Legislator Case Law & Legislation
2022-07-25 Nr. BB-4996-1-01-0-00185-2020-0 AI generated

2022-07-25 Nr. BB-4996-1-01-0-00185-2020-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2022-07-25 Nr. BB-4996-1-01-0-00185-2020-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. G. kasacinio skundo, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, priėmimo klausimą,

Legislator headnote

AI generated

2022-07-25 Nr. BB-4996-1-01-0-00185-2020-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendį, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba jį išteisinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. DOK-3762/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00185-2020-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. G. kasacinio skundo, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendį, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba jį išteisinti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus. Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai ir neteisingai jį nuteisė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Pažymi, kad jo kaltė dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo grindžiama prielaidomis, nepašalintomis abejonėmis ir nepagrįstomis išvadomis, taip pat tinkamai neįvertinus paties nuteistojo bei liudytojų (R. K., T. G., T. T.) parodymų, nenustačius iš kur ir kas įgijo psichotropines medžiagos, kuriomis buvo supurkšti popieriaus lapai, neatlikus akistatų ir papildomų ekspertizių, neapklausus ekspertų (D. B., I. L.). Be to, teismai skundžiamuose sprendimuose neatskleidė BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumos, kaltės turinio.

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio ir BPK 324 straipsnio reikalavimus, teisiamojo posėdžio metu suvaržė nuteistojo teises į gynybą, nes netenkino prašymo atnaujinti įrodymų tyrimą ir pašalinti visas abejones, susijusias su liudytojo R. K. prisipažinimu dėl įvykdyto nusikaltimo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Be to, BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad prašydamas panaikinti skundžiamus teismų sprendimus, nuteistasis A. G. nurodo, jog teismai pažeidė BPK nuostatas, tačiau iš esmės tik ginčija teismų atliktą, jo nuomone, neteisingą įrodymų (paties nuteistojo, liudytojo R. K. ir kitų liudytojų parodymų, kitų rašytinių bylos įrodymų) vertinimą, kartu pateikia ir savą šių įrodymų vertinimą. Pažymėtina, kad klausimą, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teismų instancija, iš naujo nustatanti aplinkybes, vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kasacinis skundas, kuriame kaip kasacinis pagrindas nurodomas BPK 20 straipsnio pažeidimas, turi būti grindžiamas ne nuomone, kad teismai turėjo kitaip įvertinti įrodymus ir priimti kitokį sprendimą, bet argumentais dėl padarytų teisės taikymo klaidų teismui vertinant įrodymus. Šiuo atveju, kasatoriaus paduoto kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, įrodymų vertinimo taisyklių ir BPK pažeidimų, teismų šališkumo nagrinėjant bylą grindžiami ne teisiniais argumentais, pagrindžiančiais, kad padaryti pažeidimai buvo esminiai ir esmingai suvaržė jo teises, o subjektyvia kasatoriaus pozicija, nesutinkant su teismų padarytomis išvadomis, todėl nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą, nes netenkino gynybos prašymo atnaujinti įrodymų tyrimą ir, dėl to pažeidė BPK 320 ir BPK 324 straipsnių reikalavimus, yra deklaratyvūs ir esminių BPK pažeidimų buvimo nepatvirtina. Kasaciniame skunde taip pat nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, A. G. pripažįstant kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir kvalifikuojant šią veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys ir į tai, kad kasaciniame skunde išdėstytas prašymas A. G. išteisinti neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, nes pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Tomas Šeškauskas

Albinas Antanaitis