4aefff0d-ef7a-4b8d-9cd2-2df70da09d47 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr              Administracinė byla Nr. I-779-142/2017             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02907-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. B. (V. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė :

V. B. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2016 m. liepos 12 d. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–8), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas kalinimo sÄ lygas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2016 m. birželio 23 d. (toliau – ginčo laikotarpis).Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K perpildytose ir higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose.

Teigia, kad kameroje esantys baldai užėmė didžiÄ jÄ kameros dalį, kameros buvo mažos, sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas ir neužtikrino privatumo, kamerose buvo prastas apÅ¡vietimas, drėgna, todėl čiužiniai puvo, užsiveisė parazitai, o metalinės lovos rÅ«dijo, atsirado pelėsis ir grybelis, be to, LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrinama tinkama temperatÅ«ra, buvo tarakonų ir žiurkių, trÅ«ko ventiliacijos, kameros langai buvo purvini, kadangi buvo su grotomis. Taip pat pažymėjo, kad naudotis duÅ¡u buvo galima tik kartÄ per savaitę po 15 min., ne visada LukiÅ¡kių TI-K buvo karÅ¡to vandens, pasivaikščioti gryname ore galėjo tik valandÄ per dienÄ , be to, maistas LukiÅ¡kių TI-K buvo neskanus ir nekaloringas, kamerose nebuvo pakankamai baldų.

Dėl Å¡ių aplinkybių, pasak pareiÅ¡kėjo, sutriko jo miegas, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, jis jautė nuolatinę depresijÄ , patyrė nepatogumus, emocinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį sukrėtimÄ , jam sutriko nervų sistema, tapo nervingas.PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai. PareiÅ¡kėjas nurodė teismui, kad teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja (b. l. 55).LukiÅ¡kių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 13–22).

Nurodo, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. PaaiÅ¡kina, kad maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas, o LukiÅ¡kių TI-K neturi galimybių to iÅ¡vengti. Dėl Å¡ių aplinkybių vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ , tačiau yra siekiama, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras.

Paaiškina, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), nenustatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokie atitvėrimai negali būti nustatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų elgesio kontrolės. Pažymi, kad visi Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai.

PaaiÅ¡kina, kad Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat, į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais.

Taip pat nurodo, kad yra vykdomi vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai. Tam yra sudarytos paslaugų teikimo sutartys. Dėl kamerų remonto LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kina, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ , nuo miegamųjų vietų ir pan.

Todėl, visiÅ¡kai suremontuotose kamerose tenka daryti pakartotinį remontÄ . Nurodo, kas yra įrengta kameroje bei pažymi, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma jose įrengti kitų baldų. PaaiÅ¡kina, kad langų angoje įstatytos metalinės grotos, langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Pažymėjo, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklÄ , padaro jame skylių ir tokiu bÅ«du bando permesti draudžiamus daiktus. Vidinių grotų įrengimas neprieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

Nurodo, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atitvertas sienele, o tai atitinka galiojančius teisės aktų reikalavimus. PaaiÅ¡kina, kad kameros yra vėdinamos per tam pritaikytus langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikia teisę nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. PaaiÅ¡kina pasivaikščiojimų organizavimo tvarkÄ , pasivaikščiojimo kiemelių įrengimÄ , priežiÅ«rÄ , dydį, teisės aktus, kurie reglamentuoja maitinimo tiekimÄ .

PareiÅ¡kėjo skundÄ vertina kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti mokesčių mokėtojų sÄ skaita. LukiÅ¡kių TI-K atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 48).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartÄ akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (toliau – Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu bÅ«du neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigÅ«nai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Taigi, bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas perpildytose kamerose.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis (b. l. 13–14), byloje nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto laikėsi ne visÄ ginčo laikotarpį, t. y. 2016 m. vasario 6 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2 asmenimis buvo laikomas kameroje Nr. 110, kurios plotas 7,48 kv. m, 2016 m. balandžio 7–24, 26–28 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 9–10 asmenų buvo laikomas kameroje Nr. 254, kurios plotas 34,71 kv. m.

Taigi, ginčo laikotarpiu, iš viso 22 paras, pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Konstatuotina, kad Lukiškių TI-K CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija privalėjo veikti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl baldų užimamo ploto kamerose neabejotinai susijusios su ploto trūkumu.Pareiškėjas skunde teigė, kad kameroje buvo dvi kėdės, o nuteistieji – keturi.Kamerų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), kurių 14.6–14.8 punkte inter alia nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje turi būti stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad kameroje turi būti 1 stalas, kiekvienam asmeniui turi būti po 1 taburetę.

Baldų (šiuo atveju – kėdžių) trūkumas kamerose sietinas su gyvenamojo ploto trūkumu.Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad sanitarinis mazgas kamerose nebuvo tinkamai atitvertas.Kamerų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), kurių 14.5 punkte inter alia nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

PareiÅ¡kėjo teigimu, sanitarinis mazgas buvo atitvertas ne aukÅ¡tesne nei 1,35 m aukščio pertvara, todėl nebuvo užtikrinamas jo privatumas. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ teigė, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos yra atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara (b. l. 17). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ (2016 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016).

Pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2015 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypač svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ .

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir nurodytÄ teismų praktikÄ , teismas konstatuoja, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas mÅ«rine sienele ne nuo viso kameros ploto neužtikrino pareiÅ¡kėjo minimalaus privatumo, jam naudojantis tualetu.

Kaip minėta, pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad Lukiškių TI-K buvo tarakonų ir graužikų. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pagal sudarytas sutartis yra vykdomi vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai (b. l. 16–17). Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) patikrinimo akto matyti, kad Lukiškių TI-K yra pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų žurnalas, kuriame matyti, kad Lukiškių TI-K atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, nustačius jų buvimo pėdsakus – atliekamas jų naikinimas.

Tai atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos apsaugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) 20 punkto reikalavimÄ , kuriame, be kita ko, nustatyta, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėse neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo darbų LukiÅ¡kių TI-K su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba 2015 m. gruodžio 30 d. yra sudariusi sutartį (b. l. 34–36).

Taigi Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.Pareiškėjas skunde paaiškino, kad langai buvo su grotomis, todėl jie buvo purvini.Taisyklių 14.1 punkte nustatyta, kad lango angoje įstatomos metalinės grotos. Kadangi, Lukiškių TI-K nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, ant lango įrengtos grotos nesudaro pagrindo išvadai dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Nuteistiesiems nustatyta pareiga patiems rūpintis tiek savo asmenine higiena, tiek aplinka, kurioje yra laikomi.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K dėl kliūčių, trukdančių nusivalyti langÄ , paÅ¡alinimo. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad kamerose nebuvo užtikrinamas tinkamas apÅ¡vietimas ir temperatÅ«ra, neveikė ventiliacija, todėl kamerose trÅ«ko oro, buvo blogas kvapas, kamerose buvo drėgna, puvo čiužiniai, užsiveisė parazitai, o metalinės lovos rÅ«dijo, atsirado pelėsis ir grybelis.Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl nurodytų aplinkybių kreipėsi su skundais ar praÅ¡ymais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ .

Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar LukiÅ¡kių TI-K, žinodamas apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. PareiÅ¡kėjas taip pat nesikreipė ir į CentrÄ dėl operatyviųjų patikrinimų atlikimo, todėl ginčo laikotarpiais kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, Centras patikrinimų neatliko. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K teismui pateiktų Centro atliktų patikrinimų aktų matyti, kad visi patikrinimai buvo atlikti ne pareiÅ¡kėjo buvimo tikrinamose kamerose metu ginčo laikotarpiu (b. l. 26–39).Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai.

Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis ar proceso dalyvis turi pagrįsti savo pozicijÄ Ä¯rodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, sprendimas priimtinas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1245/2013, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1246/2013). Ä®rodinėjimo naÅ¡ta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sÄ lygomis, yra laikomas jam sudarius saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimÄ , tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai tada, kai pareiÅ¡kėjas įvykdo pareigÄ nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Atitinkamai, pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui (LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).PareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės susijusios su temperatÅ«ra, drėgme, apÅ¡vietimu, pelėsiu ir grybeliu yra bendro pobÅ«džio ir nelaikytinos detalizuotu kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimu, todėl įrodinėjimo naÅ¡ta Å¡iais aspektais LukiÅ¡kių TI-K nepriklauso.

PareiÅ¡kėjo su tuo susiję skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.Pasak pareiÅ¡kėjo, pasivaikščioti lauke jis galėjo tik 1 val. per dienÄ , nors tai prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateiktam iÅ¡aiÅ¡kinimui. Å iuo aspektu teismas pažymi, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose.

Å iuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad duÅ¡u galėjo pasinaudoti 15 minučių tik kartÄ per savaitę.Taisyklių 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. HN 134:2015 44 punktas taip pat įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė praustis po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

PareiÅ¡kėjas neneigia, kad kartÄ per savaitę jis turėjo galimybę praustis po duÅ¡u. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys 15 min. prausimÄ si duÅ¡e ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, prieÅ¡tarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.) 19.4 punkto nuostatai, jog turi bÅ«ti įrengta tinkama įranga tam, kad kiekvienas kalinys galėtų praustis klimatines sÄ lygas atitinkančioje temperatÅ«roje, jei įmanoma, kiekvienÄ dienÄ , tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę (arba dažniau, jei reikalinga) tam, kad bÅ«tų užtikrinti higienos reikalavimai, paaiÅ¡kintina, kad minėtas dokumentas yra patariamojo pobÅ«džio, o ne privalomojo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K suteikė 15 min. trukmės laikotarpį kartÄ per savaitę pareiÅ¡kėjui pasinaudoti duÅ¡u, vertintina, jog LukiÅ¡kių TI-K galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog jis ne kartÄ neturėjo galimybės nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, kadangi LukiÅ¡kių TI-K dažnai nėra Å¡ilto (karÅ¡to) vandens. Teismo vertinimu, tokie pareiÅ¡kėjo argumentai yra per daug abstraktÅ«s, kad jų pagrindu bÅ«tų galima nustatyti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus ar pareiÅ¡kėjui kilusiÄ Å¾alÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė, kada LukiÅ¡kių TI-K nebuvo tiekiamas Å¡iltas (karÅ¡tas) vanduo. Vien faktas (neįvardijus konkrečių aplinkybių), kad LukiÅ¡kių TI-K dažnai nėra Å¡ilto (karÅ¡to) vandens, negali bÅ«ti laikomas detalizuotu sÄ lygų apibÅ«dinimu, todėl pareiÅ¡kėjo su tuo susiję skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad maistas LukiÅ¡kių TI-K buvo nekaloringas ir neskanus.Fiziologines mitybos normas atskiroms kalinamų asmenų grupėms nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (pavyzdžiui, nedirbantiems vyrams yra nustatyta 2 298 kcal per parÄ norma).

Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjas nei karto nesikreipė į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar į kitas institucijas, kurios galėjo patikrinti, ar pareiÅ¡kėjo gaunamas maitinimas atitinka teisės aktais nustatytÄ jo energetinę vertę. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu bÅ«tų atlikti su tuo susiję tikrinimai, todėl padaryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui buvo teikiamas maitinimas, kuris neatitiko minėtu nutarimu nustatytos energetinė vertės nėra pakankamo pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, neteisėti LukiÅ¡kių TI-K veiksmai Å¡iuo aspektu nekonstatuoti.Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju buvo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai (dėl minimalaus privatumo neužtikrinimo, dėl minimalaus gyvenamojo ploto nesuteikimo ir aprÅ«pinimo baldais normų pažeidimo), teismui kyla pagrindas svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal savo pobÅ«dį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ ir Å¡i dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013).

Nors tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama bausmės pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, tačiau, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetÄ , nebÅ«tų pakankama ir teisinga satisfakcija. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, t. y. 22 dienas, į tai, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, į pažeidimo mastÄ , jo trukmę, į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti adekvati suma yra 220,00 Eur.

Å iuo aspektu teismas pastebi, kad nei asmens orumo, nei asmens privatumo pinigais iÅ¡matuoti neįmanoma, todėl neturtinės žalos nustatymas pinigų suma visada yra tik tam tikra fikcija, kurios paskirtis yra kompensacijos už patirtas kančias suteikimas, t. y. santykinio atlygio už skriaudÄ nustatymas.PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 10 000,00 Eur dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti 220,00 Eur.

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. B. (V. B.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui V. B. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 220,00 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų 00 ct) neturtinei žalai kompensuoti. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                    Halina Zaikauskaitė