2015-10-21 Nr. AB-20393-3-61-3-05104-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1258-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05104-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo sodų bendrijos „Veržuva-2“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo sodų bendrijos „Veržuva-2“ skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui ir sodų bendrijai „Vaguva“ dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas sodininkų bendrija „Veržuva-2“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir atsakovas, NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2013 m. liepos 15 d. administracinį aktą, kuriuo neteisėtai leista sodininkų bendrijai „Vaguva“ (toliau – ir SB „Vaguva“) rengti pareiškėjui priklausančio gręžinio aptarnavimui valstybės paskirto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 7 d. nutartimi laikė nepaduota pareiškėjo skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. liepos 15 d. administracinio akto panaikinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-779 panaikinimo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti ir pareiškėjas įpareigotas iki 2015 m. sausio 5 d. pateikti teismui skundą, kuriame būtų išreikšta valia dėl procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis, suformuluotas aiškus ir konkretus skundo reikalavimas, pateiktas teismui skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. liepos 15 d. sprendimas, SB „Veržuva-2“ įstatai, sprendimas dėl I. S. paskyrimo bendrijos pirmininku ar kiti dokumentai, patvirtinantys jo įgaliojimus.

Pareiškėjas teismui 2015 m. sausio 2 d. pateikė SB „Veržuva-2“ skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-779 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SB „Vaguva“, Vilniaus mieste, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino 2014 m. gruodžio 3 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, t. y., teikdamas 2015 m. sausio 2 d. skundą, nesuformulavo ABTĮ nuostatas atitinkančio reikalavimo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. liepos 15 d. administracinio akto panaikinimo, todėl teismas šią skundo dalį laikė nepaduota.

Teismas akcentavo, kad 2015 m. sausio 2 d. paduotame skunde pareiškėjas suformulavo naują savarankišką skundo reikalavimą, t. y. iš esmės pakeitė skundo dalyką, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-779. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-779 gavo 2014 m. lapkričio 28 d., sprendė, jog paskutinė diena skundui paduoti buvo 2014 m. gruodžio 29 d. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad skundas teismui paduotas praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas nusprendė šią pareiškėjo skundo dalį atsisakyti priimti kaip paduotą praleidus nustatytą terminą skundui paduoti.

II. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti ir nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino pareiškėjo pateiktų skundų bei jų priedų turinį, reikalavimų pobūdį, netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies normas. Pareiškėjas akcentuoja, kad pareiškėjui teikiant pirminį skundą, jam nebuvo žinoma tiksli atsakovo 2013 m. liepos 15 d. administracinio akto data, turinys, numeris ir kiti rekvizitai. Tą patvirtina pareiškėjo pateiktas 2014 m. spalio 22 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštas (gautas 2014 m. lapkričio 28 d.). Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, inter alia prašė iš atsakovo išreikalauti trūkstamus duomenis, susijusius su šiuo administraciniu aktu. Teismui priėmus 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo, pareiškėjas 2014 m. gruodžio 16 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti su 2013 m. liepos 15 d. administraciniu aktu susijusius duomenis. Atsakovas 2014 m. gruodžio 20 d. atsiuntė prašomus dokumentus, tarp jų – ir patikslintu skundu ginčijamą 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-779. Gavus šią informaciją, paaiškėjo, kad administracinio akto data buvo nurodyta netesingai – tiksli šio akto data 2013 m. liepos 12 d.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas vieną pareiškėjo skundo dalį laikė nepaduota, o kitą atsisakė priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad pareiškėjas nepašalino 2014 m. gruodžio 3 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, t. y., teikdamas 2015 m. sausio 2 d. skundą, nesuformulavo ABTĮ nuostatas atitinkančio reikalavimo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. liepos 15 d. administracinio akto panaikinimo, todėl teismas šią skundo dalį laikė nepaduota.

Dėl kitos pareiškėjo skundo dalies teismas nurodė, kad 2015 m. sausio 2 d. paduotame skunde pareiškėjas pakeitė skundo dalyką, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-779. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-779 gavo 2014 m. lapkričio 28 d., sprendė, jog paskutinė diena skundui paduoti buvo 2014 m. gruodžio 29 d., todėl konstatavo, kad skundas teismui paduotas praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

Atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo motyvus, matyti, kad pirmąją skundo dalį teismas laikė nepaduota, kadangi pareiškėjas, teismo vertinimu, tinkamai nesuformulavo reikalavimo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. liepos 15 d. administracinio akto panaikinimo, antrąją dalį atsisakė priimti nurodęs, jog pareiškėjas praleido ABTĮ nustatytą terminą kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

Vertinant pirmosios instancijos teismo motyvus dėl pareiškėjo skundo dalies, kurią teismas laikė nepaduota, nustatęs, jog pareiškėjas tinkamai nesuformulavo reikalavimo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. liepos 15 d. administracinio akto panaikinimo, teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas, teikdamas patikslintą skundą, kuriuo taisė pirmosios instancijos teismo nurodytus trūkumus, reikalavimo dėl pirminiame skunde kvestionuojamo atsakovo 2013 m. liepos 15 d. administracinio akto nesuformulavo.

Priešingai, patikslinto skundo rezoliucinėje dalyje pareiškėjas prašė panaikinti tik Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-779 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SB „Vaguva“, Vilniaus mieste, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, nors kitus savo reikalavimus, taip pat teismui pateiktus ir pirminiame skunde, pakartotojo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš pareiškėjo patikslintame skunde dėstomų argumentų negalima spręsti apie tai, jog pareiškėjas teismo taip pat prašo panaikinti ir atsakovo 2013 m. liepos 15 d. administracinį aktą (ar, kaip nurodo pareiškėjas – 2013 m. liepos 12 d. aktą). Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai šią pareiškėjo skundo dalį skundo dalį laikė nepaduota ir grąžino pareiškėjui.

Išanalizavusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, susijusius su pareiškėjo ginčijamu atsakovo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-779, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas šio ginčijamo atsakovo akto nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido šio administracinio akto apskundimo terminą, įtvirtintą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje. Nors pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad su šiuo atsakovo sprendimu susipažino 2014 m. gruodžio 20 d., atsakovui pateikus atsakymą į pareiškėjo atstovo prašymą, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų byloje nėra, išskyrus prie atskirojo skundo pridėtą pareiškėjo atstovo 2014 m. gruodžio 16 d. kreipimąsi į atsakovą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis pareiškėjo pateiktas dokumentas pats savaime nepatvirtina aplinkybių, jog su ginčijamu administraciniu aktu pareiškėjas susipažino tik 2014 m. gruodžio 20 d. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį.

Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti skundą, neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ įtvirtinančius reikalavimus, tinkamai suformulavus skundo dalyką ir pagrindą bei pateikiant įrodymus, patvirtinančius skunde nurodytas aplinkybes.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais teisinio ir faktinio pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo sodų bendrijos „Veržuva-2“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė