4af48671-1cd5-407e-91fd-e0869a9af4ec · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-612-966/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41810-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.1; 1.1.9.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 15 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė, sekretoriaujant Karolinai Čepaitytei,dalyvaujant prokurorams Jurgitai Patalavičienei, E. T.,kaltinamajam E. B., jo gynėjui advokatui E. M., nukentėjusiajam Z.

V.,specialistui Ą. S.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. B., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : E. B. 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 22.15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, dėl to, kad po iÅ¡gertuvių nukentėjusysis nenorėjo iÅ¡eiti iÅ¡ jo namų, grasindamas nužudyti Z. V., tyčia, po vienÄ kartÄ peilio aÅ¡menimis perbraukė per jo kaktÄ ir jo kairį dilbį, tokiais veiksmais Z. V. padarė pavirÅ¡ines žaizdeles deÅ¡inėje kaktos pusėje ir kairiame dilbyje, kas sukėlė nežymų jo sveikatos sutrikdymÄ ir sudarė jam pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Kaltinamasis E. B. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2017 m. rugpjūčio 15 d. šventė Žolines, pasikvietė ir Z. V.. Šis jau buvo neblaivus, atsinešė ir gėrė stiprų alų, degtinę. Kai vakare pasidarė šalta, visi nuėjo į vidų. Viduje kartu sėdėjo jo draugė L. K., pas juos gyvenantis A. V., mama J. B. ir Z. V.. Jie šoko, linksminosi. Apie 21 val. mamai iškvietė taksi ir ji išvažiavo namo, o L. K. išėjo maudytis ir miegoti. Jis nuėjo susitvarkyti kambarius. Grįžęs išgirdo, kad Z.

V. dar nori išgerti. Pasakė, kad jam laikas namo. Z. V. stodamasis nuo minkštos lovos dalies neišlaikė pusiausvyros ir dėl girtumo trenkėsi į medinę kolonėlę bei su visa ja nugriuvo. Jis padėjo jam atsikelti ir palydėjo iki lauko durų, o pats nuėjo miegoti. Z. V. sužalojimų nematė. Apie 3 val. nakties jį pažadino policija ir pasakė, kad Z. V. yra klinikose ir nurodė, kad jis jį sumušęs. Policijai pasakė, kad jie reikia, važiuos kartu su jais. Su nukentėjusiuoju jo santykiai geri, nėra jokių pykčių.

Nukentėjusysis gyvena pas R. N. (duomenys neskelbtini), Kaune, ten tvarko aplinkÄ . Å alia yra statoma „Lidl“ parduotuvė, netoliese keitė vamzdžius, jo kiemas didelis, yra spygliuotos vielos, nukentėjusysis girtas eidamas galėjo susižaloti kažkur ten. Negali pasakyti, kodėl nukentėjusysis sako, kad jis grasino nužudyti jį, nes jis jam tikrai negrasino. Kaip buvo apsirengęs nukentėjusysis, neprisimena. Nežino, kodėl nukentėjusysis sako, kad jis jam rankÄ peiliu pjovė, gal piktas buvo.

Po to, kai Z. V. nukrito, kraujo namuose ant plytelių nematė, ant jo kūno taip pat jokių dėmių nematė. Po įvykio daugiau su nukentėjusiuoju nebendravo, nes tyrėjas sakė, kad negalima. Z. V. daugiau pas jį atėjęs nebuvo. Policijai apžiūrint kambarį jis nedalyvavo. Po liudytojų apklausos kaltinamasis nurodė, kad jis negrasino nei Z. V. nei L. K., Liudytojai L. K. ir R. N. yra suinteresuoti asmenys, nori jį nepagrįstai apkaltinti, nes jis ten nepageidaujamas. Viskas tik dėl to, kad kažkada ukrainiečiams pasakė nepalikinėti šuns.

Nukentėjusysis Z. V. parodė, kad kaltinamÄ jį E. B. pažįsta, jis gyvena Å¡alia, reikia tik kiemÄ pereiti, eidavo pas jį televizorių pažiÅ«rėti su A. V., piktumų nebÅ«davo. Jis pats gyvena pas Å¡eimininkus N., padeda jiems, tvarko aplinkÄ , kÅ«rena pečių, o jie leidžia jam gyventi. 2017 m. rugpjūčio 15 d. jam paskambino E. B. ir pakvietė ateiti. Jis atėjo apie 19 val., atsinešė alaus. Jie sėdėjo prie stalo, iÅ¡gėrinėjo, buvo ir stiprių gėrimų. Kartu dar buvo kaltinamojo mama, A.

V., E. B. sugyventinė. Kai lauke pasidarė šalta, perėjo į namo vidų. Po to visi išėjo, jie liko dviese su E. B.. Jie šiek tiek apsiginčijo, E. B. jam sudavė ir tada jie pradėjo kivirčus. Paskui E. B. pribėgo prie jo ir pradėjo su peiliu mosuoti. Gavęs smūgį peiliu jis pabėgo namo. Jam išbėgus E. B. bėgo paskui ir prie statybininkų ukrainiečių paleido šunį. L. pasakojo, kad jam buvo prie kaklo peilį pridėjęs. Jam parbėgus namo iš rankos bėgo kraujas.

Mano, kad ukrainiečiai iÅ¡kvietė jam greitÄ jÄ pagalbÄ , nes galvojo, kad jis visas sužalotas. Bėgant namo prasilenkė, pakalbėjo su ukrainiečiais. Žino, kad jie visi dirba statybose, pažinojo tik L.. Pas E. B. namuose jis sėdėjo priekyje, kur yra lova. Å alia buvo stalas. Jie pradėjo koliotis, nors prieÅ¡ tai Å¡oko ir dainavo. Dėl ko susiginčijo ir pradėjo stumdytis, neprisimena, galimai dėl to, kad per daug prigėrę buvo. Dėl iÅ¡gerto alkoholio jis namo parėjo normaliai, jautė, kad yra neblaivus, bet kai kurias aplinkybes atsimena.

Nebuvo taip, kad kaltinamasis lieptų jam iÅ¡eiti, nes po apsistumdymo pats iÅ¡bėgo iÅ¡ jo namų. IÅ¡ kur E. B. paėmė peilį, nematė, jis buvo virtuvinis, peilį geriau ukrainiečiai matė. Kaltinamasis peiliu mosikavo, o paskui perrėžė jam per rankÄ ir kaktÄ . Tai darydamas nesakė, kodėl tai daro. IÅ¡ karto pasirodė kraujas. namie jis jį plovėsi. Ligoninėje jam susiuvo galvÄ , o dėl rankos sakė medikams, kad siÅ«ti nereikia, nes užgijo ir taip. Nukentėjusysis Z. V. teisme parodė, kad neatsimena aplinkybių, apie kurias yra davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Z. V. parodė, kad jis gyvena Kaune, A. (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje gyvena E. B.. 2017 m. rugpjūčio 15 d. vakare, kaimyno E. B. kvietimu, viešėjo jo namuose. Kartu buvo E. B. sugyventinė L. ir A. V.. Pradžioje jie laikÄ leido lauke, po to atėjo į E. B. namus. Salone visi iÅ¡vardintieji, iÅ¡skyrus L., gėrė degtinę. Ji greitai nuėjo į kitÄ kambarį miegoti. Apie 22.00 val. E. B. be jokios priežasties pradėjo jį varyti iÅ¡ namų. Kai jis buvo salone, E. B. nuo stalo paėmė peilį ir juo jam grasino.

Jis pats peilio neįsidėmėjo, kiek pamena, tai buvo kažkoks virtuvinis peilis. Sakė, kad jį nužudys. Tai tikrai pakartojo kelis kartus. Jo tokius grasinimus nužudyti vertina kaip realius, nes E. B. peiliu tyčia jį pradėjo žaloti: tyčia braukė per jo kaktÄ ir kairę rankÄ , tokiu bÅ«du jį sužalojo. Po Å¡ių E. B. veiksmų jis pabėgo į savo namus. Neprisimena, negali pasakyti, ar įvykio metu kambaryje buvo A. V.. Daugiau jokių kitų žmonių įvykio vietoje nebuvo, daugiau niekas nematė.

Pats greitosios pagalbos jis nesikvietė. Jam greitÄ jÄ pagalbÄ iÅ¡kvietė P. N.. Jis atvyko pas jį ir pamatė, kad jis sužalotas. Jis pats tikrai nesusižalojo, pats niekur nenugriuvo, o sužalojimus patyrė dėl E. B. veiksmų, kai Å¡is perbraukė peiliu jam per rankÄ ir kaktÄ (b. l. 44–45).Nukentėjusysis Z. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. E. B. vienÄ kartÄ sakė, kad jį nužudys, papjaus. Jei nebÅ«tų pabėgęs, gal viskas kitaip bÅ«tų pasibaigę.

Grasino nužudyti vienÄ kartÄ , kodėl anksčiau kitaip nurodė, negali pasakyti, gal kitaip pasirodė, gal nesuprato kaltinamojo. Atsimena, kas apie papjovimÄ kaltinamasis sakė po to, kai perrėžė kaktÄ ir rankÄ , o jis pabėgo, tada kaltinamasis jį vijosi ir sakė papjaus. E. B. kažkÄ sakė jam ir prieÅ¡ sužalojimÄ , tik jis dabar neatsimena kÄ . Kieme nugriÅ«ti jis negalėjo, jau bėgo sužalotas. Sužalojimus matė ukrainietis. Po įvykio bendravo tik su ukrainiečiais. Ä® ligoninę jo parsivežti namo atvažiavo R.

N. ir jo sÅ«nus P. N.. Jiems atvažiavus papasakojo, kas įvyko. Bėgant namo iÅ¡ E. B. namo jis sutiko ukrainiečius ir papasakojo jiems apie įvykį, kad E. B. perrėžė kaktÄ ir rankÄ . Sakė jiems greitosios nekviesti, bet jie sakė iÅ¡kvies, kad jis nenukraujuotų. Bute pas jį kraujo buvo, o įvykio vietoje jis dar smarkiai nekraujavo, labiau kraujuoti pradėjo bėgdamas. Ä®vykio vietoje negalėjo bÅ«ti kraujo, nebent lauke. Po to, kai E. B. pagrasino jam papjauti ir dėl jam padarytų įpjovimų jautė realiÄ grėsmę, todėl bėgo iÅ¡ E. B. namų.

Su juo kambaryje prieÅ¡ tai sėdėjo dviese, A. V. nebuvo, pats A. V. patvirtino jam, kad jo nebuvo. Jis buvo iÅ¡gėręs plastikinį butelį alaus ir butelį „Starkos“. PrieÅ¡ tai namuose buvo iÅ¡gėręs pora plastikinių butelių alaus. Apie 22 val. pajuto apsvaigimÄ . Pretenzijų kaltinamajam neturi, materialinių reikalavimų nereiÅ¡kė. Nukentėjusysis, iÅ¡klausęs liudytojo R. N. parodymus, patvirtino, kad jo parodymai yra teisingi. Nurodė neprisimenantis, jog iki ligoninės bendravo su R.

N., prisimena tik bendravimÄ ligoninėje. Neprisimena galbÅ«t dėl to, kad jam galva svaigo, buvo silpna.Liudytojas R. N. parodė, kad su kaltinamuoju E. B. santykiai geri, jie kaimynai, konfliktų neturi. Nukentėjusysis Z. V. padeda jam Å«kyje. Jo kieme stovi mobilus namas, kuriame gyvena jo darbuotojai ukrainiečiai. 2017 m. rugpjūčio 15 d. jam paskambino L. K. ir pasakė, kad kaimynas su peiliu laksto po kiemÄ , pakiÅ¡o peilį po kaklu ir paleido Å¡unį. Jis atvažiavęs pamatė, kad jo darbininkai iÅ¡sigandę, buvo užsirakinę namelyje.

Jis paklausė, kur Z. V.. L. K. sakė, kad matė Z. V. įbėgantį į kambarėlį, kur gyvena. Nuėjęs į namÄ pamatė, kad Z. V. perpjauta ranka ir kakta, 5-6 cm ilgio žaizdos kraujavo. Jau buvo apie 23 val., jis iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ . Z. V. aiÅ¡kino, kad E. B. jį sužeidė, detaliau nieko nepasakojo. Po to su juo daugiau kalbėjo, nes iÅ¡ ligoninės kartu su sÅ«numi parvežė namo. Z. V. pasakojo, kad virtuvėje tarp jo ir E. B. kilo konfliktas. IÅ¡ Z. V. kalbos suprato, kad jis užstojo „profesorių“ A.

V., o tuo metu E. B. puolė Z. V.. TÄ vakarÄ kaltinamojo jis nematė. Nukentėjusysis buvo iÅ¡gėręs, bet adekvatus, vidutiniÅ¡kai apsvaigęs. Z. V. padarytus sužalojimus be jo matė jo sÅ«nus ir ukrainiečiai. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus liudytojo R. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad namai, kur gyvena Z. V. ir E. B., yra Å¡alia, jis matė, kad nuo Z. V. namų iki E. B. namo vartų, ant žemės yra kraujo lašų (b. l. 56–57), juos patvirtino kaip teisingus.

Parodė, kad dėmės, kurios buvo prie durų ir prie vartų, yra kraujas. E. B. vartai yra Å¡alia jo vartų, į jo teritorijÄ jis nėjo. Liudytojas P. N. parodė, kad kaltinamasis E. B. yra jo kaimynas, jie tik pasisveikina, pykčių nėra. Su nukentėjusiuoju Z. V. santykiai geri, draugiÅ¡ki, jis pas juos gyvena. Prisimena, kad vasaros gale, galėjo bÅ«ti rugpjūčio 15 d., jam paskambino tėvas R. N. ir pasakė, kad Z. V. sužalotas, kad kaimynas užpuolė jį, supjaustė. Jis greitai atvažiavo ir pamatė, kad Z.

V. pjautinės žaizdos, todėl iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ . Z. V. buvo kambarėlyje, kur jam leista gyventi. Darbininkai, kurie pas juos dirba, buvo kitame gyvenamajame name. Jie pasakojo, kas įvyko. Jis pats matė pas Z. V. pjautines žaizdas rankos dilbyje ir kaktoje, o paskui paaiÅ¡kėjo, kad dar ir nugaroje. Tai nebuvo paties susižeidimai ar nubrozdinimai. Z. V. iÅ¡ pradžių mažai Å¡nekėjo, tik kai atvažiavo į ligoninę pasakojo, kad E. B. pasikvietė jį į svečius ir po to tarp jų kilo konfliktas.

Sakė, kad iÅ¡ pradžių gynė kitÄ asmenį, o paskui tarpusavyje sukonfliktavo, E. B. pradėjo pjaustyti Z. V. rankÄ , o paskui dar ir darbininkas L.as pasakojo, kad į jį kėsinosi. Kiti darbininkai buvo namelyje. L.as pasakojo, kad E. B. atėjo į kiemÄ su peiliu ir liepė nepaleidinėti Å¡unio, nes bus tvarka padaryta. L. sakė matė, kad Z. V. parėjo, bet nematė, kad jis sužalotas. Liudytojas L. K. parodė, kad kaltinamÄ jį E. B. pažįsta kaip kaimynÄ , pykčių nėra. Nukentėjusįjį Z.

V. pažįsta nuo tada, kai jis gyvena toje teritorijoje, kur jie dirba, santykiai normalÅ«s. Jis dirba firmoje „(duomenys neskelbtini) “, jo virÅ¡ininkas yra R. N.. Žolinių vakarÄ apie 21–22 val. jam grįžus iÅ¡ parduotuvės į gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), Kaune, prie jo priėjo E. B. ir pasakė, kad jie iÅ¡leidžia Å¡unį. Jis tai paneigė, tada E. B. pridėjo jam peilį, prispaudė. Jis buvo su kitais dviem darbininkais, kurie tai matė. Jis E. B. pasakė, kad viskas normaliai, nenorėjo labiau pyktis, ir Å¡is nuėjo.

E. B. išėjus, jis paskambino virÅ¡ininkui R. N. ir Å¡is atvažiavo. Kelios minutės prieÅ¡ atvažiuojant R. N. matė, kad namo parėjo Z. V., iÅ¡ kurios pusės jis ėjo, nematė, bet suprato, kad iÅ¡ kaimynų pusės. Jis buvo girtas, nusiprausė kieme ir nuėjo namo. Atėjus vadovui jie nuėjo pas Z. V.. Matė, kad Z. V. galva ir ranka buvo supjaustyta. Vadovas R. N. iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ . Kai matė Z. V. pareinantį, sužalojimų nematė, tuo metu buvo tamsu, Z.

V. jam nieko nesakė, jis su juo nekalbėjo, ėjo normaliai. Nematė, ar Z. V. buvo kažkur nugriuvęs. Paskui tik pamatė, kad Z. V. ranka ir kakta buvo sužalotos, kuri kaktos pusė buvo sužalota, neprisimena. Prie tvoros buvo kraujo pėdsakai. Kraujas matėsi kelyje į jų kiemÄ nuo E. B. vartelių, fotonuotraukoje Nr. 9 (b. l. 150), prie vartų. Kelyje, kuris užfiksuotas fotonuotraukoje Nr. 10 (b. l. 151) kraujo buvo mažai. Kraujo dėmes matė kartu su vadovu pasiÅ¡vietę žibintuvėliu. Vadovas pėdsakų ieÅ¡kojo, nes norėjo pažiÅ«rėti, iÅ¡ kur Z.

V. atėjo. Pėdsakai buvo iki tvoros. Liudytojas A. V. parodė, kad E. B. yra jo draugas, piktumų tarp jų nėra. E. B. prieÅ¡ 4 metus priėmė jį pas save gyventi, nes kol pats E. B. dirbo užsienyje, jis prižiÅ«rėjo sergantį jo tėvÄ . Nukentėjusįjį Z. V. pažįsta, gyvena kaimynystėje, pykčių nėra. 2017 m. rugpjūčio 15 d. kieme pas E. B. kepė Å¡aÅ¡lykus, paskui persikėlė į namo vidų, kiti iÅ¡vyko ir nuėjo miegoti, liko jis, E. B. ir Z. V.. E. B. paprašė Z.

V. eiti namo, bet jis norėjo dar iÅ¡gerti. Jis iÅ¡ pradžių eiti namo nenorėjo, bet po to jį palydėjo iki durų. Tai buvo apie 21.30 val. Jis tÄ vakarÄ buvo saikingai iÅ¡gėręs – butelį ar pusantro degtinės kartu su kitais. Jis pats nebuvo apgirtęs. E. B. atrodė normaliai. Z. V. jau prieÅ¡ ateidamas buvo iÅ¡gėręs, atrodė nelabai sveikas, matėsi jo girtumas. E. B. nuėjo tvarkytis. Jis pats iki 23.30 val. skaitė knygÄ . Z. V. nelabai norėjo iÅ¡eiti, bet jie su E. B. iÅ¡vedė jį, vedamas jis ypatingai nesiprieÅ¡ino.

Po to su E. B. jie nuėjo į savo kambarius. Apie 3 val. atvažiavo policija. Jis buvo apklaustas dėl to, kad Z. V. kaltino E. B. pjovimu. Nežino, kodėl Z. V. taip sakė. Mano, kad jis pats galėjo susižaloti, nes ne pirmas kartas toks. Susižaloti galima daug kur. Kartais Z. V. iÅ¡eina į Å ančius ir grįžta susižalojęs. Mano, kad tÄ vakarÄ jis susižalojo iÅ¡eidamas nukritęs ant kolonėlės aÅ¡triais kampais. Laiptų ten nėra. Jis nukrito vedamas, laikė jį už Å¡onų, už parankių nelaikė.

Po nukritimo, jo nuomone, jis nesusižeidė. Jei būtų buvusi žaizda, būtų matęs, nes pats yra gydytojas. Jokių konfliktų namie nebuvo, žaizdų nematė, niekas iš jų trijų nekraujavo, grasinimų nebuvo. Jis pats jam tikrai nieko nesakė, o E. B. buvo virtuvėje. Zigmas sėdėjo jam iš kairės, o už jo stovėjo kolonėlė, ant kurios jis krito išeidamas. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi.Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A.

V. parodymus, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Namas kuriame gyvena, priklauso E. B.. Jis yra jo draugas. Pastarasis jam leidžia gyventi jo namuose. Jis turi atskirÄ kambarį, su atskiru įėjimu į jį. 2017 m. rugpjūčio 15 d. dienos metu, jis kartu su E. B. ir jo drauge L. K. leido laikÄ , kepė Å¡aÅ¡lykus. Vakarop pas juos atėjo jų kaimynas Z. V.. E. B. jį pakvietė į namus. Juose jie gėrė degtinę.

Negėrė tik L. K.. Ji apie 21.00 val. paliko juos ir nuėjo miegoti. Tada E. B. tvarkėsi virtuvėje ir ruošėsi eiti miegoti. Z. V. buvo visiÅ¡kai girtas ir reikalavo dar degtinės. Tiek jis, tiek E. B. prašė Z. V. eiti namo, bet Å¡is nereagavo. Z. V. bÅ«damas girtas nugriuvo ant garso kolonėlės, buvusios kambaryje. Po to E. B. paėmęs už rankos pakėlė Z. V., jis taip pat padėjo pakelti, pavedė jį iki durų išėjimo į kiemÄ . Z. V. nulipo laipteliais, o jie užrakino duris, kad Å¡is negrįžtų.

Jo namai yra Å¡alia. Tai įvyko apie 21.30 val. - 22.00 val. laike. Daugiau Z. V. jis nematė. Naktį atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie sulaikė E. B.. Nori pasakyti, kad įvykio metu nors ir buvo iÅ¡gėręs, bet puikiai viskÄ atsimena. E. B. tikrai nežalojo Z. V., jo nemušė, peiliu jo nesužalojo. Z. V. pats nugriuvo ant garso kolonėlės, todėl susižalojo ir jam galėjo bėgti kraujas. Nepastebėjo, kurias kÅ«no vietas Z. V. susižalojo (b. l. 50–51).Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A.

V. patvirtino, kad Å¡ie jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Parodė, kad kraujas galėjo bÅ«ti, nes tyrėjas sakė, kad Z. V. buvo sužalotas, todėl spėjo, kad buvo kraujas. Susitikus su nukentėjusiuoju parduotuvėje nesakė, kad jis nieko nematė, kas įvyko. Policijos pareigÅ«nams atvykus apžiÅ«rėti kambario, jis nebuvo pakviestas. Po įvykio jo irgi neapklausė. Dėmės ant sienos galėjo atsirasti ir neÅ¡ant mėsÄ , nes Å¡aÅ¡lykai ruoÅ¡iami virtuvėje ir neÅ¡ami į kambarį.

Jos buvo panaÅ¡ios į kraujÄ , todėl galėjo bÅ«ti padažas arba mėsa. Grindys yra marmurinės, todėl dėmės labai matosi. 2017 m. spalio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2932/2017(02) nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d. Z. V. padarytos pavirÅ¡inės žaizdelės deÅ¡inėje kaktos pusėje, ir kairiame dilbyje padarytos dviem smÅ«giais aÅ¡triabriauniu daiktu ir įrankiu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai negalėjo iÅ¡sivystyti krintant, smÅ«giuojant rankomis ar spardant (b. l. 22).Ekspertas Ą.

S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto iÅ¡vadÄ . Parodė, kad iÅ¡vadÄ dėl Z. V. padaryto sveikatos sutrikdymo pobÅ«džio ir masto surašė pagal pateiktus medicininius dokumentus, nukentėjusiojo Z. V. jis nematė. 2017 m. rugpjūčio 15 d. buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba. Greitosios pagalbos lapelyje pažymėta, kad Z. V. buvo užpultas kaimyno ir sužalotas peiliu. Kortelėje pažymėta, kad sužalojimo ir skausmo vieta – veidas, kairė ranka, kraujavimas, minkÅ¡tų audinių sužalojimas.

Greitosios pagalbos diagnozė buvo ta, kad padarytas galvos plaukuotosios dalies sužalojimas. Gydytojai trumpai rašė, kad nukentėjusiajam kaktoje žaizda ir kairiajame dilbyje. Veido, žandikaulio chirurgas rašė, kad stebima 5 mm žaizda kaktoje. Tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Buvo sužalotos dvi skirtingos anatominės sritys. Visur dokumentuose minima, kad antra žaizda padaryta peiliu, bet niekur nerašo, kokia ta žaizda ir kaip ji padaryta, ar įplėštinė, ar durtinė, ar muštinė, ar įpjautinė.

Atlikus tyrimÄ suponuojama iÅ¡vada, kad buvo padaryta žaizda aÅ¡triu daiktu. Padaryti žaizdÄ rankoje kokiu nors buku daiktu sunkiai įmanoma, tada turėtų bÅ«ti didelė trauma, kaulų lūžiai. Jei sužalojimas bÅ«tų buvęs masyvus, gydytojai bÅ«tų paminėję. Ji, duodamas iÅ¡vadÄ , įvertino tai, kad sužalotasis Z. V. nurodė, kad jis buvo sužalotas peiliu. Specialisto iÅ¡vados 5 punkte nurodyta, kad sužalojimai negalėjo atsirasti krentant ar spardant, tai buvo konstatuota dėl žaizdos rankoje.

ApžiÅ«rėjęs 14 bylos lape esančias nuotraukas nurodė, kad gal ir galima susižaloti galvÄ krentant ant tokios kolonėlės, bet tada lieka neaiÅ¡kumas, kaip buvo sužalota ranka, kadangi nežinoma, kaip galima susižaloti vienu kritimu kaktÄ ir rankÄ . IÅ¡vadai pateikti buvo užduoti standartiniai klausimai. Buvo klausimas, ar galėjo sužalojimas atsirasti krintant. Jis nurodė, kad sužalojimai negalėjo atsirasti krintant, kadangi pagal sužalojimų pobÅ«dį tai mažai tikėtina. Jis taip įvertino, nes žaizda buvo siuvama, kas rodo, kad nebuvo patinimo ar didelės mėlynės. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Ą.

S., apžiūrėjęs nukentėjusiojo Z. V. kaktos dešinę pusę prie antakio išorinės pusės, nurodė, kad pas nukentėjusįjį dešinio antakio išoriniame gale yra linijinis 1,5 cm ilgio rausvai pilkšvas neryškus randelis, kurio galai yra ties pirma ir septinta valandomis. Apžiūrėjęs nukentėjusio Z. V. kairįjį dilbį nurodė, kad kairiajame dilbyje nugariniame paviršiuje yra skersinis linijinis 6 cm ilgio randas, rausvas, iki 1 mm pločio.Ekspertas, apžiūrėjęs nukentėjusįjį, paaiškino, kad jam neliko abejonių, kad nukentėjusiajam padaryti pjautiniai sužalojimai.

Tai tikrai ne tokie randai, kokie būtų nuo kritimo ar sumušimo. Dilbis nesiūtas, vadinasi, žaizda nebuvo gili. Griūnant tokių žaizdų nebūna. Kitų variantų kaip kitokiu būdu be pjovimo galėjo atsirasti tokio pobūdžio žaizdos, neturi. Pagal sužalojimų pobūdį kraujavimas turėjo iš karto prasidėti. Veido žaizdos kraujuoja stipriai, pjautinės žaizdos kraujuoja stipriau nei muštinės. Bent iš žaizdos kaktoje rūbai turėjo apsitaškyti krauju. Išvadoje cituojama, kad buvo skubus galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas ir rašoma, kad dešinėje kaktos srityje buvo potrauminis minkštųjų audinių komponentas.

Pagal jam pateiktus greitosios pagalbos duomenis kaktoje buvo 13 iÅ¡ 5 mm pločio žaizda. Žmogaus odoje ir po oda yra tokios linijos, durtinės žaizdos yra visada „šleivos“ formos, kadangi viduryje bÅ«na plačiausia, o galai siauri ir toliau iÅ¡siskečia. Antakyje žaizda iÅ¡siskečia, galėjo taip bÅ«ti su Å¡ia žaizda. Po to žaizda susitraukia ir pailgėja, nes susitraukia Å¡onai ir ji iÅ¡sitiesia. Medicininiuose dokumentuose tokio komponento kaip žaizdos gylis nebuvo pateikta. Jo nebuvimas nevisiÅ¡kai nulėmė eksperto iÅ¡vadÄ , kad žaizda smÅ«ginė, o ne durtinė.

Be to, buvo tik tikimybė, jo žaizda atsirado ne dėl smurto, o dėl pjūvio. Po to, kai gavo papildomus duomenis, nurodė, kad tai nebuvo kritimas. Prieš tai jo duota išvada buvo tikimybinė, o dabar, po gautų papildomų duomenų - apžiūros. Dėl b. l. 41 chirurgo nurodyto žaizdos kaktoje užsiuvimo šiandien gali nurodyti, kad žaizda buvo antakyje, o ne kaktoje, bet antakis yra sudėtinė kaktos dalis. Ekspertas abejojo, ar patinimas ir žaizda yra vienoje vietoje, bet dabar, panašu, kad randas yra dešinėje pusėje, todėl išvadoje nemato prieštaravimų ir neatitikimų.

Jam atliekant tyrimÄ buvo pateikta tik greitosios pagalbos kortelė.Kaip matyti iÅ¡ įvykio registracijos kortelės ir policijos duomenų bazės, P. N. 2017-08-15 22.52 val. pranešė, kad 30 minučių bėgyje kaimynas su peiliu sužeidė vyrui, 59 metų, rankÄ ir kaktÄ (b. l. 42). 2017-08-16 PareiÅ¡kimo ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad Z. V. pareiÅ¡kė, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 22.15 val., kieme, (duomenys neskelbtini), Kaune, jo kaimynas E. B. peiliu grasino jį nužudyti ir juo perpjovė kairės rankos dilbį bei kaktÄ .

Apklaustas parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d. apie 22.15 val., kieme, (duomenys neskelbtini), Kaune su kaimynu E. B. vartojo alkoholį, po to tarp jų kilo konfliktas, o jo metu, kaimynas jam grasino ir griebęs nuo stalo peilį perpjovė juo jam kairės rankos dilbį ir kaktÄ . Kaip matyti iÅ¡ rezoliucijos ant Å¡io pareiÅ¡kimo, tÄ pačiÄ dienÄ pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (b. l. 3–4).2017 m. rugpjūčio 16 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu buvo apžiÅ«rėta ir apraÅ¡yta įvykio vieta - namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kambarys (b. l. 9–16).Pristatytojo asmens testo Nr. 6888 protokole užfiksuota, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d., 3.17 val.

E. B. nustatytas 0,62 procentų (promilių) girtumas (b. l. 62).IÅ¡ adv. E. M. pateiktų fotonuotraukų matyti kaltinamojo gyvenamojo namo svetainė ir nukentėjusiojo kelias iÅ¡ E. B. namų į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (b. l. 140–151). Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.Pagal teismų praktikÄ , objektyviai Å¡is nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmÄ arba nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – muÅ¡imo, kankinimo atvejais turi bÅ«ti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Å is nusikaltimas apima smurtavimÄ tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiu, raÅ¡tu, telefonu ir pan., gali bÅ«ti iÅ¡sakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar vieÅ¡us pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas bÅ«tų realus, duodantis pagrindÄ manyti, kad jis gali bÅ«ti realizuotas. Sprendžiant klausimÄ apie grasinimo realumÄ , paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumÄ suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti realizuotas.

Pagal teismų praktikÄ grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketintų grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010). Pagal konstrukcijÄ , BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis.

Subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-403-317/2013).Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad kaltinimai E. B. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajam Z. V. ir dėl grasinimo nužudyti, pasitvirtino. Jo kaltė dėl Å¡ių nusikalstamų veikos padarymo teismas laiko įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, iÅ¡ dalies paties kaltinamojo parodymais, liudytojų R.

N., P. N., L. K., iÅ¡ dalies liudytojo A. V. parodymais, objektyviais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad teismas byloje apklaustų asmenų parodymus vertina kaip teisingus ir patikimus tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, objektyviai nustatytoms bylos aplinkybėms ir neteikia pagrindo abejoti jų procesiniu nesuinteresuotumu.Kaltinamasis E. B. neigė nežymiai sutrikdęs nukentėjusiojo sveikatÄ ir grasinęs jam, paaiÅ¡kino, kad pas jį svečiavęsis nukentėjusysis Z. V. susižalojo pats, kadangi buvo neblaivus, papraÅ¡ytas iÅ¡eiti, keldamasis nuo sofos, nukrito ant Å¡alia stovėjusiosios garso kolonėlės, todėl galimai tuo metu susižalojo, be jis susižalojusio nematė, arba eidamas namo kur nors nukrito, nes aplinkui statybos, tačiau jis peiliu nukentėjusiojo nepjaustė ir negrasino.

Tokiais kaltinamojo parodymais teismas nesivadovauja, sprendžia, kad tokie parodymai tai pasirinkta gynybinė versija, parodymai duoti siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiojo Z. V. parodymai, liudytojo L. K., R. N., P. N. parodymai, specialisto iÅ¡vada.             Nukentėjusysis Z. V. viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu – tiek teikdamas pareiÅ¡kimÄ policijai, tiek nuvežtas į gydymo įstaigÄ , taip pat ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, vėliau ir teisme, nuosekliai teigė, kad bÅ«tent kaltinamasis jam peiliu įpjovė deÅ¡inę kaktos pusę ir dilbį, kad grasino jam, kad nužudys, toks grasinimas jam pasirodė realus ir jį iÅ¡gÄ sdino.

Nukentėjusiojo parodymus dėl sužalojimų pobūdžio patvirtina objektyvūs bylos duomenys, t. y. specialisto išvada, kad nukentėjusiajam konstatuotos paviršinės žaizdelės dešinėje kaktos pusėje ir kairiame dilbyje, žaizdelės padarytos dviem smūgiais aštriabriauniu daiktu ir įrankiu; sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimai negalėjo išsivystyti krintant, smūgiuojant rankomis ar spardant (b. l. 22). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas Ą.

S. patvirtino savo iÅ¡vadÄ byloje. Be to, apžiÅ«rėjęs nukentėjusįjį teisiamojo posėdžio metu, ekspertas patvirtino, kad nukentėjusiajam yra padaryti bÅ«tent pjautiniai sužalojimai kaktoje ir kairiame dilbyje, kurie abu negalėjo gautis nukentėjusiajam krintant ant kaltinamojo nurodytos garso kolonėlės, tuo patvirtindamas nukentėjusioji versijÄ bei paneigdamas kaltinamojo iÅ¡keltÄ versijÄ dėl sužalojimo mechanizmo. Akivaizdu, jog nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės sutampa su teismo medicinos eksperto nustatytu sužalojimų padarymo mechanizmu, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo.

Netikėti specialisto iÅ¡vada bei eksperto paaiÅ¡kinimu taip pat nėra jokio pagrindo. Specialistas turi ilgametį teismo medicinos gydytojo eksperto staÅ¾Ä , kvalifikacijÄ atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus, paaiÅ¡kino, kad iÅ¡vadÄ teikė iÅ¡tyręs jam pateiktus medicininius dokumentus, todėl ji buvo tikimybinė, o teisiamojo posėdžio metu apžiÅ«rėjęs nuketėjusįjį kategoriÅ¡kai patvirtino nukentėjusiojo sužalojimų pobÅ«dį, esminių prieÅ¡taravimų tarp jo iÅ¡vados ir paaiÅ¡kinimų teisme nėra.              Be to, liudytojai R.

N., P. N. bei L. K. teisme parodė, kad nukentėjusysis betarpiÅ¡kai po įvykio jiems nurodė, kad jam kaktÄ ir rankÄ peiliu sužalojo bÅ«tent E. B.. Liudytojai patvirtino matę kraujÄ bei pjautines žaizdas ant nukentėjusiojo kaktos ir rankos, įvykio registracijos kortelė patvirtina, kad bÅ«tent liudytojas P. N. iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ nukentėjusiajam dėl to, kad jį peiliu sužeidė kaimynas (b. l. 42). Akivaizdu, jog liudytojai tiesiogiai įvykio nematė, tačiau jų parodymai, patvirtina, kad nukentėjusysis jiems papasakojo apie kaimyno E. B. prieÅ¡ jį naudotÄ smurtÄ , smurto pobÅ«dį.

Nors nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, kÄ jis pats patvirtino, tačiau Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti jo nuoseklių parodymų patikimumu. Nukentėjusysis nurodė, kad įvykio aplinkybes prisimena, liudytojas R. N. parodė, kad nors Z. V. buvo neblaivus, tačiau adekvatus. Nukentėjusysis viso bylos tyrimo metu nuosekliai teigė, kad kaltinamasis jam grasino, kad nužudys, bÅ«tent dėl to jis iÅ¡bėgo iÅ¡ kaltinamojo namo, nes iÅ¡sigando, grasinimas jam atrodė realus, kadangi kaltinamasis jam ne Å¡iaip grasino žodžiais, bet ir peiliu pjaustė jo kaktÄ ir rankÄ .

Nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis grasino jam keletÄ kartų, o teisme parodė, kad grasinama buvo vienÄ kartÄ , tačiau teismas Å¡ios aplinkybės nelaiko kaip rodančios nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumÄ ar prieÅ¡taringumÄ . Nukentėjusysis teisme nurodė, kad neatsimena, kÄ jam sakė kaltinamasis prieÅ¡ pjaustydamas peiliu, tačiau iÅ¡klausęs savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino, kaip teisingus, nurodė, kad iÅ¡sigando kaltinamojo grasinimų, jei nebÅ«tų pabėgęs, nežino, kaip bÅ«tų konfliktas pasibaugęs.             Taigi, nukentėjusiojo ir liudytojų R.

N., P. N. bei L. K. parodymai nuoseklÅ«s viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, tarpusavyje neprieÅ¡tarauja, iÅ¡ esmės sutampa su nukentėjusiojo parodymais bei objektyviais bylos duomenimis, parodymus jie davė prisiekę sakyti tiesÄ ir įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Nors kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis ir liudytojai yra Å¡aliÅ¡ki, nepagrįstai jį apkalba, tačiau jokių konkrečių duomenų ir aplinkybių, kurios sudarytų teismui pagrindÄ abejoti liudytojų neÅ¡aliÅ¡kumu, kaltinamasis nenurodė ir nepateikė, tik nurodė, kad jis yra nepageidaujamas, todėl teismas tokius kaltinamojo argumentus laiko deklaratyviais.

Nukentėjusysis pas kaltinamÄ jį atėjo jo paties pakviestas, kaltinamasis patvirtino, kad su nukentėjusiuoju santykiai buvo normalÅ«s, kas tik patvirtina, kad nukentėjusysis jokio pagrindo nepagrįstai apkalbėti kaltinamÄ jį neturi, pasipelnyti taip pat neketina, kadangi civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia.              Tas aplinkybes, kad kaltinamasis įvykio vakarÄ buvo iÅ¡ tiesų agresyviai nusiteikęs, bei, siekdamas paveikti asmenis taip, kad jie paklustų jo valiai, naudojo peilį, patvirtina ne tik nukentėjusiojo, bet ir liudytojo L.

K. parodymai, kad kaltinamasis tÄ patį vakarÄ ir jam buvo pridėjęs peilį prie kaklo, nes pyko už neva paleistÄ Å¡unį. Nors kaltinamasis Å¡iÄ aplinkybę taip pat neigė, tačiau, kaip minėta, netikėti liudytojo parodymais nėra pagrindo, be to, Å¡io liudytojo parodymus, nors ir netiesiogiai pavirtina ir liudytojų R. N. ir P. N. parodymai, kad jie atvyko bÅ«tent dėl liudytojo L. K. skambučio, kad E. B. pastarajam grasina peiliu. Teismas sprendžia, kad nukentėjusysis turėjo pagrindo iÅ¡sigÄ sti iÅ¡sakyto grasinimo, kadangi iÅ¡ tiesų, kaltinamasis savo grasinimÄ palydėjo smurtiniais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu, kas rodo, kad jis ir siekė tokios nukentėjusiosios bÅ«senos, kas rodo tiesioginės tyčios buvimÄ .  Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumÄ teismas sprendžia, kad aplinkybės, kuriomis E. B. iÅ¡sakė grasinančius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu, vertintinos kaip keliančios realiÄ ir akivaizdžiÄ grėsmę nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, sudarančios pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Baudžiamajai atsakomybei kilti nėra bÅ«tina sÄ lyga, kad kaltinamasis norėtų realiai įvykdyti iÅ¡sakomus ketinimus.Taigi, teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis E. B. 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 22.15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl to, kad po iÅ¡gertuvių nukentėjusysis nenorėjo iÅ¡eiti iÅ¡ jo namų, grasindamas nužudyti Z.

V., tyčia, po vienÄ kartÄ peilio aÅ¡menimis perbraukė per jo kaktÄ ir jo kairį dilbį, tokiais veiksmais Z. V. padarė pavirÅ¡ines žaizdeles deÅ¡inėje kaktos pusėje ir kairiame dilbyje, kas sukėlė nežymų jo sveikatos sutrikdymÄ ir sudarė jam pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Todėl kaltinamojo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip nežymaus sveikatos sutrikdymo sukėlimas nukentėjusiajam bei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kaip grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatÄ Nors liudytojas A.

V. teisme parodė, kad kaltinamasis E. B. nukentėjusiajam iki pastarojo išėjimo peiliu negrasino ir nepjaustė, jis tai tikrai pats matė, tačiau teismas Å¡io liudytojo parodymus vertina kaip Å¡aliÅ¡kus, duotus siekiant padėti kaltinamajam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jais nesivadovauja. Liudytojas A. V. gyvena pas E. B., yra nuo jo priklausomas, kadangi jam už padienius darbus yra suteikiamas gyvenamasis plotas. Liudytojo parodymus paneigia nuoseklÅ«s nukentėjusiojo parodymai, kad kaltinamasis jam grasino bei supjaustė peiliu kaktÄ ir rankÄ , kad liudytojo A.

V. tuo metu Å¡alia nebuvo, jis Å¡ių aplinkybių nematė bei kiti aukščiau aptarti įrodymai, kuriais Å¡ioje byloje grindžiama kaltinamojo kaltė. Bausmės skyrimas Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami tie atvejai, kai veikÄ padaro asmuo, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Å ios atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai:

a) kaltininkas padarė veikÄ apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Nors kaltinamasis veikų padarymo metu buvo neblaivus (b. l. 62), tačiau jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, vos virÅ¡ijantis ribÄ , iki kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus asmeniui dar leidžiama vairuoti transporto priemones, jokių aplinkybių neabejotinai patvirtinančių, kad kaltinamojo elgesys buvo įtakotas bÅ«tent apsvaigimo nuo alkoholio nėra, todėl kaltinamojo lengvas apsvaigimas nuo alkoholio negali bÅ«ti pripažintas sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe.

Teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti du tyčiniai nesunkÅ«s nusikaltimai, nusikalstama veika smurtinė, baigta, veikos padarytos idealia nusikalstamų veikų sutaptimi. Kaltinamasis E. B. yra neteistas (b. l. 88–89), baustas administracine tvarka (b. l. 82–84), VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno Ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 81), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 80), nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 86). Ä®vertinus Å¡iuos kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad bausmės tikslai kaltinamajam E. B. gali bÅ«ti pasiekti paskyrus vidutinio griežtumo bausmės rūšį, numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalies, 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje, tai yra laisvės apribojimÄ , jo terminÄ nustatant mažesnį už sankcijoje numatytÄ vidurkį, skiriant įpareigojimÄ , kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu bÅ«du asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, tokiu bÅ«du užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 76–77) pradėjus nuosprendžio vykdymÄ , panaikintina. Kaltinamasis BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. 03.00 val. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., 16.23 val. (b. l. 63, 64), tai yra vienÄ parÄ , todėl Å¡is terminas įskaitytinas į bausmės laikÄ (BK 66 straipsnis).Civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso iÅ¡laidų nėra.

Daiktinių įrodymų nėra.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmes:-pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 7 (septynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu;-pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti jas apimant ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu.Ä® paskirtosios bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. 03.00 val. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., 16.23 val., tai yra vienÄ parÄ , vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti. Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti E. B., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja                                                                                                                   Jurga Vasiliauskienė