2017-01-25 Nr. AB-2007-3-61-3-03786-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-54-438/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03786-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 43.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 25 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno apygardos prokuratūra, Kauno apylinkės prokuratūra, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 17.2.-9790; 2) įpareigoti atsakovus išnagrinėti visus pareiškėjo 2016 m liepos 28 d. skundo reg. Nr. 5.6-2943/2016 reikalavimus; 3) panaikinti Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje tvarkos aprašo 72 punkto nuostatą „Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) sprendimas neskundžiamas“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą priimti atsisakė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas siekia, jog būtų iš esmės išnagrinėtas jo 2013 m. lapkričio 15 d. skundas Kauno apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo skunde nurodytų asmenų atžvilgiu. Teismas sprendė, kad Generalinės prokuratūros 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 17.2.-9790 pareiškėjui buvo išaiškintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatos, pateikta informacija apie dėl pareiškėjo 2013 m. lapkričio 15 d. skundo priimtus atsakymus, tačiau šiame sprendime jokių valinių patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu nėra, juo pateikiama informacija apie tai, kad pareiškėjas yra išnaudojęs ginčo išsprendimo galimybes Apraše nustatyta tvarka, nurodoma Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro atsakymo apskundimo tvarka. Teismas pažymėjo, kad ir pačiame Generalinės prokuratūros 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendime nurodyta, kad jis yra informacinio aiškinamojo pobūdžio. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjui jokių materialaus teisinio pobūdžio pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjo skundą teismas atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos

1 d.) nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Paaiškina, kad pateikė naujų aplinkybių, dėl kurių jo skundas negali būti laikomas pakartotiniu. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju Aprašas netaikytinas, o ginčijamas sprendimas jam sukelia tiesiogines teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti, padaręs išvadą, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 17.2.-9790; 2) įpareigoti atsakovus išnagrinėti visus pareiškėjo 2016 m liepos 28 d. skundo reg. Nr. 5.6-2943/2016 reikalavimus;

3) panaikinti Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje tvarkos aprašo 72 punkto nuostatą „Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) sprendimas neskundžiamas“. Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimų priimtinumo klausimą, pirmiausia pažymėtina, jog pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-288-438/2016). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–21 straipsniai.

Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atsižvelgus į šias teises normas, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos.

Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo.

Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Kaip matyti iš į bylą pateiktos medžiagos, ginčijamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 17.2.-9790 buvo priimtas, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtintu Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu. Šis Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ ir kitais teisės aktais (Aprašo 2 p.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog atsakovas kaip savo priimto akto pagrindą nurodė vieną iš viešojo administravimo santykių rūšių reguliuojančius teisės aktus, nagrinėjamoje bylos stadijoje nėra galimybių priimti vienareikšmio sprendimo, jog tokio pobūdžio Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 17.2.-9790 negali būti administracinės bylos dalyku. Tai, ar nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomi viešojo administravimo santykius reguliuojantys teisės aktai, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, be kita ko, reglamentuojantis ikiteisminio tyrimo pradėjimą bei atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą (atitinkamai – nulemiantis negalimumą bylą nagrinėti administraciniame teisme), turėtų būti sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės. Pažymėtina ir tai, jog vien paties atsakovo – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros – tvirtinimas, jog tokio pobūdžio aktai (b. l.

22) nėra skundžiami, negali apriboti suinteresuoto asmens, manančio, kad jo teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, teisės kreiptis į teismą. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad siekiamu apskųsti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros aktu nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, todėl šis aktas negali būti laikomas administracinės bylos dalyku. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo V.

J. skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas