4af27099-e2bd-4082-957a-b6d441da781f · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2190-1109/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02689-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.1.9.10.; 1.2.5.4.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 16 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Deimantei Lekavičiūtei, Gitanai Levčenkaitei, dalyvaujant prokurorėms T. L., A. C., nukentėjusiajai I.

A., kaltinamajam G. L., specialistei S. Å ., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡siskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje nedirbantis, ieÅ¡ko darbo savarankiÅ¡kai, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta – prie Kauno m. savivaldybės, teistas: 1. 2015 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2. 2015 m. balandžio 17 d.

Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atleistas, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais; 3. 2017 m. balandžio 7 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Bausmę atlikęs - 2018 m. sausio 12 d. iÅ¡registruotas iÅ¡ probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : G. L. 2018 m. sausio 15 d., apie 15 val. 45 min., bÅ«damas, adresu: Kauno rajonas, (duomenys neskelbtini), konflikto metu pasiėmė į rankas kirvį ir, eidamas link sugyventinės I. A., grasino jÄ nužudyti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Kaltinamasis G. L. kaltu neprisipažino, parodė, kad 2018 m. sausio mėnesį gyveno su I. A., kuri savo iniciatyva buvo pasikvietusi jį gyventi kartu, nors jis ir sakė, kad yra Anoniminis alkoholikas, kad gali bet kada atkristi. 2018 m. sausio 15 d. nukentėjusioji anksti ryte išėjo į darbÄ . Jis pasikvietė kaimynÄ G., kad padėtų iÅ¡valyti kaminÄ , sutvarkyti krosnelę, po to kartu vartojo alkoholį – iÅ¡gėrė butelį degtinės ir „bambalį“ alaus. Tada dar du kartus bandė užkurti krosnelę, tačiau nesėkmingai.

Kai paskambino I. A., sakė jai, kad nepavyko uždegti krosnelės. Jau tuo metu ji priekaiÅ¡tavo, kad jis iÅ¡gėręs. Po to kaimynas A. pakvietė užeiti. Pas kaimynÄ dviese iÅ¡gėrė litrÄ degtinės. Jautė, kad iÅ¡gėręs, bet jautėsi gerai. Apie pusę trijų grįžo namo, vėl bandė užkurti, tačiau nieko nesigavo. Apie pusę keturių grįžo I. A., namelis buvo pilnas dÅ«mų, ji buvo pavargusi, pikta, priekaiÅ¡tavo jam, moralizavo. Jis išėjo iÅ¡ namelio pasikapot malkų ir dar kartÄ bandyti užkurti krosnelę, į deÅ¡inę rankÄ pasiėmė kirvį.

Nukentėjusioji išėjo iÅ¡ namelio jam iÅ¡ paskos, priekaiÅ¡tavo jam, o jis jos atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius, buvo piktas. Nukentėjusioji iÅ¡kvietė policijÄ ir atvykusiems pareigÅ«nams pasakė, kad jis norėjo jÄ užmuÅ¡ti. Mano, kad nukentėjusioji taip pasielgė, nes norėjo iÅ¡varyti jį iÅ¡ namų, kadangi turėjo iÅ¡ užsienio grįžti jos sÅ«nus ir ji nenorėjo, kad sÅ«nus matytų, jog ji su kaltinamuoju kartu gyvena. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis buvo pagarsinti G.

L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis su sugyventine I. A. kartu gyvena apie 7 metus. Ä®vykio dienÄ jo sugyventinė iÅ¡vyko į darbÄ , o jis liko namuose, kur atliko Å«kio darbus ir vartojo alkoholinius gėrimus. Ä® namus grįžusi sugyventinė pradėjo priekaiÅ¡tauti, kad G. L. yra neblaivus. Tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas. Konfliktuojant su sugyventine, G. L. pasiėmė kirvį ir ėjo kapoti malkų, sugyventinė sekė jam iÅ¡ paskos. BÅ«damas neblaivus ir supykęs, G. L., rankose laikydamas kirvį, savo sugyventinei iÅ¡sakė grasinimus jÄ užmuÅ¡ti ir, užsimojęs kirviu, pradėjo eiti link sugyventinės. Sugyventinė nuo jo pabėgo.

Dėl nusikalstamos veikos padarymo labai gailisi. Mano, kad sugyventinė iÅ¡sigando, kuomet jis užsimojęs kirviu ėjo link jos. Å iuo metu gyvena atskirai nuo sugyventinės, su ja jokių ryÅ¡ių nepalaiko (1 t., b. l. 98-100, 104-106). Pagarsinus parodymus, kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad pareigÅ«nas užrašė ne tai, kÄ jis aiÅ¡kino. ProtokolÄ pasirašė, kad viskas greičiau pasibaigtų. Buvo be akinių, todėl nematė, kÄ pasirašė. Jam buvo alkoholinė depresija. Davė tokius parodymus, nes taip jam nurodė apklausÄ vykdantis pareigÅ«nas.

Nukentėjusioji I. A. parodė, kad su G. L. 2018 m. sausio mėnesį gyveno kaip sugyventiniai, vedė bendrÄ Å«kį. G. L. smarkiai gerdavo, todėl kildavo ginčai, jie pykdavosi. Kai bÅ«davo blaivus, jis bÅ«davo ramus, tačiau iÅ¡gėręs pratrÅ«kdavo pykčiu, riksmais, keikdavosi. 2018 m. sausio 15 d. apie 16 val. ji grįžo namo iÅ¡ darbo, G. L. buvo neblaivus, jis pyko, nes buvo problemų su krosnele, namelis buvo pilnas dÅ«mų. Jo pyktis pasireiÅ¡kė keiksmais, riksmais, necenzÅ«riniais žodžiais ir buvo nukreiptas į jÄ .

G. L. iÅ¡plÅ«do jÄ ir išėjo pas kaimynÄ . Neatsimena, ar tÄ dienÄ kvietė policijÄ . Vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis buvo pagarsinti I. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad su sugyventiniu G. L. gyvena apie 7 metus. Ä®vykio dienÄ ji iÅ¡vyko į darbÄ , o sugyventinis liko namuose. Apie 15.30 val. grįžusi namo sugyventinį rado stipriai neblaivų, todėl pradėjo jam priekaiÅ¡tauti. Konflikto metu sugyventinis iÅ¡ koridoriaus pasiėmė kirvį ir ėjo kapoti malkų, o I.

A. ėjo jam iÅ¡ paskos ir priekaiÅ¡tavo dėl neužkurtos krosnies. BÅ«nant kieme ir besitęsiant konfliktui, G. L., rankose laikydamas kirvį pasakė jai „Užknisai tu man knisi protÄ , va dabar tai aÅ¡ tave užmuÅ¡iu“ ir užsimojęs kirviu ėjo linko jos. Tokie veiksmai jÄ labai iÅ¡gÄ sdino ir sukėlė realų pagrindÄ manyti, kad sugyventinis gali įvykdyti grasinimÄ , todėl pabėgo nuo jo ir iÅ¡kvietė policijÄ . (1 t., b. l. 22-23, 27-28). Pagarsinus parodymus, nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad Å¡ie ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra teisingi.

TÄ kartÄ ji priekaiÅ¡tavo G. L. dėl krosnelės. Bandė pati žiÅ«rėti, kas atsitiko, tačiau G. L. neleido. Jis pasiėmė kirvį ir ėjo kapoti malkų. Išėjęs iÅ¡ namelio laikydamas rankoje kirvį pasakė, kad ji užkniso jį ir kad užmuÅ¡. Ji iÅ¡sigando tokių jo žodžių, nes rankose jis turėjo kirvį, ėjo su kirviu link jos, todėl ji iÅ¡bėgo pas kaimynę ir iÅ¡kvietė policijÄ . Prie namo sugrįžo, kai atvažiavo policija. PareigÅ«nai jai paskambino ir pasakė, kad jie vietoje, todėl ji atėjo ir ėmė aiÅ¡kintis aplinkybes.

G. L. tuo metu buvo vienas. Kai atvyko policija, tada atėjo ir ji. Specialistė S. Å . paaiÅ¡kino, kad kaltinamajam nustatytas psichikos sutrikimas dėl priklausomybės nuo alkoholio vartojimo ir dėl emocinio nestabilumo. Asmenys yra pakaltinami visais atvejais, kai nenustatyta psichozė. Psichozė G. L. nei prieÅ¡ įvykį nei po įvykio nebuvo nustatyta, todėl psichiatrinė ekspertizė neindikuotina. Liudytojas E. K. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis apklausė nukentėjusiÄ jÄ ir kaltinamÄ jį.

PrieÅ¡ apklausiant buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jų procesinės teisės. NukentėjusiÄ jÄ apklausė dėl grasinimų. Ji pati viskÄ aiÅ¡kiai, konkrečiai papasakojo. Nukentėjusioji pati perskaitė ir pasirašė ant protokolo. Abejonių dėl jos galimai neadekvačios bÅ«klės jam nekilo. Jis taip pat ikiteisminio tyrimo metu gal du ar tris kartus apklausė G. L.. PirmÄ apklausÄ privaloma atlikti per 24 h nuo sulaikymo, todėl įtariamasis pirmÄ kartÄ buvo apklaustas kitÄ dienÄ po sulaikymo. PrieÅ¡ tai jam iÅ¡aiÅ¡kino įtariamojo teises ir pareigas, tame tarpe ir teisę dėl gynėjo dalyvavimo, įteikė praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ .

Per apklausÄ G. L. kalbėjo riÅ¡liai, jokių abejonių dėl to, kad jis gali nesuprasti, kÄ kalba, ar, kad yra neadekvatus, nekilo. Jis fiksavo tai, kÄ pasakojo G. L.. Per visas apklausas G. L. pats nurodė įvykio aplinkybes, kaltę pripažino pilnai, gailėjosi. Jokių praÅ¡ymų, prieÅ¡taravimų, pageidavimų iÅ¡ G. L. pusės nebuvo. Kaltinamasis asmeniÅ¡kai perskaitė ir pasirašė apklausų protokolus. PrieÅ¡ G. L. parodymų davimÄ su juo buvo pokalbis tik dėl priežasčių, kodėl čia atsidÅ«rė.

Kitokio dialogo nebuvo. G. L. parodymus davė savo valia. Liudytojas K. A. parodė, kad įvykis įvykęs seniai, todėl visko gerai neatsimena. Ä® iÅ¡kvietimÄ nurodytu adresu vykęs yra ne kartÄ , todėl aplinkybės gali maiÅ¡ytis. Viskas yra užfiksuota tarnybiniame praneÅ¡ime. Atsimena, kad prieÅ¡ maždaug 1,5 metų vyko į įvykį su kolege A. V.. Ä®vykis galimai buvo dėl panaudoto smurto, tačiau tiksliai nepamena. Atsimena, kad kaltinamasis buvo neblaivus, o kÄ jis tuo metu darė, neatsimena.

IÅ¡ 2018 m. sausio 15 d. praneÅ¡imo apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2018 m. sausio 15 d. apie 15.45 val. (duomenys neskelbtini), Kauno r. kilo žodinis konfliktas tarp pareiÅ¡kėjos I. A. ir jos sugyventinio G. L.. Konflikto metu sugyventinis pasiėmęs į rankas kirvį juo vijosi pareiÅ¡kėjÄ ir rėkė, kad nužudys, užmuÅ¡. PareiÅ¡kėja Å¡iuos grasinimus suprato kaip realius (1 t., b. l. 1-2). IÅ¡ 2018 m. sausio 15 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog pareiÅ¡kėja I.

A. pranešė apie tai, kad 14.45 val. (duomenys neskelbtini) tarp jos ir sugyventinio G. L. kilo žodinis konfliktas dėl neveikiančios krosnelės. Konfliktui įsismarkavus sugyventinis paėmė kirvį, juo užsimojo ir pradėjo vydamasis rėkti, kad jÄ užmuÅ¡, nužudys. Jo grasinimus suprato kaip realius, todėl nubėgo pas kaimynę ir iÅ¡kvietė policijÄ . Tuo pačiu protokolu buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta (1 t., b. l. 9-13). 2018 m. sausio 15 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog pareigÅ«nams atvykus 2018 m. sausio 15 d. apie 16 val. adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), duris atidarė akivaizdžiai neblaivus G.

L., gim. 1965 m. kovo 9 d., kuriam nustatytas 1,56 promilių neblaivumas. Asmuo policijos pareigūnę išvadino „žiurke“, vartojo necenzūrinius žodžius, dėl priešiško elgesio buvo uždėti antrankiai. Apie 16.03 val. priėjo pareiškėja I. A., kuri paaiškino, kad 2018 m. sausio 15 d. apie 15.50 val. būnant minėtu adresu jos sugyventinis G. L., turėdamas rankoje kirvį, grasino juo, kad užmuš. Fizinio smurto nenaudojo. Pareiškėja, bijodama savo sugyventinio, bėgo pas kaimynę.

I. A. buvo iÅ¡sigandusi, susijaudinusi. Pranešėjos teigimu, grasinimai buvo realÅ«s, nes asmuo prieÅ¡ jÄ smurtavo jau keturis kartus (1 t., b. l. 22-23). IÅ¡ policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2018 m. sausio 15 d. 15.56 val. A. telefonu pranešė apie tai, kad sugyventinis neįleido į namus, puolė su kirviu neblaivus. Pranešėja pareigÅ«nų lauks 43 name pas kaimynę (1 t., b. l. 6). IÅ¡ 2018 m. sausio 29 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, jog buvo apžiÅ«rėtas pateiktas kirvis (1 t., b. l. 16-19).

IÅ¡ 2018 m. sausio 15 d. pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 8758 matyti, kad 2018 m. sausio 15 d., 16 val. 37 min. G. L. iÅ¡kvepiamame ore nustatytas 1,56 promilės alkoholio koncentracija (1 t., b. l. 36). Ä®rodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ .

Pagal teismų praktikÄ grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Svarbu ir tai, jog Å¡ios veikos esmė – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ .

Be to, grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimÄ dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010).

Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimÄ iÅ¡sako ar iÅ¡reiÅ¡kia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali bÅ«ti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo bÅ«senos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali bÅ«ti įvairÅ«s (kerÅ¡tas, chuliganiÅ¡kos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Kaltinamasis neneigė, kad įvykio metu kilo konfliktas su sugyventine dėl neveikiančios krosnelės, kad jis buvo neblaivus, įpykęs, turėjo rankose krivį konfliktuojant, tačiau neigė, jog iÅ¡sakė grasinimus nukentėjusiosios atžvilgiu. Tačiau teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, jog, nors kaltinamasis kaltės nepripažino, faktinės inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos ir įrodytos kitais teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais – nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais, tarnybiniu praneÅ¡imu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, daiktų apžiÅ«ros protokolu, pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu, kurie paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiajai negrasino.

Nukentėjusioji gerai neprisiminė įvykio aplinkybių, todėl teismas pagarsino jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos nukentėjusioji patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad 2018 m. sausio 15 d. grįžusi namo sugyventinį rado stipriai neblaivų, todėl pradėjo jam priekaištauti. Konflikto metu sugyventinis iš koridoriaus pasiėmė kirvį ir ėjo kapoti malkų, o I. A. ėjo jam iš paskos, priekaištavo dėl neužkurtos krosnies. Būnant kieme ir besitęsiant konfliktui, G.

L., rankose laikydamas kirvį, iÅ¡sakė grasinimus nukentėjusiosios atžvilgiu, pasakydamas, kad užmuÅ¡ jÄ , pradėjo artėti link jos. Tokie veiksmai jÄ labai iÅ¡gÄ sdino ir sukėlė realų pagrindÄ manyti, kad sugyventinis gali įvykdyti grasinimÄ . Ji nubėgo pas kaimynę ir iÅ¡kvietė policijÄ . Netikėti Å¡iais parodymais teismas neturi pagrindo, nes analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes ji nurodė ir į įvykį atvykusiems pareigÅ«nams, kurie pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus užfiksavo tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole.

Å iuose dokumentuose iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai kaip ir nukentėjusiosios parodymuose užfiksuota, kad pranešėja I. A. iÅ¡ karto po įvykio atvykusiems pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad tarp jos ir sugyventinio G. L. kilo žodinis konfliktas dėl neveikiančios krosnelės, kurio metu sugyventinis paėmė kirvį, juo užsimojo ir pradėjo vydamasis rėkti, kad jÄ užmuÅ¡, nužudys. Be to, iÅ¡ policijos registruojamų įvykių iÅ¡raÅ¡o taip pat matyti, jog fiksuotas I. A. praneÅ¡imas apie konfliktÄ su sugyventiniu, kurio metu bÅ«damas neblaivus sugyventinis puolė jÄ su kirviu.

PagrindÄ tikėti bÅ«tent Å¡iais nukentėjusiosios parodymais suteikia ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu G. L. kaltę pripažino ir įvykio aplinkybes nurodė analogiÅ¡kas kaip ir nukentėjusioji - patvirtino, jog, turėdamas rankoje kirvį, iÅ¡sakė jai grasinančio pobÅ«džio frazę, kad jÄ užmuÅ¡. Nors teisme kaltinamasis paneigė Å¡iuos parodymus, tačiau liudytoju apklaustas G. L. apklausas ikiteisminio tyrimo metu atlikęs tyrėjas E. K. parodė, kad per visas apklausas G. L. pats nurodė įvykio aplinkybes, kaltę pripažino pilnai, gailėjosi.

Jokių praÅ¡ymų, prieÅ¡taravimų, pageidavimų iÅ¡ G. L. pusės nebuvo. Jis fiksavo tai, kÄ pasakojo G. L., kuris asmeniÅ¡kai perskaitė ir pasirašė apklausų protokolus. G. L. parodymus davė savo valia. Byloje nenustatyta priežasčių liudytojui apkalbėti kaltinamÄ jį, todėl netikėti juo teismas neturi pagrindo. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, bÅ«damas be akinių, parodžius jo ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokolÄ , patvirtino, kad tai jo ranka raÅ¡ytas įraÅ¡as bei paraÅ¡as, kas patvirtina, jog akinių neturėjimas jam nekliudo skaityti ir raÅ¡yti.

Esant Å¡iems duomenims, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai vertinami kaip jo gynybinė versija, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Byloje nenustatyta, jog aukščiau aptarti duomenys, o taip pat ir kiti raÅ¡ytiniai teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai bÅ«tų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl daroma iÅ¡vada, kad jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimÄ . Visi aukščiau aptarti įrodymai vienas kitam neprieÅ¡tarauja, vienas kitÄ papildo ir sudaro logiÅ¡kai bei nuosekliai tarpusavyje susijusiÄ Ä¯rodymų visumÄ , kuri patvirtina, kad G.

L. 2018 m. sausio 15 d., apie 15 val. 45 min., bÅ«damas, adresu: Kauno rajonas, (duomenys neskelbtini), konflikto metu pasiėmė į rankas kirvį ir, eidamas link sugyventinės I. A., grasino jÄ nužudyti. Nukentėjusioji parodė, jog ji grasinimÄ suprato kaip realų. PagrindÄ nukentėjusiajai vertinti iÅ¡sakytus grasinimus kaip realius sudarė pati įvykio situacija – kaltinamasis buvo neblaivus, įpykęs, koliojosi, vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Grasinanti frazė, kuri tiesiogiai buvo susijusi su grasinimu atimti gyvybę, iÅ¡sakyta rankoje turint kirvį.

PagrindÄ nukentėjusiajai bijoti sudarė ir tai, jog kaltinamasis iki to įvykio jau du kartus buvo teistas už fizinio smurto vartojimÄ nukentėjusiosios atžvilgiu. Be to, kaip nurodė liudytojas K. A., jam ne kartÄ yra tekę vykti įvykio adresu dėl ten kylančių konfliktų. Tai, kad nukentėjusioji buvo iÅ¡sigandusi, užfiksuota pareiÅ¡kime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, jog ji pabėgo pas kaimynę, apie įvykį pranešė policijai, nurodė, kad lauks pareigÅ«nų pas kaimynę, į namus grįžo tik tada, kai atvyko pareigÅ«nai.

Be to, įvykis įvyko kaltinamajam neseniai atlikus bausmę už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ bei fizinio smurto naudojimÄ nukentėjusiosios atžvilgiu. Å ių aplinkybių visuma patvirtina, jog nukentėjusioji turėjo realų pagrindÄ kaltinamojo iÅ¡sakytus grasinimus vertinti kaip realius, o kaltinamasis, bÅ«damas įpykęs dėl priekaiÅ¡tų, siekė bauginančio efekto, kad konfliktas greičiau pasibaigtų. Jis suprato savo veiksmų pobÅ«dį ir esmę, t. y. suprato, kad rankose laikydamas kirviu ir sakydamas, kad užmuÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , jai grasina, sukelia jai bauginimo efektÄ ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas konstatuoja, jog kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, požymiai, todėl kaltinamojo veika teisinga ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės paskyrimo BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi bÅ«ti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam G. L. įvertintina tai, kad jis padarė vienÄ tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ä®vertinant kaltinamojo G. L. asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nuo 2003 m. sausio 1 d. gydėsi 6 kartus (1 t., b. l. 50-56, 175), Respublikiniame priklausomybės ligų centre įraÅ¡ytas į priežiÅ«ros grupę (b. l. 48, 174), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2018 m. sausio 22 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2018 nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl G.

L. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 61). Teismo posėdyje apklausta specialistė, įvertinusi ir naujus duomenis dėl kaltinamojo gydymo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Psichiatrijos skyriuje, paaiÅ¡kino, jog anksčiau nurodyta iÅ¡vada lieka nepakitusi, nes psichikos sutrikimas, galintis lemti asmens nepakaltinamumÄ , G. L. nenustatytas. Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, o taip pat ir tai, kad nors kaltinamasis naujÄ tyčinį nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, netrukus po to, kai baigė atlikti ankstesnę bausmę už tyčinius nusikalstamus, tame tarpe ir analogiÅ¡kÄ tyčinę veikÄ , tačiau po nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei 1,5 metų ir naujų nusikalstamų veikų nefiksuota, be to, kaltinamasis suvokė savo netinkamo elgesio priežastį ir ėmė jÄ aktyviai spręsti – gydosi nuo alkoholizmo ir alkoholio nevartoja, daro iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtina 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, visos bausmės laikotarpiu skiriant kaltinamajam Å¡iuos įpareigojimus; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val. iÅ¡skyrus jei tai susiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas); dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Ä®vertinus tai, kad Å¡i nusikalstama veika susijusi su psichinio smurto vartojimo, siekiant pakeisti jo nusikalstamus polinkius, G. L. skirtina BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas bausmės vykdymo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikas, kaltinamojo praleistas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2018 m. sausio 15 d. 15 val. 59 min. iki 2018 m. sausio 17 d. 14 val. 45 min. (b. l. 32, 91) - 2 (dvi) dienos, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos bei bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalies, 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, G. L. įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. G. L. išaiškinti, jog, vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 punktais, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti G. L. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. sausio 15 d. 15 val. 59 min. iki 2018 m. sausio 17 d. 14 val. 45 min., t. y. dvi dienas, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Kaltinamajam G. L. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Jolanta Ramonienė