4aef4c79-38d4-4849-b2f4-ffb4dd087ae7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1128-484/2016Proceso Nr. 3-61-3-05358-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirktienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. D. skundÄ atsakovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja S. D. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė: panaikinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-09-27 sprendimÄ Nr. 5-S-3741; priteisti iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 (11-15 b. l. ).

Skunde nurodė, kad eina Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statutinės valstybės tarnautojos – vyriausiosios specialistės pareigas nuo 2008-07-21 (A lygis, 11 kategorija). Nuo 2009 m. gegužės 1 d., valstybei susidarius ypatingai situacijai, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo I priedo pakeitimo įstatymu (Žin., 2009, Nr. 49-1937) buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir I priedo pakeitimo įstatymu (Žin., 2009, Nr. 91-3918) vėl buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai.

Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pripažino, kad teisės aktų dalys, kurių pagrindu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo sumažinti valstybės tarnautojų, taip pat ir statutinių valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases (kategorijas), prieÅ¡tarauja atitinkamoms Konstitucijos nuostatoms. Tai sudaro pagrindÄ teigti, kad pareiginės algos koeficientas Å¡iais teisės aktais laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo neteisėtai sumažintas ir jai.

Kadangi ji atliko savo, kaip valstybės tarnautojo pareigas, jai turi bÅ«ti iÅ¡mokėtas visas darbo užmokestis už nurodytÄ laikotarpį.Atsakovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad Policijos departamentas neturi teisės perimti atitinkamam teisėkÅ«ros subjektui numatytų įgaliojimų spręsti dėl valstybės tarnautojams iÅ¡mokėtinų pinigų iÅ¡mokėjimo sÄ lygų, bÅ«do, laikotarpio, nes tokį sprendimÄ pagal suteiktÄ kompetencijÄ priima įstatymų leidėjas, įgyvendindamas teisėkÅ«ros funkcijÄ .

Oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimÄ ir atitinkamam teisėkÅ«ros subjektui vykdant savo konstitucinę pareigÄ ir Å¡iuo metu rengiant atitinkamiems valstybės tarnautojams susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , Policijos departamentas neturi teisinių galimybių skirti ir mokėti tokį darbo užmokestį, kuris atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Pažymėjo, kad patirtų praradimų kompensavimo sÄ lygų, bÅ«do, periodiÅ¡kumo pasirinkimas yra socialinio, politinio ir ekonominio tikslingumo dalykas, kuris priklauso įstatymų leidėjo kompetencijai.

Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi diskrecijÄ susidariusių sumų iÅ¡mokėjimo sÄ lygas parinkti atsižvelgdamas į valstybės ir visuomenės iÅ¡teklius, materialines ir finansines galimybes, paisydamas kitų svarbių veiksnių. Todėl remiantis įvirtintu teisiniu reguliavimu, laiko, kad tol, kol nėra teisinio reglamentavimo, kokiomis sÄ lygomis, periodiÅ¡kumu turi bÅ«ti iÅ¡mokėta darbo užmokesčio nepriemoka, Policijos departamentas neturi galimybių iÅ¡mokėti tokio darbo užmokesčio nepriemokos dydžio, kokio praÅ¡o pareiÅ¡kėjai.

Mano, kad atsakovas pagrįstai atsisakė spręsti pareiÅ¡kėjos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo klausimÄ . PareiÅ¡kėjos reikalavimui dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo atsakovas prašė taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (25-27 b. l.). Skundas atmestinas.Byloje kilo ginčas dėl statutiniam valstybės tarnautojui neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieÅ¡taravusiomis pripažintų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų taikymo, priteisimo.

Bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 pareiÅ¡kėja ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas Policijos departamente ir jai ginčo laikotarpiu buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis. PareiÅ¡kėja, manydama, kad jos teisė gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ yra pažeista, kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o jai priteisti visÄ darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu DK 27 straipsnio 2 dalyje (LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos.

IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nagrinėjamu atveju praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡ioje byloje taikytinas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl trunkamojo pažeidimo, kai pareiÅ¡kėjai kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai. Taigi, sužinojimo apie pažeistÄ teisę į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ diena laikoma su darbo užmokesčiu susijusių sumų iÅ¡mokėjimo asmeniui diena, vadinasi teisė paduoti skundÄ teismui pareiÅ¡kėjai atsirado jau 2009 m. rugpjūčio mėnesį, gavus pirmÄ jį sumažintÄ darbo užmokestį, tačiau į teismÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi 2013-10-18, t. y. praleidusi terminÄ kreiptis į teismÄ iki 2010-10-17.

PareiÅ¡kėja nepateikė teismui praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas nurodyta apimtimi atmestinas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis; žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

Atsižvelgdamas į tai, teismas toliau pasisako dėl skundo reikalavimo priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ nuo 2010-10-18.Å ioje byloje aktualus Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas, kuriame buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas, kuriuo buvo neproporcingai nustatyti sumažinti pareiginių algų koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases, prieÅ¡taravo Konstitucijai, taip pat konstatuota, kad, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to valstybei negalint visa apimtimi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų visuomenės nariams, konstitucinis socialinio solidarumo principas suponuoja proporcingÄ dėl tokios padėties patiriamų praradimų paskirstymÄ visuomenės nariams.

Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime, be kita ko, nurodė, kad Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, iÅ¡ Konstitucijos 23 str. įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimÄ Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo, kuriame pažymėjo, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia, susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričioo 19 d. nutarime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia, konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje A669-602/2016, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja, inter alia, Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime nustatė analogiÅ¡kÄ Ä¯pareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Todėl teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį 2015 m. rugsėjo 1 d.

GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatos taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patirti praradimai turėtų bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ . PareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – Policijos departamentui – GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos patirtus praradimus.

Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmo taikymas atitinka ir LVAT formuojamÄ praktikÄ nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A668-602/2016, A669-602/2016, kuriose LVAT nurodė, kad, įstatyme esant nustatytam patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmui, pareiÅ¡kėjos reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali bÅ«ti tenkinamas.

Netenkinus reikalavimo dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinį reikalavimÄ panaikinti Policijos departamento 2013-09-27 sprendimÄ Nr. 5-S-3741, todėl jis atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjos S. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                 Ina Kirkutienė