4aef5d68-b8e1-4a6b-9181-4062e4e5e054 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedSkundo byla Nr. II-484-827/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14540-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.15., 3.10. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS N U T A R T I S2016 m. gruodžio 15 d.Vilnius                     Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Inga Å tuopienÄ, sekretoriaujant Linai Žiupnienei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui V. J. ir jo atstovui advokatui E. V., institucijos atstovei O. M.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjusi administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal administracinÄn atsakomybÄn patraukto asmens V.
Legislator headnote
AI generated4aef5d68-b8e1-4a6b-9181-4062e4e5e054 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: Juo labiau, kad tariamo pažeidimo padarymo metu (2016 m. gegužÄs 10 d.) SÄ jungos muitinÄs kodekso nuostatų taikymas ir aiÅ¡kinimas nebuvo žinomas, nei Vilniaus teritorinei muitinei, nei MuitinÄs departamentui, taip pat nebuvo priimti jokie SÄ jungos muitinÄs kodekso nuostatas lydintys nacionaliniai teisÄs aktai, kuriuose aiÅ¡kiai bÅ«tų reglamentuota laisvųjų zonų veiklos sÄ lygos ir jose saugomų prekių deklaravimo tvarka. Esant tokioms aplinkybÄms akivaizdu, kad V. J. 2016-05-10 laisvojoje zonoje pateikÄs papildomÄ eksporto deklaracijÄ negalÄjo numatyti, kad toks jo veikimo pobÅ«dis bus pripažintas kaip prieÅ¡ingas teisei, juo labiau, kad dÄl tokių veiksmų jokių neigiamų padarinių neatsirado.
Full text
Skundo byla Nr. II-484-827/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14540-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.15., 3.10. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS N U T A R T I S2016 m. gruodžio 15 d.Vilnius                     Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Inga Å tuopienÄ, sekretoriaujant Linai Žiupnienei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui V. J. ir jo atstovui advokatui E. V., institucijos atstovei O. M.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjusi administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal administracinÄn atsakomybÄn patraukto asmens V.
J. (toliau- ir pareiÅ¡kÄjo) atstovo advokato E. V. skundÄ dÄl Vilniaus teritorinÄs muitinÄs (toliau- ir Institucijos) 2016 m. spalio 24 d. nutarimo administracinio teisÄs pažeidimo byloje Nr. MD-VN00N-75770544-16 panaikinimo, n u s t a t Ä:Vilniaus teritorinÄs muitinÄs 2016 m. spalio 24 d. nutarimu administracinio teisÄs pažeidimo byloje Nr. . MD-VN00N-75770544-16 V. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ skirta 868 Eur bauda, už tai, kad 2016 m. gegužÄs 10 d. apie 12.00 val., bÅ«damas UAB â(duomenys neskelbtini)â muitinÄs tarpininku, ne SÄ jungos prekes, atgabentas su T1 deklaracija Nr. 16LV00021012752103, įtraukÄ Ä¯ laisvojo sandÄlio VL0004, turinÄio teisÄ veikti kaip laisvoji zona apskaitÄ ir Å¡ioms prekÄms pateikÄ eksporto deklaracijÄ Nr. 16LTVR5000EK06A119.
Å iais veiksmais V. J. pažeidÄ 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatanÄio SÄ jungos muitinÄs kodekso 269 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ nuostatÄ , kurioje numatyta, kad eksporto procedÅ«ra įforminama tik iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos iÅ¡vežamoms SÄ jungos prekÄms.V. J. atstovas advokatas E. V. padavÄ teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti nutarimÄ kaip nepagrįstÄ ir neteisÄtÄ ir administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ V. J. atžvilgiu nutraukti.
PareiÅ¡kÄjo nuomone, skundžiamas nutarimas nÄra pagrįstas visapusiÅ¡ku, pakankamu įrodymu surinkimu ir iÅ¡tyrimu, ir visos nepaÅ¡alintos abejonÄs dÄl kaltÄs turÄjo bÅ«ti vertinamos jo naudai. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nutarime Institucija konstatavo, kad V. J. 2016-05-10, ne SÄ jungos prekÄms pateikdamas eksporto deklaracijÄ Nr. 16LTVR5000EK06A119 pažeidÄ 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatanÄio SÄ jungos muitinÄs kodekso (toliau - SÄ jungos muitinÄs kodeksas) 269 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tuo padarydamas ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ pažeidimÄ . PareiÅ¡kÄjo nuomone, jo veikoje nÄra minÄto administracinio teisÄs pažeidimo įvykio ir sudÄties.
Nurodo, kad ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas yra tada, kai laikinai saugomos prekÄs arba prekÄs, kurioms buvo įforminti muitinÄs sankcionuoti veiksmai, ar prekÄs, kurioms neįforminti muitinÄs sankcionuoti veiksmai, nepateikiamos muitiniam tikrinimui arba jos nedeklaruojamos nustatyta tvarka. O nagrinÄjamu atveju bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad 2016 m. gegužÄs 10 į laisvÄ jÄ zonÄ atvykusios prekÄs su T1 deklaracija Nr. 16LV00021012752103 buvo įtrauktos į laisvosios zonos apskaitÄ ir deklaruotos nustatyta tvarka, t. y. prekÄs buvo deklaruotos tranzito procedÅ«rai pagal TIR knygele Nr. RX80305558 bei tranzito lydintį jį dokumentÄ Nr. 16LTVR50001507E042 ir papildomai įforminta eksporto deklaracija Nr. 16LTVR5000EK06A119.
TodÄl įvertinus minÄtas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad ginÄo atveju laisvojoje zonoje laikinai saugotos prekÄs, kurioms buvo įforminti muitinÄs sankcionuoti veiksmai buvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir deklaruotos nustatyta tvarka. Skunde taip pat pažymima, kad atsakomybÄ pagal ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ galÄtų kilti tik tuomet, jeigu laisvojoje zonoje laikinai saugotos prekÄs apskritai nebÅ«tų deklaruotos, taÄiau Å¡iuo atveju akivaizdu, kad ginÄo prekÄs buvo deklaruotos, tiek tranzito procedÅ«rai įforminant TIR knygelÄ Nr. RX80305558, tiek pateikiant eksporto deklaracijÄ Nr. 116LTVR5000EK06A119, todÄl nustaÄius, kad prekÄs buvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir nustatyta tvarka deklaruotos, akivaizdu, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas nebuvo padarytas, todÄl V.
J. veikos kvalifikavimas pagal ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ yra negalimas, nes V. J., nepažeisdamas muitinio tikrinimo tvarkos, suteikÄ muitinÄs įstaigai visÄ jos praÅ¡omÄ informacijÄ , kurios reikia prekių muitiniam tikrinimui atlikti ir deklaravo jas tiek tranzito, tiek eksporto procedÅ«rai. Skunde taip pat pažymÄta, kad aplinkybÄ, kad buvo įforminta perteklinÄ eksporto deklaracija Nr. 16LTVR5000EK06A119, neturi ir negali bÅ«ti laikoma kaip pagrindas asmenį traukti administracinÄn atsakomybÄn pagal 2091 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , nes prekÄs atgabentos į laisvÄ jÄ zonÄ tÄ paÄiÄ dienÄ buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos, deklaruojant jas nustatyta tvarka.
Taip pat nurodo, kad tai, kad prekÄs buvo deklaruotos muitinei neneigia ir pati Institucija, kuri skundžiamame nutarime pažymÄjo, kad âmuitinÄ neneigia, kad prekÄs buvo deklaruotos, bet jos nebuvo deklaruotos nustatyta tvarkaâ. TaÄiau pažymi, kad Vilniaus teritorinÄs muitinÄ iki Å¡iol nÄra nustaÄiusi jokios laisvojoje zonoje saugomu prekių deklaravimo tvarkos, todÄl teiginys, jog prekÄs nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Pažymi, kad sutinkamai su LVTA formuojama praktika, tuo atveju, kai teisÄs aktai, tvarkos, leidžianÄios teisinių santykių subjektams aiÅ¡kiai suvokti savo teises ir pareigas, dÄl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasÄių nenustato, atsakomybÄ už tokios tvarkos pažeidimÄ negali bÅ«ti taikoma (LVAT nutartis administracinÄje byloje Nr. N62- 50/2011).
TodÄl, nuo 2016 m. gegužÄs 1 d. įsigaliojus SÄ jungos muitinÄs kodeksui ir nesant teisÄs aktais nustatytos laisvosiose zonose saugojamų prekių deklaravimo tvarkos, leidžianÄios laisvųjų zonų atsakingiems asmenims aiÅ¡kiai suvokti savo teises ir pareigas, atsakomybÄ už nenustatytos tvarkos pažeidimÄ negali bÅ«ti taikoma. Be to, SÄ jungos muitinÄs kodekso 269 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tik bendrojo pobÅ«džio nuostatos dÄl SÄ jungos prekių eksporto, taÄiau Å¡iame straipsnyje nÄra imperatyvios normos, kuri draustų laisvojoje zonoje saugomoms prekÄms kartu su SÄ jungos tranzito deklaracija įforminti ir eksporto deklaracijÄ .Nurodo, kad nors V.
J. nubaustas už prekių nedeklaravimÄ nustatyta tvarka, taÄiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ginÄo prekÄs buvo deklaruotos SÄ jungos tranzito procedÅ«rai, įforminant TIR knygelÄ Nr. RX80305558 ir tranzito lydintįjį dokumentÄ Nr. 16LTVR50001507E042, todÄl teigti, kad papildomai įforminus ir eksporto deklaracijÄ prekÄs nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka, nÄra jokio teisinio pagrindo. Be to, ne SÄ jungos prekių pateikimas muitiniam tikrinimui, įforminant ne tik SÄ jungos tranzito procedÅ«rÄ , bet ir eksporto procedÅ«rÄ nÄra ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje numatyto pažeidimo sudÄties elementas.
Taip pat pažymi, kad V. J. 2016 m. gegužÄs 10 d. muitiniam įforminimui pateikdamas perteklinÄ eksporto deklaracijÄ Nr. 16LTVR5000EK06A11 nepasirinko prieÅ¡ingo teisei elgesio varianto, t. y. jo psichinis santykis su veika neatitiko nei vienos kaltÄs formos - tyÄios ar neatsargumo. O kaltinant asmenį padarius ATPK numatytÄ pažeidimÄ , bÅ«tina ne tik nurodyti konkreÄiÄ kaltÄs formÄ , rūšį, bet ir atskleisti kaltÄs turinį, pasireiÅ¡kiantį intelektinio ir valinio elementu visuma. BÅ«tinumÄ atskleisti asmens, traukiamo administracinÄn atsakomybÄn, katÄs turinį yra akcentavÄs ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas (žr. nutartis administracinių teisÄs pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015).
Å iuo atveju atsakomybÄ pagal ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ V. J. galÄtų kilti tik tuomet, jei neginÄijamai bÅ«tų įrodyta, kad prekÄs apskritai nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka, taÄiau kaip jau buvo minÄta eksporto deklaracija buvo pateikta tik kaip papildomas dokumentas prie TIR knygelÄs Nr. RX80305558. PareiÅ¡kÄjo nuomone, tokie Institucijos veiksmai, kuomet prekes deklaravus SÄ jungos tranzito procedÅ«rai, vertintini kaip teisiÅ¡kai ydingi, pažeidžiantys teisinio tikrumo principÄ ir nesudarantys prielaidų deklarantui savo elgesį orientuoti pagal teisÄs aktų reikalavimus.
Juo labiau, kad tariamo pažeidimo padarymo metu (2016 m. gegužÄs 10 d.) SÄ jungos muitinÄs kodekso nuostatų taikymas ir aiÅ¡kinimas nebuvo žinomas, nei Vilniaus teritorinei muitinei, nei MuitinÄs departamentui, taip pat nebuvo priimti jokie SÄ jungos muitinÄs kodekso nuostatas lydintys nacionaliniai teisÄs aktai, kuriuose aiÅ¡kiai bÅ«tų reglamentuota laisvųjų zonų veiklos sÄ lygos ir jose saugomų prekių deklaravimo tvarka. Esant tokioms aplinkybÄms akivaizdu, kad V. J. 2016-05-10 laisvojoje zonoje pateikÄs papildomÄ eksporto deklaracijÄ negalÄjo numatyti, kad toks jo veikimo pobÅ«dis bus pripažintas kaip prieÅ¡ingas teisei, juo labiau, kad dÄl tokių veiksmų jokių neigiamų padarinių neatsirado.
Be to, papildomai pateikta eksporto deklaracijÄ , kuriÄ beje įformino muitinÄs pareigÅ«nai, nesudaro pagrindo teigti, kad prekÄs nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka.Skunde nurodyta, jog UAB â(duomenys neskelbtini)â 2016 m. gegužÄs 1 d. įsigaliojus SÄ jungos muitinÄs kodeksui ir nesant laisvųjų zonų veiklos sÄ lygas tikslinanÄių nacionalinių teisÄs aktų, 2016 m. gegužÄs 23 d. raÅ¡tu Nr. R-16.45 kreipÄsi į Vilniaus teritorinÄ muitinÄ tikslu iÅ¡aiÅ¡kinti, kokias muitinÄs procedÅ«ras galima atlikti laisvojoje zonoje, jeigu ne SÄ jungos prekÄs prieÅ¡ tai su tranzito deklaracija įvežamos į laisvÄ jÄ zonÄ ir atlikus komercinius sandorius iÅ¡vežamos iÅ¡ laisvosios zonos į treÄiÄ sias Å¡alis.
MinÄtas raÅ¡tas buvo persiųstas MuitinÄs departamentui, kuris 2016 m. birželio 6 d. raÅ¡tu Nr. (17.3/1 )3B-6266 atsakydamas į praÅ¡ymÄ pažymÄjo, kad klausimai dÄl laisvųjų zonų veiklos ir eksporto formalumu atlikimo pateikti Europos Komisijos MokesÄių ir muitų sÄ jungos generaliniam direktoratui (DG TAXUD), todÄl apie Europos Komisijos atsakymÄ informuos vÄliau. MinÄtos faktinÄs aplinkybÄs patvirtina, kad 2016 m. gegužÄs 1 d. įsigaliojus SÄ jungos muitinÄs kodeksui, nei VTM, nei MuitinÄs departamentas nežinojo kaip turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos SÄ jungos muitinÄs kodekso nuostatos, reglamentuojanÄios laisvųjų zonų veiklos sÄ lygas bei eksporto formalumų atlikimÄ , todÄl esant tokioms aplinkybÄms vertinti V.
J. 2016 m. gegužÄs 10 d. atliktus veiksmus (eksporto deklaracijos pateikimas), kaip prieÅ¡taraujanÄius nustatytai deklaravimo tvarkai ir pažeidžianÄius laisvosios zonos veiklos ir eksporto formalumų atlikimo tvarkos sÄ lygas, nÄra jokio pagrindo.Skunde taip pat pažymÄta, kad Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie TarptautinÄs muitinÄs procedÅ«rų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (toliau - Kioto konvencija), kurios pakeitimo protokolo II priedÄlio 3.28. standarte nurodyta, kad muitinÄ leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaracijÄ , o ne mechaniÅ¡kai taiko administracinÄ atsakomybÄ.
TodÄl Å¡iame kontekste reikÄtų pažymÄti, kad VTM visiÅ¡kai nevertina aplinkybÄs, jog papildomai muitinei pateikus eksporto deklaracijÄ Nr. 16LTVR5000EK06A119 nebuvo susiklosÄiusi pavojinga situacija, kuriai sureguliuoti atsirado bÅ«tinybÄ taikyti administracinÄ atsakomybÄ. Atsižvelgiant į teisingumo, proporcingumo, tikslingumo ir teisÄtumo principus, tokiu atveju asmuo neturÄtų bÅ«ti traukiamas atsakomybÄn pagal ATPK 2091 str. 1 d. 2 p., nes KonstitucinÄ teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teisingumÄ , ne tik iÅ¡orinÄ teisingumo regimybÄ, bet ir, svarbiausia, tokius sprendimus (kitus baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nÄra neteisingi.
Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nÄra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.PareiÅ¡kÄjo nuomone, V. J., pateikÄs papildomÄ eksporto deklaracijÄ Nr. 16LTVR5000EK06A119, nepažeidÄ ir negalÄjo pažeisti SÄ jungos muitinÄs kodekso 269 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes Å¡iame straipsnyje nÄra nustatyta laisvojoje zonoje saugojamų prekių deklaravimo tvarka, o tik pateikta bendro pobÅ«džio norma dÄl SÄ jungos prekių eksporto. TodÄl nesant inkriminuoto administracinio teisÄs pažeidimo sudÄties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, nÄra pagrindo V.
J. veikos kvalifikuoti pagal ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir administracinio teisÄs pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu turÄtų bÅ«ti nutraukta (b.l. 2-5).Atsiliepime į J. J. skundÄ nutarimÄ priÄmusi institucija praÅ¡o skundÄ atmesti. Institucijos nuomone, nutarimas yra priimtas teisingai interpretuojant materialinÄs teisÄs normas, objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus surinktus įrodymus, todÄl jis yra pagrįstas ir teisÄtas. Nurodo, kad nesutinka su V. J. argumentais, kad skundžiamas nutarimas nÄra pagrįstas visapusiÅ¡ku, pakankamu įrodymų surinkimu ir iÅ¡tyrimu, kad visos nepaÅ¡alintos abejonÄs dÄl kaltÄs turÄjo bÅ«ti vertinamos jo naudai, kadangi nutarimas nagrinÄjamoje byloje buvo priimtas surinkus pakankamai objektyvių įrodymų, juos iÅ¡tyrus, nutarimas nÄra deklaratyvus, pavirÅ¡utiniÅ¡kas, administracinÄn atsakomybÄn patraukto asmens kaltÄ Ä¯rodyta neabejotinais įrodymais, paneigus visus asmens paaiÅ¡kinime nurodytus argumentus, vadovaujantis galiojanÄiais teisÄs aktais, teisingumo ir protingumo principais, tinkamai pritaikius materialinÄs teisÄs normas, nustaÄius visus administracinio teisÄs pažeidimo sudÄties elementus.
Atsiliepime nurodyta, jog V. J. buvo patrauktas administracinÄn atsakomybÄn pagal ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , dÄl to, kad ne SÄ jungos prekÄms, atgabentoms su tranzito deklaracija 16LV00021012752103, kurios vÄliau buvo įtrauktos į laisvojo sandÄlio VL0004, turinÄio teisÄ veikti kaip laisvoji zona, apskaitÄ , įformino eksporto deklaracijÄ MRN: 16LTVR5000EK06A119 (2016-05-10) (proc. kodas 1000). Institucijos nuomone, V. J. skunde nurodytas argumentas, kad prekÄs buvo įtrauktos į laisvosios zonos apskaitÄ ir deklaruotos nustatyta tvarka, t.y. prekÄs buvo deklaruotos tranzito procedÅ«rai ir papildomai įforminta eksporto deklaracija, yra ginÄytinas ir prieÅ¡tarauja teisÄs normoms.
Nurodo, kad įstatymas įpareigoja prekes deklaruoti ne bet kaip, o tinkamai -ânustatyta tvarkaâ. V. J. dirba deklarantu, yra muitinÄs tarpininko atstovas, iÅ¡klausÄs mokymus apie muitinÄs procedÅ«ras, prekių deklaravimÄ ir pan., iÅ¡laikÄs atitinkamus egzaminus. Deklaranto darbo specifika suponuoja tai, kad asmuo privalo žinoti, kaip turi bÅ«ti deklaruojamos prekÄs, kokios procedÅ«ros turÄjo bÅ«ti taikomos, todÄl deklarantas. bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turÄjo įsigilinti į reglamentuose nustatytas taisykles ir sÄ lygas.
Tas faktas, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.952/2013, nustatantis SÄ jungos muitinÄs kodeksÄ (toliau - SMK), įsigaliojo tik 2016 m. gegužÄs 1 d., t.y. vos 10 dienų iki nagrinÄjamo pažeidimo padarymo, nepanaikina asmens atsakomybÄs už padarytus veiksmus. Kaip tik prieÅ¡ingai, deklarantas privalo domÄtis naujais teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais su muitiniu įforminimu susijusius klausimus, jų taikymo sÄ lygas, kadangi tai yra jo darbo pagrindas. Be to, pažymi, jog naujas SMK jokiu naujovių, susijusių su eksporto procedÅ«rų taikymu, neįvedÄ, nes ir pagal anksÄiau galiojanÄius teisÄs aktus eksporto procedÅ«ros taikymo sÄ lygos buvo tokios paÄios - eksporto procedÅ«ra įforminama iÅ¡ SÄ jungos muitu teritorijos iÅ¡vežamoms SÄ jungos prekÄms (SMK 269 straipsnio 1 dalis).
Nors V. J. skunde nurodo, kad jis prekes tinkamai deklaravo tranzito procedÅ«rai, tik âpapildomai dar įformino joms eksporto deklaracijÄ â, nesuprantamas yra tikslas âpapildomaiâ forminti perteklinÄ muitinÄs procedÅ«rÄ , nes tai daryti yra draudžiama. Tinkamas prekių deklaravimas Å¡iuo atveju bÅ«tų buvÄs, jeigu po laisvosios zonos procedÅ«ros prekÄs bÅ«tų iÅ¡vežamos į treÄiÄ sias Å¡alis, įforminus tranzito procedÅ«rÄ . NagrinÄjamu atveju SMK numato sÄ lygas, kada ir kaip įforminamos atitinkamos procedÅ«ros.
Å ioje situacijoje pagrindinÄ sÄ lyga yra ta, kad eksporto procedÅ«ra įforminama tik SÄ jungos prekÄms (SMK 269 str. ir 270 str. 1 d. b p.). Deklaravimo tvarka ir sÄ lygos nustatytos SMK, kuris taikomas tiesiogiai. Ä®forminÄs ne SÄ jungos prekÄms eksporto procedÅ«rÄ , asmuo savavaliÅ¡kai pakeitÄ prekių muitinį statusÄ iÅ¡ ne SÄ jungos prekių i SÄ jungos prekes. âPerteklinÄsâ eksporto procedÅ«ros įforminimas sukÄlÄ labai rimtas pasekmes - tokiu bÅ«du buvo pakeistas prekių statusas iÅ¡ ne SÄ jungos į SÄ jungos.
O prekių muitinio statuso pakeitimas iÅ¡ treÄiųjų Å¡alių į SÄ jungos galimas tik įforminus iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ procedÅ«rÄ (SMK 5 str. 1 d. 23 p.
b) įtrauka). TodÄl dirbtinai pakeitus prekių muitinį statusÄ , įforminus, âperteklinÄâ eksporto deklaracijÄ , atsiranda skola muitinei (SMK 79 str.). TodÄl teigti, kad prekÄs buvo deklaruotos tinkamai, kuomet atsiranda labai rimtos pasekmÄs, yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja teisinio tikrumo principui.MuitinÄ taip pat nesutinka su skunde nurodytu teiginiu, kad Vilniaus teritorinÄ muitinÄ iki Å¡iol nÄra nustaÄiusi jokios laisvojoje zonoje saugomų prekių deklaravimo tvarkos, todÄl bausti už prekių nedeklaravimÄ nustatyta tvarka negalima.
Pažymi, kad nei Vilniaus teritorinÄ muitinÄ, nei MuitinÄs departamentas neturÄjo nustatyti kokių nors papildomų tvarkų, kaip įforminamos vienos ar kitos muitinÄs procedÅ«ros. MuitinÄs procedÅ«rų taikymo taisyklÄs ir sÄ lygos yra nustatomos SMK. TodÄl forminant vienÄ ar kitÄ muitinÄs procedÅ«rÄ , reikÄjo vadovautis tiesiogiai taikomu teisÄs aktu â SMK, kuriame yra nustatytos Å¡iai bylai reikÅ¡mingos muitinÄs procedÅ«rų įforminimo taisyklÄs. Vadovaujantis SMK 269 straipsnio 1 dalimi eksporto procedÅ«ra įforminama iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos iÅ¡vežamoms SÄ jungos prekÄms, taigi ne SÄ jungos prekÄms Å¡i procedÅ«ra negalÄjo bÅ«ti forminama.
TodÄl nepagrįstas V. J. argumentas, kad atsakomybÄ negali kilti iÅ¡ nenustatytos tvarkos - tvarka tiek dabar, tiek ir anksÄiau yra nustatyta reglamentu, kuris yra tiesioginio taikymo teisÄs aktas, nereikalaujantis papildomų nacionalinių teisÄs aktų.Atsiliepime taip pat nurodyta, kad Institucija nesutinka su skundo teiginiu, kad SMK 269 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrojo pobÅ«džio nuostatos dÄl SÄ jungos prekių eksporto, taÄiau Å¡iame straipsnyje nÄra imperatyvios normos, kuri draustų laisvojoje zonoje saugomoms prekÄms kartu su SÄ jungos tranzito deklaracija įforminti ir eksporto deklaracijÄ .
Pažymi, kad teisÄs aktus reikia aiÅ¡kinti sisteminiu bÅ«du, o ne iÅ¡traukus vienÄ nuostatÄ iÅ¡ konteksto. SMK 269 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisÄs norma yra imperatyvi, yra specialioji ir taikytina bÅ«tent nagrinÄjamu atveju. Be to, vieÅ¡ojoje teisÄje, prieÅ¡ingai nei privaÄioje, galioja principas, kad leidžiama tik tai, kas nurodyta, visa kita yra draudžiama, jei nenustatyta kitaip. Tai yra imperatyvas, todÄl jeigu teisÄs aktas nustato, kad eksporto procedÅ«ra įforminama iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos iÅ¡vežamoms SÄ jungos prekÄms, tai reiÅ¡kia, kad jokioms kitoms prekÄms Å¡i procedÅ«ra negali bÅ«ti taikoma.
Tai pat svarbu pažymÄti, kad administracinÄn atsakomybÄn patrauktas asmuo, prieÅ¡ingai, nei jis teigia, ne âkartu su SÄ jungos tranzito deklaracija įformino ir eksporto deklaracijÄ â, o tranzito deklaracijÄ jis įformino jau po eksporto deklaracijos įforminimo ne SÄ jungos prekÄms, tokiu bÅ«du, pakeisdamas prekių muitinį statusÄ , kas sÄ lygojo tai, jog prekÄs į RusijÄ iÅ¡važiavo jau kaip Europos SÄ jungos prekÄs.V. J. skunde nurodo, kad pateikdamas muitiniam įforminimui perteklinÄ eksporto deklaracijÄ , jis nepasirinko prieÅ¡ingo teisei elgesio varianto, t.y. jo psichinis santykis su veika neatitiko nei vienos kaltÄs formos - tyÄios ar neatsargumo.
Toks savo veikos suvokimas yra ydingas. Nurodo, kad nagrinÄjamu atveju V. J. kaltÄ dÄl ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymo, pasireiÅ¡kÄ neatsargumu - asmuo numatÄ, kad jo veikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabÅ«diÅ¡kai tikÄjosi, kad jų bus iÅ¡vengta, arba nenumatÄ, kad gali kilti tokios pasekmÄs, nors turÄjo ir galÄjo jas numatyti. V. J., bÅ«damas pakankamai apdairus, turÄjo žinoti, kaip ir kokiomis sÄ lygomis deklaruojamos prekÄms atitinkamai procedÅ«rai, jis turÄjo pakankamas galimybes tai žinoti, turÄjo Ä®sigilinti i SMK (kuris yra vieÅ¡ai skelbiamas teisÄs aktas) nuostatas, ir tinkamai jomis vadovautis.
Pažymi, kad asmuo dirba muitinÄs tarpininko deklarantu, todÄl tinkamas muitų teisÄs normų taikymas jam yra ypaÄ svarbus, o įforminÄs netinkamÄ procedÅ«rÄ prekÄms, prisiÄmÄ visa suklydimo rizikÄ ir atsakomybÄ už sukeltas pasekmes. Skunde nurodomas argumentas, kad ginÄijamÄ eksporto deklaracijÄ Ä¯formino pats muitinÄs pareigÅ«nas, todÄl darytina iÅ¡vada, kad muitinÄ pati nežinojo, kaip reikia elgtis konkreÄioje situacijoje, vertinamas kritiÅ¡kai, kadangi pareigÅ«nų padarytos klaidos nepaÅ¡alina deklaranto atsakomybÄs už atliktus prieÅ¡ingus teisei veiksmus.
Netaikyti administracinÄs atsakomybÄs nagrinÄjamu atveju prilygtų savivalÄs toleravimui, juk prieÅ¡ingas teisei veikimas turi sukelti atitinkamas įstatyme numatytas pasekmes. Teigti, kad jokių neigiamų pasekmių dÄl eksporto procedÅ«ros įforminimo ne SÄ jungos prekÄms neatsirado, yra nepagrįsta, nes toks prieÅ¡ingas teisei veikimas sukÄlÄ realias pasekmes - buvo pakeistas prekių muitinis statusas, kas sÄ lygoja skolos muitinei atsiradimÄ .Institucija nesutinka ir su V. J. skunde nurodytu argumentu, kad muitinÄ pati nežinojo, kaip reikÄtų elgtis konkreÄiu atveju, nes UAB â(duomenys neskelbtini)â 2016-05-23 raÅ¡tas Vilniaus teritorinÄ muitinei su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti teisÄs normų taikymÄ dÄl laisvųjų zonų veiklos, buvo persiųstas MuitinÄs departamentui.
Pažymi, kad tai, jog buvo kreiptasi į MuitinÄs departamentÄ ir į Europos Komisijos MokesÄių ir muitų sÄ jungos generalinį direktoratÄ , visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad muitinÄ nežinojo, jog nagrinÄjamu atveju negalima buvo forminti eksporto deklaracijos. Ä®monÄs raÅ¡te buvo užduota daug klausimų, o tai, kad muitinÄ kreipÄsi į aukÅ¡tesnes institucijas rodo tik norÄ tinkamai ir visapusiÅ¡kai atsakyti į iÅ¡kilusius klausimus. PabrÄžia, kad tiek pagal senÄ jį Bendrijos muitinÄs kodeksÄ , tiek pagal naujÄ jį SMK, ne SÄ jungos prekÄms, bÅ«tų jos laisvojoje zonoje ar ne, eksporto procedÅ«ra negalÄjo bÅ«ti įforminama.
Ne SÄ jungos prekÄms gali bÅ«ti taikoma tik reeksporto procedÅ«ra. Taip pat atkreipia dÄmesį, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â, kurioje dirba V. J., dÄl iÅ¡aiÅ¡kinimo pateikimo kreipÄsi tik 2016 m. gegužÄs 23 d., prieÅ¡ tai ne kartÄ netinkamai deklaravÄ prekes eksporto procedÅ«rai. SMK įsigaliojo 2016 m. gegužÄs 1 d., tam buvo ruoÅ¡iamasi, visi muitinÄs procedÅ«ras įforminantys asmenys žinojo, kad įsigalios naujasis reglamentas, ir jeigu bÅ«tų kilÄ klausimų dÄl jo taikymo, rÅ«pestingas ir atsakingas muitinÄs tarpininkas turÄjo iÅ¡siaiÅ¡kinti prieÅ¡ atlikdamas atitinkamus veiksmus, o ne po to, kai buvo padaryti pažeidimai, taÄiau jokių papildomų tvarkų Å¡iais klausimais muitinÄs nustatyti neturÄjo ir neturi.
Atsiliepime taip pat nurodyta, kad apeliantas savo skunde atkreipia dÄmesį į tai, kad TarptautinÄ muitinÄs procedÅ«rų supaprastinimo ir suderinimo konvencija numato, jog muitinÄ leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaracijÄ , o ne mechaniÅ¡kai taiko administracinÄ atsakomybÄ. MuitinÄ pažymi, kad nagrinÄjamoje byloje nei įmonÄ, nei deklarantas nesikreipÄ dÄl klaidų taisymo, kadangi laiko, kad jie savo pareigas atliko tinkamai - tinkamai deklaravo prekes, nors muitinÄ su tuo nesutinka.
Institucijos nuomone, 2016 m. spalio 24 d. nutarimas administracinio teisÄs pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-75770544-16, yra teisÄtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinÄs ar procesinÄs teisÄs normų, todÄl jį naikinti nÄra pagrindo, atsiliepimu praÅ¡oma V. J. skundo netenkinti (b.l. 36-39)Teismo posÄdyje V. J. nurodÄ, jog palaiko skundo reikalavimÄ jame iÅ¡dÄstytais argumentais ir motyvais, praÅ¡Ä skundÄ tenkinti ir panaikinti priimtÄ nutarimÄ . PaaiÅ¡kino, kad muitinÄs tarpininku dirba 4 metai, yra iÅ¡laikÄs egzaminus.
NurodÄ, jog kad viskÄ formino tvarkingai pagal visas procedÅ«ras. PrekÄs (lipni plievelÄ iÅ¡ plastiko) atvažiavo į laisvÄ sandÄlį tranzitu iÅ¡ Didžiosios Britanijos, buvo suforminta eksperto deklaracija ir prekÄs vÄl iÅ¡važiavo tranzitu į BaltarusijÄ . 2016 m. gegužÄs 1 d. pasikeitus SÄ jungos muitinÄs kodeksui, kuriuo nustatytas naujas reguliavimas, viskÄ formino kaip įprastai, nes pasikeitÄ tik formuluotÄ iÅ¡ laisvo sandÄlio į laisvÄ zonÄ , ir forminant dokumentus, muitinÄs pareigÅ«nai pripažino, kad viskas gerai.
Eksporto deklaracijÄ pildÄ kaip papildomÄ deklaracijÄ , kuri nieko nekeiÄia. Jam buvo tekÄ forminti muitines procedÅ«ras ne Europos sÄ jungos prekÄms, ir eksporto deklaracija jis pildÄ ne tik ES prekÄms, taÄiau ir prekÄms ne iÅ¡ ES Å¡alių, tokia buvo nusistovÄjusi praktika jau tris metus, nes eksporto deklaracija reikalinga, kad prekes pateikti muitinei. Ir Å¡iuo atveju buvo įprastinÄ procedÅ«ra- atvažiavus prekÄms iÅ¡ Didžiosios Britanijos jos buvo įformintos per laisvÄ sandÄlį (zonÄ ), iÅ¡ kurio prekÄs iÅ¡vyko su eksportu ir tranzitu į treÄiÄ Å¡alį â BaltarusijÄ .
Pripažino, kad eksporto ir tranzito deklaracijos yra atskiros; eksporto deklaracija, kai prekÄ eksportuojama, o tranzitinÄ, kada važiuoja tranzitu į treÄiÄ Å¡alį â RusijÄ , BaltarusijÄ ir pan., važiuoja iÅ¡ laisvos zonoms į kitas įstaigas. Eksporto procedÅ«ra forminama ES Å¡alių prekÄms, kurios iÅ¡keliauja į treÄiÄ sias Å¡alis. Teismo posÄdyje V. J. atstovas advokatas R. V. nurodÄ, kad muitinÄ Å¡iuo atveju kvestionuoja V. J. pateiktÄ muitinÄs deklaracijÄ laisvojoje zonoje, t.y. kad jis pateikdamas eksporto deklaracijÄ Nr. 16LTVR5000EK06A119 pažeidÄ muitinÄs nustatytÄ prekių deklaravimo tvarkÄ , kuri, anot muitinÄs, reglamentuota ES MuitinÄs kodekso 269 str., taÄiau minÄtame straipsnyje jokios prekių deklaravimo tvarkos laisvosiose zonose nustatyta nÄra, tai bendro pobÅ«džio norma, kad iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos iÅ¡vežamoms sÄ jungos prekÄms įforminama eksporto procedÅ«ra ir Å¡i norma jokios muitinÄs tikrinimo tvarkos nenustato. 2016-05-10 į laisvÄ jÄ zonÄ atvyko prekÄs â yra tranzito deklaracijos Nr. 16LV00021012752103.
Å ios prekÄs, atvykusios iÅ¡ Å kotijos į laisvÄ jÄ zonÄ , buvo įtrauktos į apskaitÄ Ä¯forminant laisvojoje zonoje laikomų prekių apskaitos lapÄ Nr. 675210301/01, nurodytas prekių apraÅ¡ymas â tamsinimui skirta lipni plÄvelÄ iÅ¡ plastiko, nurodytas kiekis â 1294 kg. Toms paÄios prekÄms, tÄ paÄiÄ dienÄ buvo įforminta TIR knygelÄ Nr. RX80305558 bei lydintis tranzito dokumentas Nr.16LTVR50001507E042. Kartu su Å¡iais dokumentais, pateiktais tranzito procedÅ«rai, buvo įforminta ir papildoma eksporto deklaracija Nr. Nr.16LTVR5000EK06A119.
TÄ paÄiÄ â 2016-05-10 dienÄ prekÄs buvo pristatytos į paskirties įstaigÄ - į LavoriÅ¡kių pasienio kontrolÄs punktÄ ir iÅ¡gabentos iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos į BaltarusijÄ . NurodÄ, kad IÅ¡ Lietuvos Respublikos dÄl reekspedicinÄs logistinÄs paslaugos, prekÄs buvo padÄtos į laisvÄ jÄ zonÄ ir įforminti muitinÄs dokumentai. PrekÄs buvo pateiktos muitinei nustatyta tvarka, kartu su lydinÄiais dokumentais. MuitinÄs pareigÅ«nai atžymÄjo CMR važtaraÅ¡tyje Nr. 1243110 ââprekes padÄti į laisvÄ jÄ zonÄ leidžiamaâ, įforminus TIR knygelÄ ir eksporto procedÅ«rÄ yra žyma âprekes iÅ¡vežti leidžiamaâ, įforminamas naujas CMR važtaraÅ¡tis 1243110, su žyma âprekes iÅ¡gabenti iÅ¡ laisvosios zonos leidžiamaâ.
PažymÄjo, kad nutarime muitinÄ neneigia, kad prekÄs buvo deklaruotos â buvo įforminta ir tranzito procedÅ«ra, pateikta tiek knygelÄ Nr. RX80305558, tranzito lydintis dokumentas iÅ¡ iÅ¡vykimo įstaigos į paskirties įstaigÄ . Å iuo atveju iÅ¡vykimo įstaiga yra laisvoji zona, reglamentuota ES MuitinÄs kodekse â viena iÅ¡ prekių saugojimo vietų. 2016-05-10 įforminant ir teikiant deklaracijÄ , kuriÄ patvirtino ir suderino muitinÄs pareigÅ«nai â tranzito procedÅ«ra su TIR knygele ir tranzito lydintysis dokumentas.
Jei muitinÄ matÄ, kad tos prekÄs yra ne ES prekÄs, tai kodÄl sudarÄ sÄ lygas tokiai operacijai, patvirtino eksporto procedÅ«rÄ ir kaltina asmenį, kad jis neturÄjo teisÄs pateikti tokios deklaracijos. SÄ jungos muitinÄs kodekso 269 str. nÄra imperatyvaus draudimo pateikti eksporto deklaracijÄ . MuitinÄ pripažįsta, kad iÅ¡ esmÄs procedÅ«ra bÅ«tų tinkamai įforminta, jei asmuo bÅ«tų pateikÄs tik tranzito deklaracijÄ . BÅ«tent Å¡ioms prekÄms buvo pateikta tranzito deklaracija ir TIR knygelÄ.
PrekÄs iÅ¡ iÅ¡vykimo įstaigos â iÅ¡ laisvosios zonos â(duomenys neskelbtini)â buvo nugabentos į pasienio muitinÄs įstaigÄ , procedÅ«ra tinkamai užbaigta ir prekÄs iÅ¡gabentos iÅ¡ ES teritorijos. Jokių pasekmių, kad asmuo pateikÄ papildomÄ eksporto deklaracijÄ nekilo ir negalÄjo kilti. MuitinÄ pateiktÄ eksporto deklaracijÄ gali pripažinti negaliojanÄia, jei jų nuomone, kad ji buvo suforminta ne ES prekÄms, kÄ ji daugeliu atveju ir yra padariusi, priÄmusi tokius sprendimus, jei asmuo įformino kartu su tranzito procedÅ«ra papildomai ir eksporto deklaracijÄ , kuriÄ patvirtino muitinÄs pareigÅ«nai.
NurodÄ, kad taip buvo forminama konsultuojantis su muitine, ir tai ne vienintelis, tai sisteminis atvejis. AnksÄiau galiojusiame Bendrijos Kodekse laisvajame sandÄlyje buvo taikomos tokios procedÅ«ros â buvo forminama eksporto deklaracija ir tranzito lydintis dokumentai. PrekÄs iÅ¡gabentos, jokių pasekmių dÄl to nekilo. Nesutinka, kad buvo pažeista nustatyta muitinio deklaravimo tvarka, kurios iki Å¡iol nÄra, jokio lydinÄio teisÄs akto muitinÄ nÄra priÄmusi, todÄl muitinÄs tarpininkas, kuris betarpiÅ¡kai konsultavosi su muitinÄs postu, 2016-05-10, praÄjus tik 10 dienų po ES MuitinÄs kodekso įsigaliojimo, ir toms paÄioms prekÄms įformino tiek eksporto, tiek tranzito deklaracijas.
NurodÄ, kad V. J. negalÄjo žinoti, kad jo suforminta eksporto deklaracija, kartu su tranzito deklaracija, sukels tokias pasekmes ir jis bus patrauktas administracinÄn atsakomybÄn. Be to, SÄ jungos muitinÄs kodekso 248 str. nurodyta, kad laisvojoje zonoje esanÄios prekÄms gali bÅ«ti forminama eksporto procedÅ«ra. Eksporto procedÅ«ra įforminama, kai prekÄs pateikiamos muitinei norint jas iÅ¡gabenti iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos. MuitinÄ nurodo, kad tai ypatingai grubus pažeidimas, nes buvo pakeistas prekių statusas, taÄiau joks statusas nepakeistas.
MuitinÄ matÄ, kad eksporto deklaracija įforminta ne ES prekÄms, taÄiau pati tÄ veiksmÄ patvirtino. Å i situacija nesukÅ«rÄ jokių neigiamų pasekmių ir nebuvo bÅ«tina Å¡iam atvejui sureguliuoti taikyti administracinÄ atsakomybÄ. Iki Å¡iol nÄra aiÅ¡kių taisyklių, kokios procedÅ«ros, kokia tvarka turi bÅ«ti forminamos laisvojoje zonoje, tik 2016-06-06 MuitinÄs departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B438 buvo konstatuota, kad laisvosioms zonoms taikomos laisvųjų sandÄlių taisyklÄs. Taip pat pažymÄjo, kad byloje nÄra jokio įrodymo, kuris patvirtintų, kad eksporto deklaracija buvo įforminta ne ES prekÄms.NurodÄ, kad skunde paminÄta TarptautinÄs muitinÄs procedÅ«rų supaprastinimo ir suderinimo konvencija, vadinama Kioto konvencija, kuri įtvirtina tam tikrus prekių deklaravimo standartus.
Å ioje konvencijoje standartas 3.31 aiÅ¡kiai nurodo, kad tikrindama prekių deklaracijas, muitinÄ atlieka tokius veiksmus, kurie bÅ«tini užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi muitų teisÄs aktų. Å iuo atveju, muitinÄ tikrindama eksporto deklaracijas, matydama akivaizdžiai, kad prekÄs neturi ES statuso, jas įformina. Advokato nuomone, pateikus papildomÄ eksporto deklaracijÄ neatsirado pasekmÄs, neatsirado inkriminuotas ATPK 209 str. 1 d. 2 p. pažeidimas, todÄl ATPK teisena V. J. atžvilgiu turi bÅ«ti nutraukta, nesant tiek objektyvių, tiek subjektyvių pažeidimo požymių.Teismo posÄdžio metu institucijos atstovÄ O.
M. palaikÄ atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus ir praÅ¡Ä V. J. skundo netenkinti. Papildomai nurodÄ, jog konkreÄiai eksporto procedÅ«rÄ reglamentuoja SÄ jungos muitinÄs kodekso 269 str., kad iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos iÅ¡vežamoms SÄ jungos prekÄms įforminama eksporto procedÅ«ra. Tokia procedÅ«ra gali bÅ«ti forminama tik SÄ jungos prekÄms â prekÄms, kurios yra pagamintos ES, arba jau yra iÅ¡leistos į laisvÄ apyvartÄ ES. Å iuo atveju prekÄs neturÄjo ES prekių statuso, jos atkeliavo su tranzito deklaracija, ir neapmokestinus muito mokesÄiais, PVM, jos iÅ¡keliavo į treÄiÄ jÄ Å¡alį- BaltarusijÄ .
Å iuo atveju tinkamas deklaravimas bÅ«tų toks: po to, kai prekÄs buvo įtrauktos į laisvÄ jÄ zonÄ , įforminus laisvosios zonos procedÅ«rÄ , jos turÄjo tiesiog su TIR knygele, įforminus tranzito deklaracijÄ , keliauti į paskirties įstaigÄ , o Å¡iuo atveju buvo įforminta perteklinÄ, papildoma eksporto procedÅ«ra, kuri forminama tik ES prekÄms. TodÄl įforminus eksporto procedÅ«rÄ ne ES prekÄms, pasikeitÄ prekių statusas. SÄ jungos muitinÄs kodekso 5 str. nurodyta kas yra ES prekÄs â tokios prekÄs, kurios yra iÅ¡leistos į laisvÄ apyvartÄ ES.
Å iuo atveju muito mokesÄiai nebuvo sumokÄti, nebuvo įforminta iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ â importo procedÅ«ra. Tokiu bÅ«du atsirado pasekmÄs â skola muitinei. Pasikeitus prekių statusui iÅ¡ ne ES prekių statuso į ES prekių statusÄ , jos iÅ¡keliavo pas galutinį vartotojÄ su kitokiu statusu, pakeitus prekių kilmÄ, kaip ES prekÄs. Nuo 2016-05-01 pasikeitus reglamentavimui, įsigaliojus SÄ jungos muitinÄs kodeksui, iÅ¡ esmÄs pasikeitÄ visų procedÅ«rų taikymas, Å¡iuo nagrinÄjamu atveju â eksporto procedÅ«ros taikymas.
Tiek senam kodekse, tiek dabartiniame kodekse, eksporto sÄ lygos â taikyti eksportÄ nepasikeitÄ, jos liko tokios paÄios. Eksporto procedÅ«ra savaime suprantama, įforminama ES prekÄms, kurios iÅ¡keliauja į treÄiÄ sias Å¡alis. Tai esminis klausimas Å¡iuo atveju, dÄl ko ir buvo taikyta atsakomybÄ. Sakyti, kad muitinÄ nenustatÄ tvarkos, kaip turi bÅ«ti forminamos vienokios ar kitokios procedÅ«ros â yra nelogiÅ¡ka, prieÅ¡tarauja teisÄs aktams. Tiesioginis teisÄs aktas â tai reglamentas, t.y.
SÄ jungos muitinÄs kodeksas, kuriame nustatytos visos sÄ lygos. Jei muitinÄ nacionaliniais teisÄs aktais nustatytų kokias nors procedÅ«ras, jos negalÄtų prieÅ¡tarauti SÄ jungos muitinÄs kodeksui. Kodekse konkreÄiai yra pasakyta, kada galima forminti eksporto procedÅ«rÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmiausia buvo įforminta eksporto deklaracija, po to tranzito. Tai galbÅ«t buvo vienos dienos įvykiai, taÄiau pasekmÄ tokia, kad įforminant tokiu eiliÅ¡kumu procedÅ«ras, pasikeitÄ prekių statusas â iÅ¡ ne ES prekių statuso įgavo ES prekių statusÄ .
Å iuo atveju visiÅ¡kai nesvarbu, ar prekÄs yra laisvojoje zonoje, ar ne, taikoma specialioji norma, reglamentuojanti eksporto procedÅ«ros taikymo sÄ lygas, nes eksporto procedÅ«ra forminama tik ES prekÄms. SÄ jungos muitinÄs kodekso 241 str. numato, kad laisvojoje zonoje esanÄioms prekÄms gali bÅ«ti forminama eksporto ir reeksporto procedÅ«ra, taÄiau laisvojoje zonoje gali bÅ«ti saugomos ne tik ne ES prekÄs, bet ir ES prekÄs. KonkreÄiai, forminant procedÅ«rÄ vienoms ar kitoms prekÄms, reikia vadovautis SÄ jungos muitinÄs kodekso konkreÄia procedÅ«rÄ reglamentuojanÄiomis nuostatomis.
Nors pareiÅ¡kÄjas teigia, kad jokios pasekmÄs Å¡iuo atveju nekyla, kad įforminus perteklinÄ deklaracijÄ prekÄs iÅ¡keliavo į traÄiÄ Å¡alį, taÄiau pasekmÄs kilo labai rimtos, nes vadovaujantis SÄ jungos muitinÄs kodekso 79 str. atsiranda skola muitinei, kadangi prekÄs nebuvo iÅ¡leistos į laisvÄ apyvartÄ , o pakeitus prekių statusÄ Ä¯ ES prekes, atsiranda pasekmÄ â skola muitinei. Tai, kad muitinÄs pareigÅ«nas suformino, todÄl nekyla administracinÄ atsakomybÄ, teigti neprotinga.
Taip pat nurodÄ, kad MuitinÄs pareigÅ«no kompetencija ir klaidos nepanaikina ATP asmens kaltÄs. Buvo paminÄta, kad įmonÄ kreipÄsi į muitinÄ dÄl iÅ¡aiÅ¡kinimo, kaip taikyti tam tikras procedÅ«ras, kÄ galima vykdyti laisvojoje zonoje ir į šį klausimÄ buvo atsakyta â reeksporto procedÅ«ra taikoma ne ES prekÄms. NurodÄ, kad muitinÄs tarpininkas jau dirba 4 metus, yra iÅ¡laikÄs egzaminus, ir turi žinoti, kaip taikomas jo veiklÄ reglamentuojantis pagrindinis teisÄs aktas â SÄ jungos muitinÄs kodeksas, ir nežino dÄl kokių sumetimų, noro ar pan., buvo įforminta perteklinÄ eksporto procedÅ«ra.
PasekmÄs kilo, nes iÅ¡ ES iÅ¡važiavo prekÄs su kitokiu statusu, kas sÄ lygojo skolos muitinei atsiradimui. Institucijos nuomone, nutarimas yra teisÄtas, pagrįstas, nustatyti visi pažeidimo elementai, nustatyta kaltÄs forma (padarytas pažeidimas dÄl neatsargumo), padarÄ pažeidimÄ , nors turÄjo visas įmanomas galimybes susipažinti su teisÄs normomis u vieÅ¡ai skelbiamu SÄ jungos muitinÄs reglamentu, pasiruoÅ¡ti jo taikymui, tinkamai įforminti deklaracijas. NurodÄ, kad ATP patrauktas V.
J. už tai, kad ne ES prekÄms (atkeliavusioms tranzitu) įformino eksporto procedÅ«rÄ . Å iuo atveju eksporto deklaracija nebuvo anuliuota, nes turi kreiptis klientas, įforminÄs deklaracijÄ . DÄl V. J. veiksmų įforminus eksporto deklaracijÄ kilo atitinkamos pasekmÄs, bus priimti atitinkami sprendimai, taÄiau Å¡iuo metu MuitinÄs sprendimas dÄl skolos įregistravimo nÄra priimtas. PažymÄjo, kad ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo sudÄtis yra formali ir nereikalauja pasekmių, taÄiau pasekmÄs tikrai kilo.
Taip pat nurodÄ, kad nÄra tokio teisÄs akto, kuris reglamentuotų, kad ES prekÄms negalima taikyti eksporto procedÅ«ros kartu su tranzito procedÅ«ra, taÄiau ne ES prekÄms yra draudžiama taikyti eksporto procedÅ«ras, jos turÄjo bÅ«ti iÅ¡gabentos pagal tranzito dokumentus, o kad tai buvo ne ES prekÄs, patvirtina dokumentas â T1 deklaracija, kuria įforminta iÅ¡orinio tranzito procedÅ«ra. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Vienas iÅ¡ ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 248 str.).
PareigÅ«nas ar institucija, nagrinÄdami teisÄs pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisÄs pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dÄl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinÄn atsakomybÄn, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡sprÄsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str.).Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinÄdamas skundÄ dÄl nutarimo administracinio teisÄs pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ .
Nutarimas laikomas teisÄtu, kai administracinio teisÄs pažeidimo byla iÅ¡nagrinÄta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrÄ organas (pareigÅ«nas), turintis teisÄ sprÄsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinÄjimo ir administracinÄs nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinÄs aplinkybÄs, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.NagrinÄjant skundÄ nustatyta, jog V. J. patrauktas administracinÄn atsakomybÄn už administracinio pažeidimo, numatyto ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkte padarymÄ .
Pagal Å¡ios teisÄs normos nuostatas, atsakomybÄ kyla už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimÄ - laikinai saugomos prekÄs arba prekÄs, kurioms buvo įforminti muitinÄs sankcionuoti veiksmai, ar prekÄs, kurioms neįforminti muitinÄs sankcionuoti veiksmai, nepateikiamos muitiniam tikrinimui arba jos nedeklaruojamos nustatyta tvarka - Å i teisÄs norma yra blanketinÄ, t. y. joje įtvirtinto teisÄs pažeidimo sudÄtis apima kitų teisÄs aktų reikalavimų pažeidimÄ . V. J. kaltinamas pažeidÄs 2013 m. spalio 9 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, nustatanÄio SÄ jungos muitinÄs kodeksÄ (toliau - SMK), 269 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad eksporto procedÅ«ra (procedÅ«ros kodas 1000) įforminama iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos iÅ¡vežamoms SÄ jungos prekÄms. NagrinÄjamu atveju, V. J. patrauktas administracinÄn atsakomybÄn už tai, kad jis, bÅ«damas muitinÄs tarpininku, ne SÄ jungos prekÄms, atgabentoms su tranzito deklaracija 16LV00021012752103, kurios vÄliau buvo įtrauktos į laisvojo sandÄlio VL0004, turinÄio teisÄ veikti kaip laisvoji zona, apskaitÄ , įformino eksporto deklaracijÄ MRN: 16LTVR5000EK06A119.
PažeidÄjas neigia savo kaltÄ dÄl jai inkriminuoto administracinio teisÄs pažeidimo, nurodydamas, kad jo veikoje nÄra administracinio teisÄs pažeidimo sudÄties, nes minÄto straipsnio dispozicija numato, kad pažeidimas galÄjo bÅ«ti padarytas tik tuomet, kai laisvojoje zonoje laikinai saugotos prekÄs apskritai bÅ«tų nedeklaruotos ir nepateiktos muitiniam tikrinimui. NurodÄ, kad Å¡iuo atveju, ginÄo prekÄs buvo deklaruotos SÄ jungos tranzito procedÅ«rai, įforminant TIR knygelÄ Nr. RX80305558 ir tranzito lydintįjį dokumentÄ Nr. 16LTVR50001507E042, t.y. prekÄs buvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir nustatyta tvarka deklaruotos, todÄl muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas nebuvo padarytas, o tai, kad buvo įforminta perteklinÄ eksporto deklaracija Nr. 16LTVR5000EK06A119, neturi ir negali bÅ«ti laikoma pagrindu asmenį traukti administracinÄn atsakomybÄn pagal ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , nes prekÄs atgabentos į laisvÄ jÄ zonÄ tÄ paÄiÄ dienÄ buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos, deklaruojant jas nustatyta tvarka.
Be to, pateikus papildomÄ eksporto deklaracijÄ Nr. 16LTVR5000EK06A119, jis nepažeidÄ ir negalÄjo pažeisti SÄ jungos muitinÄs kodekso 269 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes Å¡iame straipsnyje nÄra nustatyta laisvojoje zonoje saugojamų prekių deklaravimo tvarka, o tik pateikta bendro pobÅ«džio norma dÄl SÄ jungos prekių eksporto. Taip pat raÅ¡ytiniame V. J. paaiÅ¡kinime nurodyta, kad jis nenorÄjo suklaidinti muitinÄs ir sutinkamai su SMK 150 str., deklarantas gali, neatsižvelgdamas į prekių rūšį, kiekį ar jų kilmÄ, iÅ¡siuntimo arba paskirties Å¡alį, savo nuožiÅ«ra ir atitinkamai procedÅ«rai taikomomis sÄ lygomis pasirinkti muitinÄs procedÅ«rÄ , kuriÄ jis toms prekÄms norÄtų įforminti.
Taigi pasirinkÄs eksporto procedÅ«ros taikymÄ , ji elgÄsi teisÄtai. Be to, asmuo nurodÄ, kad pagal SMK 248 str. 1 d. laisvojoje zonoje esanÄios prekÄs, nedarant poveikio kitų nei muitų teisÄs sriÄių teisÄs aktams, gali bÅ«ti ir eksportuojamos ir reeksportuojamos iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos.PažymÄtina, kad ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo sudÄtis formali. Å iuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužÄs 10 d. UAB â(duomenys neskelbtini)â muitinÄs tarpininkas V.
J. ne SÄ jungos prekes, atgabentas su T1 deklaracija nr. 16LV00021012752103, įtraukÄ Ä¯ laisvojo sandÄlio VL0004, turinÄio teisÄ veikti kaip laisvoji zona apskaitÄ . Užbaigus muitinio tranzito procedÅ«rÄ , Å¡ios prekÄs buvo pateiktos laisvosios zonos procedÅ«ros įforminimui ir vÄliau iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos iÅ¡vežamoms ne SÄ jungos prekÄms, buvo įformintos eksporto deklaracijos Nr.16LTVR5000EK06A119 (procedÅ«ros kodas 1000). 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, nustatanÄio SÄ jungos muitinÄs kodeksÄ (toliau - SMK), 269 str. 1 d. numatyta, kad eksporto procedÅ«ra (procedÅ«ros kodas 1000) įforminama iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos iÅ¡vežamoms SÄ jungos prekÄms.
Vadovaujantis Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas iÅ¡samiomis taisyklÄmis, kuriomis patikslinamos kai kurios SÄ jungos muitinÄs kodekso nuostatos, 119 straipsnio 1 dalies c punkto, prielaida, kad prekÄs turi SÄ jungos prekių muitinį statusÄ netaikoma, prekÄms, kurioms, įforminta viena iÅ¡ specialiųjų procedÅ«rų. Å iuo atveju prekÄs, kurioms buvo įforminta specialioji - laisvosios zonos procedÅ«ra, neturi SÄ jungos prekių muitinio statuso ir joms negali bÅ«ti įforminta eksporto procedÅ«ra (proc. kodas 1000).
Tai, kad iÅ¡ Å kotijos atvykusios prekÄs buvo ne SÄ jungos prekÄs patvirtina byloje pateikta deklaracija T1 (tranzito dokumentas 16LV00021012752103), su kuria prekÄs ir iÅ¡vyko į BaltarusijÄ (b.l. 18,19,20, taÄiau minÄtoms prekÄms buvo įformintas ir eksporto lydimasis dokumentas - eksporto deklaracija 16LTVR5000EK06A119 (b.l. 21), todÄl pažeista SÄ jungos muitinÄs kodekso 269 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos iÅ¡vežamoms SÄ jungos prekÄms įforminama eksporto deklaracija.
SMK 153 straipsnio 1 dalis numato prezumpcijÄ , kad numato, kad visos SÄ jungos muitų teritorijoje esanÄios prekÄs turi SÄ jungos prekių muitinį statusÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatoma, kad jos nÄra SÄ jungos prekÄs. 153 straipsnio 3 dalis numato, kad konkreÄiais atvejais prekÄs, gautos tik SÄ jungos muitų teritorijoje, neturi SÄ jungos prekių muitinio statuso, jeigu jos gautos iÅ¡ laikinai saugomų prekių arba iÅ¡ prekių, kurioms įforminta iÅ¡orinio tranzito procedÅ«ra, saugojimo procedÅ«ra, laikinojo įvežimo procedÅ«ra arba laikinojo įvežimo perdirbti procedÅ«ra.
SMK 154 straipsnis numato sÄ jungos prekių muitinio statuso praradimÄ : sÄ jungos prekÄs tampa ne SÄ jungos prekÄmis Å¡iais atvejais: a) kai jos iÅ¡vežamos iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos, jeigu netaikomos vidinio tranzito taisyklÄs;
b) kai joms įforminama iÅ¡orinio tranzito procedÅ«ra, saugojimo procedÅ«ra arba laikinojo įvežimo perdirbti procedÅ«ra, jeigu muitų teisÄs aktai tai leidžia ir kt. Taigi, Å¡iuo atveju prekÄs buvo atgabentos ir laisvojoje zonoje įtrauktos į apskaitÄ su T1 iÅ¡orinio tranzito deklaracija. Vertinant aukÅ¡Äiau aptartas kodekso nuostatas, jos neturÄjo sÄ jungos prekių statuso. SMK 269 straipsnis numato, kad IÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos iÅ¡vežamoms SÄ jungos prekÄms įforminama eksporto procedÅ«ra.
Å iuo atveju iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos buvo iÅ¡vežtos ne SÄ jungos prekÄs, todÄl eksporto procedÅ«ra, taigi ir eksporto deklaracija, buvo įforminta nepagrįstai. Teismas vertina, kaip nepagrįstu pareiÅ¡kÄjos argumentus, kad įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 952/2013 nebuvo aiÅ¡ki prekių, laikomų laisvojoje zonoje eksporto formalumų atlikimo tvarka, kadangi nuostatos, susijusios su veiksmais, dÄl kurių suraÅ¡ytas administracinio teisÄs pažeidimo protokolas ir priimtas skundžiamas nutarimas, nuo 2016-05-01 SMK reglamentuoti taip pat, kaip ir anksÄiau galiojusiuose teisÄs aktuose.
IÅ¡ surinktų, iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, kad V. J. veiksmuose yra ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo sudÄtis, ir jis patrauktas atsakomybÄn pagrįstai ir teisÄtai, nes sutinkamai SMK 269 straipsnio 1 dalimi eksporto procedÅ«ra įforminama tik iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos iÅ¡vežamoms SÄ jungos prekÄms, o Å¡iuo atveju prekÄs atvyko tranzitu ir įforminus ne SÄ jungos prekÄms eksporto procedÅ«rÄ po tranzito procedÅ«ros, buvo pakeistas prekių statusas ne iÅ¡ SÄ jungos į SÄ jungos prekes.
O prekių muitinio statuso pakeitimas iÅ¡ treÄiųjų Å¡alių į SÄ jungos galimas tik įforminus iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ procedÅ«rÄ (SMK 5 straipsnio 1 dalies 23 p b įtrauka), kas Å¡iuo atveju atlikta nebuvo., ir ne SÄ jungos prekÄms eksporto procedÅ«ra negalÄjo bÅ«ti įforminta.Teismas konstatuoja, kad administracinį teisÄs protokolÄ suraÅ¡Ä ir bylÄ bylÄ iÅ¡nagrinÄjo pareigÅ«nas, turintis teisÄ sprÄsti Å¡ios kategorijos bylas, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, paskirta minimali nuobauda, numatyta ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkto sankcijoje, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta pažeidÄjo atsakomybÄ lengvinanÄių ar sunkinanÄių aplinkybių.
AdministracinÄ nuobauda yra atsakomybÄs priemonÄ, kuri skiriama administracinį teisÄs pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklÄti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisÄs pažeidÄjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisÄs pažeidimų (ATPK 20 str.). PažymÄtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, konstitucinis teisingumo principas reiÅ¡kia, kad konstitucinÄ vertybÄ yra ne pats sprendimo priÄmimas teisme, bet bÅ«tent teisingo teismo sprendimo priÄmimas; konstitucinÄ teisingumo samprata suponuoja ne formalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinÄ teismo vykdomo teisingumo regimybÄ.
Kartu atkreiptinas dÄmesys į tai, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavÄs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nÄra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (2006 m. rugsÄjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsÄjo 25 d. ir kiti nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartÄ yra nurodÄs, kad teismas turi turÄti galimybÄ, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnÄ nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnÄ nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji (2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkriÄio 3 d., 2005 m. lapkriÄio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsÄjo 17 d., 2012 m. rugsÄjo 25 d. ir kiti nutarimai).
Teismas tokiu atveju nÄra saistomas paduoto skundo (praÅ¡ymo) motyvais ir turi konstitucinÄ teisÄ apibrÄžti bylos nagrinÄjimo ribas. Atvejai, kai už administracinius teisÄs pažeidimus gali bÅ«ti skiriama mažesnÄ nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta Å¡velnesnÄ nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinÄ nuobauda, turi bÅ«ti iÅ¡imtiniai, sietini su iÅ¡skirtinių aplinkybių konstatavimu. PažymÄtina, kad bÅ«tent ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisÄs pažeidimÄ , skirti mažesnÄ nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnÄ nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinÄs nuobaudos.
Sprendimas dÄl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybÄ lengvinanÄias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinanÄias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi administracinÄ nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik nustaÄius visumÄ aplinkybių, rodanÄių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkreÄiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenÄs interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.
Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavÄs, jog konstituciniai teisingumo, teisinÄs valstybÄs principai suponuoja ir tai, kad už teisÄs pažeidimus valstybÄs nustatomos poveikio priemonÄs turi bÅ«ti proporcingos (adekvaÄios) teisÄs pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisÄtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisÄs pažeidÄjus ir užtikrinti teisÄs pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidÄjo asmenybÄ, nÄra per griežta (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys administracinių teisÄs pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).NagrinÄjamu atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad V. J. administracinÄn atsakomybÄn už tokio pobÅ«džio pažeidimÄ traukiamas pirmÄ kartÄ , įrodymų, kad pažeidimas buvo padarytas tyÄia, taip pat duomenų apie padarytÄ Å¾alÄ nepateikta.
Taip pat teismas atsižvelgia į V. J. asmenybÄ, į tai, kad asmuo dirbantis, įvertintina ir pažeidÄjo finansinÄ padÄtis. TodÄl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog administracinÄs nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti V. J. pritaikius ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskyrus mažesnÄ nuobaudÄ nei ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkto sankcijoje numatyta minimali bauda. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, Vilniaus teritorinÄs muitinÄs 2016 m. spalio 24 d. nutarimas administracinio teisÄs pažeidimo byloje Nr. MD-VN00N-75770544-16 keistinas ir V.
J. už administracinį teisÄs pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkte, vadovaujantis ATPK 301 straipsnio nuostatomis skirti 400 (keturių Å¡imtų) eurų baudÄ . Teismas, vadovaudamasis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301, 209, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu,- n u t a r i a:tenkinti V. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Vilniaus teritorinÄs muitinÄs 2016 m. spalio 24 d. nutarimÄ administracinio teisÄs pažeidimo byloje Nr. MD-VN00N-75770544-16 ir V. J. už administracinį teisÄs pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkte skirti 400 (keturių Å¡imtų) eurų baudÄ .
IÅ¡aiÅ¡kinti pažeidÄjui, kad bauda turi bÅ«ti sumokÄta per 40 dienų nuo Å¡io nutarimo įteikimo dienos į ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavÄjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanÄiÄ banke âSwedbankâ, AB, banko kodas 73000, arba sÄ skaitÄ banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sÄ skaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudÄ , bÅ«tina nurodyti administracinio teisÄs pažeidimo identifikacinį kodÄ (ROIK 16060132137).Å i nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ .
 TeisÄja                                                                                                  Inga Å tuopienÄ