2019-04-10 Nr. AB-8951-3-63-3-01641-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3643-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01641-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ prašymą atsakovui A. B. dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Kretingos komunalininkas“ 2018 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo A. B. 74,94 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) įsiskolinimą.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Kretingos rajono savivaldybės taryba 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-6 nustatė vienam gyventojui 28,85 Eur metinį vietinės rinkliavos dydį, kuris įsigaliojo nuo 2014 m. vasario 1 d. Nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo nustatytas naujas metinis vietinės rinkliavos dydis (29 Eur). Atsakovas, deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą Kretingos rajono savivaldybėje (įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), tačiau pareiškėjo turimais duomenimis jo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. (toliau – ginčo laikotarpis) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos iš viso atsakovas yra skolingas 74,94 Eur. Atsakovui registruotu paštu buvo išsiųsti priminimai apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą, tačiau minėti priminimai neįteikti, nes atsakovas jų neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Pareiškėjas jokių pretenzijų iš atsakovo nėra gavęs.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas nurodė, kad pagal bendrąją taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu deklaravus savo gyvenamąją vietą atitinkamoje savivaldybėje.

5. Teismas, remdamasis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, nustatė, kad nuo 2014 m. lapkričio 20 d. atsakovas yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pareiškėjo nurodytu adresu teismo siųstų procesinių dokumentų neatsiėmė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą aplinkybę apie atsakovo faktinę gyvenamąją vietą Kretingos rajone, taip pat neįrodė, kad atsakovas sukūrė komunalines atliekas Kretingos rajone.

6. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių pagrindą vietine rinkliava apmokestinti atsakovą, t. y. neįrodė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu naudojosi nekilnojamuoju turtu ir sukūrė atliekas, už kurių tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka.

III. 7. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pareiškėjo prašymą patenkinti.

8. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad:

8.1. Teismas sprendime teikia prieštaringas pozicijas. Viena vertus, jis teigia, kad prievolė mokėti vietinę rinkliavą nėra siejama su realiu paslaugos suteikimu ir atliekų turėtojo generuojamu atliekų kiekiu, kita vertus, teigia, kad vietinė rinkliava ir jos dydis gali būti grindžiama ir teisinis pagrindas šiam reikalavimui pagrįsti gali būti tik faktas, jog atliekų turėtojas bet kuriuo teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą Kretingos rajono savivaldybėje, generuoja atliekas ir gauna faktinio atliekų išvežimo paslaugas.

8.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareigą mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi vietinės rinkliavos nuostatuose, tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal Kretingos rajono savivaldybės tarybos patvirtintus ir ginčo laikotarpiu galiojusius Kretingos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, faktinis pagrindas skaičiuoti gyventojui vietinę rinkliavą – nuolatinės arba faktinės gyvenamosios vietos deklaravimas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, asmuo deklaruotas tiksliu adresu ar tik nurodant konkrečios savivaldybės, su kuria sieja savo socialinius ir kitus interesus, pavadinimą. Pareiškėjas neturi pareigos domėtis faktine skolininko gyvenamąja vieta, užtikrinti, kad jam siunčiami mokėjimo pranešimai bei kita korespondencija būtų įteikta asmeniškai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo iš fizinio asmens priteisimo.

10. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovas ginčo laikotarpiu naudojosi nekilnojamuoju turtu ir sukūrė atliekas, už kurių tvarkymą turi atsiskaityti. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, o apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) teismas sprendimą motyvuoja prieštaringomis išvadomis, kad prievolė mokėti vietinę rinkliavą nėra siejama su generuojamomis atliekomis, tačiau pareiškėjo prašymas atmestas, nes jis neįrodė, kad atsakovas sukūrė atliekas; 2) pagal ginčo laikotarpiu galiojusį reglamentavimą, pagrindas skaičiuoti vietinę rinkliavą buvo tai, kad asmuo deklaruoja nuolatinę arba faktinę gyvenamąją vietą Kretingos rajono savivaldybėje.

11. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką nustato vietinės rinkliavos nuostatai, kuriuos tvirtina savivaldybės taryba savo sprendimu (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 punktas).

12. Kaip minėta, pareiškėjas siekia, kad būtų priteistas atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Pažymėtina, kad iki 2015 m. sausio 1 d. galiojo Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T2-195 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, kurių 5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad vietinė rinkliava nustatoma visiems Kretingos rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams. Taigi, vietinė rinkliava pagal iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusius nuostatus ir juose įtvirtiną bendrą taisyklę buvo skaičiuojama visiems komunalinių atliekų Kretingos rajono savivaldybėje turintiems asmenims. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo ir šiuo metu vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką Kretingos rajono savivaldybėje nustato Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-378 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, kuriuose iš esmės ta pati taisyklė buvo įtvirtinta iki 2017 m. liepos 1 d.

13. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Taigi, sprendžiant, ar buvo pagrindas iš atsakovo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už ginčo laikotarpį, būtina nustatyti, ar atsakovas šiuo laikotarpiu buvo komunalinių atliekų turėtojas Kretingos rajono savivaldybėje.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo laikotarpiu atsakovas buvo deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą Kretingos rajono savivaldybėje, todėl buvo laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas ginčo laikotarpiu buvo deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą Kretingos rajono savivaldybėje. Iš byloje esančio valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro 2018 m. rugpjūčio 2 d. išrašo matyti, kad atsakovas nuo 2014 m. lapkričio 20 d. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b. l. 12).

15. Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – GVDĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 2 dalį, gyvenamoji vieta – tai pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Taip pat gyvenamoji vieta buvo apibrėžta ir GVDĮ redakcijoje, galiojusioje nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. (GVDĮ 2 straipsnio 4 dalis). GVDĮ (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad neturintys gyvenamosios vietos asmenys – tai asmenys, kurie neturi gyvenamosios patalpos arba kurie dėl objektyvių priežasčių negali deklaruoti gyvenamosios vietos.

16. Atsakovo įtraukimas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą reiškia, kad atsakovas ne tik neturėjo pagrindinės vietos, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyventų ir su kuria jis butų labiausiai susijęs, bet ir neturėjo gyvenamosios patalpos arba dėl objektyvių priežasčių negalėjo deklaruoti gyvenamosios vietos. Taigi, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad atsakovas ginčo laikotarpiu buvo deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą Kretingos rajono savivaldybėje yra nepagrįsti bylos duomenimis.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad iš teismui pateiktos Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos seniūnijos 2014 m. gruodžio 15 d. pažymos Nr. 32 (toliau – Pažyma) matyti, kad atsakovas faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kad pareiškėjo pateikta Pažyma (b. l. 44–45) patvirtina tik tai, kad nurodytu adresu buvo atsakovo faktinė gyvenamoji vieta atsakovo įtraukimo į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą metu (2014 m. lapkričio 20 d.). 2014 m. gruodžio 15 d. išrašyta Pažyma nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (daugiau nei 2,5 metų) gyveno Kretingos rajone. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovas ginčo laikotarpiu gyveno Kretingos rajone, t. y. buvo vietinės rinkliavos mokėtojas nuostatų prasme.

18. Ginčo laikotarpiu galioję nuostatai vietinės rinkliavos nustatymo nesiejo su asmenimis, Kretingos rajono savivaldybėje turinčiais nekilnojamojo turto objektų arba įgaliotais asmenimis, tačiau ginčo laikotarpiu galiojusių nuostatų priede buvo numatyta ne tik tai, kad metinis vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimo kriterijus yra vienas gyventojas (priedo 1 punktas), tačiau ir tai, kad šiuo atveju atliekų turėtojų grupė yra gyventojai daugiabučiuose namuose ir vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatuose (namuose). Tai reiškia, kad pareiškėjas, norėdamas ginčo laikotarpiu atsakovui nustatyti vietinę rinkliavą, turėjo nustatyti taip pat ir tai, į kokią atliekų turėtojų grupę šiuo laikotarpiu atsakovas pateko, t. y., norėdamas taikyti atsakovui nuostatų priedo 1 punkte įtvirtintą metinį vietinės rinkliavos dydį, pareiškėjas turėjo turėti objektyvius duomenis, kad atsakovas visą ginčo laikotarpį gyveno daugiabučiame name arba vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastate (name) Kretingos rajono savivaldybėje. Kaip minėta, 2014 m. gruodžio 15 d. Pažyma tokios išvados nepatvirtina. Byloje nėra duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad atsakovas ginčo laikotarpiu gyveno Kretingos rajono savivaldybėje daugiabučiame name arba vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastate (name).

19. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė