4af683ae-de3f-41e8-923f-e088e5b6ef7b · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-493-939/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06954-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.6.3.; 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 3 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei, nukentėjusiajai T. P., kaltinamajam A. P., jo gynėjui A. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, susituokęs, dirba (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (toliau – BK). Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis A. P. 2020 m. vasario 15 d. apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, tarpusavio konflikto metu, tyčia stovinčiai Å¡eimos narei-sutuoktinei T.

P. sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į kairę veido pusę, po to jÄ parvertė ant lovos ir jai gulinčiai ant nugaros ir užsidengusiai veidÄ rankomis bei sulenkusiai abi kojas prie savęs, sudavė rankomis ne mažiau aÅ¡tuonis smÅ«gius į veidÄ , į abi rankas, į deÅ¡inę blauzdÄ , taip muÅ¡damas nukentėjusiajai T. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimu apatinės lÅ«pos deÅ¡inėje pusėje, kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokų-kairio skruosto srityje, abiejuose dilbiuose, kairiame žaste, kairėje plaÅ¡takoje bei deÅ¡inėje blauzdoje, kraujosruva ir nubrozdinimu apatinės lÅ«pos deÅ¡inės pusės gleivinėje ir sukėlė nukentėjusiajai T.

P. fizinį skausmÄ . Kaltinamasis kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad vasario 14 d., jis su žmona (nukentėjusiÄ ja) buvo savo namuose, laikÄ leido pirtyje. Kai nukentėjusioji išėjo jis vienas liko pirtyje, kvietė jÄ taip pat ateiti į pirtį, su ja susiraÅ¡inėjo SMS žinutėmis, nusiuntė jai nuotraukÄ , kad vienas su Å¡uniu sėdi prie televizoriaus ir klausosi muzikos. Apie vidurnaktį jis grįžo į namus, pamatė, kad nukentėjusioji miega, o dukra deÅ¡imties metų dar nemiega.

Jis iÅ¡ vonios patalpos į miegamÄ jį atsinešė vonelę su vandeniu. Vonele su vandeniu paėmė, kad atgaivinti žmonÄ , kad ji atsikeltų iÅ¡ miego, nes pagalvojo, kad ji blogai jaučiasi, o gal ir todėl, kad nemiegojo deÅ¡imties metų dukra. Tuomet nukentėjusioji pamatė jį su vonele, atsikėlė ir jį pastÅ«mė, ko pasekoje įvyko konfliktas. Konflikto metu įvyko susistumdymas, abu nukentėjo, kas daugiau, kas mažiau, piktybinių veiksmų nei iÅ¡ vienos pusės nebuvo. Jis iÅ¡tiesė deÅ¡inę rankÄ , gindamasis nuo nukentėjusios stÅ«mimo, o su kairiÄ jÄ atsistÅ«mė nuo nukentėjusiosios, taip gindamasis į nukentėjusiosios dantį susižalojo rankÄ , prieÅ¡ tai apipylė nukentėjusiÄ jÄ vandeniu.

Anksčiau prieÅ¡ sutuoktinę nėra smurtavęs. Kraujosruvos nukentėjusios veide gali bÅ«ti nuo jo veiksmų, sužalojimai dilbiuose gali bÅ«ti jo padaryti, o rankų plaÅ¡takose gali bÅ«ti pačios nukentėjusiosios veiksmai, ginantis, sužalojimai kojose gali bÅ«ti nuo jos darbo pobÅ«džio. Ne visus sužalojimus padarė jis. Konfliktas kilo dėl Å¡eimos viduje buvusių problemų. Nenorėjo spręsti problemų nakties metu. Negali pasakyti kiek smÅ«gių sudavė nukentėjusiajai gal tris, keturis, penkis į veidÄ , rankas.

Pats taip pat suÅ¡lapo nuo iÅ¡pilto vandens. Buvo iÅ¡gėręs alkoholio, tačiau apsvaigęs nesijautė. Nukentėjusioji T. P. parodė, kad nakties metu, kaltinamasis, jos sutuoktinis, grįžęs iÅ¡ pirties reikalavo seksualinių santykių, ji atsisakė, tuomet jis atsinešė vonelę su vandeniu ir norėjo jÄ apipilti. Ji atsikėlė iÅ¡ lovos, su juo susitiko tarpduryje, ji bandė jį su vonele stumti, jie abu apsipylė vandeniu. Ji pajuto smÅ«gį į kairę veido pusę, nuo smÅ«gio nukrito ant lovos, dengėsi rankomis veidÄ , tuomet jautė smÅ«gius į rankas, pajuto, kad labai skauda apatinę lÅ«pÄ , ant kaltinamojo rankos pamatė kraujÄ , tuomet vienas nuo kito atÅ¡oko.

Ji matė jo sužalotÄ rankÄ kai jai pataikė į dantį. Jai buvo prakirsta lÅ«pa, po kaire akim kraujosruva, sužalotos abi rankos ir kojos. Visus sužalojimus padarė kaltinamasis. Ji galėjo kaltinamÄ jį sužaloti, kai bandė atimti vonele su vandeniu t.y. užkabinti nagu. Å is smurto atvejis Å¡eimoje buvo ne pirmas. Ä® policijos komisariatÄ kreipėsi pirmadienį, nes Å¡eÅ¡tadienį labai bijojo, sekmadienį laukė, kaltinamojo atsipraÅ¡ymo, tačiau jis neatsiprašė. Pirmadienį vyko pas gydytojÄ , nes negalėjo sužalota eiti į darbÄ , gydytojai pasakė, kad jÄ sužalojo sutuoktinis.

Ä®vykio metu ji nerėkė, tame pačiame name gyvenantys tėvai negirdėjo, kas vyksta. Ji nenorėjo nervinti tėvų dėl savo problemų. Tėvai sužinojo tuomet kai ji pirmadienį į namus grįžo su policijos pareigÅ«nais. Ji sutiko taikytis su kaltinamuoju, jei kaltinamasis pripažįsta kaltę, bet iÅ¡ jo duotų parodymų teisme, mato, kad jis kaltės nepripažįsta, o ji papasakojo taip kaip buvo. Ji su kaltinamuoju susitaikė, nes gelbėja santuokÄ dėl dukros. Liudytoja V. V. parodė, kad ji iÅ¡ nukentėjusiosios priėmė pareiÅ¡kimÄ .

Jai nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad namuose iÅ¡ penktadienio į Å¡eÅ¡tadienio naktį prieÅ¡ jÄ smurtavo jos sutuoktinis, kad kreipėsi tik pirmadienį, nes bijojo, tačiau pirmadienį vyko pas medikus dėl nedarbingumo, nes dėl sužalojimų negalėjo vykti į darbÄ . Matėsi sužalojimai veide kraujosruva, patinimas. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad ji atsisakė su kaltinamuoju lytiÅ¡kai santykiauti, tuomet sutuoktinis jÄ norėjo apipilti vandeniu, ji sugriebė ir patraukė indÄ su vandeniu, tuomet jis jÄ pargriovė ir sudavė smÅ«gius rankomis.

Atvykus į namus, ji bendravo su kaltinamuoju, kuris iÅ¡ karto kaltę neigė, po to aiÅ¡kino, kad jis norėjo žmonÄ iÅ¡blaivinti, todėl vandeniu norėjo apipilti, tuomet nukentėjusioji jį puolė, o jis tik gynėsi. Pas kaltinamÄ jį ant krumplių matėsi patinimas ir nedidelė žaizdelė, dėl to kaltinamasis pasakė, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiosios. Kaltinamasis apie nukentėjusiÄ jÄ kalbėjo žeminančiomis frazėmis, kad ji rusė, muchtarė, girtuoklė, stambi, sunki, kad bet kokį vyrÄ sumuÅ¡tų, kad geria viena.

Liudytoja O. F., nukentėjusiosios motina, parodė, kad ji su dukros Å¡eima gyvena vienuose namuose, skirtinguose aukÅ¡tuose tÄ naktį jokio triukÅ¡mo negirdėjo, apie įvykį sužinojo tik pirmadienį, kuomet į namus atvyko policijos pareigÅ«nai. Matėsi, kad nukentėjusiajai sužalota akis, lÅ«pa, rankos. Nukentėjusioji papasakojo, kad ji miegojo, atėjo kaltinamasis, jÄ kėlė, paskui atsineÅ¡tu vandeniu jÄ apipylė, mušė. Kaltinamasis norėjo, kad nukentėjusioji atsibustų, o gal ir sekso norėjo.

Ä®vykio metu nukentėjusioji pagalbos nesikreipė, ji manė, kad kaltinamasis iÅ¡simiegos, jos atsipraÅ¡ys. Kaltinamasis smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ne pirmÄ kartÄ . Nukentėjusioji nepiktnaudžiauja alkoholiu. PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b.l. 5-7) patvirtina, kad 2020 m. vasario 17 d. T. P. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK Prienų policijos komisariatÄ praneÅ¡dama, jog 2020 m. vasario 15 d. apie 03 val. namuose, konflikto metu jÄ sumušė sutuoktinis, sudavė smÅ«gius į veidÄ , galvÄ , rankas.

Apžiūros protokolu ir nuotraukomis (b.l.13-22) fiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismo medicinos specialisto išvada (b.l.37) patvirtina, kad T. P. padaryta odos nubrozdinimas apatinės lūpos dešinėje pusėje, kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokų-kairio skruosto srityje, abiejuose dilbiuose, kairiame žaste, kairėje plaštakoje bei dešinėje blauzdoje, kraujosruva ir nubrozdinimas apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje.

Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai devynerių trauminių poveikių pasekoje. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ . Specialisto paaiÅ¡kinimų protokolu (b.l.42) specialistas S. J. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajai T.

P. sužalojimų visumos padarymo galimybė nukentėjusiajai kÅ«no dalimis atsitrenkiant į delnu iÅ¡tiestÄ rankÄ , mažai tikėtina. Nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų padarymo galimybė, griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietus bukus žalojančius pavirÅ¡ius, mažai tikėtina, kadangi sužalojimai iÅ¡sidėstę įvairiose kÅ«no anatominėse plokÅ¡tumose. Sužalojimai nukentėjusiajai galėjo bÅ«ti padaryti tiek nukentėjusiajai esant vertikalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajai esant horizontalioje padėtyje.

Esant sužalojimams kraujosruvų odoje ir poodyje pavidalu abiejuose dilbiuose ir kairėje plaÅ¡takoje, neatmetama buvusios kovos ar savigynos galimybė. Akistatos protokolas tarp A. P. ir T. P. (b.l.46-50) patvirtina, kad esminiai prieÅ¡taravimai tarp minėtų asmenų nepaÅ¡alinti. Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Tas, kas Å¡iuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį. Nors kaltinamasis kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, neigia tyčia smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ T. P. tačiau byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinimas A. P. pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį yra pagrįstas ir įrodytas. Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. P., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konfliktavo su nukentėjusiÄ ja T.

P. dėl asmeninio pobÅ«džio nesutarimų ir konflikto metu kaltinamasis tyčia sudavė ranka T. P. į veidÄ , rankas, kojÄ , taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ . Nors kaltinamasis aiÅ¡kina, kad tyčia smÅ«gių nesudavė, tik, gindamasis nuo nukentėjusiosios atsistÅ«mė, tačiau teismas kaltinamojo paaiÅ¡kinimus vertina kaip jo gynybinę versijÄ , kaltinamasis taip siekia suÅ¡velninti savo atsakomybę. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, aiÅ¡kino, kad gulinčiÄ lovoje ir miegančiÄ nukentėjusiÄ jÄ apipylė vandeniu, o Å¡i Å¡oko iÅ¡ lovos ir jam sudavė tris smÅ«gius, jis rankomis dengėsi veidÄ , jam sekančia dienÄ skaudėjo deÅ¡inės rankos dilbį, jis gynėsi nuo nukentėjusiosios, bandė nuo jos atsistumti, mosikavo rankomis, jai smÅ«gių tyčia nesudavė, nežino iÅ¡ kur ant nukentėjusiosios kÅ«no atsirado sužalojimai (b.l. 116-117, 120).

Teisme kaltinamasis nurodė, kad savo kaltę pripažįsta kaltinimo ribose, tačiau parodė, kad nevisus sužalojimus padarė jis, kad jo veiksmais galėjo būti padaryti sužalojimai veide, rankų dilbiuose, o kiti sužalojimai rankų plaštakose, kojose galėjo atsirasti nuo jos darbo pobūdžio. Iš kaltinamojo parodymų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaltinamasis neigia tyčia sudavęs smūgius nukentėjusiajai, o nurodo sudavęs nukentėjusiajai 3-5 smūgius, gindamasis nuo nukentėjusiosios jam suduotų smūgių.

Tačiau byloje surinkti įrodymai, kurie buvo patikrinti teismo posėdyje, sudaro pagrindÄ abejoti kaltinamojo paaiÅ¡kinimų patikimumu. Nukentėjusioji T. P. nuo pat tyrimo pradžios, nuosekliai ir vienodai aiÅ¡kino, kad smÅ«gius jai sudavė kaltinamasis, kad smÅ«giai buvo suduoti tyčia, dėl to, kad ji atsisakė su juo lytinių santykių, po ko, kaltinamasis ketino jÄ apipilti vandeniu, ranka sudavė jai smÅ«gį į kairę veido pusę, ko pasėkoje ji nukrito ant lovos, o toliau jai smÅ«giai buvo suduoti gulinčiai, lovoje, ji, siekdama iÅ¡vengti smÅ«gių į veidÄ , dengėsi rankomis, be to, patvirtino, kad tai buvo ne pirmas kartas kai kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu.

Nukentėjusioji savo parodymus patvirtino ir akistatoje su kaltinamuoju, kurios metu kaltinamasis neigė savo kaltę. Be nukentėjusiosios, jos parodymus patvirtina kiti įrodymai – liudytojų V. V., O. F. parodymai, specialisto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimų protokolas. Liudytoja, policijos pareigÅ«nė V. V., patvirtino, kad nukentėjusioji kreipėsi į policijÄ nurodydama, kad prieÅ¡ jÄ smurtavo jos sutuoktinis bei nurodė, kad smÅ«giai buvo suduoti po to, kai ji atsisakė su kaltinamuoju lytiÅ¡kai santykiauti, kad kaltinamasis smurtavo ne pirmÄ kartÄ ; liudytoja O.

F. patvirtino, kad apie nukentėjusiosios sužalojimÄ sužinojo tik po to, kai į namus atvyko policijos pareigÅ«nai, matė, kad ji sužalota bei, kad kaltinamasis smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ne pirmÄ kartÄ . Nukentėjusiosios T. P. fizinio smurto panaudojimÄ ir sveikatos sužalojimo faktÄ patvirtina specialisto iÅ¡vadoje nukentėjusiajai konstatuotas sužalojimas – odos nubrozdinimas apatinės lÅ«pos deÅ¡inėje pusėje, kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokų-kairio skruosto srityje, abiejuose dilbiuose, kairiame žaste, kairėje plaÅ¡takoje bei deÅ¡inėje blauzdoje, kraujosruva ir nubrozdinimas apatinės lÅ«pos deÅ¡inės pusės gleivinėje.

Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti byloje nurodytu laiku ir įvertinus visus bylos įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad sužalojimai padaryti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai devynerių trauminių poveikių pasekoje. Specialistas paaiÅ¡kinimų protokolu patvirtino, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai bÅ«tų padaryti jai atsitrenkiant į delnu iÅ¡tiestÄ rankÄ , mažai tikėtini.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad smÅ«giuodamas nukentėjusiajai ranka į veido sritį, rankas, kojas, jÄ sužalos. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Ä®vertinus tai, kad nukentėjusioji yra kaltinamojo Å¡eimos narys (jo sutuoktinė), pripažintina, jog kaltinamojo A. P. veiksmai atitinka baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinimas teigė, kad kaltinamasis veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus, tačiau Å¡iÄ aplinkybę kaltinamasis neigė, kitais objektyviais duomenimis tai nepatvirtinta, todėl Å¡i aplinkybė paÅ¡alintina iÅ¡ kaltinimo. Dėl baudžiamojo kodekso 38 straipsnio taikymo Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 38 straipsniu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alino; susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu; yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmuo, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , Å¡io straipsnio pagrindu gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms iÅ¡vardytoms bÅ«tinoms sÄ lygoms. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltu prisipažįsta pilnai, tačiau parodė, kad jis vienas nesijaučia kaltas, kad nebuvo tyčinių veiksmų, kad buvo abipusiai smurtiniai veiksmai, kad jis gindamasis nuo nukentėjusiosios, ranka atsistÅ«mė nuo jos. Teismas, atlikęs įrodymų vertinimÄ , nustatė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, kad nepripažino savo veiksmais padaręs visus sužalojimus.

Formuojama teismų praktika patvirtina, kad pripažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ reiÅ¡kia, jog asmuo ne baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų spiriamas, o pats savanoriÅ¡kai pripažįsta, jog yra padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tai yra pats savanoriÅ¡kai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltė neigė, teigė, kad nežino iÅ¡ kur ant nukentėjusiosios kÅ«no sužalojimai, teismo posėdžio metu, kaltinamasis nurodęs, kad kaltu prisipažįsta pilnai, parodė, kad jis gynėsi nuo nukentėjusios.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis deklaratyviai pripažino savo kaltę, tik siekdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Kartu pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis kaltę pripažino iÅ¡ dalies, savo elgesio kritiÅ¡kai nevertino, prieÅ¡ sutuoktinę smurtavo ne pirmÄ kartÄ , yra baustas administracinėmis nuobaudomis, nors padaryti pažeidimai nesusiję su smurtiniais pažeidimais, tačiau tai charakterizuoja kaltinamÄ jį, kaip nesilaikantį teisės aktų reikalavimų, todėl kaltinamasis A. P. negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, kadangi nėra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo ir sÄ lygų.

Bausmės skyrimo ir kiti klausimai Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama į baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ , anksčiau teismo neteistas, dirba, baustas administracine tvarka. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad nors kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiÄ ja, tačiau nekritiÅ¡kai vertina savo veiksmus.

Ä®vertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes padaryta nusikalstama veika Å¡eimos nariui. 2020 m. vasario 17 d. 11.10 val. A. P. buvo laikinai sulaikytas, iÅ¡ sulaikymo paleistas 2020 m. vasario 19 d. 9.50 val. (b. l. 101-103), laikino sulaikymo laikas (dvi dienos) įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams įpareigojant laisvės apribojimo metu bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar bÅ«tinųjų poreikių tenkinimu (iÅ¡vykimas į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ir kiti specialÅ«s poreikiai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi ir 9 punktu skirti baudžiamojo poveikio priemonę: - įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. P. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. vasario 19 d.(dvi dienas), vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. IÅ¡aiÅ¡kinti A. P., kad, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mus.

Teisėja Laima Lubauskienė