis įpareigoja Å¡alis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo iÅ¡vados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Å ie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus ar netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytų nuostolių vertinimas atliktas subjektyviai, nepagrįstas įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais, skaičiavimai nepagrįsti įrodymais. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Atsakovas skaičiuoja nuostolius pagal tai, kad naujiems rangovams sumokėjo daugiau, t.y. 65407 Lt, nes su ieÅ¡kovu buvo susitarta tuos pačius darbus atlikti už 45785,93 Lt. Tačiau toks skaičiavimas yra nepatvirtintas patikimais įrodymais, nes didžioji dalis atsakovo pateiktų įrodymu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, suraÅ¡yta paties atsakovo ir neatitinka leistinumo reikalavimų, iÅ¡ pateiktos rangos sutarties (b.l. 98) nėra aiÅ¡ku, dėl kokių darbų ir konkrečiai kokiame objekte, buvo tariamasi, kad tie darbai realiai buvo atlikti ir kokie, kokia buvo jų vertė. Apelianto teiginiai, kad jis buvo priverstas samdyti kitus rangovus, ieÅ¡kovui nutraukus sutartį, kad Å¡is laikotarpis buvo nepalankus apeliantui, nes tuo metu vyko daug statybų, paremti tik emocijomis ir prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais.

Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniui pagrįsti pateikti įrodymai (b.l. 95-125), neginčijamai ir besÄ lygiÅ¡kai nepatvirtina fakto, kad prieÅ¡ieÅ¡kinėje nurodyto dydžio nuostolius atsakovas patyrė dėl ieÅ¡kovo kaltės. Apelianto prieÅ¡ieÅ¡kinio motyvacija ir pirmosios instancijos teismo nustatyti ieÅ¡kinio tenkinimo pagrindai nerodo ieÅ¡kovo kaltės dėl galimo netinkamo sutartinių santykių įvykdymo. PrieÅ¡ingai, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, patvirtina, jog pats atsakovas tinkamai nebendradarbiavo konstatuojant galimus trÅ«kumus, trÅ«kumų faktas nėra raÅ¡ytiniu bÅ«du ir leistina formai užfiksuotas (rangos sutarties 5.2 p.). Todėl ir remtis galimu, spėjamu faktu ir tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį nėra pakankamo pagrindo.

Teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad atsakovo nurodyta aplinkybė dėl stogo defekto yra grindžiama tik hipotetinėm prielaidom, bet ne įrodymais, nes pats apeliantas teismo posėdyje pripažino, kad stogo remonto darbai dar nevyksta, jie numatyti ateityje, nėra tikslių numatytų datų, todėl realiai jokių nuostolių dėl stogo dar nėra patyręs.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškinį ir netenkindamas priešieškinio reikalavimų, nuo šios praktikos nukrypo.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu panaikinti skundžiamÄ iÅ¡ esmės pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ , apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 7,15 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d., 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

                     Vilniaus

miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .               Â

Priteisti iš atsakovo K. P. (asmens kodas (duomenys neseklbtini)) valstybei 7 (septynis) litus 15 centų pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).

Kolegijos

pirmininkė                                                                                    Â

Alma Urbanavičienė

Kolegijos

teisėjos                                                                                        Â

Dalia Višinskienė

                                                        Â

                                                            Neringa Å vedienėÂ