Legislator Case Law & Legislation
4aef5d68-b8e1-4a6b-9181-4062e4e5e054 AI generated

4aef5d68-b8e1-4a6b-9181-4062e4e5e054 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 4aef5d68-b8e1-4a6b-9181-4062e4e5e054
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Skundo byla Nr. II-484-827/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14540-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.15., 3.10. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S2016 m. gruodžio 15 d.Vilnius                     Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Å tuopienė, sekretoriaujant Linai Žiupnienei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui V. J. ir jo atstovui advokatui E. V., institucijos atstovei O. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.

Legislator headnote

AI generated

4aef5d68-b8e1-4a6b-9181-4062e4e5e054 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Juo labiau, kad tariamo pažeidimo padarymo metu (2016 m. gegužės 10 d.) SÄ jungos muitinės kodekso nuostatų taikymas ir aiÅ¡kinimas nebuvo žinomas, nei Vilniaus teritorinei muitinei, nei Muitinės departamentui, taip pat nebuvo priimti jokie SÄ jungos muitinės kodekso nuostatas lydintys nacionaliniai teisės aktai, kuriuose aiÅ¡kiai bÅ«tų reglamentuota laisvųjų zonų veiklos sÄ lygos ir jose saugomų prekių deklaravimo tvarka. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad V. J. 2016-05-10 laisvojoje zonoje pateikęs papildomÄ eksporto deklaracijÄ negalėjo numatyti, kad toks jo veikimo pobÅ«dis bus pripažintas kaip prieÅ¡ingas teisei, juo labiau, kad dėl tokių veiksmų jokių neigiamų padarinių neatsirado.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Skundo byla Nr. II-484-827/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14540-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.15., 3.10. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S2016 m. gruodžio 15 d.Vilnius                     Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Å tuopienė, sekretoriaujant Linai Žiupnienei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui V. J. ir jo atstovui advokatui E. V., institucijos atstovei O. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.

J. (toliau- ir pareiÅ¡kėjo) atstovo advokato E. V. skundÄ dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau- ir Institucijos) 2016 m. spalio 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VN00N-75770544-16 panaikinimo, n u s t a t ė:Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. spalio 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. . MD-VN00N-75770544-16 V. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ skirta 868 Eur bauda, už tai, kad 2016 m. gegužės 10 d. apie 12.00 val., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininku, ne SÄ jungos prekes, atgabentas su T1 deklaracija Nr. 16LV00021012752103, įtraukė į laisvojo sandėlio VL0004, turinčio teisę veikti kaip laisvoji zona apskaitÄ ir Å¡ioms prekėms pateikė eksporto deklaracijÄ Nr. 16LTVR5000EK06A119.

Å iais veiksmais V. J. pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio SÄ jungos muitinės kodekso 269 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ nuostatÄ , kurioje numatyta, kad eksporto procedÅ«ra įforminama tik iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos iÅ¡vežamoms SÄ jungos prekėms.V. J. atstovas advokatas E. V. padavė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti nutarimÄ kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ V. J. atžvilgiu nutraukti.

PareiÅ¡kėjo nuomone, skundžiamas nutarimas nėra pagrįstas visapusiÅ¡ku, pakankamu įrodymu surinkimu ir iÅ¡tyrimu, ir visos nepaÅ¡alintos abejonės dėl kaltės turėjo bÅ«ti vertinamos jo naudai. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nutarime Institucija konstatavo, kad V. J. 2016-05-10, ne SÄ jungos prekėms pateikdamas eksporto deklaracijÄ Nr. 16LTVR5000EK06A119 pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio SÄ jungos muitinės kodekso (toliau - SÄ jungos muitinės kodeksas) 269 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tuo padarydamas ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, jo veikoje nėra minėto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nurodo, kad ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas yra tada, kai laikinai saugomos prekės arba prekės, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekės, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikiamos muitiniam tikrinimui arba jos nedeklaruojamos nustatyta tvarka. O nagrinėjamu atveju bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad 2016 m. gegužės 10 į laisvÄ jÄ zonÄ atvykusios prekės su T1 deklaracija Nr. 16LV00021012752103 buvo įtrauktos į laisvosios zonos apskaitÄ ir deklaruotos nustatyta tvarka, t. y. prekės buvo deklaruotos tranzito procedÅ«rai pagal TIR knygele Nr. RX80305558 bei tranzito lydintį jį dokumentÄ Nr. 16LTVR50001507E042 ir papildomai įforminta eksporto deklaracija Nr. 16LTVR5000EK06A119.

Todėl įvertinus minėtas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad ginčo atveju laisvojoje zonoje laikinai saugotos prekės, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai buvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir deklaruotos nustatyta tvarka. Skunde taip pat pažymima, kad atsakomybė pagal ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ galėtų kilti tik tuomet, jeigu laisvojoje zonoje laikinai saugotos prekės apskritai nebÅ«tų deklaruotos, tačiau Å¡iuo atveju akivaizdu, kad ginčo prekės buvo deklaruotos, tiek tranzito procedÅ«rai įforminant TIR knygelę Nr. RX80305558, tiek pateikiant eksporto deklaracijÄ Nr. 116LTVR5000EK06A119, todėl nustačius, kad prekės buvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir nustatyta tvarka deklaruotos, akivaizdu, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas nebuvo padarytas, todėl V.

J. veikos kvalifikavimas pagal ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ yra negalimas, nes V. J., nepažeisdamas muitinio tikrinimo tvarkos, suteikė muitinės įstaigai visÄ jos praÅ¡omÄ informacijÄ , kurios reikia prekių muitiniam tikrinimui atlikti ir deklaravo jas tiek tranzito, tiek eksporto procedÅ«rai. Skunde taip pat pažymėta, kad aplinkybė, kad buvo įforminta perteklinė eksporto deklaracija Nr. 16LTVR5000EK06A119, neturi ir negali bÅ«ti laikoma kaip pagrindas asmenį traukti administracinėn atsakomybėn pagal 2091 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , nes prekės atgabentos į laisvÄ jÄ zonÄ tÄ pačiÄ dienÄ buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos, deklaruojant jas nustatyta tvarka.

Taip pat nurodo, kad tai, kad prekės buvo deklaruotos muitinei neneigia ir pati Institucija, kuri skundžiamame nutarime pažymėjo, kad „muitinė neneigia, kad prekės buvo deklaruotos, bet jos nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka“. Tačiau pažymi, kad Vilniaus teritorinės muitinė iki Å¡iol nėra nustačiusi jokios laisvojoje zonoje saugomu prekių deklaravimo tvarkos, todėl teiginys, jog prekės nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Pažymi, kad sutinkamai su LVTA formuojama praktika, tuo atveju, kai teisės aktai, tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiÅ¡kiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimÄ negali bÅ«ti taikoma (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N62- 50/2011).

Todėl, nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojus SÄ jungos muitinės kodeksui ir nesant teisės aktais nustatytos laisvosiose zonose saugojamų prekių deklaravimo tvarkos, leidžiančios laisvųjų zonų atsakingiems asmenims aiÅ¡kiai suvokti savo teises ir pareigas, atsakomybė už nenustatytos tvarkos pažeidimÄ negali bÅ«ti taikoma. Be to, SÄ jungos muitinės kodekso 269 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tik bendrojo pobÅ«džio nuostatos dėl SÄ jungos prekių eksporto, tačiau Å¡iame straipsnyje nėra imperatyvios normos, kuri draustų laisvojoje zonoje saugomoms prekėms kartu su SÄ jungos tranzito deklaracija įforminti ir eksporto deklaracijÄ .Nurodo, kad nors V.

J. nubaustas už prekių nedeklaravimÄ nustatyta tvarka, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ginčo prekės buvo deklaruotos SÄ jungos tranzito procedÅ«rai, įforminant TIR knygelę Nr. RX80305558 ir tranzito lydintįjį dokumentÄ Nr. 16LTVR50001507E042, todėl teigti, kad papildomai įforminus ir eksporto deklaracijÄ prekės nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka, nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, ne SÄ jungos prekių pateikimas muitiniam tikrinimui, įforminant ne tik SÄ jungos tranzito procedÅ«rÄ , bet ir eksporto procedÅ«rÄ nėra ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje numatyto pažeidimo sudėties elementas.

Taip pat pažymi, kad V. J. 2016 m. gegužės 10 d. muitiniam įforminimui pateikdamas perteklinę eksporto deklaracijÄ Nr. 16LTVR5000EK06A11 nepasirinko prieÅ¡ingo teisei elgesio varianto, t. y. jo psichinis santykis su veika neatitiko nei vienos kaltės formos - tyčios ar neatsargumo. O kaltinant asmenį padarius ATPK numatytÄ pažeidimÄ , bÅ«tina ne tik nurodyti konkrečiÄ kaltės formÄ , rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiÅ¡kiantį intelektinio ir valinio elementu visuma. BÅ«tinumÄ atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, katės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (žr. nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015).

Å iuo atveju atsakomybė pagal ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ V. J. galėtų kilti tik tuomet, jei neginčijamai bÅ«tų įrodyta, kad prekės apskritai nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka, tačiau kaip jau buvo minėta eksporto deklaracija buvo pateikta tik kaip papildomas dokumentas prie TIR knygelės Nr. RX80305558. PareiÅ¡kėjo nuomone, tokie Institucijos veiksmai, kuomet prekes deklaravus SÄ jungos tranzito procedÅ«rai, vertintini kaip teisiÅ¡kai ydingi, pažeidžiantys teisinio tikrumo principÄ ir nesudarantys prielaidų deklarantui savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus.

Juo labiau, kad tariamo pažeidimo padarymo metu (2016 m. gegužės 10 d.) SÄ jungos muitinės kodekso nuostatų taikymas ir aiÅ¡kinimas nebuvo žinomas, nei Vilniaus teritorinei muitinei, nei Muitinės departamentui, taip pat nebuvo priimti jokie SÄ jungos muitinės kodekso nuostatas lydintys nacionaliniai teisės aktai, kuriuose aiÅ¡kiai bÅ«tų reglamentuota laisvųjų zonų veiklos sÄ lygos ir jose saugomų prekių deklaravimo tvarka. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad V. J. 2016-05-10 laisvojoje zonoje pateikęs papildomÄ eksporto deklaracijÄ negalėjo numatyti, kad toks jo veikimo pobÅ«dis bus pripažintas kaip prieÅ¡ingas teisei, juo labiau, kad dėl tokių veiksmų jokių neigiamų padarinių neatsirado.

Be to, papildomai pateikta eksporto deklaracijÄ , kuriÄ beje įformino muitinės pareigÅ«nai, nesudaro pagrindo teigti, kad prekės nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka.Skunde nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojus SÄ jungos muitinės kodeksui ir nesant laisvųjų zonų veiklos sÄ lygas tikslinančių nacionalinių teisės aktų, 2016 m. gegužės 23 d. raÅ¡tu Nr. R-16.45 kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę tikslu iÅ¡aiÅ¡kinti, kokias muitinės procedÅ«ras galima atlikti laisvojoje zonoje, jeigu ne SÄ jungos prekės prieÅ¡ tai su tranzito deklaracija įvežamos į laisvÄ jÄ zonÄ ir atlikus komercinius sandorius iÅ¡vežamos iÅ¡ laisvosios zonos į trečiÄ sias Å¡alis.

Minėtas raÅ¡tas buvo persiųstas Muitinės departamentui, kuris 2016 m. birželio 6 d. raÅ¡tu Nr. (17.3/1 )3B-6266 atsakydamas į praÅ¡ymÄ pažymėjo, kad klausimai dėl laisvųjų zonų veiklos ir eksporto formalumu atlikimo pateikti Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sÄ jungos generaliniam direktoratui (DG TAXUD), todėl apie Europos Komisijos atsakymÄ informuos vėliau. Minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojus SÄ jungos muitinės kodeksui, nei VTM, nei Muitinės departamentas nežinojo kaip turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos SÄ jungos muitinės kodekso nuostatos, reglamentuojančios laisvųjų zonų veiklos sÄ lygas bei eksporto formalumų atlikimÄ , todėl esant tokioms aplinkybėms vertinti V.

J. 2016 m. gegužės 10 d. atliktus veiksmus (eksporto deklaracijos pateikimas), kaip prieÅ¡taraujančius nustatytai deklaravimo tvarkai ir pažeidžiančius laisvosios zonos veiklos ir eksporto formalumų atlikimo tvarkos sÄ lygas, nėra jokio pagrindo.Skunde taip pat pažymėta, kad Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie Tarptautinės muitinės procedÅ«rų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (toliau - Kioto konvencija), kurios pakeitimo protokolo II priedėlio 3.28. standarte nurodyta, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaracijÄ , o ne mechaniÅ¡kai taiko administracinę atsakomybę.

Todėl Å¡iame kontekste reikėtų pažymėti, kad VTM visiÅ¡kai nevertina aplinkybės, jog papildomai muitinei pateikus eksporto deklaracijÄ Nr. 16LTVR5000EK06A119 nebuvo susiklosčiusi pavojinga situacija, kuriai sureguliuoti atsirado bÅ«tinybė taikyti administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į teisingumo, proporcingumo, tikslingumo ir teisėtumo principus, tokiu atveju asmuo neturėtų bÅ«ti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 2091 str. 1 d. 2 p., nes Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teisingumÄ , ne tik iÅ¡orinę teisingumo regimybę, bet ir, svarbiausia, tokius sprendimus (kitus baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi.

Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.PareiÅ¡kėjo nuomone, V. J., pateikęs papildomÄ eksporto deklaracijÄ Nr. 16LTVR5000EK06A119, nepažeidė ir negalėjo pažeisti SÄ jungos muitinės kodekso 269 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes Å¡iame straipsnyje nėra nustatyta laisvojoje zonoje saugojamų prekių deklaravimo tvarka, o tik pateikta bendro pobÅ«džio norma dėl SÄ jungos prekių eksporto. Todėl nesant inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, nėra pagrindo V.

J. veikos kvalifikuoti pagal ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu turėtų bÅ«ti nutraukta (b.l. 2-5).Atsiliepime į J. J. skundÄ nutarimÄ priėmusi institucija praÅ¡o skundÄ atmesti. Institucijos nuomone, nutarimas yra priimtas teisingai interpretuojant materialinės teisės normas, objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus surinktus įrodymus, todėl jis yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodo, kad nesutinka su V. J. argumentais, kad skundžiamas nutarimas nėra pagrįstas visapusiÅ¡ku, pakankamu įrodymų surinkimu ir iÅ¡tyrimu, kad visos nepaÅ¡alintos abejonės dėl kaltės turėjo bÅ«ti vertinamos jo naudai, kadangi nutarimas nagrinėjamoje byloje buvo priimtas surinkus pakankamai objektyvių įrodymų, juos iÅ¡tyrus, nutarimas nėra deklaratyvus, pavirÅ¡utiniÅ¡kas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė įrodyta neabejotinais įrodymais, paneigus visus asmens paaiÅ¡kinime nurodytus argumentus, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, teisingumo ir protingumo principais, tinkamai pritaikius materialinės teisės normas, nustačius visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus.

Atsiliepime nurodyta, jog V. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , dėl to, kad ne SÄ jungos prekėms, atgabentoms su tranzito deklaracija 16LV00021012752103, kurios vėliau buvo įtrauktos į laisvojo sandėlio VL0004, turinčio teisę veikti kaip laisvoji zona, apskaitÄ , įformino eksporto deklaracijÄ MRN: 16LTVR5000EK06A119 (2016-05-10) (proc. kodas 1000). Institucijos nuomone, V. J. skunde nurodytas argumentas, kad prekės buvo įtrauktos į laisvosios zonos apskaitÄ ir deklaruotos nustatyta tvarka, t.y. prekės buvo deklaruotos tranzito procedÅ«rai ir papildomai įforminta eksporto deklaracija, yra ginčytinas ir prieÅ¡tarauja teisės normoms.

Nurodo, kad įstatymas įpareigoja prekes deklaruoti ne bet kaip, o tinkamai -„nustatyta tvarka“. V. J. dirba deklarantu, yra muitinės tarpininko atstovas, iÅ¡klausęs mokymus apie muitinės procedÅ«ras, prekių deklaravimÄ ir pan., iÅ¡laikęs atitinkamus egzaminus. Deklaranto darbo specifika suponuoja tai, kad asmuo privalo žinoti, kaip turi bÅ«ti deklaruojamos prekės, kokios procedÅ«ros turėjo bÅ«ti taikomos, todėl deklarantas. bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo įsigilinti į reglamentuose nustatytas taisykles ir sÄ lygas.

Tas faktas, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.952/2013, nustatantis SÄ jungos muitinės kodeksÄ (toliau - SMK), įsigaliojo tik 2016 m. gegužės 1 d., t.y. vos 10 dienų iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo, nepanaikina asmens atsakomybės už padarytus veiksmus. Kaip tik prieÅ¡ingai, deklarantas privalo domėtis naujais teisės aktais, reglamentuojančiais su muitiniu įforminimu susijusius klausimus, jų taikymo sÄ lygas, kadangi tai yra jo darbo pagrindas. Be to, pažymi, jog naujas SMK jokiu naujovių, susijusių su eksporto procedÅ«rų taikymu, neįvedė, nes ir pagal anksčiau galiojančius teisės aktus eksporto procedÅ«ros taikymo sÄ lygos buvo tokios pačios - eksporto procedÅ«ra įforminama iÅ¡ SÄ jungos muitu teritorijos iÅ¡vežamoms SÄ jungos prekėms (SMK 269 straipsnio 1 dalis).

Nors V. J. skunde nurodo, kad jis prekes tinkamai deklaravo tranzito procedÅ«rai, tik „papildomai dar įformino joms eksporto deklaracijÄ â€œ, nesuprantamas yra tikslas „papildomai“ forminti perteklinę muitinės procedÅ«rÄ , nes tai daryti yra draudžiama. Tinkamas prekių deklaravimas Å¡iuo atveju bÅ«tų buvęs, jeigu po laisvosios zonos procedÅ«ros prekės bÅ«tų iÅ¡vežamos į trečiÄ sias Å¡alis, įforminus tranzito procedÅ«rÄ . Nagrinėjamu atveju SMK numato sÄ lygas, kada ir kaip įforminamos atitinkamos procedÅ«ros.

Å ioje situacijoje pagrindinė sÄ lyga yra ta, kad eksporto procedÅ«ra įforminama tik SÄ jungos prekėms (SMK 269 str. ir 270 str. 1 d. b p.). Deklaravimo tvarka ir sÄ lygos nustatytos SMK, kuris taikomas tiesiogiai. Ä®forminęs ne SÄ jungos prekėms eksporto procedÅ«rÄ , asmuo savavaliÅ¡kai pakeitė prekių muitinį statusÄ iÅ¡ ne SÄ jungos prekių i SÄ jungos prekes. „Perteklinės“ eksporto procedÅ«ros įforminimas sukėlė labai rimtas pasekmes - tokiu bÅ«du buvo pakeistas prekių statusas iÅ¡ ne SÄ jungos į SÄ jungos.

O prekių muitinio statuso pakeitimas iÅ¡ trečiųjų Å¡alių į SÄ jungos galimas tik įforminus iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ procedÅ«rÄ (SMK 5 str. 1 d. 23 p.

b) įtrauka). Todėl dirbtinai pakeitus prekių muitinį statusÄ , įforminus, „perteklinę“ eksporto deklaracijÄ , atsiranda skola muitinei (SMK 79 str.). Todėl teigti, kad prekės buvo deklaruotos tinkamai, kuomet atsiranda labai rimtos pasekmės, yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja teisinio tikrumo principui.Muitinė taip pat nesutinka su skunde nurodytu teiginiu, kad Vilniaus teritorinė muitinė iki Å¡iol nėra nustačiusi jokios laisvojoje zonoje saugomų prekių deklaravimo tvarkos, todėl bausti už prekių nedeklaravimÄ nustatyta tvarka negalima.

Pažymi, kad nei Vilniaus teritorinė muitinė, nei Muitinės departamentas neturėjo nustatyti kokių nors papildomų tvarkų, kaip įforminamos vienos ar kitos muitinės procedÅ«ros. Muitinės procedÅ«rų taikymo taisyklės ir sÄ lygos yra nustatomos SMK. Todėl forminant vienÄ ar kitÄ muitinės procedÅ«rÄ , reikėjo vadovautis tiesiogiai taikomu teisės aktu – SMK, kuriame yra nustatytos Å¡iai bylai reikÅ¡mingos muitinės procedÅ«rų įforminimo taisyklės. Vadovaujantis SMK 269 straipsnio 1 dalimi eksporto procedÅ«ra įforminama iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos iÅ¡vežamoms SÄ jungos prekėms, taigi ne SÄ jungos prekėms Å¡i procedÅ«ra negalėjo bÅ«ti forminama.

Todėl nepagrįstas V. J. argumentas, kad atsakomybė negali kilti iÅ¡ nenustatytos tvarkos - tvarka tiek dabar, tiek ir anksčiau yra nustatyta reglamentu, kuris yra tiesioginio taikymo teisės aktas, nereikalaujantis papildomų nacionalinių teisės aktų.Atsiliepime taip pat nurodyta, kad Institucija nesutinka su skundo teiginiu, kad SMK 269 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrojo pobÅ«džio nuostatos dėl SÄ jungos prekių eksporto, tačiau Å¡iame straipsnyje nėra imperatyvios normos, kuri draustų laisvojoje zonoje saugomoms prekėms kartu su SÄ jungos tranzito deklaracija įforminti ir eksporto deklaracijÄ .

Pažymi, kad teisės aktus reikia aiÅ¡kinti sisteminiu bÅ«du, o ne iÅ¡traukus vienÄ nuostatÄ iÅ¡ konteksto. SMK 269 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, yra specialioji ir taikytina bÅ«tent nagrinėjamu atveju. Be to, vieÅ¡ojoje teisėje, prieÅ¡ingai nei privačioje, galioja principas, kad leidžiama tik tai, kas nurodyta, visa kita yra draudžiama, jei nenustatyta kitaip. Tai yra imperatyvas, todėl jeigu teisės aktas nustato, kad eksporto procedÅ«ra įforminama iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos iÅ¡vežamoms SÄ jungos prekėms, tai reiÅ¡kia, kad jokioms kitoms prekėms Å¡i procedÅ«ra negali bÅ«ti taikoma.

Tai pat svarbu pažymėti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, prieÅ¡ingai, nei jis teigia, ne „kartu su SÄ jungos tranzito deklaracija įformino ir eksporto deklaracijÄ â€œ, o tranzito deklaracijÄ jis įformino jau po eksporto deklaracijos įforminimo ne SÄ jungos prekėms, tokiu bÅ«du, pakeisdamas prekių muitinį statusÄ , kas sÄ lygojo tai, jog prekės į RusijÄ iÅ¡važiavo jau kaip Europos SÄ jungos prekės.V. J. skunde nurodo, kad pateikdamas muitiniam įforminimui perteklinę eksporto deklaracijÄ , jis nepasirinko prieÅ¡ingo teisei elgesio varianto, t.y. jo psichinis santykis su veika neatitiko nei vienos kaltės formos - tyčios ar neatsargumo.

Toks savo veikos suvokimas yra ydingas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju V. J. kaltė dėl ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymo, pasireiÅ¡kė neatsargumu - asmuo numatė, kad jo veikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi, kad jų bus iÅ¡vengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. V. J., bÅ«damas pakankamai apdairus, turėjo žinoti, kaip ir kokiomis sÄ lygomis deklaruojamos prekėms atitinkamai procedÅ«rai, jis turėjo pakankamas galimybes tai žinoti, turėjo Ä®sigilinti i SMK (kuris yra vieÅ¡ai skelbiamas teisės aktas) nuostatas, ir tinkamai jomis vadovautis.

Pažymi, kad asmuo dirba muitinės tarpininko deklarantu, todėl tinkamas muitų teisės normų taikymas jam yra ypač svarbus, o įforminęs netinkamÄ procedÅ«rÄ prekėms, prisiėmė visa suklydimo rizikÄ ir atsakomybę už sukeltas pasekmes. Skunde nurodomas argumentas, kad ginčijamÄ eksporto deklaracijÄ Ä¯formino pats muitinės pareigÅ«nas, todėl darytina iÅ¡vada, kad muitinė pati nežinojo, kaip reikia elgtis konkrečioje situacijoje, vertinamas kritiÅ¡kai, kadangi pareigÅ«nų padarytos klaidos nepaÅ¡alina deklaranto atsakomybės už atliktus prieÅ¡ingus teisei veiksmus.

Netaikyti administracinės atsakomybės nagrinėjamu atveju prilygtų savivalės toleravimui, juk prieÅ¡ingas teisei veikimas turi sukelti atitinkamas įstatyme numatytas pasekmes. Teigti, kad jokių neigiamų pasekmių dėl eksporto procedÅ«ros įforminimo ne SÄ jungos prekėms neatsirado, yra nepagrįsta, nes toks prieÅ¡ingas teisei veikimas sukėlė realias pasekmes - buvo pakeistas prekių muitinis statusas, kas sÄ lygoja skolos muitinei atsiradimÄ .Institucija nesutinka ir su V. J. skunde nurodytu argumentu, kad muitinė pati nežinojo, kaip reikėtų elgtis konkrečiu atveju, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-23 raÅ¡tas Vilniaus teritorinę muitinei su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti teisės normų taikymÄ dėl laisvųjų zonų veiklos, buvo persiųstas Muitinės departamentui.

Pažymi, kad tai, jog buvo kreiptasi į Muitinės departamentÄ ir į Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sÄ jungos generalinį direktoratÄ , visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad muitinė nežinojo, jog nagrinėjamu atveju negalima buvo forminti eksporto deklaracijos. Ä®monės raÅ¡te buvo užduota daug klausimų, o tai, kad muitinė kreipėsi į aukÅ¡tesnes institucijas rodo tik norÄ tinkamai ir visapusiÅ¡kai atsakyti į iÅ¡kilusius klausimus. Pabrėžia, kad tiek pagal senÄ jį Bendrijos muitinės kodeksÄ , tiek pagal naujÄ jį SMK, ne SÄ jungos prekėms, bÅ«tų jos laisvojoje zonoje ar ne, eksporto procedÅ«ra negalėjo bÅ«ti įforminama.

Ne SÄ jungos prekėms gali bÅ«ti taikoma tik reeksporto procedÅ«ra. Taip pat atkreipia dėmesį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba V. J., dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo pateikimo kreipėsi tik 2016 m. gegužės 23 d., prieÅ¡ tai ne kartÄ netinkamai deklaravę prekes eksporto procedÅ«rai. SMK įsigaliojo 2016 m. gegužės 1 d., tam buvo ruoÅ¡iamasi, visi muitinės procedÅ«ras įforminantys asmenys žinojo, kad įsigalios naujasis reglamentas, ir jeigu bÅ«tų kilę klausimų dėl jo taikymo, rÅ«pestingas ir atsakingas muitinės tarpininkas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti prieÅ¡ atlikdamas atitinkamus veiksmus, o ne po to, kai buvo padaryti pažeidimai, tačiau jokių papildomų tvarkų Å¡iais klausimais muitinės nustatyti neturėjo ir neturi.

Atsiliepime taip pat nurodyta, kad apeliantas savo skunde atkreipia dėmesį į tai, kad Tarptautinė muitinės procedÅ«rų supaprastinimo ir suderinimo konvencija numato, jog muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaracijÄ , o ne mechaniÅ¡kai taiko administracinę atsakomybę. Muitinė pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nei įmonė, nei deklarantas nesikreipė dėl klaidų taisymo, kadangi laiko, kad jie savo pareigas atliko tinkamai - tinkamai deklaravo prekes, nors muitinė su tuo nesutinka.

Institucijos nuomone, 2016 m. spalio 24 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-75770544-16, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ar procesinės teisės normų, todėl jį naikinti nėra pagrindo, atsiliepimu praÅ¡oma V. J. skundo netenkinti (b.l. 36-39)Teismo posėdyje V. J. nurodė, jog palaiko skundo reikalavimÄ jame iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais, prašė skundÄ tenkinti ir panaikinti priimtÄ nutarimÄ . PaaiÅ¡kino, kad muitinės tarpininku dirba 4 metai, yra iÅ¡laikęs egzaminus.

Nurodė, jog kad viskÄ formino tvarkingai pagal visas procedÅ«ras. Prekės (lipni plievelė iÅ¡ plastiko) atvažiavo į laisvÄ sandėlį tranzitu iÅ¡ Didžiosios Britanijos, buvo suforminta eksperto deklaracija ir prekės vėl iÅ¡važiavo tranzitu į BaltarusijÄ . 2016 m. gegužės 1 d. pasikeitus SÄ jungos muitinės kodeksui, kuriuo nustatytas naujas reguliavimas, viskÄ formino kaip įprastai, nes pasikeitė tik formuluotė iÅ¡ laisvo sandėlio į laisvÄ zonÄ , ir forminant dokumentus, muitinės pareigÅ«nai pripažino, kad viskas gerai.

Eksporto deklaracijÄ pildė kaip papildomÄ deklaracijÄ , kuri nieko nekeičia. Jam buvo tekę forminti muitines procedÅ«ras ne Europos sÄ jungos prekėms, ir eksporto deklaracija jis pildė ne tik ES prekėms, tačiau ir prekėms ne iÅ¡ ES Å¡alių, tokia buvo nusistovėjusi praktika jau tris metus, nes eksporto deklaracija reikalinga, kad prekes pateikti muitinei. Ir Å¡iuo atveju buvo įprastinė procedÅ«ra- atvažiavus prekėms iÅ¡ Didžiosios Britanijos jos buvo įformintos per laisvÄ sandėlį (zonÄ ), iÅ¡ kurio prekės iÅ¡vyko su eksportu ir tranzitu į trečiÄ Å¡alį – BaltarusijÄ .

Pripažino, kad eksporto ir tranzito deklaracijos yra atskiros; eksporto deklaracija, kai prekė eksportuojama, o tranzitinė, kada važiuoja tranzitu į trečiÄ Å¡alį – RusijÄ , BaltarusijÄ ir pan., važiuoja iÅ¡ laisvos zonoms į kitas įstaigas. Eksporto procedÅ«ra forminama ES Å¡alių prekėms, kurios iÅ¡keliauja į trečiÄ sias Å¡alis. Teismo posėdyje V. J. atstovas advokatas R. V. nurodė, kad muitinė Å¡iuo atveju kvestionuoja V. J. pateiktÄ muitinės deklaracijÄ laisvojoje zonoje, t.y. kad jis pateikdamas eksporto deklaracijÄ Nr. 16LTVR5000EK06A119 pažeidė muitinės nustatytÄ prekių deklaravimo tvarkÄ , kuri, anot muitinės, reglamentuota ES Muitinės kodekso 269 str., tačiau minėtame straipsnyje jokios prekių deklaravimo tvarkos laisvosiose zonose nustatyta nėra, tai bendro pobÅ«džio norma, kad iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos iÅ¡vežamoms sÄ jungos prekėms įforminama eksporto procedÅ«ra ir Å¡i norma jokios muitinės tikrinimo tvarkos nenustato. 2016-05-10 į laisvÄ jÄ zonÄ atvyko prekės – yra tranzito deklaracijos Nr. 16LV00021012752103.

Å ios prekės, atvykusios iÅ¡ Å kotijos į laisvÄ jÄ zonÄ , buvo įtrauktos į apskaitÄ Ä¯forminant laisvojoje zonoje laikomų prekių apskaitos lapÄ Nr. 675210301/01, nurodytas prekių apraÅ¡ymas – tamsinimui skirta lipni plėvelė iÅ¡ plastiko, nurodytas kiekis – 1294 kg. Toms pačios prekėms, tÄ pačiÄ dienÄ buvo įforminta TIR knygelė Nr. RX80305558 bei lydintis tranzito dokumentas Nr.16LTVR50001507E042. Kartu su Å¡iais dokumentais, pateiktais tranzito procedÅ«rai, buvo įforminta ir papildoma eksporto deklaracija Nr. Nr.16LTVR5000EK06A119.

TÄ pačiÄ â€“ 2016-05-10 dienÄ prekės buvo pristatytos į paskirties įstaigÄ - į LavoriÅ¡kių pasienio kontrolės punktÄ ir iÅ¡gabentos iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos į BaltarusijÄ . Nurodė, kad IÅ¡ Lietuvos Respublikos dėl reekspedicinės logistinės paslaugos, prekės buvo padėtos į laisvÄ jÄ zonÄ ir įforminti muitinės dokumentai. Prekės buvo pateiktos muitinei nustatyta tvarka, kartu su lydinčiais dokumentais. Muitinės pareigÅ«nai atžymėjo CMR važtaraÅ¡tyje Nr. 1243110 –„prekes padėti į laisvÄ jÄ zonÄ leidžiama“, įforminus TIR knygelę ir eksporto procedÅ«rÄ yra žyma „prekes iÅ¡vežti leidžiama“, įforminamas naujas CMR važtaraÅ¡tis 1243110, su žyma „prekes iÅ¡gabenti iÅ¡ laisvosios zonos leidžiama“.

Pažymėjo, kad nutarime muitinė neneigia, kad prekės buvo deklaruotos – buvo įforminta ir tranzito procedÅ«ra, pateikta tiek knygelė Nr. RX80305558, tranzito lydintis dokumentas iÅ¡ iÅ¡vykimo įstaigos į paskirties įstaigÄ . Å iuo atveju iÅ¡vykimo įstaiga yra laisvoji zona, reglamentuota ES Muitinės kodekse – viena iÅ¡ prekių saugojimo vietų. 2016-05-10 įforminant ir teikiant deklaracijÄ , kuriÄ patvirtino ir suderino muitinės pareigÅ«nai – tranzito procedÅ«ra su TIR knygele ir tranzito lydintysis dokumentas.

Jei muitinė matė, kad tos prekės yra ne ES prekės, tai kodėl sudarė sÄ lygas tokiai operacijai, patvirtino eksporto procedÅ«rÄ ir kaltina asmenį, kad jis neturėjo teisės pateikti tokios deklaracijos. SÄ jungos muitinės kodekso 269 str. nėra imperatyvaus draudimo pateikti eksporto deklaracijÄ . Muitinė pripažįsta, kad iÅ¡ esmės procedÅ«ra bÅ«tų tinkamai įforminta, jei asmuo bÅ«tų pateikęs tik tranzito deklaracijÄ . BÅ«tent Å¡ioms prekėms buvo pateikta tranzito deklaracija ir TIR knygelė.

Prekės iÅ¡ iÅ¡vykimo įstaigos – iÅ¡ laisvosios zonos „(duomenys neskelbtini)“ buvo nugabentos į pasienio muitinės įstaigÄ , procedÅ«ra tinkamai užbaigta ir prekės iÅ¡gabentos iÅ¡ ES teritorijos. Jokių pasekmių, kad asmuo pateikė papildomÄ eksporto deklaracijÄ nekilo ir negalėjo kilti. Muitinė pateiktÄ eksporto deklaracijÄ gali pripažinti negaliojančia, jei jų nuomone, kad ji buvo suforminta ne ES prekėms, kÄ ji daugeliu atveju ir yra padariusi, priėmusi tokius sprendimus, jei asmuo įformino kartu su tranzito procedÅ«ra papildomai ir eksporto deklaracijÄ , kuriÄ patvirtino muitinės pareigÅ«nai.

Nurodė, kad taip buvo forminama konsultuojantis su muitine, ir tai ne vienintelis, tai sisteminis atvejis. Anksčiau galiojusiame Bendrijos Kodekse laisvajame sandėlyje buvo taikomos tokios procedūros – buvo forminama eksporto deklaracija ir tranzito lydintis dokumentai. Prekės išgabentos, jokių pasekmių dėl to nekilo. Nesutinka, kad buvo pažeista nustatyta muitinio deklaravimo tvarka, kurios iki šiol nėra, jokio lydinčio teisės akto muitinė nėra priėmusi, todėl muitinės tarpininkas, kuris betarpiškai konsultavosi su muitinės postu, 2016-05-10, praėjus tik 10 dienų po ES Muitinės kodekso įsigaliojimo, ir toms pačioms prekėms įformino tiek eksporto, tiek tranzito deklaracijas.

Nurodė, kad V. J. negalėjo žinoti, kad jo suforminta eksporto deklaracija, kartu su tranzito deklaracija, sukels tokias pasekmes ir jis bus patrauktas administracinėn atsakomybėn. Be to, SÄ jungos muitinės kodekso 248 str. nurodyta, kad laisvojoje zonoje esančios prekėms gali bÅ«ti forminama eksporto procedÅ«ra. Eksporto procedÅ«ra įforminama, kai prekės pateikiamos muitinei norint jas iÅ¡gabenti iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos. Muitinė nurodo, kad tai ypatingai grubus pažeidimas, nes buvo pakeistas prekių statusas, tačiau joks statusas nepakeistas.

Muitinė matė, kad eksporto deklaracija įforminta ne ES prekėms, tačiau pati tÄ veiksmÄ patvirtino. Å i situacija nesukÅ«rė jokių neigiamų pasekmių ir nebuvo bÅ«tina Å¡iam atvejui sureguliuoti taikyti administracinę atsakomybę. Iki Å¡iol nėra aiÅ¡kių taisyklių, kokios procedÅ«ros, kokia tvarka turi bÅ«ti forminamos laisvojoje zonoje, tik 2016-06-06 Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B438 buvo konstatuota, kad laisvosioms zonoms taikomos laisvųjų sandėlių taisyklės. Taip pat pažymėjo, kad byloje nėra jokio įrodymo, kuris patvirtintų, kad eksporto deklaracija buvo įforminta ne ES prekėms.Nurodė, kad skunde paminėta Tarptautinės muitinės procedÅ«rų supaprastinimo ir suderinimo konvencija, vadinama Kioto konvencija, kuri įtvirtina tam tikrus prekių deklaravimo standartus.

Å ioje konvencijoje standartas 3.31 aiÅ¡kiai nurodo, kad tikrindama prekių deklaracijas, muitinė atlieka tokius veiksmus, kurie bÅ«tini užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi muitų teisės aktų. Å iuo atveju, muitinė tikrindama eksporto deklaracijas, matydama akivaizdžiai, kad prekės neturi ES statuso, jas įformina. Advokato nuomone, pateikus papildomÄ eksporto deklaracijÄ neatsirado pasekmės, neatsirado inkriminuotas ATPK 209 str. 1 d. 2 p. pažeidimas, todėl ATPK teisena V. J. atžvilgiu turi bÅ«ti nutraukta, nesant tiek objektyvių, tiek subjektyvių pažeidimo požymių.Teismo posėdžio metu institucijos atstovė O.

M. palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus ir prašė V. J. skundo netenkinti. Papildomai nurodė, jog konkrečiai eksporto procedÅ«rÄ reglamentuoja SÄ jungos muitinės kodekso 269 str., kad iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos iÅ¡vežamoms SÄ jungos prekėms įforminama eksporto procedÅ«ra. Tokia procedÅ«ra gali bÅ«ti forminama tik SÄ jungos prekėms – prekėms, kurios yra pagamintos ES, arba jau yra iÅ¡leistos į laisvÄ apyvartÄ ES. Å iuo atveju prekės neturėjo ES prekių statuso, jos atkeliavo su tranzito deklaracija, ir neapmokestinus muito mokesčiais, PVM, jos iÅ¡keliavo į trečiÄ jÄ Å¡alį- BaltarusijÄ .

Å iuo atveju tinkamas deklaravimas bÅ«tų toks: po to, kai prekės buvo įtrauktos į laisvÄ jÄ zonÄ , įforminus laisvosios zonos procedÅ«rÄ , jos turėjo tiesiog su TIR knygele, įforminus tranzito deklaracijÄ , keliauti į paskirties įstaigÄ , o Å¡iuo atveju buvo įforminta perteklinė, papildoma eksporto procedÅ«ra, kuri forminama tik ES prekėms. Todėl įforminus eksporto procedÅ«rÄ ne ES prekėms, pasikeitė prekių statusas. SÄ jungos muitinės kodekso 5 str. nurodyta kas yra ES prekės – tokios prekės, kurios yra iÅ¡leistos į laisvÄ apyvartÄ ES.

Å iuo atveju muito mokesčiai nebuvo sumokėti, nebuvo įforminta iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ â€“ importo procedÅ«ra. Tokiu bÅ«du atsirado pasekmės – skola muitinei. Pasikeitus prekių statusui iÅ¡ ne ES prekių statuso į ES prekių statusÄ , jos iÅ¡keliavo pas galutinį vartotojÄ su kitokiu statusu, pakeitus prekių kilmę, kaip ES prekės. Nuo 2016-05-01 pasikeitus reglamentavimui, įsigaliojus SÄ jungos muitinės kodeksui, iÅ¡ esmės pasikeitė visų procedÅ«rų taikymas, Å¡iuo nagrinėjamu atveju – eksporto procedÅ«ros taikymas.

Tiek senam kodekse, tiek dabartiniame kodekse, eksporto sÄ lygos – taikyti eksportÄ nepasikeitė, jos liko tokios pačios. Eksporto procedÅ«ra savaime suprantama, įforminama ES prekėms, kurios iÅ¡keliauja į trečiÄ sias Å¡alis. Tai esminis klausimas Å¡iuo atveju, dėl ko ir buvo taikyta atsakomybė. Sakyti, kad muitinė nenustatė tvarkos, kaip turi bÅ«ti forminamos vienokios ar kitokios procedÅ«ros – yra nelogiÅ¡ka, prieÅ¡tarauja teisės aktams. Tiesioginis teisės aktas – tai reglamentas, t.y.

SÄ jungos muitinės kodeksas, kuriame nustatytos visos sÄ lygos. Jei muitinė nacionaliniais teisės aktais nustatytų kokias nors procedÅ«ras, jos negalėtų prieÅ¡tarauti SÄ jungos muitinės kodeksui. Kodekse konkrečiai yra pasakyta, kada galima forminti eksporto procedÅ«rÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmiausia buvo įforminta eksporto deklaracija, po to tranzito. Tai galbÅ«t buvo vienos dienos įvykiai, tačiau pasekmė tokia, kad įforminant tokiu eiliÅ¡kumu procedÅ«ras, pasikeitė prekių statusas – iÅ¡ ne ES prekių statuso įgavo ES prekių statusÄ .

Å iuo atveju visiÅ¡kai nesvarbu, ar prekės yra laisvojoje zonoje, ar ne, taikoma specialioji norma, reglamentuojanti eksporto procedÅ«ros taikymo sÄ lygas, nes eksporto procedÅ«ra forminama tik ES prekėms. SÄ jungos muitinės kodekso 241 str. numato, kad laisvojoje zonoje esančioms prekėms gali bÅ«ti forminama eksporto ir reeksporto procedÅ«ra, tačiau laisvojoje zonoje gali bÅ«ti saugomos ne tik ne ES prekės, bet ir ES prekės. Konkrečiai, forminant procedÅ«rÄ vienoms ar kitoms prekėms, reikia vadovautis SÄ jungos muitinės kodekso konkrečia procedÅ«rÄ reglamentuojančiomis nuostatomis.

Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad jokios pasekmės Å¡iuo atveju nekyla, kad įforminus perteklinę deklaracijÄ prekės iÅ¡keliavo į tračiÄ Å¡alį, tačiau pasekmės kilo labai rimtos, nes vadovaujantis SÄ jungos muitinės kodekso 79 str. atsiranda skola muitinei, kadangi prekės nebuvo iÅ¡leistos į laisvÄ apyvartÄ , o pakeitus prekių statusÄ Ä¯ ES prekes, atsiranda pasekmė – skola muitinei. Tai, kad muitinės pareigÅ«nas suformino, todėl nekyla administracinė atsakomybė, teigti neprotinga.

Taip pat nurodė, kad Muitinės pareigÅ«no kompetencija ir klaidos nepanaikina ATP asmens kaltės. Buvo paminėta, kad įmonė kreipėsi į muitinę dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo, kaip taikyti tam tikras procedÅ«ras, kÄ galima vykdyti laisvojoje zonoje ir į šį klausimÄ buvo atsakyta – reeksporto procedÅ«ra taikoma ne ES prekėms. Nurodė, kad muitinės tarpininkas jau dirba 4 metus, yra iÅ¡laikęs egzaminus, ir turi žinoti, kaip taikomas jo veiklÄ reglamentuojantis pagrindinis teisės aktas – SÄ jungos muitinės kodeksas, ir nežino dėl kokių sumetimų, noro ar pan., buvo įforminta perteklinė eksporto procedÅ«ra.

Pasekmės kilo, nes iÅ¡ ES iÅ¡važiavo prekės su kitokiu statusu, kas sÄ lygojo skolos muitinei atsiradimui. Institucijos nuomone, nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, nustatyti visi pažeidimo elementai, nustatyta kaltės forma (padarytas pažeidimas dėl neatsargumo), padarė pažeidimÄ , nors turėjo visas įmanomas galimybes susipažinti su teisės normomis u vieÅ¡ai skelbiamu SÄ jungos muitinės reglamentu, pasiruoÅ¡ti jo taikymui, tinkamai įforminti deklaracijas. Nurodė, kad ATP patrauktas V.

J. už tai, kad ne ES prekėms (atkeliavusioms tranzitu) įformino eksporto procedÅ«rÄ . Å iuo atveju eksporto deklaracija nebuvo anuliuota, nes turi kreiptis klientas, įforminęs deklaracijÄ . Dėl V. J. veiksmų įforminus eksporto deklaracijÄ kilo atitinkamos pasekmės, bus priimti atitinkami sprendimai, tačiau Å¡iuo metu Muitinės sprendimas dėl skolos įregistravimo nėra priimtas. Pažymėjo, kad ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo sudėtis yra formali ir nereikalauja pasekmių, tačiau pasekmės tikrai kilo.

Taip pat nurodė, kad nėra tokio teisės akto, kuris reglamentuotų, kad ES prekėms negalima taikyti eksporto procedūros kartu su tranzito procedūra, tačiau ne ES prekėms yra draudžiama taikyti eksporto procedūras, jos turėjo būti išgabentos pagal tranzito dokumentus, o kad tai buvo ne ES prekės, patvirtina dokumentas – T1 deklaracija, kuria įforminta išorinio tranzito procedūra. Skundas tenkintinas iš dalies. Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 248 str.).

PareigÅ«nas ar institucija, nagrinėdami teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str.).Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.Nagrinėjant skundÄ nustatyta, jog V. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio pažeidimo, numatyto ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkte padarymÄ .

Pagal Å¡ios teisės normos nuostatas, atsakomybė kyla už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimÄ - laikinai saugomos prekės arba prekės, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekės, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikiamos muitiniam tikrinimui arba jos nedeklaruojamos nustatyta tvarka - Å i teisės norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimÄ . V. J. kaltinamas pažeidęs 2013 m. spalio 9 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, nustatančio SÄ jungos muitinės kodeksÄ (toliau - SMK), 269 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad eksporto procedÅ«ra (procedÅ«ros kodas 1000) įforminama iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos iÅ¡vežamoms SÄ jungos prekėms. Nagrinėjamu atveju, V. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, bÅ«damas muitinės tarpininku, ne SÄ jungos prekėms, atgabentoms su tranzito deklaracija 16LV00021012752103, kurios vėliau buvo įtrauktos į laisvojo sandėlio VL0004, turinčio teisę veikti kaip laisvoji zona, apskaitÄ , įformino eksporto deklaracijÄ MRN: 16LTVR5000EK06A119.

Pažeidėjas neigia savo kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nurodydamas, kad jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes minėto straipsnio dispozicija numato, kad pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas tik tuomet, kai laisvojoje zonoje laikinai saugotos prekės apskritai bÅ«tų nedeklaruotos ir nepateiktos muitiniam tikrinimui. Nurodė, kad Å¡iuo atveju, ginčo prekės buvo deklaruotos SÄ jungos tranzito procedÅ«rai, įforminant TIR knygelę Nr. RX80305558 ir tranzito lydintįjį dokumentÄ Nr. 16LTVR50001507E042, t.y. prekės buvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir nustatyta tvarka deklaruotos, todėl muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas nebuvo padarytas, o tai, kad buvo įforminta perteklinė eksporto deklaracija Nr. 16LTVR5000EK06A119, neturi ir negali bÅ«ti laikoma pagrindu asmenį traukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , nes prekės atgabentos į laisvÄ jÄ zonÄ tÄ pačiÄ dienÄ buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos, deklaruojant jas nustatyta tvarka.

Be to, pateikus papildomÄ eksporto deklaracijÄ Nr. 16LTVR5000EK06A119, jis nepažeidė ir negalėjo pažeisti SÄ jungos muitinės kodekso 269 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes Å¡iame straipsnyje nėra nustatyta laisvojoje zonoje saugojamų prekių deklaravimo tvarka, o tik pateikta bendro pobÅ«džio norma dėl SÄ jungos prekių eksporto. Taip pat raÅ¡ytiniame V. J. paaiÅ¡kinime nurodyta, kad jis nenorėjo suklaidinti muitinės ir sutinkamai su SMK 150 str., deklarantas gali, neatsižvelgdamas į prekių rūšį, kiekį ar jų kilmę, iÅ¡siuntimo arba paskirties Å¡alį, savo nuožiÅ«ra ir atitinkamai procedÅ«rai taikomomis sÄ lygomis pasirinkti muitinės procedÅ«rÄ , kuriÄ jis toms prekėms norėtų įforminti.

Taigi pasirinkęs eksporto procedÅ«ros taikymÄ , ji elgėsi teisėtai. Be to, asmuo nurodė, kad pagal SMK 248 str. 1 d. laisvojoje zonoje esančios prekės, nedarant poveikio kitų nei muitų teisės sričių teisės aktams, gali bÅ«ti ir eksportuojamos ir reeksportuojamos iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos.Pažymėtina, kad ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo sudėtis formali. Å iuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininkas V.

J. ne SÄ jungos prekes, atgabentas su T1 deklaracija nr. 16LV00021012752103, įtraukė į laisvojo sandėlio VL0004, turinčio teisę veikti kaip laisvoji zona apskaitÄ . Užbaigus muitinio tranzito procedÅ«rÄ , Å¡ios prekės buvo pateiktos laisvosios zonos procedÅ«ros įforminimui ir vėliau iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos iÅ¡vežamoms ne SÄ jungos prekėms, buvo įformintos eksporto deklaracijos Nr.16LTVR5000EK06A119 (procedÅ«ros kodas 1000). 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, nustatančio SÄ jungos muitinės kodeksÄ (toliau - SMK), 269 str. 1 d. numatyta, kad eksporto procedÅ«ra (procedÅ«ros kodas 1000) įforminama iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos iÅ¡vežamoms SÄ jungos prekėms.

Vadovaujantis Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas iÅ¡samiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios SÄ jungos muitinės kodekso nuostatos, 119 straipsnio 1 dalies c punkto, prielaida, kad prekės turi SÄ jungos prekių muitinį statusÄ netaikoma, prekėms, kurioms, įforminta viena iÅ¡ specialiųjų procedÅ«rų. Å iuo atveju prekės, kurioms buvo įforminta specialioji - laisvosios zonos procedÅ«ra, neturi SÄ jungos prekių muitinio statuso ir joms negali bÅ«ti įforminta eksporto procedÅ«ra (proc. kodas 1000).

Tai, kad iÅ¡ Å kotijos atvykusios prekės buvo ne SÄ jungos prekės patvirtina byloje pateikta deklaracija T1 (tranzito dokumentas 16LV00021012752103), su kuria prekės ir iÅ¡vyko į BaltarusijÄ (b.l. 18,19,20, tačiau minėtoms prekėms buvo įformintas ir eksporto lydimasis dokumentas - eksporto deklaracija 16LTVR5000EK06A119 (b.l. 21), todėl pažeista SÄ jungos muitinės kodekso 269 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos iÅ¡vežamoms SÄ jungos prekėms įforminama eksporto deklaracija.

SMK 153 straipsnio 1 dalis numato prezumpcijÄ , kad numato, kad visos SÄ jungos muitų teritorijoje esančios prekės turi SÄ jungos prekių muitinį statusÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatoma, kad jos nėra SÄ jungos prekės. 153 straipsnio 3 dalis numato, kad konkrečiais atvejais prekės, gautos tik SÄ jungos muitų teritorijoje, neturi SÄ jungos prekių muitinio statuso, jeigu jos gautos iÅ¡ laikinai saugomų prekių arba iÅ¡ prekių, kurioms įforminta iÅ¡orinio tranzito procedÅ«ra, saugojimo procedÅ«ra, laikinojo įvežimo procedÅ«ra arba laikinojo įvežimo perdirbti procedÅ«ra.

SMK 154 straipsnis numato sÄ jungos prekių muitinio statuso praradimÄ : sÄ jungos prekės tampa ne SÄ jungos prekėmis Å¡iais atvejais: a) kai jos iÅ¡vežamos iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos, jeigu netaikomos vidinio tranzito taisyklės;

b) kai joms įforminama iÅ¡orinio tranzito procedÅ«ra, saugojimo procedÅ«ra arba laikinojo įvežimo perdirbti procedÅ«ra, jeigu muitų teisės aktai tai leidžia ir kt. Taigi, Å¡iuo atveju prekės buvo atgabentos ir laisvojoje zonoje įtrauktos į apskaitÄ su T1 iÅ¡orinio tranzito deklaracija. Vertinant aukščiau aptartas kodekso nuostatas, jos neturėjo sÄ jungos prekių statuso. SMK 269 straipsnis numato, kad IÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos iÅ¡vežamoms SÄ jungos prekėms įforminama eksporto procedÅ«ra.

Å iuo atveju iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos buvo iÅ¡vežtos ne SÄ jungos prekės, todėl eksporto procedÅ«ra, taigi ir eksporto deklaracija, buvo įforminta nepagrįstai. Teismas vertina, kaip nepagrįstu pareiÅ¡kėjos argumentus, kad įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 952/2013 nebuvo aiÅ¡ki prekių, laikomų laisvojoje zonoje eksporto formalumų atlikimo tvarka, kadangi nuostatos, susijusios su veiksmais, dėl kurių suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas skundžiamas nutarimas, nuo 2016-05-01 SMK reglamentuoti taip pat, kaip ir anksčiau galiojusiuose teisės aktuose.

IÅ¡ surinktų, iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, kad V. J. veiksmuose yra ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo sudėtis, ir jis patrauktas atsakomybėn pagrįstai ir teisėtai, nes sutinkamai SMK 269 straipsnio 1 dalimi eksporto procedÅ«ra įforminama tik iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos iÅ¡vežamoms SÄ jungos prekėms, o Å¡iuo atveju prekės atvyko tranzitu ir įforminus ne SÄ jungos prekėms eksporto procedÅ«rÄ po tranzito procedÅ«ros, buvo pakeistas prekių statusas ne iÅ¡ SÄ jungos į SÄ jungos prekes.

O prekių muitinio statuso pakeitimas iÅ¡ trečiųjų Å¡alių į SÄ jungos galimas tik įforminus iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ procedÅ«rÄ (SMK 5 straipsnio 1 dalies 23 p b įtrauka), kas Å¡iuo atveju atlikta nebuvo., ir ne SÄ jungos prekėms eksporto procedÅ«ra negalėjo bÅ«ti įforminta.Teismas konstatuoja, kad administracinį teisės protokolÄ surašė ir bylÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo pareigÅ«nas, turintis teisę spręsti Å¡ios kategorijos bylas, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, paskirta minimali nuobauda, numatyta ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkto sankcijoje, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, konstitucinis teisingumo principas reiÅ¡kia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kiti nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartÄ yra nurodęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji (2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kiti nutarimai).

Teismas tokiu atveju nėra saistomas paduoto skundo (praÅ¡ymo) motyvais ir turi konstitucinę teisę apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta Å¡velnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi bÅ«ti iÅ¡imtiniai, sietini su iÅ¡skirtinių aplinkybių konstatavimu. Pažymėtina, kad bÅ«tent ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.

Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).Nagrinėjamu atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad V. J. administracinėn atsakomybėn už tokio pobÅ«džio pažeidimÄ traukiamas pirmÄ kartÄ , įrodymų, kad pažeidimas buvo padarytas tyčia, taip pat duomenų apie padarytÄ Å¾alÄ nepateikta.

Taip pat teismas atsižvelgia į V. J. asmenybę, į tai, kad asmuo dirbantis, įvertintina ir pažeidėjo finansinė padėtis. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti V. J. pritaikius ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskyrus mažesnę nuobaudÄ nei ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkto sankcijoje numatyta minimali bauda. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. spalio 24 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VN00N-75770544-16 keistinas ir V.

J. už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkte, vadovaujantis ATPK 301 straipsnio nuostatomis skirti 400 (keturių Å¡imtų) eurų baudÄ . Teismas, vadovaudamasis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301, 209, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu,- n u t a r i a:tenkinti V. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. spalio 24 d. nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VN00N-75770544-16 ir V. J. už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 2 punkte skirti 400 (keturių Å¡imtų) eurų baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti pažeidėjui, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 dienų nuo Å¡io nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sÄ skaitÄ banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sÄ skaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudÄ , bÅ«tina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodÄ (ROIK 16060132137).Å i nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

 Teisėja                                                                                                  Inga Štuopienė