4af0685a-5e5b-48d7-b58f-b2d2d4e3977c · Klaipėdos apygardos teismas

 Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-602-462/2015       (Proceso Nr. 4-25-3-00235-2015-2)                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 42.12. (S)              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 21 d.Klaipėda               Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto V.

J. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė: 2015 m. balandžio 28d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimu V. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 str. 3 d. už tai, kad 2014 m. lapkričio 18 d. apie 7 val. 30 min. KÅ«lupėnuose (Kretingos r.), Salanto upės žiotyse, Salantui įtekant į MinijÄ , vykdė neteisėtÄ Å¾vejybÄ draudžiamu, ne mėgėjiÅ¡kos žūklės įrankiais – statomaisiais tinklais.

Neteisėtai turėjo sugavęs vienÄ Å¡lakį, ir tuo padarė žalÄ Å¾uvų iÅ¡tekliams. V. J. buvo paskirta 202 eurų bauda.Skundžiama Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi buvo atmestas V. J. skundas ir 2015 m. balandžio 28 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimas paliktas nepakeistas.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. praÅ¡o panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾inti administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad su priimtu teismo nutarimu apeliantas nesutinka, nurodo, kad Å¡iuo atveju administracinio teisės pažeidimo nepadarė, nes pažeidimo vietoje nebuvo ir administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 str. 3 d. nurodytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .

Pirmosios instancijos teismas priimto nutarimo nemotyvavo ir formaliai atmetė skunde nurodytus argumentus. Be to, pirmosios instancijos teismas vadovavosi prieÅ¡taringais ir abejotinais įrodymais, kurie negali bÅ«ti laikomi tinkamais kaltę pagrindžiančiais įrodymais, kadangi surinkti neleistinais bÅ«dais, pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso teises normas bei specialiuosius kriminalinę žvalgybÄ reglamentuojančius įstatymus. Apeliantas nurodo, jog versija, kad jis pažeidimo padarymo metu buvo darbo vietoje, nebuvo paneigta, todėl visos abejonės turėjo bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai.Apeliantas nurodo, jog visuose tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodoma, kad fiksuojant daromÄ pažeidimÄ , įvykio vietoje pasirodė tik vienas žmogus, kuris, bandant jį sulaikyti, pabėgo, tačiau 2015-06-30 teismo posėdžio metu liudytojas V.

K., kuris taip pat dalyvavo bandant sulaikyti pažeidėjÄ , parodė, kad pareigÅ«nams atvykus į KulÅ«pėnus, kur buvo užmestas tinklas, pasirodė du asmenys, iÅ¡ kurių vienas, pareigÅ«nams prisistačius, iÅ¡kart pasiÅ¡alino, o kitas, juos pastebėjęs, metė kibirÄ , kuriame buvo tinklas ir žuvis bei pasileido upės skardžiu žemyn ir nėrė į Minijos upę. Taigi, kaip matyti, minėtas liudytojas jau nurodo, kad buvo du asmenys, kurie galimai darė teisės pažeidimÄ , tačiau liudytojų A.

Ž., A. B., V. K. bei V. M. tarnybiniuose praneÅ¡imuose, jokių duomenų apie antrÄ buvusį asmenį nėra užfiksuota.Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas J. P. negalėjo nurodyti, koks pareigÅ«nas ir pagal kokius požymius atpažino V. J.. Viena vertus, tokios aplinkybės leidžia manyti, kad tam tikra informacija, susijusi su atpažinimo procedÅ«romis yra slepiama, nes policijos pareigÅ«nas, turėdamas žinoti parodymų gavimo teisėtumo reikalavimus bei žinodamas, kokiu bÅ«du yra užfiksuojami atpažinimo duomenys, nurodo, kad neatsimena kuris iÅ¡ pareigÅ«nų atpažino V.

J.. Kita vertus, tokios aplinkybės patvirtina, kad šie duomenys buvo gauti neleistinais būdais, nes nebuvo tinkamai užfiksuoti, kas reiškia, jog negali būti naudojami byloje. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tik teismo posėdžio metu, teisėjui paklausus ar būtent V. J. yra tas asmuo, kurį jie matė įvykio vietoje, pareigūnai patvirtino šias aplinkybes. Apie tai, pagal kokius požymius ar kokiomis aplinkybėmis atpažino V. J., jie nenurodė. Nei vienas liudytojas nenurodė, jokių individualių požymių, kurie patvirtintų, jog jų matytas pažeidėjas ir V.

J. yra tas pats asmuo, nors tai yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 191 str. 2 d.Apeliantas skunde toliau nurodo, kad institucija, nustačiusi administracinės teisės pažeidimÄ , nebÅ«dama kriminalinės žvalgybos subjektu, neturėjo teisės filmuojant surinktos informacijos naudoti administracinio teisės pažeidimo byloje, o gauti duomenys, kaip neteisėti, privalėjo bÅ«ti sunaikinti. Nepaisant to, filmuota medžiaga buvo siunčiama policijos komisariatui, nustatinėjami filmuotoje medžiagoje užfiksuoti asmenys ir Å¡is įrodymas tiriamas teismo posėdyje, bei filmuota medžiaga vadovaujamasi kaip V.

J. kaltę pagrindžiančiu įrodymu. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad lyginant pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytus pažeidimo laikus ir technika užfiksuotus laikus yra aiÅ¡kÅ«s prieÅ¡taravimai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius A. K. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30211 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei, prieÅ¡ingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. numatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Apeliacinės instancijos teismas byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus patikrinęs ir įvertinęs įrodymų tyrimo bei vertinimo aspektu, daro iÅ¡vadÄ , kad V.

J. kaltė padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 str. 3 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ yra visapusiÅ¡kai ir objektyviai įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 1 d. nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å io straipsnio 2 d. nurodyta, kad Å¡ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esanti filmuota medžiaga yra tinkamas įrodymas, todėl apeliacinio skundo motyvai, jog institucija, nustačiusi administracinės teisės pažeidimÄ , nebÅ«dama kriminalinės žvalgybos subjektu, neturėjo teisės filmuojant surinktos informacijos naudoti administracinio teisės pažeidimo byloje, o gauti duomenys, kaip neteisėti, privalėjo bÅ«ti sunaikinti, atmestini kaip nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, jog tai, kad renkant įrodymus Å¡ioje byloje buvo naudotos techninės priemonės: filmavimo kamera, termovizorius, judesio davikliais aktyvuojama tarnybinė kamera, nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose (b. l. 8-12; 15-17).Apeliantas skunde teigia, kad visuose tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodoma, jog fiksuojant daromÄ pažeidimÄ , įvykio vietoje pasirodė tik vienas žmogus, kuris, bandant jį sulaikyti, pabėgo, tačiau 2015-06-30 teismo posėdžio metu liudytojas V.

K., kuris taip pat dalyvavo bandant sulaikyti pažeidėjÄ , parodė, kad pareigÅ«nams atvykus į KulÅ«pėnus, kur buvo užmestas tinklas, pasirodė du asmenys, iÅ¡ kurių vienas, pareigÅ«nams prisistačius, iÅ¡kart pasiÅ¡alino, o kitas, juos pastebėjęs, metė kibirÄ , kuriame buvo tinklas ir žuvis bei pasileido upės skardžiu žemyn ir nėrė į Minijos upę. Apygardos teismas nurodo, jog Å¡ie apelianto teiginiai atitinka tikrovę, tačiau atkreipia dėmesį, jog liudytojas V. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog apie antrÄ jį žmogų nieko pasakyti negali, nes jis tik vaikÅ¡tinėjo aplink ir rankose nieko neturėjo (b. l. 61).

Kaip matyti, liudytojas V. K. nenurodo, jog pareigÅ«nai bÅ«tų fiksavę kokį nors Å¡io asmens daromÄ teisės pažeidimÄ , todėl tai, kad Å¡is asmuo nepaminėtas pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose dėl galimo teisės pažeidimo, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nedaro tarnybinių praneÅ¡imų netinkamais įrodymais.Liudytojas J. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog atpažinimas vyko taip – filmuota medžiaga buvo parodyta 10 – 20 pareigÅ«nų ir vienas jų asmenį atpažino, bei nurodė jo vardÄ , pavardę, pasakė, kad tai eiguliu KÅ«lupėnuose dirbęs asmuo.

Apelianto tvirtinimu toks atpažinimas laikytinas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 191 str. 2 d. numatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 191 str. 2 d. numatyta, jog atpažįstantis asmuo pirmiau turi bÅ«ti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintinÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ , taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ . Kaip matyti, nagrinėjamu atveju pareigÅ«nų veiksmai, kuriais buvo aiÅ¡kinamasi administracinio teisės pažeidimo aplinkybės, o bÅ«tent – nustatinėjamas administracinį teisės pažeidimÄ galimai padaręs asmuo, nebuvo parodymų patikrinimo veiksmai, bei, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 191 str. 2 d. numatytos procedÅ«ros laikymasis, Å¡iuo atveju, neatitiktų jokios logikos ir yra neįmanomas.Administracinėn atsakomybėn patrauktas V.

J. skunde taip pat teigia, kad vaizdo įraÅ¡uose skiriasi fiksuojama data ir laikas. Å ie apelianto teiginiai iÅ¡ esmės yra teisingi, tačiau nepagrindžia pažeidėjo nekaltumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡i aplinkybė paaiÅ¡kinta institucijos, suraÅ¡iusias administracinio teisės pažeidimo protokolÄ atsiliepime į apeliacinį skundÄ . Institucija paaiÅ¡kino, jog skirtingus įrenginius yra sunku nustatyti vienodu laiku, be to, kuomet yra pereinama iÅ¡ žiemos laiko į vasaros laikÄ , įrenginių laikas nėra nustatinėjamas.

Pasakytina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, pažeidėjo V. J. įrodinėjamÄ aplinkybę, jog pažeidimo padarymo metu jis buvo darbe, taip pat kaip ir apylinkės teismas, vertina kritiÅ¡kai – kaip siekį bet kokiu bÅ«du iÅ¡vengti atsakomybės.Vadovaudamasis Å¡iais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarimas paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. apeliacinį skundÄ atmesti.Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                       Remigijus Preikšaitis