A-520-2635-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520-2635/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02573-2011-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.4; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjai G. R.,

pareiškėjos atstovui advokatui Dariui Paškauskui,

atsakovo atstovei G. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. R. skundą atsakovui Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. DP1-69 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Skunde nurodė, kad nuobauda paskirta neįvertinus visų jai skirti reikšmingų aplinkybių ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. TN-13 klaidingai numatyta, kad pareiškėjos nurodymu 2011 m. rugsėjo 13 d. R. B. namų valdoje buvo iškirsti medeliai ir krūmai (alyvos ir gyvatvorė). Minėti medeliai nėra R. B. namų valdoje. Nurodė, kad medelių kirtimas organizuotas vadovaujantis Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintomis Varėnos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis. Pažymėjo, jog minėtame pranešime taip pat nurodyta, kad pareiškėja neinformavo R. B. apie medžių kirtimą ir savavališkai nurodė juos iškirsti ir išpjauti, tačiau R. B. informavimo galimybė yra sunkiai įsivaizduojama, kadangi ji minėtoje valdoje praktiškai nebūna, jos nepažįsta kaimynai.

Pareiškėja teigė, kad atsakovas netinkamai taikė Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas – Įsakyme nėra nurodyta, kada ir kokiais savo veiksmais ar neveikimu pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, kokia jo sudėtis, kaip buvo vertintos jos paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo nurodytos aplinkybės ir kuo vadovaujantis parinkta tarnybinė nuobauda. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime, administracinėje byloje Nr. A17-795/2007 pateiktais išaiškinimais. Pažymėjo, kad Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nėra nurodyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl yra apribota pareiškėjos galimybė pasinaudoti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 30 straipsnio 6 dalyje numatyta teise apskųsti tarnybinę nuobaudą, o sutinkant su tarnybine nuobauda išvengti veiksmų ar neveikimo, kurie darbdavio yra laikomi tarnybiniu nusižengimu. Teigė, jog Įsakyme nėra įvardyta, dėl kada padaryto tarnybinio nusižengimo yra skirta tarnybinė nuobauda, todėl nėra galimybės spręsti, ar tinkamai buvo taikyta Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti nuobaudos skyrimo terminus.

Nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apibendrinime nustatyta, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio ir Taisyklių nuostatas nuobaudų skyrimo procedūra yra būtina, o ji pati ir ją atlikus priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas (Taisyklių 5 punktas), kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Teigė, kad nustačius, jog valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti, nurodant Valstybės tarnybos įstatymo straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, taip pat ir siūlomą konkrečią nuobaudą. Nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatą. Pabrėžė, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, netinkamai vertino faktines aplinkybes. Pareiškėja su išvada supažindinta nebuvo, taip pat pažeidžiant Taisyklių 9 punktą jai nebuvo suteikta galimybė teikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje.

Pareiškėja pažymėjo, kad ji, būdama Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos (toliau – ir Seniūnija) seniūne, turi pareigą pagal 2011 m. gegužės 31 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo 7.12 punktą organizuoti seniūnijos teritorijoje savivaldybei priklausančių kelių, gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymą.

Nurodė, jog šią pareigą pareiškėja atliko remdamasi Valstybės tarnybos įsakymo 3 straipsnio 3 punktu, t. y. vadovaudamasi visuomenės interesais ir atlikdama tarnybines pareigas. Pažymėjo, kad duodama nurodymą apgenėti minėtus medelius, esančius prie bendro naudojimo kelio, kelkraščio juostoje ties R. ir V. B. namų valda, pareiškėja veikė neperžengdama savo kompetencijos ribų. Į minėtą namų valdą, žymimą tvora, pareiškėja įėjusi nebuvo, niekam nurodymo įeiti ir atlikti ten kokius nors aplinkos tvarkymo darbus nedavė. Teigė, jog pareiškėjos organizuoti kelkraščio tvarkymo darbai buvo atlikti siekiant iškirsti įsisenėjusią gyvatvorę ir suformuoti naują, estetiškai atrodančią aplinką. Tas pats pasakytina ir apie senus alyvmedžių krūmus. Pareiškėja veikė visuomenės labui, taip pat siekė užkardyti avarines situacijas, galėjusias kilti dėl matomumo stygiaus, kadangi už namų valdos tvoros augę krūmai mažino kelio matomumą autotransporto vairuotojams, taip pat kliudė pėsčiųjų eismui.

Atsakovas Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Varėnos rajono savivaldybė 2011 m. rugsėjo 19 d. gavo Varėnos rajono savivaldybės merui adresuotą R. ir V. B., gyvenančių (duomenys neskelbtini), pranešimą, kuriame buvo pateikta informacija, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. Vydenių seniūnijos seniūnės G. R. asmeniniu nurodymu buvo iškirsti medeliai ir krūmai (alyvos gyvatvorės) R. ir V. B. namų valdoje (duomenys neskelbtini). Su R. ir V. B. nebuvo derinta dėl medelių ir krūmų išpjovimo. Gyventojai savo pranešime rašė, kad augalija saugojo kiemą nuo gatvės dulkių ir automobilių išmetamų dujų, ir prašė įspėti seniūnę G. R. dėl įžūlaus ir savavališko elgesio bei atsodinti alyvas ir gyvatvorę.

Nurodė, kad Varėnos rajono savivaldybės meras 2011 m. rugsėjo 22 d. nukreipė gyventojų pranešimą Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriui. Tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams skyrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d nutarimu Nr. 977, 5 punkte nurodoma, kad, gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 31 straipsnio 4 dalis nurodo, kad seniūnijos seniūną į darbą priima ir atleidžia savivaldybės administracijos direktorius. Pažymėjo, jog 2011 m. rugsėjo 28 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. DV-865 sudarė komisiją tarnybinės veiklos pažeidimams ištirti (toliau – ir Komisija). Taisyklių 7 punkte nurodoma, kad per 5 darbo dienas nuo Komisijos sudarymo yra surašomas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pagal Taisyklių priedą. 2011 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas Nr. TN-13 apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodytos aplinkybės ir nustatytas terminas iki 2011 m. spalio 6 d. pateikti paaiškinimą. 2011 m. spalio 4 d. buvo gautas pareiškėjos paaiškinimas. Pažymėjo, kad, vadovaudamasi Taisyklių 11, 13 punktų nuostatomis, Komisija 2011 m. spalio 14 d. pateikė Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriui išvadą Nr. TN-15 „Dėl G. R. tarnybinio nusižengimo“.

Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. DPI-69. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A3-720/2003 konstatavo, jog nusižengimo paaiškėjimo diena yra išvados dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo surašymo diena. Teigė, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta per 5 dienas nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Imperatyvios teisės aktų normos pažeistos nebuvo, šiuo atveju nėra aplinkybių, dėl kurių tarnybinė nuobauda būtų pripažinta neteisėta ir ginčijamas įsakymas turėtų būti naikintinas.

Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. liepos 3 d. pasitarime aprobuotame Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų teismuose praktikos apibendrinime, administracinėse bylose Nr. Al4-736/2004, Nr. A556-795/2007, Nr. A502-759/2007 yra nurodęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo VII skyriaus ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, prie šių normų priskirtini Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą.

Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsakovas nurodė, kad ginčijamas Įsakymas neatitinka nei vieno iš ABTĮ 89 straipsnyje nurodytų teisės akto panaikinimo pagrindų. Nurodė, kad skundžiamas aktas buvo priimtas pagal Komisijos 2011 m. spalio 14 d. tarnybinio nusižengimo išvadą Nr. TN-15, kuri pagrįsta nustatytais faktais, joje atsispindi tarnybinės nuobaudos skyrimo motyvai ir teisės normos, už kurių pažeidimą Administracijos direktoriui siūloma skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą. Net nustačius formalų tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo procedūros pažeidimą, naikinti įsakymą pakankamo pagrindo nebūtų, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, jog priimant skundžiamą įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros.

Pažymėjo, kad skundžiamo Įsakymo preambulėje nurodyta, jog pripažįstant, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, bei skiriant tarnybinę nuobaudą yra atsižvelgiama į tarnybinio nusižengimo išvadą Nr. TN-15. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys administracinėse bylose Nr. A143-956/2010, A146-1459/2010, Nr. A146-700/2010, A62-200/2011). Nurodė, jog pagal Komisijos atliktą tyrimą ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateiktą išvadą Nr. TN-15 nustatyti visi pareiškėjos tarnybinio nusižengimo sudėties elementai pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą 2008 m. vasario 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-2428/2008.

Pažymėjo, jog tarnybinio tyrimo metu nustatytas faktas, kad pareiškėja, eidama Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos seniūnės pareigas, 2011 m. rugsėjo 13 d. organizuodama viešųjų darbų vykdymą, vadovavosi viešais interesais, tačiau neinformavo R. ir V. B. apie šalia jų tvoros esančios gyvatvorės išpjovimą. Vadovaujantis Seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo, patvirtinto Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. DV-529, 7.12 punktu „Seniūnijos seniūnas organizuoja Seniūnijos teritorijoje savivaldybei priklausančių kelių, gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymą“, tačiau Varėnos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, pavirtintų Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-VI-368, 3 punkte numatyta, kad „Privačioje žemės valdoje esančius želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, savininkai ir valdytojai tvarko savo nuožiūra“, todėl Seniūnijos seniūnė G. R. neturėjo teisės organizuoti viešųjų darbų vykdymo ir iškirsti gyvatvorės, esančios R. ir V. B. namų valdoje, nes apie 0,90 m iki tvoros yra privati nuosavybė. Pažymėjo, kad pareiškėja klaidingai tapatina teritoriją, aptvertą tvora, su R. ir V. B. priklausančia namų valda.

Teigė, jog tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, kadangi iš pareiškėjos 2011 m. spalio 4 d. pateikto paaiškinimo aiškiai matyti, kad seniūnė suvokė savo veiksmų pasekmes ir sąmoningai leido joms atsirasti. Šiais veiksmais buvo padaryta žala R. ir V. B. nuosavybei, tačiau jie ir pareiškėja susitarė, kad seniūnija atliks išpjautų krūmų ir gyvatvorės (likusių augalų šaknų iškasimą, žemės) išlyginimą paliekant iki R. ir V. B. tvoros 0,50 m. Nurodė, kad skiriant nuobaudą pareiškėjai buvo atsižvelgta į aplinkybių visumą: į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes, pasekmes. Pažymėjo, kad įvertinus visas tarnybinio nusižengimo aplinkybes ir pripažinus, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnyje nustatytas tarnybinių nuobaudų rūšis yra pati švelniausia.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjos G. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijoje 2011 m. rugsėjo 19 d. registruotas R. ir V. B., gyvenančių (duomenys neskelbtini), pranešimas, kuriuo atsakovas informuotas, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. Vydenių seniūnijos seniūnės G. R. nurodymu buvo iškirsti medeliai ir krūmai (alyvos gyvatvorės) R. ir V. B. namų valdoje (duomenys neskelbtini) šiems asmenims iš anksto nepranešus, su jais dėl medelių ir krūmų išpjovimo klausimas nederintas. B. pranešime rašė, kad augalija saugojo kiemą nuo gatvės dulkių ir automobilių išmetamų dujų, ir prašė įspėti seniūnę G.

R. dėl įžūlaus ir savavališko elgesio bei atsodinti alyvas ir gyvatvorę. 2011 m. rugsėjo 28 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. DV-865 sudaryta Komisija tarnybinės veiklos pažeidimams ištirti. 2011 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas Nr. TN-13 apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodytos aplinkybės dėl medelių ir krūmų iškirtimo R. ir V. B. namų valdoje, nustatytas terminas iki 2011 m. spalio 6 d. pateikti paaiškinimą. 2011 m. spalio 4 d. pareiškėja atsakovui pateikė paaiškinimą, kuriame nesutiko, kad įvykdė tarnybinį pažeidimą, teigė, kad organizavo viešuosius darbus, vadovavosi viešaisiais interesais ir savo įgaliojimų neperžengė, pažymėjo, kad R. ir V.

B. kiemas aptvertas. Komisija 2011 m. spalio 12 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) išsiaiškinti susidariusios situacijos. Komisijos protokole konstatuota, kad jos nariai apžiūrėjo iškirstus krūmus ir medžius, išklausė gyventojus, išmatavo, kiek yra valdos, priklausančios R. ir V. B.. Protokole pažymėta, kad seniūnė turėjo informuoti R. ir V. B. dėl gyvatvorės išpjovimo, su jais suderinti savo veiksmus. Komisija konstatavo, kad seniūnė neturėjo teisės organizuoti viešųjų darbų vykdymo šiems asmenims priklausančioje namų valdoje, nes apie 0,90 m iki tvoros yra jų privati nuosavybė.

Komisija 2011 m. spalio 14 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriui surašė išvadą Nr. TN-15 „Dėl G. R. tarnybinio nusižengimo“. Šia išvada pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą. Konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, nes neturėjo teisės R. ir V. B. namų valdoje iškirsti gyvatvorės, esančios apie 0,90 m iki tvoros, nes tai yra privati šių asmenų nuosavybė. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda – pastaba – paskirta Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d.

įsakymu Nr. DPI-69 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“. Skundžiamu aktu pripažinta, kad savo veiksmais valstybės tarnautoja pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus bei 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-618/2008) yra konstatavęs, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma; tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas; vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo, t. y. individualaus teisės akto, dalimi. Nustatė, kad 2011 m. spalio 14 d. išvadoje yra aprašyti pareiškėjos veiksmai, nurodytos visos faktinės įvykio aplinkybės, padaryta išvada dėl R. ir V. B. skundo. Išvadą ir skundžiamą aktą vertino kaip vieningą aktą.

Teismas rėmėsi liudytojų (V. K., V. B., J. P., A. L.) parodymais. Pažymėjo, jog iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad krūmai ir medžiai palei tvorą ne apgenėti, o iškirsti plynai iki R. ir V. B. namo kampo, iš V. B. atsakovui pateikto žemės sklypo plano matyti, kad nuo namo kampo iki namų valdos ribos yra 1,6 m.

Teismas sprendė, jog pagrįsta Komisijos išvada, kad pareiškėja neturėjo teisės organizuoti viešųjų darbų vykdymo R. ir V. B. priklausančioje namų valdoje, nes apie 0,90 m iki tvoros yra jų privati nuosavybė. Nors pareiškėja tvirtino, kad prieš atliekant darbus matininkas V. K. pasakė, jog tai yra valstybinė žemė, ir liudytojas V. K. šią aplinkybę teisme patvirtino, teismas tokius pareiškėjos ir matininko teiginius vertino kritiškai.

Teismas pažymėjo, jog pagal Seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo, patvirtinto Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. DV-529, 7.12 punktą seniūnijos seniūnas organizuoja seniūnijos teritorijoje savivaldybei priklausančių kelių, gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymą. Pagal Varėnos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, pavirtintų Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-VI-368, 3 punktą privačioje žemės valdoje esančius želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, savininkai ir valdytojai tvarko savo nuožiūra.

Teismas sprendė, kad pareiškėja vykdė savo tarnybinę pareigą, tačiau prieš ją vykdydama pareiškėja nenustatė R. ir V. B. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), ribų, neišsiaiškino situacijos ir vykdant aplinkos tvarkymo darbus buvo patekta į šių asmenų namų valdą bei ten nupjauti krūmai, medžiai. Įrodymų, kad pareiškėja toje situacijoje būtų piktnaudžiavusi valdžia ar jai suteiktomis galiomis teismas nenustatė. Darė išvadą, kad veika pasireiškė netiesiogine tyčia dėl pareiškėjos neapdairumo.

Teismas nustatė, jog nors pareiškėja tvirtino, kad R. ir V. B. sodyboje, kurioje buvo iškirsti medžiai, negyveno, todėl jų nebuvo galima surasti, tačiau tokį jos tvirtinimą paneigia V. B. prašymas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos. Jame įrašytas V. B. adresas: (duomenys neskelbtini). Varėnos rajono Vydenių seniūnijos 2011 m. gegužės 2 d. pažymoje apie naudojimąsi nekilnojamuoju turtu Nr. 144 įrašytas tas pats V. B. adresas.

Nurodė, kad byloje yra UAB „Vilniaus hidroprojektas“ darbuotojo Vydenių kadastro vietovės projekto autoriaus V. K. raštas, kuriame rašoma, kad centrinė Vydenių kaimo gatvė yra 12 m pločio, o R. ir V. B. namų valdos sklypas prasideda už tvoros šiaurės kryptimi ir yra suformuotas preliminariais matavimais 1993 metais. Pažymėta, kad žemėtvarkos projektuose šis sklypas nėra projektuotas. Padaryta išvada, jog žemė iki R. ir V. B. tvoros yra valstybinė. Teismas sprendė, kad projektu remtis pagrindo nėra, jis nepatvirtintas, kadastriniai sklypo matavimai neatlikti. Teismas rėmėsi R. ir V. B. pateiktu žemės sklypo planu, pagal kurį atstumas nuo namo kampo iki kelio darbų atlikimo metu yra 1,6 m. Darė išvadą, kad darbai atlikti privačioje valdoje.

Tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams skyrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, pažeidimų, kurie galėtų būti pagrindu naikinti skundžiamą aktą, teismas nenustatė.

III. Pareiškėja G. R. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos G. R. skundą; priteisti iš atsakovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas nesivadovaujant ABTĮ 87 straipsnio 4 dalimi, t. y. teismas sprendime nemotyvavo savo išvadų, nenurodė teisinių argumentų (įstatymų), kurių pagrindu jis padarė atitinkamas išvadas. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai sutiko su atsakovu, kad ginčijama teritorija yra privati R. ir V. B. valda, kurioje pareiškėja neturėjo teisės organizuoti viešųjų darbų vykdymo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į specialisto, Vydenių kadastro vietovės projekto autoriaus, V. K. nurodymus dėl R. ir V. B. namų valdos sklypo pradžios, kurią jis nurodė esant už tvoros šiaurės kryptimi. Pareiškėja nurodo ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalis, 87 straipsnio 4 dalį. Teigia, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 straipsnis). Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog yra liudytojų ir specialistų patvirtinimai, kad ginčijama teritorija yra valstybinė žemė, pažymėjo apie tai, kad V. B. nurodė neturintis savo sklypo kadastrinių matavimų, dėl ko negalintis įrodyti, ar ginčijama teritorija priklauso jo privačiai valdai, tačiau visgi nusprendė, kad ginčijama teritorija yra R. ir V. B. privati valda. Teigia, jog toks teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas, nėra suprantama, kokiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisės normomis ir/ar liudytojų parodymais remiantis buvo priimtas, todėl naikintinas kaip neteisėtas.

2) Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja veikė netiesiogine tyčia, neapdairiai. Teigia, jog pareiškėjos kaltės ginčijamuose veiksmuose nėra, nes ginčijami darbai buvo organizuoti turint specialisto patvirtinimą, kad ginčijama teritorija yra valstybinė žemė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Teigia, jog atsakovas neįrodė vieno iš būtinų atsakomybės elementų – kaltės, todėl tarnybinė nuobauda negalėjo būti paskirta esant pagrįstoms abejonėms dėl pažeidėjos kaltės. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs bylą, kilusias abejones turėjo traktuoti pareiškėjos naudai.

Atsakovas Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalių, 87 straipsnio 4 dalies, 81 straipsnio nuostatomis bei išsamiai ir visapusiškai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir liudytojų parodymus, priėmė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad ginčo objektu tapę medeliai ir krūmai buvo iškirsti R. ir V. B. namų valdoje. Kaip teisingai konstatuota sprendime, apeliantė nei tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, nei skųsdama paskirtą tarnybinę nuobaudą nenurodė aplinkybės, kad kreipėsi į matininką V. K. prieš pradėdama medelių ir krūmų kirtimo darbus ir gavusi patvirtinimą, kad minėti krūmai ir medeliai auga valstybinėje žemėje. Atkreipia dėmesį, kad minėtasis liudytojas dirba matininku UAB „Vilniaus hidroprojektai“ ir yra Vydenių kadastro vietovės projekto autorius, o Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 ir 13 straipsniuose tiek valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektu, tiek laisvos žemės fondo tvarkymo subjektu nustatyta Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl, atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, akivaizdu, kad pareiškėjai oficialią informaciją apie valstybinę žemę galėjo suteikti būtent Nacionalinė žemės tarnyba, o ne minėtasis liudytojas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino liudytojo V. K. parodymus ir juos atmetė.

2) R. ir V. B. namų valda, kurioje augo minėti krūmai ir medeliai, yra suformuota preliminariais žemės sklypo matavimais. Pažymi, kad preliminarūs žemės sklypo matavimai yra galiojantys iki geodezinių matavimų atlikimo, todėl šio ginčo kontekste žemės sklypo ribos buvo nustatinėjamos būtent pagal minėtus matavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino liudytojų parodymus, byloje pateiktus įrodymus ir remdamasis pateiktu žemės sklypo planu pagrįstai konstatavo, kad medeliai ir krūmai yra iškirsti R. ir V. B. namų valdoje.

3) Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėja būtų piktnaudžiavusi suteiktomis galiomis ir valdžia, kas buvo nustatyta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Konstatavo, kad šioje situacijoje pareiškėjos kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia, dėl pareiškėjos neapdairumo, kadangi ji teisingai nenustatė R. ir V. B. namų valdos ribos. Taigi veikia valstybės tarnautojo atsakomybės už priimtus sprendimus principas. ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte inter alia numatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bylos aplinkybes, surinktą medžiagą bei liudytojų parodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad Tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams skyrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, pažeidimų, kurie galėtų būti pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą, nenustatyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. DP1-69 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjai G. R. (valstybės tarnautojai) paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumas ir pagrįstumas.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Valstybės tarnyba, kaip sistema, yra organizuojama remiantis inter alia hierarchijos ir pavaldumo principais. Valstybės tarnautojas turi tinkamai atlikti savo pareigas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis numato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, o tam būtina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008 ir kt.).

Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, kurių nuostatų turi būti laikomasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašant tyrimo išvadą ir kt. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), ar yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–773/2011; 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–2207/2011; kt.).

Vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir suformuota teismų praktika, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti atliktas išsamus pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimas, surašyta ir pateikta išvada tokia apimtimi ir už tuos pareiškėjo veiksmus (neveikimą), kurie nurodyti pranešime, o tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta tik už tuos veiksmus (neveikimą), apie kuriuos buvo nurodyta pranešime ir išvadoje. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir nustatyti, ar išvadoje yra nurodytas atsakovo nustatytas pareiškėjos (valstybės tarnautojos) padarytas konkretus tarnybinis nusižengimas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateiktas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžtos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautoja turi teisę gintis, apimtis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnio 2 dalį, pareiškėjos ir atsakovo pateiktus argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertinio byloje esančius įrodymus, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu konstatavo, jog pareiškėjai pagrįstai ir teisėtai Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. DP1-69 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Įvertinus atsakovo išvadoje nurodytas aplinkybes, įrodymus, kurių pagrindu konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, darytina išvada, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja padarė atsakovo nurodomą pažeidimą, yra nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Atsakovas, atlikdamas tarnybinį nusižengimo tyrimą, surašydamas išvadą, išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo, neįvertino ir nenustatė pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu ji atliko, atsakovo vertinimu, neteisėtus veiksmus.

ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis numato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Byloje nustatyta, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijoje 2011 m. rugsėjo 19 d. registruotas R. ir V. B., gyvenančių (duomenys neskelbtini), pranešimas, kuriuo atsakovas informuotas, jog 2011 m. rugsėjo 13 d. Vydenių seniūnijos seniūnės G. R. nurodymu buvo iškirsti medeliai ir krūmai jų (R. ir V. B.) namų valdoje (duomenys neskelbtini), jiems iš anksto nepranešus, nesuderinus su jais medelių ir krūmų išpjovimo klausimo. R. ir V. B. pranešime nurodė, kad augalija saugojo kiemą nuo gatvės dulkių ir automobilių išmetamų dujų, ir prašė įspėti seniūnę dėl įžūlaus ir savavališko elgesio bei atsodinti alyvas ir gyvatvorę. 2011 m. rugsėjo 28 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. DV-865 buvo sudaryta Komisija tarnybinės veiklos pažeidimams ištirti, 2011 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas Nr. TN-13 apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodytos aplinkybės dėl medelių ir krūmų iškirtimo R. ir V. B. namų valdoje, nustatytas terminas iki 2011 m. spalio 6 d. paaiškinimui pateikti. Pareiškėja pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad organizavo viešuosius darbus ir asmenys, dirbantys viešuosius darbus, šienavo, grėbė žolę, karpė gyvatvorę, genėjo šakas bei pjaustė užaugusius krūmus tiek seniūnijos teritorijoje, tiek bendrojo naudojimo kelio pakraštyje. Ties R. ir V. B. namų valda, prie bendrojo naudojimo kelio, kelkraščio juostoje tankiai augo krūmai, išsikerojusios ant važiuojamosios dalies buvo suvirtusios alyvos, gyvatvorė toje vietoje buvo išsiplėtusi iki asfaltuotos dangos (virš 1 m pločio), tarp krūmų buvo daug šiukšlių ir sausų šakų. Seniūnijoje dirbantys darbininkai nupjovė netvarkingus želdinius ir tvarkė teritoriją iki R. ir V. B. tvoros, kitų šio žemės sklypo ribų paženklinimo ženklų nėra, geodeziniai matavimai sklypui neatlikti. Pareiškėja pažymėjo, kad teritorija niekados nebuvo tvarkyta, todėl buvo ne tik netvarkinga aplinka, bet trukdė eismui ir matomumui, braižė transporto priemones (b. l. 19).

Pagal bylos duomenis Komisija 2011 m. spalio 12 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti susidariusios situacijos ir surašė protokolą (b. l. 23-24). Šiame protokole nurodyta, kad Komisija apžiūrėjo iškirstus krūmus ir medžius, išklausė gyventojus, išmatavo, kiek yra valdos, priklausančios R. ir V. B.. R. ir V. B. teigė, kad nereikėjo išpjauti visos gyvatvorės iki tvoros, tvora nėra pastatyta ant žemės ribos (0,90 m nuo tvoros žemė priklauso B.). Vydenių kaimo žmonės piktinosi, kad gyvatvorė trukdė eismui, braižė automobilius, išsikerojusiuose krūmuose būdavo šiukšlių. Protokole taip pat nurodyta, kad pagal Vydenių seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo, patvirtinto Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. DV-529, 7.12 punktą seniūnijos seniūnas organizuoja seniūnijos teritorijoje savivaldybei priklausančių kelių, gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymą, o pagal Varėnos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, pavirtintų Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-VI-368, 4 punktą želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems ir yra miestų, miestelių ir kaimų bendrojo naudojimo teritorijose, tvarko Varėnos rajono savivaldybės seniūnijos. Protokole buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal Varėnos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 3 punktą privačioje žemės valdoje esančius želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, savininkai ir valdytojai tvarko savo nuožiūra, todėl pareiškėja neturėjo organizuoti viešųjų darbų ir iškirsti gyvatvorės, esančios R. ir V. B. namų valdoje, nes apie 0,90 m iki tvoros yra privati nuosavybė.

Iš išvados ir Įsakymo matyti, kad pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda dėl to, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą (nepiktnaudžiauti valstybės tarnautojui suteiktomis galiomis ir valdžia) ir 6 punktą (valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei) bei 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą (laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių). Pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą yra tai, kad privačioje žemės valdoje esančius želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, savininkai ir valdytojai tvarko savo nuožiūra, todėl pareiškėja neturėjo organizuoti viešųjų darbų vykdymo ir iškirsti gyvatvorės, esančios R. ir V. B. namų valdoje, nes apie 0,90 m iki tvoros yra privati nuosavybė. Iš išvados matyti, kad šis pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas, remiantis R. ir V. B. pranešimu, pareiškėjos pateiktu paaiškinimu ir 2011 m. spalio 12 d. protokolu (b. l. 20-22).

Nagrinėjamu atveju įvertinus Išvadoje nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu konstatuota, kad pareiškėja neturėjo teisės organizuoti viešųjų darbų vykdymo ir iškirsti gyvatvorės, pareiškėjai pavestas vykdyti funkcijas ir pareigas, iš jų Vydenių seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo 7.12 punkte numatytą pareigą organizuoti seniūnijos teritorijoje savivaldybei priklausančių kelių, gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja 2011 m. rugsėjo 13 d., vykdydama viešuosius darbus ir sutvarkydama šalia kelio augusią gyvatvorę, kuri trukdė eismui, braižė automobilius ir kurioje būdavo šiukšlės, padarė tarnybinį pažeidimą. Išvadoje nėra nurodyti ir byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjai buvo žinoma, jog ta vieta, esanti šalia kelio (gatvės), kurioje augo gyvatvorė ir pati gyvatvorė nuosavybės teise priklauso R. ir V. B., o tai nėra kelio (gatvės) dalis (kelkraštis), kurią privalėjo sutvarkyti pareiškėja.

Atsakovas, nustatydamas R. ir V. B. priklausančias namų valdos ribas, visiškai nesiaiškino ir nenustatė aplinkybių, susijusių su keliu, kelkraščiu, kuriuos prižiūrėti privalėjo pareiškėja. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nepateikti duomenys apie kelią, kelkraštį, kuriuos turėjo prižiūrėti pareiškėja. Atsakovo atstovė nurodė, jog R. ir V. B. priklausančio žemės sklypo riba buvo pamatuota, imant atskaitos tašką, jog nuo gyvenamojo namo iki kelio yra 1,6 m ploto, nustatyta, kad tvora aptverta maždaug apie 70 cm iki tvoros nuo namo, o tai reiškia, kad 90 cm už tvoros yra namų valda iki kelio (b. l. 82).

Remiantis šiuo atsakovo atliktu matavimu nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus, nes pagal bylos duomenis R. ir V. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai neatlikti, šiems asmenims priklausančio žemės sklypo ribos pažymėtos 1993 metais Vydenių agrarinės reformos tarnybos nubraižytame plane (žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus), iš kurio matyti, kad 1,60 m atstumas yra nuo gyvenamojo namo iki žemės sklypo ribos, tačiau tarp žemės sklypo ribos ir kelio yra žemės dalis, kuri nenurodyta, kaip nuosavybės teise priklausanti R. ir V.

B. (b. l. 15). Žemės sklypo plane, kuriuo rėmėsi atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, yra nurodytas „kelias su a/b danga“. Vydenių kadastro vietovės projekto autorius yra nurodęs, kad tai yra centrinė 12 m pločio Vydenių kaimo gatvė (b. l. 75). Teismo posėdyje apklaustas Vydenių kadastro vietovės projekto autorius V. K. nurodė, kad žemė, kurioje buvo nupjauti medeliai, nepriklauso žemės valdai, kad užaugusi gyvatvorė yra prie suardyto asfalto, daug metų neprižiūrima, kad išmatavo kelio plotį ir jis yra 10 m (b. l. 107-108).

Liudytojas A. L. parodė, kad krūmai trukdė praeiti žmonėms ar stovėti automobiliams (b. l. 83). Liudytoja J. P. parodė, kad, kai būdavo sniegas ar lietus, tai viskas gulėdavo ant asfalto, „visiems braukdavosi einant“ (b. l. 84-85). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas pirmiausia turėjo nustatyti kelio plotą ir kelio vietą, po to įvertinti 1993 metais Vydenių agrarinės reformos tarnybos nubraižytame plane nurodytą žemės sklypo ribą, kuri yra atitraukta nuo kelio (gatvės) ribos, vietą, kurioje tiksliai augo gyvatvorė, ir tik tada daryti išvadą, ar pareiškėja, vykdydama Vydenių seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo 7.12 punktą, pažeidė kitų teisės aktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas, o kelkraštis – šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat danga kaip važiuojamoji dalis ar kitokia arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų ar dviračių taku (Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 3 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnį kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme (3 dalis); gatvė – kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintis pavadinimą (2 dalis).

Taigi, gatvė yra tam tikra kelio rūšis, kuriai, kaip ir kitiems keliams, be važiuojamosios dalies, priskirtini ir kiti būtini kelio elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-80/2012). Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos reglamentais. Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų funkcijų, įstatymu priskirtų savivaldybėms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas).

Ši funkcija įgyvendinama per seniūnijas, kurios organizuoja ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 17 punktas). Nurodytos pareigos neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas taip pat yra ir bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytum kitam asmeniui žalos, pažeidimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis).

Kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 straipsnis). Pagal Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 punktą kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. Aprašo 12 punktas numato, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui.

Atsižvelgiant į pareiškėjos pareigą prižiūrėti kelią, esantį Vydenių kaime, į tai, kad pagal bylos duomenis šalia kelio augusi gyvatvorė trukdė eismui, braižė automobilius, išsikerojusiuose krūmuose būdavo daug šiukšlių, šios gyvatvorės netvarkė asmenys, kurie teigė, kad gyvatvorė auga jiems nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, tai, kad žemės sklypo plane, kuriuo rėmėsi atsakovas, nėra nurodyta, jog R. ir V. B. žemės sklypo riba yra prie pat kelio (gatvės), atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kurie konkrečiai patvirtintų, jog pareiškėja organizavo darbus ne kelio, kelkraščio teritorijoje, o privačioje namų valdoje, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsakovas konstatavo, jog pareiškėja netinkamai atliko jai pavestas pareigas, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 6 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių pripažintini pagrįstais pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas: pareiškėjos skundas tenkintinas, t. y. panaikintinas Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. DP1-69 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos G. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos G. R. skundą tenkinti. Panaikinti Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. DP1-69 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė