4aedf4d4-cfb7-4044-8a47-c966d7076ebf · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-304-627/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25544-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.7.2.2.3; (S) 1.2.7.7; 2.1.6.3; 2.1.7.4.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo PaÅ¡ilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės, sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, nuteistojo E. J. (E. J.) gynėjui advokatui Olegui Å ibkovui, nuteistojo E. J. atstovams pagal įstatymÄ J.

J. ir M. J. (M. J.), nukentėjusiojo G. F. (G. F.) atstovams pagal įstatymÄ D. F. ir D. F. (D. F.), nukentėjusiojo atstovei advokatei AuÅ¡rai VaiÅ¡norienei, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Evelinai Sutkaitytei, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. J. gynėjo advokato Olego Å ibkovo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Teismas, vadovaudamasis BK 92 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjo 2 (dvejiems) metams. Pirmosios instancijos teismas E. J. paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojo jį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis, tęsti mokslÄ arba dirbti, taip pat uždraudė be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ . KardomÄ jÄ priemonę – nepilnamečio atidavimÄ prižiÅ«rėti, panaikino.

Nukentėjusiojo G. F. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ E. J. nukentėjusiojo G. F. naudai priteisė 5 000 (penkis tÅ«kstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimui. IÅ¡ E. J. nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ D. F. naudai priteisė 1 400 (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus) Eur advokato iÅ¡laidoms apmokėti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1.

E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis tenkino lytinę aistrÄ su mažamečiu prieÅ¡ jo valiÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle, o bÅ«tent: jis 2019 m. birželio 13 d., apie 18.30 val., vyrų tualete, esančiame (duomenys neskelbtini) gimnazijos, adresu (duomenys neskelbtini), pirmame aukÅ¡te, turėdamas tikslÄ tenkinti savo lytinę aistrÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du su mažamečiu G. F., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiojo bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl jo mažametystės, nusimovė savo kelnes ir apatines kelnaites, liepė nukentėjusiajam G.

F. liesti jo lytinį organÄ , kÄ pastarasis ir padarė, po ko liepė mažamečiui G. F. nusimauti kelnes ir apatines kelnaitės ir, pritÅ«pęs, palaižė ir paėmė į burnÄ pastarojo lytinį organÄ . Taip kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du seksualiai iÅ¡prievartavo mažametį G. F.. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistojo E. J. gynėjo advokato O. Å ibkovo apeliaciniame skunde praÅ¡oma: - panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – E. J. iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba - pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir E. J. veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kaip asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus; - panaikinus ar pakeitus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendį, byloje pareikÅ¡tÄ G.

F. vardu civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu arba sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį; - pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalį dėl D. F. priteistų advokato iÅ¡laidų apmokėjimo – Å¡ių iÅ¡laidų iÅ¡ E. J. nepriteisti, pripažinti jas proceso iÅ¡laidomis. 2.1. Apelianto vertinimu, pripažindamas E. J. kaltu, pirmosios instancijos teismas savo vertinimÄ ir įrodymų analizę grindė nepatikimais, prieÅ¡taringais bylos duomenimis, įrodymus vertino selektyviai, atmesdamas ar visiÅ¡kai nepasisakydamas apie duomenis, keliančius abejones dėl E. J. kaltumo, atskirais atvejais neteisingai nurodė ir interpretavo byloje esančius duomenis, kas nulėmė neteisingo nuosprendžio priėmimÄ E. J. atžvilgiu.

Dėl įrodymų reikÅ¡mės, pakankamumo ir veikos kvalifikavimo 2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti ir įvertinti, kokius veiksmus nuteistasis atliko nukentėjusiojo G. F. atžvilgiu. Tikslus E. J. veiksmų nustatymas nagrinėjamoje byloje yra ypatingai svarbus, kadangi bÅ«tent konkrečių veiksmų nustatymas leidžia teisingai kvalifikuoti asmens veikÄ , įvertinti jo tikslus ir motyvus, priimti teisingÄ sprendimÄ byloje. 2.3. Nuteistojo gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo E. J. veiksmus pagal BK 150 straipsnio 4 dalį.

Nagrinėjamoje byloje, jeigu ir bÅ«tų nustatyti tikslÅ«s nuteistojo neteisėti veiksmai, tai jie galėtų bÅ«tų kvalifikuojami tik pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, kaip mažamečio tvirkinimas. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodomi nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 153 straipsnyje, atribojimo kriterijai: 2.3.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-725/2007 pažymėjo, kad atribojant lytinės aistros tenkinimÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du nuo tvirkinamųjų veiksmų, turi bÅ«ti įvertinamas su mažamečiu atliekamų neteisėtų veiksmų seksualinis pobÅ«dis ir jų intensyvumas.

Seksualiniu prievartavimu laikomas ne bet koks fizinis sÄ lytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris pagal savo pobÅ«dį ar neigiamus padarinius prilygsta lytiniams santykiams. Tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi. 2.3.2. Kitoje nutartyje kasacinės instancijos teismas nurodė, kad mažamečio asmens tvirkinimas gali bÅ«ti padaromas įvairiomis formomis, kaip antai demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kÅ«nÄ ar jo lytinius organus, praÅ¡ant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat ir lytiÅ¡kai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrÄ mažamečio akivaizdoje ir panaÅ¡iai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40/2013). 2.3.3.

Dar vienoje nutartyje akcentuota, kad seksualinį prievartavimÄ pagal BK 150 straipsnį gali sudaryti ne bet koks fizinis sÄ lytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris:

1) geba tenkinti lytinę aistrÄ ;

2) pagal savo poveikį ir neigiamus padarinius palyginamas su prievartine sueitimi, atlikta natūralia, analine arba oraline forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, Nr. 2K-252/2013, Nr. 2K-625/2013, Nr. 2K-116-942/2016). 2.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš esmės vieninteliu apelianto kaltės įrodymu yra mažamečio nukentėjusiojo parodymai. Visi kiti byloje surinkti duomenys yra išvestiniai ir netiesioginiai E. J. kaltės ir konkrečių veiksmų nustatymo kontekste.

Pabrėžta, kad mažamečio nukentėjusiojo parodymai turi bÅ«ti vertinami pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kontekste. Apelianto nuomone, net jeigu bÅ«tų nustatyti neteisėti veiksmai, tokie veiksmai daugiausiai galėjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, kadangi skundžiamame nuosprendyje apraÅ¡omi veiksmai nebuvo nei intensyvÅ«s, nei atitiko lytinį aktÄ . 2.5. Nuteistojo gynėjo teigimu, Vilniaus apygardos teismas nukentėjusiojo parodymus pripažino nekeliančiais abejonių, tačiau tokia teismo iÅ¡vada yra akivaizdžiai neteisinga net keliais aspektais: 2.5.1.

Nukentėjusiajam įvykio ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu buvo septyneri metai. Nukentėjusiojo amžius, aplinkos suvokimas, jam apklausos metu daromas psichologės poveikis, galimas tėvų poveikis akivaizdžiai turėjo reikÅ¡mės jo parodymų turiniui ir patikimumui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata, kad vertinant nukentėjusiųjų parodymus ir pripažįstant juos įrodymais, remiamasi dviem kriterijais: 1) nustatoma, ar jie nebuvo gauti iÅ¡ esmės pažeidžiant BPK reikalavimus;

2) sprendžiama, ar jie gali bÅ«ti pripažįstami patikimais. Anot apelianto, Å¡ioje byloje vertinant nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui pagal patikimumo kriterijų, bÅ«tina atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis buvo duoti Å¡ie parodymai. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio apklausos, vykusios pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , vaizdo įraÅ¡o, apklausiamo vaiko G. F., kuriam tuo metu buvo septyneri metai, atžvilgiu, apklausos metu buvo taikomas teismo psichologės spaudimas.

Nuo pat apklausos pradžios nukentėjusysis nenorėjo bendrauti su psichologe, tačiau psichologė visos apklausos metu, trukusios apie valandÄ , įtikinėjo vaikÄ , kad jo atžvilgiu padaryti negeri veiksmai, kad jei jis nori, kad kitiems vaikams taip neatsitiktų, jis turi kažkÄ papasakoti. Tie patys klausimai psichologės buvo užduodami po kelis kartus, o kai vaikas atsisakė bendrauti, psichologė paprašė jo parodyti pieÅ¡inyje vietas, kurios, neva, buvo liečiamos. Apelianto nuomone, vertinant Å¡ias aplinkybes, akivaizdu, kad G.

F. parodymų patikimumas bÅ«tent tuo aspektu, kokius gi veiksmus jo atžvilgiu atliko kitas asmuo, negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi. IÅ¡ G. F. parodymų nėra galimybės spręsti, kokie tiksliai veiksmai buvo atlikti, ar Å¡ie veiksmai atitinka lytinį aktÄ , ar lytiniai organai buvo tik liečiami, kokio buvo intensyvumo ir pan. 2.5.2. Nukentėjusiojo parodymų patikimumÄ mažina ir tai, kad įvykio aplinkybes ir kito asmens veiksmus nukentėjusysis skirtingiems žmonėms papasakojo skirtingai. IÅ¡ karto po įvykio tėvui D.

F. nukentėjusysis papasakojo, kad kitas asmuo nurodė jam paliesti jo lytinį organÄ ir nieko nesakė apie tai, kad galimai buvo laižomas kito asmens lytinis organas ar atvirkščiai. Grįžus namo, mamai D. F. nukentėjusysis papasakojo, kad kitas asmuo laižė jam lytinį organÄ , o jis pats galimai laižė Å¡io asmens lytinį organÄ . Duodant parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusysis iÅ¡ esmės davė vėl skirtingus parodymus, kadangi neapibrėžtai nurodė tik tai, kad kitas asmuo lietė lÅ«pomis jo lytinį organÄ .

Nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo duoti po to, kai vaikas ilgai bendravo atskirai su tėvu ir su motina. Gynybai nėra žinoma apie kokius dalykus tėvai bendravo su vaiku, tačiau akivaizdu, kad tuo atveju, jei įvykio metu bÅ«tų buvę laižomi lytiniai organai, vaikas apie tai pirmiausiai bÅ«tų papasakojęs tėvui, su kuriuo bendravo iÅ¡ karto po įvykio. Apeliaciniame skunde paminėta, kad Å¡iuo laikotarpiu su savo vaiku atskirai bendravo abu tėvai, įvykio metu vaikas jautė psichologinį spaudimÄ dėl tėvų skyrybų ir išėjimo iÅ¡ namų, vaikas akivaizdžiai buvo veikiamas abiejų tėvų, kÄ patvirtina ir G.

F. psichologinės-psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vada. 2.5.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusiojo apklausos metu buvo esminiai pažeistos nuteistojo teisės į gynybÄ , kadangi nei pačiam E. J., nei jo gynėjui nebuvo leista dalyvauti apklausoje. Nagrinėjamoje byloje aplinkybė, kad įtariamas dėl galimos nusikalstamos veikos yra E. J., ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams buvo žinoma nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Tačiau atliekant nukentėjusiojo apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nuteistasis ir jo gynėjas į Å¡iÄ apklausÄ pakviesti nebuvo.

Aplinkybė, kad apklausos metu E. J. nebuvo formaliai pareikštas įtarimas, neturi reikšmės šio procesinio pažeidimo įvertinimui. Apeliantas, remdamasis teismų praktika, pažymėjo, kad baudžiamojo proceso įstatymo esminiu pažeidimu įvertinama būtent tai, kad kaltinamasis ir jo gynyba jokiu proceso momentu neturėjo galimybės užduoti klausimų nukentėjusiajam ar liudytojui, kurio parodymai yra esminiai jo kaltės nustatymui. Nuteistojo gynėjo teigimu, nežiūrint į visus apklausos trūkumus ir esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, svarbiausia šiuo atveju yra tai, kad nukentėjusiojo vaiko apklausa nesuteikia patikimos, konkrečios informacijos apie tai, kokius tiksliai veiksmus jo atžvilgiu atliko kitas asmuo, kas reiškia, kad byloje neegzistuoja patikimi šių veiksmų kvalifikavimo atribojimo kriterijai vertinant, pagal kokį BK straipsnį – 150 straipsnį ar 153 straipsnį, turi būti kvalifikuoti kito asmens veiksmai. 2.6.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymėta, kad nukentėjusiojo parodymų patikimumas turi bÅ«ti vertinamas ir kitų byloje esančių duomenų kontekste. Apelianto teigimu, nukentėjusiojo močiutė N. F. iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kiÄ nuomonę, kad pats įvykis, tiriamas byloje, negalėjo įvykti, o jos anÅ«ko parodymai yra neteisingi ir galimai „sufabrikuoti“. Byloje atlikta mažamečio nukentėjusiojo teismo psichologijos-psichiatrijos ekspertizė patvirtino, kad G. F. buvo veikiamas savo tėvo, ekspertizės metu iÅ¡ esmės nebuvo gauta jokių patikimų duomenų apie vaiko galimai patirtos lytinės prievartos buvimo faktÄ , pobÅ«dį ar intensyvumÄ .

Byloje apklaustos liudytojos – mokyklos darbuotojos, paaiÅ¡kino, kokiomis aplinkybėmis vyko kelionė į ekskursijÄ ir atgal, kaip buvo bendrauta su nukentėjusiuoju, nuteistuoju ir jų tėvais po įvykio, tačiau nieko nežinojo apie tai, kas vyko bÅ«tent tualete. Gynėjo nuomone, visi byloje surinkti įrodymai, kaip kiekvienas pavienis įrodymas, taip ir įrodymų visuma, nepatvirtina fakto, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atliktas bÅ«tent nusikaltimas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje. 2.7. Apeliantas pažymi, kad byloje yra aplinkybių, paneigiančių E. J. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.

Pats E. J. paneigė, kad atliko lytinio pobÅ«džio veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Jo parodymai iÅ¡ esmės patvirtinami tolimesne įvykių eiga. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad nukentėjusysis iÅ¡ mokyklos išėjo pats, nebuvo sugniuždytas ar kitu bÅ«tu neįprastai atrodantis. KitÄ dienÄ po įvykio, E. J. su mama atvykus į mokyklÄ , su E. J. bendravo mokyklos direktorė, jos pavaduotojos ir mokytojos, tačiau nei vienai iÅ¡ jų E. J. nebuvo pasakęs, kad yra atlikęs veiksmus, kuriais kaltinamas net ir po valandos laiko bendravimo su pedagogėmis, kurios grasino E. J. kalėjimu, spaudė prisipažinti.

Taip pat pažymėta, kad įvykio metu E. J. sirgo liga, reikalaujančia iÅ¡ jo higienos taisyklių laikymosi, dėl kurios nuteistajam buvo įprasta plauti rankas, laikytis kitų higienos taisyklių, vengti iÅ¡sipurvinti. Esant E. J. nustatytai ligai, situacija, kad nuteistasis savo lÅ«pomis liestų kito vaiko, kÄ tik užėjusio į tualetÄ , lytinį organÄ , yra savaime labai abejotina ir neįtikėtina. 2.8. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad teisingumu Å¡ioje byloje galima suabejoti ir dėl kitų aplinkybių: 2.8.1.

Bylos nagrinėjimo metu buvo gauta patikimų duomenų, kad nukentėjusiojo tėvas D. F. kitÄ dienÄ po įvykio buvo pateikęs policijos pareigÅ«nams raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ dėl įvykio, kuriame nurodė aplinkybes, kad jo sÅ«nus lietė kito asmens lytinį organÄ . Tos pačios dienos vakare pareiÅ¡kimÄ taip pat pateikė nukentėjusiojo motina D. F., kuri savo pareiÅ¡kime jau nurodė, kad kitas asmuo galimai lietė lÅ«pomis jo sÅ«naus lytinį organÄ . Svarbu yra tai, kad tėvo D. F. pareiÅ¡kimas iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos dingo, o teismo posėdžio metu prokurorė, atsakydama į praÅ¡ymÄ pateikti šį pareiÅ¡kimÄ , tiesiog atsakė, kad pareiÅ¡kimo paieÅ¡kojo ir nerado.

IÅ¡ tokių aplinkybių seka, kad tėvo D. F. pareiÅ¡kimas iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos galėjo dingti ir dėl to, kad iÅ¡ dalies prieÅ¡taravo motinos D. F. pareiÅ¡kimui ir nebuvo priimtinas ikiteisminiam tyrimui. 2.8.2. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ savo iniciatyva atėjo susitikti su nuteistojo gynėju ir Å¡io susitikimo metu iÅ¡reiÅ¡kė abejonių dėl ikiteisminio tyrimo patikimumo. Gynėjui vykdant savo pareigas, pateikus prokurorei praÅ¡ymÄ apklausti motinÄ D.

F. dėl Å¡ių aplinkybių pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tyrėja, atliekanti tyrimÄ byloje, iÅ¡kvietė motinÄ D. F. ir priekaiÅ¡tavo jai, kad ji netinkamai atstovauja savo sÅ«nui. BÅ«dama iÅ¡kviesta į teismo posėdį ir apklausta liudytoja, tyrėja patvirtino tokio pokalbio buvimo faktÄ bei papildė, kad ji su prokurore net sprendė klausimÄ , ar nereikia nuÅ¡alinti motinÄ D. F. iÅ¡ bylos, kaip nukentėjusiojo atstovę. Esant tokioms aplinkybėms, gynyba bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ prokurorei, palaikančiai valstybinį kaltinimÄ byloje.

Teismas nuÅ¡alinimo prokurorei netenkino, tačiau, bylos nagrinėjimo eigoje prokuroras buvo pakeistas prokuratÅ«ros iniciatyva. Gynėjas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu pasikeitus prokurorui valstybinio kaltinimo tendencingumas iÅ¡nyko, tačiau ikiteisminio tyrimo veiksmų tendencingumas buvo lemiamas ikiteisminio tyrimo stadijoje (prokurorės sprendimas atlikti itin svarbiÄ nukentėjusiojo apklausÄ iki įtarimo pareiÅ¡kimo, tokiu bÅ«du formaliai iÅ¡vengiant įtariamojo ir jo gynėjo dalyvavimo apklausoje). 2.9.

Apibendrindamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus gynėjas pažymėjo, kad nukentėjusiojo parodymai kelia abejonių dėl kito asmens veikos apimties, pobūdžio, intensyvumo, veiksmų motyvų, o pirmosios instancijos teismas iš esmės be įrodymų ir argumentų kvalifikavo nuteistojo veiksmus pagal BK 150 straipsnio 4 dalį. Nagrinėjamoje byloje nenustačius, kas būtent įvyko tualete, kokie veiksmai buvo atlikti nuteistojo, kokie buvo šių veiksmų motyvai, išlieka galimybė, kad nukentėjusysis neteisingai suprato ir interpretavo kito asmens veiksmus, arba tie veiksmai buvo atlikti ne lytinės aistros tenkinimo, o kitais motyvais.

Gynyba pabrėžia, kad E. J. įvykio metu buvo penkiolika metų, tikslus ir teisingas nuosprendis jo atžvilgiu turi labai didelę reikÅ¡mę jo besivystančiai asmenybei ir tolimesnio gyvenimo eigai. Nagrinėjamoje byloje, esant itin dideliems duomenų prieÅ¡taravimams, neapibrėžtiems nukentėjusiojo parodymams, kurie buvo gauti esminiai pažeidžiant baudžiamojo proceso taisykles ir nepilnamečio asmens teisę į gynybÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja teisingo nuosprendžio priėmimas, kuriuo bÅ«tų paÅ¡alintos visos abejonės ir baudžiamojo proceso pažeidimai, lemiantys asmens pripažinimÄ kaltu ar tokio asmens iÅ¡teisinimÄ .

Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir proceso iÅ¡laidų 2.10. Gynėjas nesutinka su nukentėjusiojo naudai priteista 5 000 Eur neturtine žala. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, jeigu E. J. atžvilgiu bus priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis dėl to, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieÅ¡kinys, remiantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtu. Jei bus tenkintas apeliacinio skundo praÅ¡ymas perkvalifikuoti veikÄ pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti mažinamas. 2.11.

Apelianto vertinimu, bet kokiu atveju, skundžiamu nuosprendžiu priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir turi būti mažinama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta į kokius kriterijus atsižvelgia teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Šie kriterijai yra susiję su asmens patirtais nepatogumais, išgyvenimais, kitomis aplinkybėmis, t. y. pasekmėmis, atsiradusiomis nukentėjusiajam dėl nusikalstamos veikos padarymo, bei kalto asmens turtine padėtimi.

Nuteistojo gynėjo nuomone, apygardos teismas padarė aiškiai neteisingas išvadas dėl priteistos žalos dydžio, kadangi G. F. nėra patyręs pavojingos lytinės prievartos, jam nėra nustatyta sveikatai žalingų padarinių, jo atžvilgiu nebuvo naudojama fizinio smurto, neatsirado psichologinio pobūdžio padarinių. Nuosprendyje paminėti psichologės ir psichiatrės paaiškinimai, kad ekspertizės metu vaikas tapdavo uždaras, akivaizdžiai gali būti paaiškinami ne tuo, kad jis jaučia psichologinius padarinius, o tuo, kad prieš ekspertizę jis buvo veikiamas tėvo. 2.12.

Šiuo aspektu taip pat pažymėta, kad skundžiamame nuosprendyje yra nurodyta, kad panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiama nuo 2 320 Eur iki 10 140 Eur, tačiau nagrinėjamoje byloje, kur nėra nustatyta nei fizinio smurto, nei lytinio santykio, nei padarinių ar žalos sveikatai, teismas iš nepilnamečio asmens, neturinčio savo pajamų, priteisė iš esmės šių sumų vidurkį. Anot gynėjo, Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgė ir į nuteistojo amžių ir turtinę padėtį.

Nors E. J. bylos nagrinėjimo metu sukako 18 metų, Å¡iuo metu jis dar yra moksleivis, gyvena su tėvais, neturi nei savo turto, nei pajamų, todėl priteista 5 000 Eur suma yra aiÅ¡kiai per didelė. Taip pat pažymėta, kad E. J. dėl ikiteisminio tyrimo tendencingumo, jo atžvilgiu vartojamo spaudimo iÅ¡ mokytojų, turėjo sveikatos problemų, lankė psichologus, turėjo pereiti į kitÄ mokyklÄ . Gynėjo teigimu, jei nuteistojo atžvilgiu bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, iÅ¡ jo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma turi bÅ«ti mažinama. 2.13.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl D. F. naudai priteisto advokato iÅ¡laidų apmokėjimo. Å iuo aspektu pažymėta, kad advokato iÅ¡laidų atlyginimo praÅ¡ymas buvo suformuluotas civiliniame ieÅ¡kinyje, kurį surašė nukentėjusįjį atstovaujanti advokatė, iÅ¡ esmės be nukentėjusiojo motinos D. F. sutikimo. Pati D. F. teisminio nagrinėjimo metu buvo nurodžiusi, kad ji nenorėjo raÅ¡yti civilinio ieÅ¡kinio, o savo palaikymÄ civiliniam ieÅ¡kiniui iÅ¡sakė tik bylos nagrinėjimo teisme pabaigoje, bÅ«dama primygtinai klausiama, ar ji palaiko civilinį ieÅ¡kinį.

Gynėjo teigimu, BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad priteisti advokatui apmokėti turėtas iÅ¡laidas iÅ¡ kaltininko yra ne teismui nustatyta pareiga, o teismo teisė. Atsižvelgiant į nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , bylos apimtį ir E. J. asmenybę (amžių, turtinę padėtį, kitus charakterizuojančius duomenis), skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje gali bÅ«ti pakeistas pripažinus minėtas iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis ir nepriteisiant jų iÅ¡ E. J..

3. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo G. F. atstovė pagal įstatymÄ D. F. praÅ¡o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendį. 3.1. Nuteistojo atstovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamas nuosprendis buvo grindžiamas prielaidomis. D. F. atkreipia dėmesį, kad apeliantas iÅ¡ dalies nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas atsieja nuo kitų byloje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų, t. y. nukentėjusiojo G.

F. apklausos, ekspertizių, iÅ¡vadų, ekspertų paaiÅ¡kinimų, vertina įrodymus iÅ¡imtinai savo naudai. 3.2. Atsiliepime nurodyta, kad apeliantas daro nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiojo G. F. apklausa buvo padaryta neva pažeidžiant BPK normas, kadangi pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nebuvo pakviestas nuteistasis ir jo gynėjas. Nukentėjusiojo atstovės nuomone, G. F. apklausos rezultatai nebÅ«tų pakitę, jei bÅ«tų dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas, kadangi vaikas buvo apklausinėjamas betarpiÅ¡kai tik psichologo, atsižvelgiant į jo jaunÄ amžių ir patiriamÄ stresÄ .

Asmens mažametystė negali bÅ«ti vertinama kaip sÄ lyga, kad vaikas gali duoti neteisingus parodymus. Apklausos metu nukentėjusysis buvo nekalbus, įsitempęs, jo kÅ«no kalba bylojo apie nenorÄ prisiminti kas įvyko, tačiau vaizdo įraÅ¡e yra užfiksuota, kad vaikas, atsisakęs duoti paaiÅ¡kinimus žodžiais, pieÅ¡damas pavaizdavo kokius veiksmus atliko nuteistasis, kas patvirtino, jog jis patyrė seksualinę prievartÄ . 3.3. Atsiliepime nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad abu tėvai padarė įtakÄ nukentėjusiojo apklausai, ir pažymima, kad nors vaikas skirtingai papasakojo tėvams įvykio aplinkybes, tačiau abiem tėvams jis papasakojo apie patirtÄ Ä¯vykį.

Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis bÅ«tų linkęs fantazuoti ar kurti istorijas. Nukentėjusiojo atstovė mama D. F. pažymėjo, kad bylos metu apklausiama ekspertė Sigutė Stanaitienė nurodė, jog berniukui buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini), iÅ¡skiriant du traumuojančius faktorius – byloje tiriamÄ veikÄ ir tėvų skyrybas, tiksliai atskirti, kuris reikÅ¡mingiau veikė jo psichikÄ , buvo neįmanoma, nes vaikas atsisakė kalbėti apie abi temas. Psichologė ekspertė Agnė Å iaulytė parodė, kad ekspertizės metu nukentėjusysis iÅ¡sireiÅ¡kė, kad nepasakoti apie byloje tiriamÄ veikÄ prašė tėtis.

Ekspertės vertinimu, juntama tėvo įtaka, tačiau ji rekomendavo remtis vaiko parodymais, nes ekspertams nekilo abejonių, kad vaikas kalbėjo remdamasis asmenine patirtimi, kitu atveju bÅ«tų atkreipiamas dėmesys į netikslumus. 3.4. Nukentėjusiojo atstovės nuomone, nuteistasis E. J., neigdamas kaltę, nutyli tiesÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtino byloje apklausta ekspertė A. Å iaulytė, kuri, atlikusi nuteistojo emocinės bÅ«klės analizę, teismui paaiÅ¡kino, kad E. J. ekspertizės metu jautė padidintÄ nerimÄ , kurį bandė sukontroliuoti, slopinti, laikėsi gynybiÅ¡kos pozicijos, atsakomybę priskiriant kitiems, jo emocinis reagavimas buvo neadekvatus situacijai.

Tai ekspertei sukėlė klausimÄ , kodėl tokia jautri reakcija, jei nieko nepadarė. Nukentėjusiojo atstovės nuomone, teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad E. J. parodymus reikia vertinti, kaip pasirinktÄ gynybos pozicijÄ , yra teisinga ir objektyvi, kadangi nukentėjusysis nuosekliai papasakojo ir nurodė E. J. veiksmus, juos detalizavo. Atsiliepime daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo E. J. veiksmus, kaip mažamečio asmens seksualinį prievartavimÄ , o ne tvirkinimÄ . 3.5. Ä®statyminė nukentėjusiojo atstovė D.

F. nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ji nepalaikė civilinio ieÅ¡kinio ir nereikalavo iÅ¡ kaltininko atlyginti vaiko patirtÄ neturtinę žalÄ . Atsiliepime pažymima, kad D. F. palaikė savo civilinį ieÅ¡kinį, kurį advokatė pareiÅ¡kė dar ikiteisminio tyrimo metu, ji jo neatsisakė, o bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai aiÅ¡kino, kokia žala yra padaryta jos sÅ«nui, kad jam yra svarbi ir reikalinga psichologinė pagalba. Teismo psichologijos, psichiatrijos ekspertizės aktu vaikui yra nustatytas emocijų sutrikimas, atitinkantis (duomenys neskelbtini) simptomatikÄ ((duomenys neskelbtini)).

Atsižvelgiant į tai, atsiliepime pažymima, kad frustruojanti vaiko patirtis, kurios poveikis galimai atsiskleis ateityje, be profesionalios psichologų pagalbos gali nulemti G. F. elgesio ir emocijų sunkumus. Mažametis berniukas įvykio metu nesuvokė nuteistojo atliktų veiksmų jo atžvilgiu, negalėjo pasipriešinti. 3.6. Nukentėjusiojo atstovė sutinka su Vilniaus apygardos teismo priteistos neturtinės žalos suma ir pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė, kad mažametis negalėjo suvokti pavojingų nuteistojo veiksmų, jiems pasipriešinti, nes E. J. tualeto kabinos duris buvo užrakinęs iš vidaus, tai G.

F. sukėlė baimę ir iÅ¡gÄ stį, o sunkesni psichikos ir asmenybės sutrikimai pasireikÅ¡ tuomet, kai vaikas pradės suprasti atliktų veiksmų esmę. Atsiliepime taip pat sutinkama su apygardos teismo motyvu, kad atsakingo už žalÄ asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl nuteistojo turtinė padėtis ir jaunas amžius negali vienareikÅ¡miÅ¡kai nulemti žalos dydžio, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos nukentėjusiojo asmens teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas.

Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo atstovė pažymėjo, kad priteistos neturtinės žalos dydis neturėtų bÅ«ti mažinamas. 3.7. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumÄ ir ilgÄ bylos nagrinėjimo trukmę, priėmė teisingÄ sprendimÄ dėl nukentėjusiojo atstovės turėtų iÅ¡laidų atlyginimo už advokato paslaugas. Å ios iÅ¡laidos, pagal pateiktus byloje dokumentus, yra pagrįstos ir proporcingos, todėl jos turėtų bÅ«ti atlyginamos pilnai, nepripažįstant jų proceso iÅ¡laidomis, o turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ nuteistojo.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas O. Å ibkovas, nuteistojo atstovai pagal įstatymÄ J. J. ir M. J. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė L. Beinarytė, nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymÄ D. F., D. F. ir atstovė advokatė A. VaiÅ¡norienė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo E. J. gynėjo advokato Olego Å ibkovo apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo E. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi nukentėjusiojo atstovės D. F. atsiliepimo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai E. J. pripažino kaltu, padarius nusikalstamÄ Â veikÄ , numatytÄ Â BK 150 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iÅ¡ esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra motyvuotos, pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

Dėl įrodymų vertinimo ir E. J. veikos kvalifikavimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį 6. Skundžiamu nuosprendžiu E. J. nuteistas už tai, kad, pasinaudodamas nukentėjusiojo bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du seksualiai iÅ¡prievartavo mažametį G. F.. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba E. J. veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį. Apelianto vertinimu, pripažindamas E. J. kaltu, pirmosios instancijos teismas savo vertinimÄ ir įrodymų analizę grindė nepatikimais, prieÅ¡taringais bylos duomenimis, skundžiamÄ nuosprendį grindė iÅ¡ esmės vieninteliu nuteistojo kaltės įrodymu – mažamečio nukentėjusiojo parodymais, kurių turinys dėl kito asmens (nuteistojo) veikos apimties, pobÅ«džio, intensyvumo ir veiksmų motyvų kelia abejonių.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir pagrįstai pripažino E. J. kaltu dėl mažamečio nukentėjusiojo G. F. seksualinio prievartavimo.

7. Teismų praktikoje pažymėta, kad seksualinis neliečiamumas, kaip įstatymo saugoma vertybė – tai vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Neabejotina, kad seksualiniai veiksmai prieÅ¡ mažamečius turi labai neigiamÄ poveikį jų psichikai ir vystymuisi, todėl ir jų vertinimo kriterijai yra griežtesni nei analogiÅ¡kų veiksmų prieÅ¡ vyresnio amžiaus asmenis. Įstatymo leidėjui įtraukus į seksualinio prievartavimo normÄ aistros tenkinimo kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du požymį, smarkiai susiaurėjo galimybės taikyti tvirkinimo normÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija Å¡iuo klausimu taip pat skatina teismus labiau taikyti seksualinio prievartavimo normÄ (BK 150 straipsnį), taip siekiant užtikrinti griežtesnę vaikų seksualinio neliečiamumo apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-87/2014, Nr. 2K-116-942/2016).

8. Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrÄ su tokiu asmeniu prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, panaudojo fizinį smurtÄ ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudojo bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiÅ¡kiasi lytinės aistros tenkinimu prieÅ¡ mažamečio asmens valiÄ , esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo bÅ«dui:

1) panaudojant fizinį smurtÄ , 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , 3) kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis, 4) pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Be to, lytinė aistra gali bÅ«ti tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du. Å io nusikaltimo sudėtis yra formali, jis yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrÄ , ar pajuto seksualinį pasitenkinimÄ arba malonumÄ , nes baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ veikÄ kyla atlikus pavojingus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2014).

9. Teismų praktikoje laikoma, jog lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du paprastai pasireiÅ¡kia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kiÅ¡ant pirÅ¡tus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kÅ«nÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2009, Nr. 2K-50/2012, Nr. 2K-315/2014).

Apie seksualinio prievartavimo požymių buvimÄ ar nebuvimÄ , esant kitokiam fiziniam sÄ lyčiui, galima spręsti atsižvelgiant į tokio fizinio sÄ lyčio panaÅ¡umÄ Ä¯ natÅ«ralų, analinį ir oralinį lytinį aktÄ ; nukentėjusiojo savybes (pvz., tas pats fizinis sÄ lytis su vaiku ir suaugusiuoju gali turėti visiÅ¡kai kitokį neigiamÄ poveikį ir kitaip vertinamas); į tai, kiek toks sÄ lytis objektyviai gali tenkinti žmogaus lytinę aistrÄ (pvz., sÄ lytis, kuriuo įmanoma vien tik pažeminti žmogų, neatitinka kitokio fizinio sÄ lyčio prasmės);

į panaudotos prievartos intensyvumÄ (žiaurumas, įžūlumas, tyčiojimasis, brutalus žeminimas suteikia daugiau motyvacijos fizinį sÄ lytį vertinti kaip seksualinio prievartavimo požymį); į kitas aplinkybes (pvz., ar sÄ lytis buvo tik fragmentiÅ¡kas, ar nuoseklus ir tikslingas, ar įvykio vieta buvo palanki lytinės aistros tenkinimui, koks buvo kaltininko ir nukentėjusiojo apsinuoginimo lygis ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016).

10. BK 153 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmens seksualinį neliečiamumÄ , nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiÅ«rio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvÄ vaiko domėjimÄ si lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013).

Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiÅ¡kia demonstruojant jaunesniam negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kÅ«nÄ ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiÅ¡kai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrÄ tokio asmens akivaizdoje ir pan. Tačiau tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į asmens lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2012).

11. Pažymėtina, kad abi aptariamos nusikalstamos veikos (BK 150 straipsnio 4 dalis ir 153 straipsnio 1 dalis) padaromos veikiant tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-895/2016, Nr. 2K-53-628/2020, Nr. 2K-177-976/2020).

12. BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du panaÅ¡us į BK 153 straipsnyje numatyto mažamečio tvirkinimo veikÄ tuo, kad abiem atvejais su tokiu asmeniu atliekami neteisėti seksualinio pobÅ«džio veiksmai, kurie gali pasireikÅ¡ti panaÅ¡ia forma. Tačiau, atribojant lytinės aistros tenkinimÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du nuo tvirkinamųjų veiksmų, turi bÅ«ti įvertinamas su mažamečiu asmeniu atliekamų neteisėtų veiksmų seksualinis pobÅ«dis ir jų intensyvumas. Be to, seksualinį prievartavimÄ BK 150 straipsnį gali sudaryti ne bet koks fizinis sÄ lytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris:

1) geba tenkinti lytinę aistrÄ ;

2) pagal savo poveikį ir neigiamus padarinius palyginamas su prievartine sueitimi, atlikta natūralia, analine arba oraline forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-942/2016, Nr. 2K-191-697/2018).

13. Nuteistojo E. J. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiojo G. F. ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai, liudytojų D. F., D. F., N. F., pedagogių (D. S., J. N., N. B., G. V.), mokyklos budėtojos G. G., eksperčių Sigutės Stanaitienės ir Agnės Å iaulytės parodymai, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės aktai Nr. 103MS-216/2019 ir Nr. 103MSW-66/2020, globos namų „Užuovėja“ nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, 2019 m. birželio 20-26 d.

įvertinimo išvada, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. birželio 19 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas ir 2019 m. birželio 19 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. 1GL-1927, 2019 m. birželio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nors nusikalstamos veikos aplinkybės daugiausia grindžiamos nukentėjusiojo mažamečio G.

F. parodymais bei netiesioginiais ar iÅ¡vestiniais įrodymais, tačiau visi byloje surinkti įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek vertinant jų visumÄ , buvo įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus bei sudarė nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę, pagrindusiÄ teismo iÅ¡vadas dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo aplinkybių. Pažymėtina, kad nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais ar iÅ¡vestiniais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, Nr. 2K-204-689/2019, Nr. 2K-226-976/2020). Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgus į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtÄ nuosprendį.

14. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis nukentėjusysis G. F. 2019 m. liepos 23 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, jog jam jau nusibodo pasakoti, apie tai, kas įvyko, tačiau jis patvirtino, kad įvykis buvo Å¡iÄ vasarÄ , mokykloje, (duomenys neskelbtini), mokyklos tualete. PaaiÅ¡kino, kad jis po ekskursijos ėjo į tualetÄ . Jį pasitiko Ž. (turima omenyje nuteistÄ jį E. J.) ir pasakė, kad jam reikia pagalbos. Jis jam padėjo nuneÅ¡ti daiktus ir po to nuėjo į tualetÄ .

Jis (Ž.) taip pat nuėjo. Ž. mokosi toje mokykloje, kur ir jis mokosi 10, 11 arba 12 klasėje. Su Ž. jis susipažino autobuse, ekskursijoje, kai važiavo žiūrėti kaip kepa šakočius. Autobuse jis sėdėjo su mergaite, bet mergaitė norėjo apsikeisti vietomis ir Ž. atsisėdo šalia jo. Apie įvykį, apie kurį nenori kalbėti, papasakojo tėčiui, tetoms, mamai ir močiutei. Paaiškino, kad Ž. lietė. Į klausimus kaip lietė atsakyti nenorėjo, tačiau mažametis žmogaus kūno piešinyje Nr. 1 pažymėjo, kad Ž. jį lietė burna.

Žmogaus kÅ«no pieÅ¡inyje Nr. 2 pažymėjo, kad Ž. jam lietė „sisi“, tÄ vietÄ Å½. palietė vienÄ kartÄ . Jis, G. F., tuo metu buvo be kelnaičių. Mažametis žmogaus kÅ«no pieÅ¡inyje Nr. 3 pažymėjo, kuri Ž. vieta buvo nuoga, apibrėždamas lytinių organų sritį, nurodė, kad buvo numautos Ž. kelnės ir kelnaitės, kad Ž. pats kelnes nusimovė. Jis buvo iÅ¡sigandęs, kai Ž. buvo apsinuoginęs. Dar paaiÅ¡kino, kad toje situacijoje durys iÅ¡ pradžių buvo uždarytos, o po to atsidarė.

TÄ spynutę atidarė Ž.. Su spynute reikėjo uždaryti duris tam, kad jis nepabėgtų. Jis iÅ¡ tualeto išėjo vienas. Ž. jo paprašė nusimauti kelnes ir kelnaites (t. 1, b. l. 55-61).

15. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apeliacinio skundo argumentÄ , kad nukentėjusiojo apklausoje dalyvavusi psichologė jam darė spaudimÄ . Byloje esantis nukentėjusiojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ protokolas ir vaizdo įraÅ¡as rodo, kad apklausos metu su mažamečiu G. F. tiesiogiai bendravo ir klausimus uždavinėjo psichologė, dalyvaujant vertėjai. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad apklausos metu psichologė stengėsi prakalbinti vaikÄ užduodama įvairaus pobÅ«džio klausimus.

Mažametis konkrečiai, ilgai nedvejodamas, atsakydavo į klausimus, susijusius su įvykio diena ir aplinkybėmis (kad įvykis buvo vasarÄ , kai su klasiokais vyko į ekskursijÄ , autobuse sėdėjo su mergaite, vėliau su E. J., po ekskursijos jis padėjo E. J. nuneÅ¡ti daiktus į mokyklÄ , po to kartu su juo nuėjo į mokyklos tualetÄ ir pan.), tačiau vengė įvardyti, kas konkrečiai įvyko jam bÅ«nant mokyklos tualeto kabinoje su nuteistuoju, teigdamas, kad jau pavargo apie tai pasakoti, apie tai žino kiti (mama, tėtis, močiutė, tetos).

Apklausos turinys paneigia gynėjo argumentÄ , kad mažametis nukentėjusysis iÅ¡ psichologės jautė spaudimÄ , kadangi mažametis su psichologe bendravo ir pasakojo apie įvykio dienÄ , atsakinėjo į neutralaus pobÅ«džio klausimus, o vengė kalbėti apie nuteistojo ir jo buvimÄ kartu mokyklos tualeto kabinoje, atitinkamai atsakymus parodydamas pieÅ¡iniuose. Å iuo atveju G. F. nenorėjo kalbėti apie patirtÄ seksualinę prievartÄ , kuri jam kėlė neigiamus jausmus, todėl į tam tikrus nemalonius kausimus jis atsakė pieÅ¡damas, rodydamas konkrečias vietas žmogaus kÅ«no pieÅ¡inyje, kurios buvo liečiamos arba su kuriomis buvo liečiama.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į G. F. amžių (apklausos metu jam buvo septyneri metai), jam neįprastÄ ir nepažįstamÄ aplinkÄ , kurioje vyko apklausa, natÅ«ralu, kad laisvo ir iÅ¡samaus pasakojimo apie patirtÄ seksualinę prievartÄ G. F. nepateikė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad mažamečio nukentėjusiojo apklausos metu psichologinis spaudimas jam nebuvo naudojamas, todėl Å¡iais parodymais teismas pagrįstai rėmėsi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismas neturėjo pagrindo abejoti mažamečio nukentėjusiojo G. F. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjai, kadangi juos patvirtina bei papildo ir kiti byloje esantys įrodymai. 15.1. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. birželio 19 d. vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akte Nr. 1TSD-1388 be kitų aplinkybių užfiksuota, kad G. F. teigė, jog į ekskursijÄ važiavo autobusu, kuriame sėdėjo su vyresniu berniuku (vardo nepasakė).

Po ekskursijos grįžus į mokyklÄ , G. F. padėjo tam vyresniam berniukui nuneÅ¡ti Å¡akotį mokytojai. NuneÅ¡us Å¡akotį, G. F. užsimanė į tualetÄ , tÄ patį norėjo padaryti ir vyresnis berniukas. Abu vaikai nuėjo į tualetÄ , užėjo į atskiras kabinas, vaikai tarpusavyje nesikalbėjo. Pasak G. F., vyresnis berniukas, atlikęs visus reikalus, paprašė G. F. palaukti. Netrukus pakvietė G. F. užeiti į jo (vyresnio berniuko) kabinÄ . Paklausus, kodėl G. F. užėjo į tÄ kabinÄ , teigė nežinantis, įėjus į kabinÄ , vyresnis vaikas nusimovė kelnes ir pasakė G.

F. paliesti jo lytinius organus. Pasak G. F., jis tai padarė pasiėmęs servetėlę. G. F. buvo nemalonu liesti, neįdomu, tai jis darė maždaug 5 sekundes. Po to vyresnis berniukas paprašė G. F. nusimauti kelnes bei apatines kelnaites ir pritūpęs palaižė G. F. organus. Vyresnis vaikas dar palietė G. F. lytinius organus ir tada pirmas iš kabinos išėjo G. F., o paskui vyresnis vaikas (t. 2, b. l. 44-45). 15.2. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. birželio 19 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje Nr. 1GL-1927 pažymėta, kad G.

F. nurodė, jog buvo ekskursijoje, po kurios jis kartu su kitu berniuku nuėjo į tualetÄ , į atskiras kabinas. Vėliau vyresnis berniukas paprašė G. F. užeiti į jo kabinÄ . Vyresnysis berniukas nusimovė kelnes ir liepė G. F. paliesti jo organus su servetėle. G. F. tai ir padarė. Vėliau vyresnysis berniukas lietė G. F. organus. Po to berniukai išėjo iÅ¡ tualeto (t. 4, b. l. 111-112). 15.3. Globos namų „Užuovėja“ nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, 2019 m. birželio 20-26 d.

įvertinimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad klausiamas G. F. papasakojo apie įvykį, kai po ekskursijos buvo papraÅ¡ytas tos pačios mokyklos mokinio Ž. padėti jam nuneÅ¡ti Å¡akotį į kabinetÄ . NuneÅ¡us Å¡akotį, kartu su Ž. nuėjo į tualetÄ . Pasak G. F., Ž. pakvietė ateiti į savo kabinÄ , numovė jo (nukentėjusiojo) kelnes, palaižė jo (nukentėjusiojo) „popa“ (taip berniukas įvardina lyties organÄ ) ir liepė paliesti jo (E. J.) „popa“. G. F. teigimu, jis nenorėjo liesti, tačiau Ž. sakė, kad reikia, ir neiÅ¡leis iÅ¡ kabinos kol nepalies.

Pasakė paliesti jo (E. J.) „popa“ su servetėle, tada Ž. atrakino duris ir iÅ¡leido iÅ¡ kabinos. G. F. nurodė, kad jautėsi negerai, jam buvo baisu, kai jį iÅ¡leido, jis iÅ¡bėgo iÅ¡ tualeto. Taip pat nurodoma, kad remiantis nuosekliu, detaliu bei laike nekintančiu pasakojimu apie galimai patirtÄ seksualinę prievartÄ ir pasakojimÄ lydinčiomis gėdos, nerimo reakcijomis, keliama pagrįsta prielaida apie galimai patirtÄ seksualinę prievartÄ (t 2., b. l. 23-24). 15.4. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-216/2019 nurodyta, kad G.

F. nenori apie tai kalbėti, nurodo, kad mama žino tÄ istorijÄ , iÅ¡samiau papasakojo psichologui apklausos metu. Patvirtina, kad byloje tiriamas įvykis buvo, nurodo, jog jam labai nemalonu prisiminti tai. Å io ekspertizės akto iÅ¡vadose nurodyta, kad G. F. nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas įtaigumas. Turimų duomenų analizė rodo, kad G. F. parodymus galima pagrįstai vertinti kaip duotus remiantis asmenine patirtimi. Negauta jokių duomenų apie tai, kad G. F. bÅ«tų iÅ¡galvojęs, sukÅ«ręs parodymus ar jų dalį (t. 1, b. l. 105-110). 15.5.

IÅ¡ 2019 m. birželio 14 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėjus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje esantį tualetÄ , nustatyta, jog yra trys tualeto kabinos. Trečia kabina yra tualeto gale. Ant kabinos durų viduje yra užraktai. IÅ¡ fotonuotraukos Nr. 15 matyti, kad kabinoje ant sienos kabo tualetinio popieriaus laikiklis (t. 1, b. l. 16-24). 15.6. 2019 m. liepos 18 d. apžiÅ«ros protokolu buvo apžiÅ«rėta mokyklos vaizdo kameros įraÅ¡as ir užfiksuota, kad vaizdo įraÅ¡e ties laiku 17:43:02 aukÅ¡tesnis berniukas (panaÅ¡us į E. J.) užėjo į pastatÄ , o mažesnis berniukas (panaÅ¡us į G.

F.) laiko duris. 17:49:45 matomas iÅ¡ pastato iÅ¡einantis berniukas (G. F.) bei prie jo prieinantys berniukas ir vyriÅ¡kis. 17:50:49 iÅ¡eina vyresnio amžiaus berniukas (E. J.), kuris nueina link gatvės. Ties laiku vaizdo įraÅ¡e 17:52:03 matomas į pastato vidų užeinantis vyriÅ¡kis su vaiku ant rankų ir Å¡alia einančiu berniuku (G. F.), kurie iÅ¡ pastato iÅ¡eina 17:58:22 (t. 1, b. l. 150-192). 15.7. Apklausiami kaip liudytojai pirmosios instancijos teisme D. F. ir D. F. patvirtino girdėję iÅ¡ nukentėjusiojo apie jo patirtÄ seksualinę prievartÄ .

Liudytojų nurodytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės iÅ¡ esmės nesiskyrė nuo nukentėjusiojo G. F. parodymų. Liudytojas D. F. nurodė, kad G. išėjo iÅ¡ mokyklos vienas, buvo iÅ¡sigandęs, sutrikęs, iÅ¡balęs, drebėjo ir pradėjo pasakoti, kad, kai jis nuėjo į tualetÄ , sutiko berniukÄ , kuris liepė jam liesti jo lytinį organÄ ir parodyti savo (t. 3, b. l. 112). Apie patirtus seksualinio pobÅ«džio veiksmus nukentėjusysis itin detaliai grįžęs namo papasakojo mamai D. F., kuri teisme parodė, jog sÅ«nus jai pasakė, kad tas kitas berniukas paprašė pagalbos.

G. F. įėjęs į kabinÄ pamatė berniukÄ iÅ¡ autobuso, kuris pasakė G. parodyti lytinius organus, po to pasakė patampyti už lytinio organo. G. F. pasakė, kad jam buvo Å¡lykÅ¡tu, kad jis paėmė servetėlę. Kai jis palietė to berniuko lytinį organÄ , jam jis pasakė nusimauti kelnes ir jis nusimovė. Tyliai jai pasakė, kad jis (E. J.) pritÅ«pė ir aplaižė jo (nukentėjusiojo) lytinį organÄ (t. 3, b. l. 116). 15.8. Ekspertės Sigutė Stanaitienė ir Agnė Å iaulytė tyrimo metu nustatė bei teisme patvirtino, jog G.

F. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, joms nekėlė abejonių, kad G. F. parodymus davė remdamasis asmenine patirtimi. Teisme nurodė, kad byloje minimas įvykis vaikÄ veikė psichotraumuojančiai, jis jautriai reaguoja į temÄ ir užsidaro savyje, jo kÅ«no kalba transliuoja tam tikrÄ neigiamÄ patirtį. Ekspertės tik iÅ¡skyrė du G. F. traumuojančius poveikius: tai byloje tiriama veika ir tėvų skyrybos. Pasak eksperčių, nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima remtis nukentėjusiojo parodymais, todėl rekomendavo teismui jais remtis.

Teismo posėdžio metu pažymėjo, kad jis pakankamai nuosekliai papasakojo apie įvykį tualete kitiems asmenims, jos atkreipė dėmesį į pasakojimo nuoseklumÄ . Å iuo atveju galėjo bÅ«ti tėvo įtaka, tačiau kategoriÅ¡ko atsakymo nėra. Joms nesukėlė abejonių, kad jis kalbėjo remdamasis asmenine patirtimi, kitu atveju jos bÅ«tų atkreipusios dėmesį į kokius nors netikslumus. Vaiko baimė atitinka jo pasakojimo turinį (t. 4, b. l. 95-104). 15.9. Nors apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad Å¡ioje byloje liudytojomis apklaustos mokyklos darbuotojos nematė kas tiksliai įvyko tualete, tačiau jų parodymai taip pat yra svarbÅ«s vertinant visos bylos kontekstÄ , t. y.

Å¡ios liudytojos nurodė tam tikras įvykio aplinkybes, kurios joms tapo žinomos iÅ¡ kitų asmenų žodžių. Liudytoja mokyklos direktorė D. S. parodė, kad D. F. pasakė, kad mokykloje vyresnis berniukas Ž. pasikvietė į tualetÄ jaunesnį berniukÄ G. (turimÄ omenyje G. F.) ir paprašė jį paliesti, be to, E. J. aplaižė jos vaiko lytinį organÄ (t. 4, b. l. 9-10). Liudytoja J. N. nurodė mačiusi, kad autobuse nuteistasis ir nukentėjusysis sėdėjo kartu bei, kad įvykio dienÄ Å¡nekėjo su nukentėjusiojo tėvu, kuris atėjęs į mokyklÄ paklausė ar ekskursijoje buvo vaikas vardu Ž., kuris, kaip nurodė tėvui G.

F., tualete paprašė paliesti, kaip ji suprato, lytinį organÄ (t. 4, b. l. 14). Teisme apklausta liudytoja N. B. patvirtino, kad nukentėjusiojo tėtis jai pasakė, kad vyresnis berniukas E. J. tualete paprašė G. F. paliesti jo lytinį organÄ (t. 4, b. l. 27). Liudytoja G. V. parodė, kad pavaduotoja jai ryte pasakė, kad po ekskursijos įvyko incidentas, o pokalbio direktorės kabinete metu ji suprato, kad įvyko kažkoks seksualinio pobÅ«džio įvykis (t. 4, b. l. 32). Baudžiamojoje byloje taip pat yra mokyklos budėtojos liudytojos G.

G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad liudytoja nurodė mačiusi, kaip E. J. ir G. F. kartu nuėjo į tualetÄ (t. 2, b. l. 17-18). Taigi, mokyklos darbuotojų parodymai yra svarbÅ«s lyginant juos su kitais byloje esančiais duomenimis bei darant iÅ¡vadas, sprendžiant dėl veikos buvimo, jos aplinkybių. Å ių liudytojų parodymai atitinka nukentėjusiojo ir jo atstovų pagal įstatymÄ parodymus, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad po ekskursijos abu vaikai buvo tualete, kad E. J. tualete paprašė G.

F. paliesti jo lytinį organÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstais jais vadovavosi. 15.10. Liudytoja N. F., nukentėjusiojo močiutė, ikiteisminio tyrimo metu parodė iÅ¡ dukros D. F. žodžių žino, jog G. po ekskursijos nuėjo į tualetÄ , kur nuėjo ir vyresnis mokinys, tualete vaikai lietė vienas kito lytinius organus, po to laižė vienas kitam lytinius organus. AnÅ«kas G. F. dukrai D. F. rodė, kaip vyresnis vaikas lenkėsi palaižyti jo (G. F.) lytinius organus (t. 1, b. l. 195-196).

Teisme pagarsinus parodymus liudytoja patikslino, kad G. F. nelaižė lytinio organo E. J., ji (liudytoja N. F.) galėjo suklysti. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumÄ aplinkybių, neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu vien dėl to, kad nukentėjusiojo močiutė N. F. proceso metu iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog nukentėjusysis galėjo bÅ«ti primokintas. Å iuo atveju liudytojos parodymai yra reikÅ¡mingi vertinant tai, kÄ N. F. nurodė jos dukra nukentėjusiojo motina D. F., o teismo posėdžio metu iÅ¡sakyta liudytojos N. F. nuomonė, kad vaikas galėjo bÅ«ti primokintas tėvo, yra tik subjektyvi liudytojos nuomonė, kuri nebuvo detalizuota jokiomis konkrečiomis aplinkybės, tik nurodant, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ ji padarė atsižvelgusi į vaiko tėvo reakcijÄ .

Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iÅ¡ mokyklos vaizdo įraÅ¡o matyti, jog G. F. iÅ¡ mokyklos iÅ¡eina 17:49:43, E. J. – 17:50:48, o 17:51:54 D. F. su abiem vaikais jau užeina į mokyklÄ , t. y. dvi minutės po kurių fiksuota D. F. reakcija – iÅ¡ karto eina į mokyklÄ kartu su vaikais, leido teismui pagrįstai spręsti, kad apie tai, kas atsitiko, tėvas D. F. sužino bÅ«tent iÅ¡ sÅ«naus, o jokių duomenų, kad tėvas bÅ«tų specialiai primokinęs G.

F. pasakoti apie įvykį, o dar per tokį itin trumpÄ laiko tarpÄ , nėra.

16. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad svarbiausi įrodymų Å¡altiniai mažamečių (nepilnamečių) seksualinės prievartos bylose – teismo medicinos specialistų iÅ¡vados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų iÅ¡vados, daiktiniai įrodymai, iÅ¡vestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu (nepilnamečiu) ir kuriems mažametis (nepilnametis) pasakojo apie patirtÄ seksualinę prievartÄ , parodymai. YpatingÄ reikÅ¡mę Å¡ioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartÄ patyrusio mažamečio (nepilnamečio) parodymai.

Mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų bÅ«ti vertinamas taip griežtai ir kategoriÅ¡kai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieÅ¡taravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio (nepilnamečio) asmens, patyrusio seksualinę prievartÄ , parodymuose gali bÅ«ti paaiÅ¡kinami parodymų subjekto specifiÅ¡kumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio iÅ¡sivystymo, patirto Å¡oko, nežymÅ«s prieÅ¡taravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymais.

Mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami; teismai turi išsamiai ištirti ir įvertinti kitus bylos duomenis, juos gretindami su nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo parodymuose nurodytomis aplinkybėmis, siekdami nustatyti, ar jie patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2013, Nr. 2K-294-648/2017, Nr. 2K-221-697/2021).

17. Ä®vertinus Å¡ių byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo G. F. parodymais ir abejoti jų patikimumu. Nukentėjusysis G. F. nurodė E. J. veiksmus, juos detalizavo, jo parodymai yra nuoseklÅ«s, jie sutampa esminėse aplinkybėse su jo paaiÅ¡kinimais. Be to, mažamečio nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje esantys ir teisme iÅ¡tirti įrodymai (liudytojų nukentėjusiojo tėvų, mokyklos darbuotojų, eksperčių parodymai, ekspertizės aktas, vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktas, nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos įvertinimo, iÅ¡vada, įvykio vietos ir mokyklos vaizdo kameros įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolai ir kt.), kurių duomenys sudaro vieningÄ loginę įrodymų grandinę, esminėmis detalėmis neprieÅ¡tarauja tarpusavyje.

Vien tai, kad mažametis buvo labai jauno amžiaus ar, kad tėvui nepasakė apie lytinių organų aplaižymÄ , nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kadangi mažametystė negali bÅ«ti vertinama kaip sÄ lyga, kad vaikas gali duoti neteisingus parodymus, o tėvui iÅ¡ karto po įvykio nenurodyta tam tikra aplinkybė gali bÅ«ti sÄ lygota laiko stoka (vaikui tik išėjus iÅ¡ mokyklos, jie po 2 min. grįžo su tėvu atgal į mokyklÄ aiÅ¡kintis aplinkybių) bei patirtos gėdos ir baimės jausmu.

Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl nukentėjusiojo G. F. parodymų nepatikimumo.

18. Apeliaciniame skunde nurodomos E. J. kaltę paneigiančios aplinkybės, t. y. kad nuteistasis net mokyklos darbuotojų spaudžiamas neprisipažino, kad ypač laikėsi higienos reikalavimų, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog G. F. iÅ¡ mokyklos išėjo pats, neatrodė sugniuždytas, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, kad E. J. nepadarė nusikalstamos veikos. Nuteistojo E. J. parodymus, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o jam mokyklos tualete Å¡lapinantis netikėtai užėjo G. F., kuris pamatęs nuteistÄ jį nuogÄ bandė iÅ¡bėgti ir iÅ¡bėgo, paneigia byloje esantys ir skundžiamame nuosprendyje bei Å¡ioje nutartyje minimi įrodymai.

Minėtų parodymų neteisingumÄ pagrindžia ir skundžiamame nuosprendyje pastebėta svarbi aplinkybė, kad 2020 m. birželio 19 d. – liepos 9 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-66/2020 (t. 2, b. l. 135-142) apraÅ¡ant medicininius dokumentus, iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ 2019 m. birželio 26 d. medicininių dokumentų Nr. E-19-2PS-5495 (t. 2, b. l. 110), fiksuota, kad pats E. J. teigė, kad kitas berniukas buvo atėjęs pas jį į kabinÄ tualete ir vienas kitam rodė savo lyties organus.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo E. J. parodymus vertino kaip pasirinktÄ gynybos pozicijÄ . Å iuo atveju nors byloje yra duomenų apie tai, kad nuteistasis anksčiau sirgo sunkia liga, kad privalo ypač atidžiai laikyti higienos reikalavimų, tačiau tai nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai manyti, kad dėl Å¡ių aplinkybių nuteistasis negalėjo atlikti minimų neteisėtų veiksmų, ypač kai byloje yra duomenų, kad G. F. nuteistojo lytinį organÄ lietė su servetėle.

Vien tai, kad iÅ¡ mokyklos vaizdo kameros įraÅ¡o matyti, jog G. F. iÅ¡ mokyklos išėjo pats, nesudaro pagrindo spręsti, kad vaikas nebuvo sugniuždytas. IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų (t. 1, b. l. 173-177) matyti, kad vaizdo kameros užfiksavo vaikÄ iÅ¡ nugaros, jis dėvėjo kepurę, nueidamas nuo mokyklos rankomis lietė dviračių stovus, vėliau eidamas Å¡alia tėvo sugrįžo į mokyklÄ , todėl vien iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, kuriame matyti tik G. F. išėjimo iÅ¡ mokyklos ir grįžimo faktas, nematyti vaiko veidas, negalima spręsti ir daryti prielaidomis grįstų iÅ¡vadų apie jo emocinę bÅ«senÄ .

19. Sprendžiant dėl teisingos veikos kvalifikacijos, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje E. J. inkriminuotu nusikaltimu buvo kėsinamasi į itin pažeidžiamo asmens – mažamečio, įvykio metu buvusio 7 metų amžiaus, seksualinį neliečiamumÄ . Byloje nustatyta, kad nuteistasis privertė nukentėjusįjį liesti jo (E. J.) lytinius organus, nukentėjusysis juos liesdamas atliko judesius į viršų ir žemyn (Å¡i aplinkybė nustatyta iÅ¡ liudytojos D. F. 2019 m. birželio 14 d. apklausos), kas rodo, jog lietimas buvo intensyvus, siekiant sudirginti nuteistojo lytinį organÄ , taip pat nustatyta, kad nuteistasis liežuviu, burna lietė (aplaižė) G.

F. lytinius organus. Nors byloje yra duomenų, kad minėti veiksmai nebuvo atliekami ilgÄ laikÄ (nukentėjusysis nurodė, kad su servetėle lietė nuteistojo lytinį organÄ apie 5 sekundes; mokyklos budėtojo G. G. nurodė, kad nuteistasis su nukentėjusiuoju tualete buvo neilgai, apie porÄ minučių), tačiau atliekamų veiksmų pobÅ«dis (lietimas burna) ir jų intensyvumas (nuteistojo lytinio organo dirginimas, nukentėjusiajam atliejant panaÅ¡ius į masturbacijÄ judesius), atitinka lytinės aistros tenkinimÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du.

Nusikaltimo padarymo vieta – mokykla vakaro metu, apie 18 val., nuteistajam suvokiant, kad mokykloje beveik nėra žmonių, nes tokiu metu pamokos nevyksta, o po ekskursijos vaikai turėjo vykti namo, buvo pakankamai palanki lytinės aistros tenkinimui. Be kita ko, veiksmai buvo atliekami tualeto kabinoje, uždarius duris su spyna, nukentėjusiajam suvokiant, kad durys uždarytos su spyna bÅ«tent tam, kad jis nepabėgtų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal Å¡ias byloje nustatytas aplinkybes minėti nuteistojo tyčiniai veiksmai vertintini kaip lytinės aistros tenkinimas, kuris pagal savo pobÅ«dį ir pavojingumÄ pripažintinas fiziniu sÄ lyčiu, bÅ«dingu seksualiniam prievartavimui, o ne mažamečio tvirkinimui.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, nuteistojo veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip mažamečio seksualinį prievartavimÄ , padarytÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du ir tinkamai kvalifikavo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį. Dėl nukentėjusiojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nepraneÅ¡us apie Å¡io procesinio veiksmo atlikimÄ nuteistajam ar jo gynėjui 20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo G. F. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nei E. J., nei jo gynėjas dalyvauti net nebuvo kviečiami, nors nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pareigÅ«nams buvo žinoma, kad įtariamasis yra E. J., taip proceso metu buvo esmingai pažeistos nuteistojo teisės į gynybÄ .

21. Vertinant ir pasisakant dėl reikalingumo apklausti vienÄ ar kitÄ asmenį, bÅ«tina atsižvelgti, kad BPK 44 straipsnio 7 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta kaltinamojo teisė apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad Å¡ie liudytojai bÅ«tų apklausti, yra vienas teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , įtvirtintos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje, aspektų.

Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktikÄ baudžiamojo proceso teisingumas vertinamas svarstant šį procesÄ kaip visumÄ , atsižvelgiant ne tik į gynybos teises, bet ir į visuomenės bei nukentėjusiųjų interesÄ , kad nusikalstamos veikos kaltininkai bÅ«tų tinkamai persekiojami, ir, esant bÅ«tinybei, į liudytojų teises (pvz., Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06).

Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieÅ¡ nuteisiant kaltinamÄ jį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi bÅ«ti jam dalyvaujant pateikti vieÅ¡ame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kÄ Â bylos svarstymÄ . Å io principo iÅ¡imtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam bÅ«tų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieÅ¡ jį liudijančio liudytojo parodymus ir pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (2010 m. liepos 20 d. sprendimas byloje BalčiÅ«nas prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 17095/02).

22. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad EŽTT praktikoje pripažįstami sunkumai, su kuriais susiduria nacionaliniai teismai, nagrinėdami bylas dėl lytinių nusikalstamų veikų, nes daugeliu atvejų vienintelis ar lemiamas kaltinantis įrodymas yra nukentėjusiojo parodymai, kurių atitiktį tikrovei ir patikimumÄ gynyba gali kvestionuoti apklausdama juos duodantį asmenį (pvz., 2013 m. vasario 19 d. sprendimas byloje Gani prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 61800/08). Taip pat atsižvelgiama į baudžiamųjų procesų dėl lytinių nusikalstamų veikų ypatybes – auka tokį procesÄ dažnai supranta kaip sunkų iÅ¡bandymÄ , ypač kai iÅ¡ jos reikalaujama vėl susitikti su kaltinamuoju.

Tokios aukos neretai ieÅ¡ko bÅ«dų iÅ¡vengti skausmingos akistatos atsisakydamos duoti žodinius parodymus teisme (pvz., 2005 m. balandžio 5 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Scheper prieÅ¡ Nyderlandus, peticijos Nr. 39209/02). Å ios ypatybės dar labiau iÅ¡ryÅ¡kėja bylose, kuriose nukentėjusysis yra nepilnametis arba mažametis (pvz., 2013 m. balandžio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje D. T. prieÅ¡ Nyderlandus, peticijos Nr. 25307/10). Sprendžiant klausimÄ , ar tokioje byloje buvo užtikrinta kaltinamojo teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į nukentėjusiojo teisę į privataus gyvenimo gerbimÄ pagal Konvencijos 8 straipsnį (2015 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Y. prieÅ¡ SlovėnijÄ , peticijos Nr. 41107/10).

23. EŽTT jurisprudencijoje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojama praktika, kad tokia situacija, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik (arba lemiamai) parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis bÅ«tų apklaustas ikiteisminio tyrimo stadijoje arba nagrinėjant bylÄ teisme, pati savaime nebÅ«tinai lemia gynybos teisių apribojimÄ su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi (Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06;

Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieÅ¡ VokietijÄ , peticijos Nr. 9154/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-693/2015, 2K-276-976/2015). Tačiau kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik (arba lemiamai) asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis bÅ«tų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylÄ teisme, parodymais, teismas turi patikrinti ir įvertinti, ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių), leidžiančių kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumÄ .

ApkaltinamÄ jį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio (nedavusio parodymų teisme) liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai Å¡ie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbÄ byloje, yra pakankamai patikimi (Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06). 24. BPK 184 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apie ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos apklausos laikÄ ir vietÄ , kai ji atliekama pirmoje dalyje numatytais atvejais, prokuroras privalo praneÅ¡ti įtariamajam ir jo gynėjui, o įtariamasis ir jo gynėjas turi teisę dalyvauti tokioje apklausoje ir užduoti apklausimam asmeniui klausimus, kai apklausa baigta, – susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas. 25.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. F. mama D. F. 2019 m. birželio 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriui pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog 2019 m. birželio 13 d., apie 18:30 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos sÅ«nus G. F. gimnazijoje buvo seksualiai prievartaujamas, o bÅ«tent: fizinio sÄ lyčio bÅ«du priverstas masturbuoti jo mokyklos tualete paauglio, iÅ¡ matymo pažįstamo vaikino, lytinius organus ir oraliniu bÅ«du buvo liečiamos G. F. genitalijos (t. 1, b. l. 13-15), tos pačios dienos apklausos metu motina D.

F. nurodė, kad sÅ«nus sakė, kad berniuko, seksualiai jį iÅ¡naudojusio, vardas E. (t. 1, b. l. 29-31). Minėto pareiÅ¡kimo pagrindu 2019 m. birželio 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 1 dalyje, požymius (t. 1, b. l. 1). 2019 m. liepos 9 d. ikiteisminį tyrimÄ organizuojanti ir kontroliuojanti prokurorė Larisa Fedotova, vadovaudamasi BPK 184 ir 186 straipsniais, pateikė praÅ¡ymÄ Â atlikti mažamečio nukentėjusiojo G. F. apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ Â (t. 1, b. l. 38-39). 2019 m. liepos 23 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja atliko nukentėjusiojo G. F. apklausÄ , kurioje dalyvavo prokurorė, nepilnamečio įgaliota atstovė advokatė, atstovė pagal įstatymÄ , psichologė, valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė, vertėja (t. 1, b. l. 55-57). 2019 m. rugpjūčio 5 d. E. J. praneÅ¡ta apie įtarimus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje (t. 2, b. l. 67), tÄ pačiÄ dienÄ atlikta E. J. apklausa, kurios metu jis atsisakė duoti parodymus (t. 2, b. l. 68).

26. IÅ¡vardinti duomenys patvirtina, kad D. F. pareiÅ¡kime policijai nurodė apie savo įtarimus ir prašė teisėsaugos institucijų atitinkamas aplinkybes iÅ¡siaiÅ¡kinti. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, kurios sudėtis galėjo atitikti D. F. nurodytas aplinkybes, bei tyrimo metu atliktais veiksmais buvo aiÅ¡kinamasi dėl pareiÅ¡kime minėtų aplinkybių. Tik surinkus pakankamai duomenų pagrįsti įtarimams, tokie duomenys buvo gauti ir nukentėjusįjį apklausus pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , buvo praneÅ¡ta apie įtarimÄ dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Taigi, nukentėjusysis G. F. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ buvo apklaustas dar iki E. J. pareiÅ¡kiant įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , todėl jo dalyvavimas minėtoje apklausoje nebuvo įmanomas pagal buvusiÄ situacijÄ . 27. BPK 186 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jaunesni kaip aÅ¡tuoniolikos metų liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami ne daugiau kaip vienÄ kartÄ . Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pažymima, kad atsižvelgiant į daromÄ poveikį (nepasakoti apie įvykį), praėjusį laiko tarpÄ nuo įvykio bei esant mažai tikimybei, kad jis duotų iÅ¡samesnius parodymus, daugiau apklausti G.

F. ar jam dalyvauti kituose (iki)teisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose nerekomenduojama (t. 1, b. l. 110). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ekspertė A. Å iaulytė nurodė, kad nors atliekant ekspertizę ekspertės turėjo galimybę pasikviesti vaikÄ antrai apklausai, tačiau Å¡iuo atveju priėmė sprendimÄ to nedaryti, nes vaikas rodė nuovargį ir pergyvenimÄ , kas daro rimtÄ Ä¯takÄ vaiko psichikai ir gerbÅ«viui.

28. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tokius bylos duomenis, į tai, kad įrodymų tyrimo metu klausimas dėl nukentėjusiojo apklausos nebuvo keliamas (įrodymų tyrimo metu Å¡io klausimo nekėlė ir gynybos pusė, iÅ¡kėlė tik baigiamųjų kalbų metu), mažamečio nukentėjusiojo apklausos teisme neatliko, tačiau nukentėjusiojo parodymų vaizdo ir garso įraÅ¡as, apklausos protokolas buvo paskelbtas teismo posėdyje, o tai leido tiek nuteistajam ir jo gynėjui, tiek kitiems proceso dalyviams stebėti, kaip buvo atliekama nukentėjusiojo apklausa, vertinti jo elgesį bei įvertinti jo pasakojimo patikimumÄ . Be kita ko, Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu teisėjui duoti mažamečio nukentėjusiojo G.

F.parodymai Å¡iuo atveju nėra vieninteliai ir lemiami E. J.kaltę patvirtinantys įrodymai. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu dingo nukentėjusiojo tėvo D. F. raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas, o prokurorė nesiėmė atitinkamų priemonių pareiÅ¡kimui surasti. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamÄ ja byla, sprendžia, kad Å¡is apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, nes jokio pareiÅ¡kimo nukentėjusiojo tėvas nerašė ir ikiteisminio tyrimo metu jo nepateikė.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2021 m. gegužės 14 d. teisiamojo posėdžio metu, D. F. patvirtino, kad nuvykęs ryte į komisariatÄ viskÄ papasakojo budėtojui, jis jo žodžius užregistravo kompiuteryje ir liepė laukti priimamajame tyrėjo. Popierinio pareiÅ¡kimo nerašė, tik kalbėjo su budėtoju, kuris viskÄ rašė kompiuteryje (t. 3, b. l. 172). IÅ¡ bylos matyti, kad pareiÅ¡kimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ pateikė nukentėjusiojo motina D. F., o tėvas D. F. buvo tik pranešėjas, tai patvirtina byloje esantys polis.policija.lt duomenys (t. 1, b. l. 9-12; t. 3, b. l. 178-185).

30. Dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su ikiteisminiam tyrimui vadovavusios ir kontroliavusios bei bylÄ nagrinėjant teisme valstybinį kaltinimÄ palaikiusios prokurorės Å¡aliÅ¡kumu, teisėjų kolegija pastebi, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, gynėjas nurodė tokias pačias kaip ir apeliaciniame skunde aplinkybes ir prašė prokurorę nuÅ¡alinti. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi (t. 3, b. l. 161-164), iÅ¡samiai įvertinęs nuteistojo gynėjo iÅ¡dėstytas abejones dėl prokurorės Å¡aliÅ¡kumo, padarė iÅ¡vadÄ , kad teismas nemato reikÅ¡mingų duomenų, patvirtinančių, kad organizuodama ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje prokurorė Larisa Fedotova turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę E. J. atžvilgiu ir kad ikiteisminis tyrimas vyko tendencingai.

Teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad atliekant minėtÄ ikiteisminį tyrimÄ kuriai nors proceso Å¡aliai bÅ«tų reiÅ¡kiamas prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas, kad prokurorė bÅ«tų suinteresuota Å¡ios bylos baigtimi bei Å¡aliÅ¡ka. Taip pat apygardos teismas pastebėjo, kad Å¡ioje byloje prieÅ¡ pradedant įrodymų tyrimÄ , proceso dalyviams buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus, tačiau gynėjas Å¡ia teise nesinaudojo, nuÅ¡alinimo prokurorei nereiÅ¡kė, nors baigus ikiteisminį tyrimÄ , 2020 m. rugpjūčio 18 d. advokatas O.

Å ibkovas susipažino su bylos medžiaga (t. 2, b. l. 195-196), taigi prokurorės priimti procesiniai sprendimai, bylos duomenys advokatui buvo žinomi. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, įvertinusi visumÄ aplinkybių, sutinka su nurodyta pirmosios instancijos teismo nuomone ir apeliacinio skundo argumentus, dėl prokurorės Å¡aliÅ¡kumo bei proceso tendencingumo, atmeta kaip nepagrįstus. Dėl priteisto neturtinės žalos dydžio ir proceso iÅ¡laidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme 31. Apeliantas nesutinka su iÅ¡ nuteistojo E. J. priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per didelę sumÄ , neatsižvelgė į nuteistojo amžių (18 metų), turtinę padėtį (niekur nedirba, neturi pajamų) bei į tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo naudojamas fizinis smurtas, jam neatsirado psichologinio pobÅ«džio padarinių.

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad tai, jog nukentėjusiojo sveikatai, psichinei bÅ«klei minėta nusikalstama veika turėjo įtakos, patvirtina aplinkybė, kad nukentėjusiajam konstatuojamas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 105-110). Nors Å¡is sutrikimas nebuvo tiesiogiai susietas vien tik su byloje tiriamu įvykiu (ekspertės iÅ¡skyrė du G. F. traumuojančius poveikius: tai byloje minimÄ seksualinę prievartÄ ir tėvų skyrybas), tačiau teismo posėdžio metu ekspertė A.

Å iaulytė nurodė, jog byloje minimas įvykis nukentėjusįjį veikė psichotraumuojančiai, jis jautriai reaguoja į temÄ ir užsidaro savyje, jo kÅ«no kalba transliuoja tam tikrÄ neigiamÄ patirtį. Teismo posėdžio metu ekspertė S. Stanaitienė nurodė, jog dėl byloje tiriamo įvykio buvo pastebimos autentiÅ¡kos, adekvačios berniuko reakcijos: gėda, įtampa, per jo elgsenÄ pasireiÅ¡kiantis temos vengimas (krutėjimas, muistymasis, bruzgėjimas, dengimasis rankomis, plaukų ir akinių lietimas, niÅ«ri nuotaika).

IÅ¡ karto po tiriamo įvykio G. F. kilo adekvati reakcija: baimė, iÅ¡gÄ stis. Apygardos teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, sprendė, kad nuteistojo padaryti neteisėti ir pavojingi veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo vystymuisi, brendimui bei asmenybės formavimuisi. Apklaustos ekspertės nurodė, jog tokie sutrikimai gali praeiti taikant adekvatų gydymÄ ir pagalbÄ , tačiau ateityje gali formuotis sunkesni psichikos ar asmenybės sutrikimai, kai vaikas pradės suprasti galimai atliktų veiksmų esmę.

Be to, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė į nuteistojo amžių, turtinę padėtį bei teismų praktikÄ tokios kategorijos bylose, kuriose nukentėjusiesiems priteisiama neturtinė žala siekia nuo 2 320 Eur iki 10 140 Eur.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistojo E. J. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis G. F. patyrė neturtinės žalos. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatydamas nukentėjusiajam G. F. padarytÄ neturtinę žalÄ bei jos dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas įstatyme (CK) ir teismų praktikoje įtvirtintas aplinkybes, taip pat pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes. Vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ neturtinės žalos dydį – 5000 Eur, kaip aiÅ¡kiai per didelį, nėra pagrindo.

Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jų kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus ir nėra per didelis. Atsakingo už žalÄ asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iÅ¡ esmės lemti žalos dydžio, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-442/2009).

34. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumÄ ir ilgÄ bylos nagrinėjimo trukmę (beveik trys metai nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo), priėmė teisingÄ sprendimÄ dėl nukentėjusiojo atstovės turėtų iÅ¡laidų atlyginimo už advokato paslaugas. Å ios iÅ¡laidos (500 Eur už G. F. atstovavimÄ ikiteisminio tyrimo metu bei 900 Eur už atstovavimÄ Vilniaus apygardos teisme) pagal pateiktus byloje dokumentus yra pagrįstos ir proporcingos, todėl jos pagrįstai pilna apimtimi buvo priteistos iÅ¡ nuteistojo.

Dėl nukentėjusiojo atstovės praÅ¡ymo priteisti proceso iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme 35. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ D. F. teismo posėdžio metu prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme ir pateikė 2022 m. rugpjūčio 12 d. pinigų priėmimo kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ D. F. už teisinę pagalbÄ (atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , atstovavimÄ , patarimÄ ) sumokėjo nukentėjusiojo G.

F. atstovei advokatei A. VaiÅ¡norienei 400,00 Eur. 36. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimo turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016).

37. Å i baudžiamoji byla nagrinėta apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ , kuris apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Ä®vertinus tai, jog nukentėjusiojo mama pasamdė sÅ«nui atstovę advokatę, siekiant tinkamai organizuoti nukentėjusiojo teisių gynimÄ , taip pat atsižvelgus į apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , advokatės darbo sÄ naudas, bylos apimtį (6 tomai), taip pat vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo G.

F. atstovės pagal įstatymÄ D. F. praÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma yra protinga, reali, pagrįsta raÅ¡ytiniais duomenimis ir nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 pateiktų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl ji turi bÅ«ti atlyginama pilna apimtimi (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  n u t a r i a:

 nuteistojo E. J. (E. J.) gynėjo advokato Olego Å ibkovo apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ nuteistojo E. J. (E. J.) nukentėjusiojo G. F. (G. F.) atstovei pagal įstatymÄ D. F. 400 (keturis Å¡imtus) Eur jos patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Evaldas PaÅ¡ilis Aiva Survilienė