4aef5151-8a10-4a3b-9b87-af7b5d47f80d · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                 Administracinė byla Nr. ATP-192-309/2016                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00330-2016-9                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                           2.3.2.; 2.10.1.; 2.12.1.1.; 3.26.1.                                                                             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS    N U T A R T I S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU        2016 m. balandžio 20 d.        Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas              teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal L.

J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimo, kuriuo L. J. pripažinta kalta ir nubausta:pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalį – 100 Eur bauda,pagal ATPK 174 straipsnį – 55 Eur bauda,pagal ATPK 503 straipsnį – 50 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir L. J. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 100 Eur bauda.Vadovaujantis ATPK 37 straipsniu, L.

J. įpareigota atlyginti 100 Eur turtinį nuostolį nukentėjusiajam S. L..Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė: L. J. nubausta už tai, kad 2016 m. sausio 23 d., 15.22 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), bÅ«dama girta, įžūliai, chuliganiÅ¡kai elgdamasi, pažeisdama vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį, spyrė į kieme stovinčio automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį žibintÄ ir jį apgadino, padarydama nukentėjusiajam S. L. 100 Eur materialinį nuostolį.

Be to, L. J. nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų, Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyriausiųjų patrulių S. P. ir D. P. nurodymų sėstis į policijos automobilį, bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ tarnybinio automobilio. Apeliaciniu skundu L. J. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimÄ kaip neteisėtÄ bei nepagrįstÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukti. Skunde apeliantė nurodo, kad teismas jos kaltę padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ be pagrindo grindė policijos pareigÅ«nų S. P. ir D.

P. parodymais. Atkreipia dėmesį, kad abu policijos pareigūnai po įvykio surašė vienodus (indentiškus) tarnybinius pranešimus apie tai, kad ji nevykdė jų reikalavimų, be to, teismo posėdžio metu pareigūnė D. P. prisipažino, kad įvykio ji nematė. L. J. teigimu, iš tarnybinio automobilio buvo išlipęs tik pareigūnas S. P., o jo kolegė buvo užsiėmusi automobilyje savo turimu „išmaniuoju“ telefonu. Pareigūnė D. P. nematė įvykio, nematė ir negirdėjo jos (L.

J.) pokalbio su pareigÅ«nu S. P., kuris jai nepaaiÅ¡kino, kodėl ji turi sėsti į automobilį. Mano, kad pareigÅ«no pasakyti žodžiai „jÅ«s palaukite tarnybiniame automobilyje“ negali bÅ«ti vertinami kaip aiÅ¡kÅ«s ir teisėti pareigÅ«no reikalavimai. Nurodo, kad jai pareigÅ«nas net nebandė paaiÅ¡kinti, ar ji yra sulaikoma, ar bus pristatyta į policijos įstaigÄ , ar jis tiesiog nori, kad ji pabÅ«tų automobilyje, nes buvo apsirengusi plonais drabužiais – tuomet buvo išėjusi į kiemÄ tik trumpam laikui.

Pasak apeliantės, nagrinėjamu atveju policijos pareigūno S. P. elgesys nebuvo tinkamas, todėl ji negalėjo suvokti, kad yra sulaikoma ir privalo sėsti į automobilį ir jame laukti. Mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms negali būti laikoma, jog ji bandė pasišalinti iš automobilio (jai nė vienas pareigūnas nepaaiškino, kiek ji privalo automobilyje sėdėti). Taigi ji, matydama, kad pareigūnas toliau aiškinasi įvykio aplinkybes, bandė jam padėti, o ne pasišalinti, kaip teigiama tarnybiniuose pranešimuose.

Atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais naudojamos specialiosios priemonės, tačiau jos atžvilgiu Å¡ios priemonės nebuvo panaudotos. L. J. taip pat pažymi, kad įvykį matė ir liudytoja J. G., taigi, jeigu ji (L. J.) bÅ«tų nevykdžiusi policijos pareigÅ«no reikalavimo, Å¡i liudytoja neabejotinai bÅ«tų tai mačiusi. Teigia, kad teismas vertino įrodymus atskirai vienÄ nuo kito, bet nevertino Å¡ių įrodymų viseto, o tai bÅ«tų patvirtinę, kad ji Å¡io pažeidimo nepadarė. Apeliantės tvirtinimu, policijos pareigÅ«nų parodymai yra melagingi, todėl turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

Teigia, kad pareigūnai savo identiškuose tarnybiniuose pranešimuose nurodė aplinkybes, kurių nebuvo ir jie nematė. Apeliantė skunde taip pat pažymi, kad ATPK 174 straipsnio norma yra materiali – ji reikalauja padarinių. Nurodo esanti įsitikinusi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Ar tai buvo padaryta, nenurodė nei policijos pareigūnai, nei teismas: nėra nurodyta, kaip ir kokiu būdu atsirado minėto straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai, kokie duomenys įrodo, kad šie padariniai atsirado.

Neneigia, kad ji tikrai koja pataikė į automobilį, tačiau teigia, kad tai buvo netyčinis veiksmas: ji koja tik norėjo parodyti, tačiau pataikė į automobilį. Kartu teigia, kad ji automobilio nesugadino, jis jau buvo sugadintas (įskeltas žibintas). Taip pat atkreipia dėmesį, kad nors ATPK 174 straipsnio dispozicija reikalauja tyčinės pažeidėjo kaltės formos, pirmosios instancijos teismas savo nutarime visiÅ¡kai nepasisakė, kodėl laiko, jog ji pažeidimÄ padarė veikdama tiesiogine tyčia.

Teigia, kad taip teismas nesilaikė ATPK 284 straipsnio ir 286 straipsnio reikalavimų. Mano, kad vertinant jos kaltės formÄ , kuri pasireiÅ¡kia per jos elementus (intelektualinį ir valinį), akivaizdžiai matyti, jog į automobilį ji pataikė netyčia, nesiekė Å¡io automobilio apgadinti ar jam pakenkti, t. y. į automobilį koja pataikė neatsargia kaltės forma. Apeliantės teigimu, nesant Å¡io pažeidimo sudėties vieno iÅ¡ elementų (kaltės), nėra ir paties pažeidimo sudėties, todėl administracinė teisena dėl minėto pažeidimo turėjo bÅ«ti nutraukta.

Kartu pažymi, kad ir liudytoja J. G. teisme nurodė, jog ji matė jos (L. J.) kojos mostÄ link automobilio ir girdėjo ledo trakÅ¡telėjimo garsÄ , tačiau ne automobilio žibinto skilimo garsÄ . Be to, Å¡i liudytoja minėto veiksmo nelaikė chuliganiÅ¡ku, ji nebuvo tuo pasipiktinusi, Å¡okiruota ar panaÅ¡iai. Taigi akivaizdu, kad ATPK 174 straipsnyje nurodyti padariniai nekilo.Be to, skunde L. J. taipogi pažymi, kad ir ATPK 503 straipsnio dispozicija reikalauja tyčinės kaltės formos. Teigia, kad jeigu ji bÅ«tų apgadinusi automobilį, tai bÅ«tų padariusi neatsargia kaltės forma.

Tačiau ji automobilio nesugadino – jo žibintas jau buvo suskilęs. Å iÄ aplinkybę, t. y. tai, kad automobilio žibintas jau buvo įskilęs iki įvykio, teisme patvirtino ir liudytoja J. G., tačiau teismas Å¡ių parodymų nevertino. Atkreipia dėmesį, kad ji teismui teikė įrodymus – nuotraukas, kurias iki Å¡io konflikto padarė jos kaimynas ir kuriose aiÅ¡kiai matyti, kad žibintas yra įskilęs, tačiau teismas atsisakė priimti Å¡iuos įrodymus ir tokio savo sprendimo visiÅ¡kai nemotyvavo.

Kartu atkreipia dėmesį, kad ir pareigÅ«nas S. P. teisme nurodė, jog jis girdėjo tik trakÅ¡telėjimÄ , tačiau nepatvirtino, jog matė suskilusį žibintÄ . PareigÅ«nė D. P. teisme patvirtino, kad ji apskritai nieko nematė. IÅ¡ to, kas paminėta, anot apeliantės, akivaizdu, jog automobilio žibintas jau buvo suskilęs iki įvykio, ir S. L. tik pasinaudojo esama situacija. L. J. taip pat atkreipia dėmesį, kad ji teismui pateikė pažymÄ iÅ¡ bendrovės, užsiimančios automobilių utilizavimu ir naudotų detalių pardavimu – Å¡ioje pažymoje nurodyta, kad toks žibintas pagal bÅ«klę ir metus kainuoja nuo 10 iki 20 Eur.

Tačiau teismas, nors ir priėmė šį įrodymÄ , bet jo visiÅ¡kai nevertino, dėl jo nepasisakė ir priteisė 100 Eur žalÄ , kuriÄ tik žodžiu nurodė nukentėjusysis, tvirtindamas, kad bÅ«tent tiek kainuoja visiÅ¡kai naujas žibintas. Mano, kad automobilio padėvėto žibinto kaina (žala) negali bÅ«ti sutapatinama su visiÅ¡kai naujo žibinto kaina. Teigia, kad teismas, vertindamas žalos dydį, visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnio, 257 straipsnio ir 284 straipsnio nuostatas.

Taip pat pažymi, kad nukentėjusysis teisme melavo, jog dar suskilo ir jo automobilio bamperis. Be to, nors nukentėjusysis 100 Eur žalÄ nurodė bendrai įvertindamas žibinto ir bamperio kainas, teismas, nustatęs, kad yra sugadintas tik žibintas, ir nelaikydamas, kad galėjo bÅ«ti sugadintas ir bamperis, vis tik priteisė nukentėjusiajam 100 Eur – ir už bamperį, ir už žibintÄ . Atsiliepimu į L. J. skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Centro policijos nuovada praÅ¡o palikti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimÄ nepakeistÄ , L.

J. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimu į L. J. apeliacinį skundÄ nukentėjusysis S. L. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ L. J. bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal prie atsiliepimo pridedamus dokumentus. L. J. apeliacinis skundas netenkinamas. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ATPK 30211 straipsnio 1 dalis).

                          IÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis).              Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad L.

J. kaltė dėl ginčijamų jai inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta visiÅ¡kai.             ATPK 503 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimÄ ar sužalojimÄ , nepadarant nukentėjusiajam žymios žalos. ATPK 174 straipsnyje nustatyta, kas yra nedidelis chuliganizmas. Tai – necenzÅ«riniai žodžiai ar gestai vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panaÅ¡Å«s veiksmai, pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas nevykdė teisėto policijos pareigÅ«no nurodymo ar reikalavimo.

Kaip matyti iÅ¡ liudytojo, policijos pareigÅ«no S. P. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, jis parodė, kad pagal iÅ¡kvietimÄ nuvykus į vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), juos pasitikusi moteris pasakė, jog kieme blogai pastatytas automobilis. Nustačius, kad automobilis pastatytas tinkamai, moteriai buvo paaiÅ¡kinta, kad administracinis teisės pažeidimas nepadarytas ir, kad automobilio savininko nėra pagrindo bausti. Tuomet moteris pradėjo karščiuotis, priėjus dar vienai moteriai, jos abi pradėjo kalbėti, jog automobilio savininkas pastoviai blogai stato savo automobilį.

Tuomet moteris spyrė į galinį automobilio žibintÄ , skilo jo stiklas. PrieÅ¡ tai žibinto stiklas buvo sveikas. Moteriai nurodžius sėsti į policijos automobilį, ji Å¡io reikalavimo nevykdė, prieÅ¡inosi žodžiais ir veiksmais, tampėsi, buvo savavaliÅ¡kai iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio. Buvo matyti, kad moteris neblaivi, jos kalba buvo neriÅ¡li, elgesys agresyvus, ji elgėsi neadekvačiai pagal situacijÄ , smarkiai karščiavosi, nervinosi (48 b. l.). Policijos pareigÅ«no S. P. tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta, kad 2016 m. sausio 23 d., apie 15.22 val., jam kartu su vyriausiÄ ja patrule D.

P. pagal praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini) namo kieme automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas pažeidžiant Kelių eismo taisykles, juos pasitikusi L. J. pasakė, jog tarp jos ir minėto automobilio savininko nuolat vyksta konfliktai ir jai nepatinka, kaip pastarasis stato savo automobilį. Jiems apžiÅ«rėjus automobilį ir pažeidimų nenustačius, L. J., iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų koja spyrė į automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino kairės pusės galinį žibintÄ .

Buvo matyti, kad L. J. neblaivi, jai iÅ¡ burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, ji elgėsi įžūliai, agresyviai, nesiorientavo aplinkoje. L. J. vengė sulaikymo, nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«no reikalavimo, bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ tarnybinio automobilio. Pristačius L. J. į policijos komisariatÄ , jai buvo nustatytas 1,50 promilės girtumas (2, 16 b. l.). Minėtus liudytojo S. P. parodymus patvirtina kiti bylos duomenys, todėl abejoti Å¡ių parodymų teisingumu ir sutikti su L. J. teiginiu, kad liudytojo S. P. parodymai melagingi, nėra pagrindo.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausiama policijos pareigÅ«nė D. P. parodė, kad jai su kolega (S. P.) pagal iÅ¡kvietimÄ nuvykus į nurodytÄ vietÄ , ji tikrino moters (L. J.) dokumentus, o jos kolega (S. P.) bendravo su L. J.. Kiek ji girdėjo, moteris spyrė ir iÅ¡daužė automobilio žibintÄ . Jos kolega automobilio apgadinimÄ užfiksavo fotoaparatu. S. P. atvedus moterį į automobilį, pastaroji iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo, o paliepus sėsti, neklausė, lipo lauk, sakė, kad į automobilį nesės. Matėsi, kad moteris neblaivi (38 b. l.).

Bylos duomenys liudija, kad parodymus liudytojai S. P. ir D. P. davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , duomenų, kad jie bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi nėra, be to, jų parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: S. P. ir D. P. tarnybiniuose praneÅ¡imuose (2, 3, 16 b. l.), alkoholio matuoklio kvite (4 b. l.), administracinio sulaikymo bei administracinio teisės pažeidimo protokoluose užfiksuoti duomenys (6, 7 b. l.), prie bylos pridėtame kompaktiniame diske esančios nuotraukos.

Kadangi policijos pareigÅ«nai S. P. ir D. P. kartu buvo įvykio vietoje, logiÅ¡ka, kad jie tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodė iÅ¡ esmės tokias pat aplinkybes. Tai, kad policijos pareigÅ«nė D. P. sėdėjo tarnybiniame automobilyje, nėra pagrindas teigti, kad ji įvykio nematė ir negirdėjo: teismo posėdžio garso įraÅ¡e užfiksuota, kad liudytoja D. P. paaiÅ¡kino girdėjusi garsÄ , o po to jai paklausus kolegos, kas atsitiko, jis nurodė, jog L. J. įspyrė į automobilį. IÅ¡lipusi iÅ¡ tarnybinio automobilio, ji pamatė, kad kito automobilio žibintas įskilęs. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad po to, kai L.

J. koja spyrė į automobilį „Ford Mondeo“ ir apgadino Å¡io automobilio žibintÄ , jai policijos pareigÅ«nas nurodė sėsti į tarnybinį automobilį, turint tikslÄ L. J. pristatyti į policijos komisariatÄ , tačiau pastaroji Å¡io teisėto policijos pareigÅ«no reikalavimo nevykdė. Apeliantės skundo argumentas, kad ji nesuprato, kodėl jai buvo liepiama sėsti į policijos automobilį, nes policijos pareigÅ«nas jai to nepaaiÅ¡kino, vertinamas kritiÅ¡kai. Kaip matyti iÅ¡ liudytojo S. P. parodymų, L.

J. buvo sulaikoma dėl to, kad spirdama koja apgadino svetimÄ automobilį, o liudytoja D. P. parodė, kad po to, kai L. J. iÅ¡daužė automobilio žibintÄ , jos kolega S. P. pastarÄ jÄ atvedė į tarnybinį automobilį. Tai, kad po to, kai L. J. spyrė į automobilio žibintÄ , policijos pareigÅ«nas pastarosios paprašė asmens dokumento, o po to jai liepė sėsti į automobilį, teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja J. G. (48 b. l.). Taigi nekyla abejonių, kad L. J. į policijos automobilį buvo atvesta siekiant jÄ dėl padaryto pažeidimo pristatyti į policijos komisariatÄ ir pastaroji tai turėjo suprasti.

Be to, tuo atveju, jeigu L. J. būtų kilę neaiškumų dėl pareigūno nurodymo sėsti į policijos automobilį, ji turėjo galimybę tai išsiaiškinti paprašydama pareigūnų paaiškinti minėto nurodymo priežastį. Dėl to apeliantės teiginys, kad ji, išlipdama iš tarnybinio policijos automobilio, taip bandė padėti pareigūnui toliau aiškintis įvykio aplinkybes, vertinamas kritiškai ir atmetamas. Tai, kad nagrinėjamu atveju L. J. atžvilgiu specialiosios priemonės nebuvo panaudotos, o liudytoja J.

G. nenurodė, kad L. J. nevykdė policijos pareigÅ«nų teisėto nurodymo, nepaneigia jos kaltės padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . ATPK 174 straipsnyje yra saugomos tokios bendrabÅ«vio vertybės kaip tinkamas elgesys vieÅ¡osiose vietose bei vieÅ¡oji tvarka ir žmonių rimtis. Chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama vieÅ¡oji tvarka ir žmonių rimtis. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobÅ«dis. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡oji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys.

Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys vieÅ¡oje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo bÅ«do. Nors apeliantė neigia padariusi ATPK 174 straipsnyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , tačiau jos kaltę padarius minėtÄ pažeidimÄ patvirtina pirmiau minėtų įrodymų visuma.

IÅ¡ bylos matyti, kad L. J. vieÅ¡oje vietoje buvo neblaivi (jai nustatytas 1,50 promilės girtumas) ir elgėsi taip, kaip nepriimta visuomenei ir nesuderinama su jos dorove: buvo agresyvi, karščiavosi, nervinosi, elgėsi neadekvačiai pagal situacijÄ , spirdama koja apgadino svetimÄ automobilį, policijos pareigÅ«nams prieÅ¡inosi žodžiais ir veiksmais. Tokie L. J. veiksmai, atlikti vieÅ¡oje vietoje, rodo nepagarbÄ visuomenei, Å¡iais veiksmais L. J. neabejotinai pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

Taigi konstatuojama, kad L. J. pagrįstai pripažinta kalta ir nubausta pagal ATPK 174 straipsnį. Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad L. J. į automobilį „Ford Mondeo“ spyrė tyčia, būdama supykusi dėl to, jog policijos pareigūnai nusprendė nebausti šio automobilio savininko, su kuriuo ji nuolat konfliktuoja dėl jos manymu netinkamai parkuojamo automobilio, nėra pagrindo sutikti su pastarosios teiginiu, kad ji į automobilį pataikė netyčia, nesiekė šio automobilio apgadinti. Akivaizdu, kad L.

J. pagal savo amžių ir gyvenimiÅ¡kÄ patirtį turėjo suprasti ir suprato, kad spirdama į automobilį, gali jį apgadinti, suprato, kad elgiasi netinkamai, taip, kaip nepriimta visuomenėje. L. J. spyris į kitam žmogui priklausantį automobilį negali bÅ«ti vertinamas kaip nekaltas „mostelėjimas“ ar „parodomasis judesys“. Atkreipiamas dėmesys, kad ir liudytoja, L. J. kaimynė J. G. nurodė mačiusi, kaip L. J. koja spyrė į automobilio žibintÄ , girdėjusi kažkokį traÅ¡kesį.

Tai, kad Å¡i liudytoja L. J. veiksmų nevertino kaip chuliganiÅ¡kų, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, L. J. kaltės padarius jai inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ taipogi nepaneigia. Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina ir L. J. kaltę padarius ATPK 503 straipsnyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Apeliantės skundo argumentÄ , kad ji automobilio neapgadino, automobilio žibintas buvo įskilęs iki įvykio, paneigia pirmiau minėti liudytojų S. P., D.

P., J. G. parodymai, taip pat policijos pareigūno S. P. iš karto po įvykio nuotraukose užfiksuotas automobilio „Ford Mondeo“ galinio žibinto vaizdas. Duomenų, kad nukentėjusiajam S. L. priklausantis automobilis būtų buvęs apgadintas iki įvykio, byloje nėra, todėl L. J. skundo argumentas, kad automobilio žibintas buvo apgadintas anksčiau, vertinamas kaip niekuo nepagrįsta prielaida. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino L.

J. praÅ¡ymo prie bylos prijungti jos pateiktas automobilio nuotraukas, motyvuodamas tuo, kad nėra aiÅ¡ku, kada jos darytos. Be to, iÅ¡ prie apeliacinio skundo pridėtų fotonuotraukų matyti, kad jos nėra informatyvios ir L. J. kaltę padarius ATPK 503 straipsnyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ nei patvirtina, nei paneigia. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas S. P. teismo posėdyje nurodė, kad jam ir jo kolegei atvykus į įvykio vietÄ , jis automobilį apžiÅ«rėjo, automobilio žibintas buvo sveikas, jis įskilo bÅ«tent nuo L.

J. spyrio. Taigi neteisi apeliantė teigdama, kad liudytojas S. P. teisme nepatvirtino matęs suskilusį žibintÄ . ATPK 37 straipsnyje nurodyta, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniÅ«nijos kaimo vietovėje seniÅ«nas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimÄ dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimÄ , turi teisę kartu spręsti klausimÄ dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma nevirÅ¡ija 144 eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio.

Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.IÅ¡ bylos matyti, kad nukentėjusysis S. L. apylinkės teismo posėdyje nurodė, jog 100 Eur turtinį nuostolį jis patyrė dėl to, kad L. J., spirdama į jam priklausantį automobilį, įskėlė žibintÄ (38 b. l.). Taigi skunde apeliantė nepagrįstai teigia, kad S. L. 100 Eur nuostolį nurodė bendrai įvertindamas automobilio žibinto ir bamperio kainas.

Atsakant į L. J. skundo argumentÄ , kad padėvėto žibinto kaina negali bÅ«ti tapatinama su visiÅ¡kai naujo žibinto kaina, pažymima, kad nukentėjęs asmuo turi teisę pats spręsti dėl apgadinto automobilio remonto. Kartu akcentuotina, kad tuo atveju, jeigu L. J. nebÅ«tų atlikusi neteisėtų veiksmų, S. L. apskritai nebÅ«tų reikėję remontuoti automobilio – byloje esanti techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės kopija liudija, kad S. L. automobilio techninė apžiÅ«ra buvo atlikta 2015 m. gruodžio 11 d. ir jos metu konstatuota, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (33 b. l.).

Be to, S. L. patirto turtinio nuostolio dydį patvirtina prie atsiliepimo pridėtos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros ir remonto sÄ matos. Kaip minėta, nukentėjusysis pateikė apeliacinės instancijos teismui praÅ¡ymÄ priteisti jam iÅ¡ L. J. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nors administracinių teisės pažeidimų kodeksas nereglamentuoja proceso iÅ¡laidų priteisimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui (ATPK 249 straipsnis), taip pat įvertinus tai, kad apeliacinį skundÄ byloje pateikė administracine tvarka nubausta L.

J. ir Å¡is jos skundas atmetamas, sprendžiama, kad yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ ir priteisti jam iÅ¡ L. J. 150 Eur iÅ¡laidų, turėtų advokato darbui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ apmokėti (Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, n u t a r i a : Palikti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir L.

J. apeliacinio skundo netenkinti.Priteisti iÅ¡ L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų, turėtų advokato darbui apmokėti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                               Zigmas Kavaliauskas