4aed29b1-d918-46d7-bbd6-bfd34fed09f8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-645-516/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00567-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.1.14.8.5; 3.3.2.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023Â m. liepos 11Â d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal P. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, civilinėje byloje Nr. e2-2247-565/2023 pagal ieÅ¡kovo P. S. ieÅ¡kinį atsakovui M. Z. dėl sandorio pripažinimo nesudarytu ir negaliojančiu bei kasos pajamų orderių pripažinimo negaliojančiais,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas P. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui M. Z., praÅ¡ydamas:

1.1. pripažinti ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytÄ 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimÄ dėl atsakovo perduodamų 50 000 Eur uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Open banking LT“ pirminio žetonų platinimo kampanijos vystymui nesudarytu ir negaliojančiu;

1.2. pripažinti negaliojančiais bendrovės kasos pajamų orderius: 1) 2017 m. rugpjūčio 29 d. kasos pajamų orderį serija KE Nr. 4; 2) 2018 m. vasario 7 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-01; 3) 2018 m. vasario 23 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-02; 4) 2018 m. kovo 23 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-03; 5) 2018 m. balandžio 6 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-04; 6) 2018 m. gegužės 7 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-05; 7) 2018 m. gegužės 30 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-05/2; 8) 2018 m. birželio 11 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-06/1; 9) 2018 m. birželio 25 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-06/2; 10) 2018 m. liepos 10 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-07/1; 11) 2018 m. rugpjūčio 7 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-08/1; 12) 2018 m. rugpjūčio 27 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-08/2; 13) 2018 m. rugsėjo 13 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-09/1 (toliau visi kartu – kasos pajamų orderiai);

1.3. pripažinti, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui ir (ar) bendrovei jokių sumų pagal 2017 m. rugpjūčio 29 d. kasos pajamų orderį serija KE Nr. 4, 2018 m. vasario 7 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-01, 2018 m. vasario 23 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-02, 2018 m. kovo 23 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-03, 2018 m. balandžio 6 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-04, 2018 m. gegužės 7 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-05, 2018 m. gegužės 30 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-05/2, 2018 m. birželio 11 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-06/1, 2018 m. birželio 25 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-06/2, 2018 m. liepos 10 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-07/1, 2018 m. rugpjūčio 7 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-08/1, 2018 m. rugpjūčio 27 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-08/2, 2018 m. rugsėjo 13 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-09/1.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

3. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1196-392/2023 pagal UAB „Open banking LT“ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui P. S. dėl 431 999,77 Eur priteisimo. IeÅ¡kinio dalis dėl 422 000 Eur priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo grindžiama tuo, kad jis bendrovės vardu pagal 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimÄ ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. kasos pajamų orderį paėmė iÅ¡ M. Z. 50 000 Eur, o pagal kitus kasos pajamų orderius paėmė iÅ¡ M. Z. iÅ¡ viso 372 000 Eur, kurių neįnešė į bendrovės sÄ skaitÄ ir nepanaudojo bendrovės veikloje. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas civilinėje byloje Nr. e2-1196-392/2023 nesutikimÄ su bendrovės reikalavimu priteisti iÅ¡ jo 422 000 Eur grindžia tuo, kad M. Z. nėra perdavęs 422 000 Eur pagal kasos pajamų orderius, ieÅ¡kovas Å¡ių kasos pajamų orderių nėra pasirašęs, jo paraÅ¡ai galimai yra suklastoti.

4. Teismas nustatė, kad iš esmės analogiškas aplinkybes, prašydamas pripažinti negaliojančiais kasos pajamų orderius ir pripažinti, kad M. Z. nesumokėjo ieškovui ir (ar) bendrovei jokių sumų pagal kasos pajamų orderius, ieškovas nurodė ir šiame ieškinyje. Taigi, ieškiniu ieškovas ginčija kasos pajamų orderius, kurie kaip įrodymai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytas įrodymų vertinimo taisykles bus vertinami civilinėje byloje Nr. e2-1196-392/2023.

5. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad kasos pajamų orderiai negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku ir ginčijami atskiroje byloje. Dėl to ieškinio dalį dėl kasos pajamų orderių pripažinimo negaliojančiais ir pripažinimo, kad M. Z. nesumokėjo ieškovui ir (ar) bendrovei jokių sumų pagal kasos pajamų orderius teismas atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

6. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-927-643/2023 pagal M. Z. praÅ¡ymÄ patvirtinti 500 000 Eur kreditorinį reikalavimÄ bendrovei, kylantį iÅ¡ 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo, kurioje trečiuoju asmeniu įtrauktas ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas, civilinėje byloje Nr. eB2-927-643/2023 nesutikdamas su M. Z. kreditoriniu reikalavimu, nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, kaip ir Å¡iame ieÅ¡kinyje, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimÄ , t. y. kad M. Z. neperdavė ieÅ¡kovui pagal 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimÄ 50 000 Eur, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimas dėl M. Z.s mokamos 50 000 Eur sumos skirtos apmokėti bendrovės iÅ¡leidžiamus virtualius žetonus, kurių 500 000 vnt. turėjo bÅ«ti skirti M. Z. ir kurie vėliau turėjo bÅ«ti iÅ¡pirkti iÅ¡ M. Z. už ne mažesnę nei 500 000 Eur sumÄ , nebuvo nei įvykdytas, nei pradėtas vykdyti.

7. Teismas konstatavo, kad sutampa civilinės bylos Nr. eB2-927-643/2023 ir šios bylos šalys ir pagrindas. Tai, kad šioje byloje P. S. dalyvauja kaip ieškovas, o civilinėje byloje Nr. eB2-927-643/2023 – kaip trečiasis asmuo, nereiškia šalių netapatumo.

8. Teismo vertinimu, tai, kad ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas formaliai pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimÄ nesudarytÄ , taip pat negaliojantį actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiantį ieÅ¡kovo, kaip bendrovės kreditoriaus, teises, nesudaro pagrindo teigti, kad skiriasi Å¡ios bylos pagal ir civilinės bylos Nr. eB2-927-643/2023 dalykas.

9. Teismas nurodė, kad yra pagrindas konstatuoti ieÅ¡kinio dalies, kuria praÅ¡oma pripažinti 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimÄ nesudarytu ir negaliojančiu ir civilinės bylos Nr. eB2-927-643/2023 tapatumÄ ir Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atsisakyti remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. IeÅ¡kovas P. S. pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatavo, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykas dėl 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo pripažinimo nesudarytu ir negaliojančiu yra tapatus civilinės bylos Nr. eB2-927-643/2023 dalykui. Nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato, kad bylų tapatumas galėtų bÅ«ti konstatuotas lyginant ne skirtingose bylose pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius, o vienoje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį su kitoje byloje trečiojo asmens pateiktu atsiliepimu, kaip kad nagrinėjamu atveju buvo atlikta. Dviejų civilinių bylų Å¡alys gali bÅ«ti laikomos sutampančiomis, tik jei sutampa Å¡ių bylų ieÅ¡kovas ir atsakovas, o ne tretieji asmenys. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti Å¡ios bylos ir civilinės bylos Nr. eB2-927-643/2023 tapatumo.

10.2. Nesutampa Å¡ios ir civilinės bylos Nr. eB2-927-643/2023 dalykas. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį M. Z. dėl 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo pripažinimo nesudarytu ir negaliojančiu. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. eB2-927-643/2023 M. Z. yra pareiÅ¡kęs turtinį kreditorinį reikalavimÄ bendrovės atžvilgiu. Civilinėje byloje Nr. eB2-927-643/2023 kaip kreditorius (trečiasis asmuo) dalyvaujantis P. S. iÅ¡vis nėra pareiÅ¡kęs jokio reikalavimo, susijusio su nagrinėjamu M. Z. kreditoriniu reikalavimu. P. S. nereiÅ¡kė jokio reikalavimo dėl 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir toks reikalavimas nesudaro minėtos bylos nagrinėjimo dalyko.

10.3. Nesutampa Å¡ioje byloje bei civilinėje byloje Nr. eB2-927-643/2023 pareikÅ¡tų reikalavimų pagrindai. Civilinėje byloje Nr. eB2-927-643/2023 M. Z. yra pareiÅ¡kęs kreditorinį reikalavimÄ bendrovei, remdamasis 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimu. Tuo tarpu Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovas savo reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ dėl 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo pripažinimo nesudarytu ir negaliojančiu grindžia aplinkybe, kad toks susitarimas niekada realiai nebuvo vykdomas ir negali bÅ«ti laikomas galiojančiu.

10.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl kasos pajamų orderių pripažinimo negaliojančiais bei nustatymo, kad pagal kasos pajamų orderius jokie mokėjimai realiai nebuvo atlikti, tariamai yra nenagrinėtinas teisme. Kasos pajamų orderiai buvo suraÅ¡yti galimai suklastojant ieÅ¡kovo, kaip bendrovės vadovo, paraÅ¡Ä ant minėtų dokumentų. Visi kasos pajamų orderiai atspindi realiai neįvykusias kasos operacijas. Teismų praktika pripažįsta ieÅ¡kovo teisę reikÅ¡ti reikalavimus ir ginčyti sandorius, kuriais remiantis jau yra pareikÅ¡ti materialiniai teisiniai reikalavimai teisme, ir tokia teisė gali bÅ«ti įgyvendinama ne tik jau pradėtoje byloje reiÅ¡kiant prieÅ¡ieÅ¡kinį ar iÅ¡dėstant argumentus atsiliepime, bet ir reiÅ¡kiant savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį kitoje byloje.

10.5. BÅ«tinybę priimti ir Å¡ioje byloje nagrinėti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl kasos pajamų orderių galiojimo ir pagal juos neva atliktų mokėjimo operacijų pripažinimo neįvykusiomis lemia tai, kad ieÅ¡kovas neturi jokios galimybės tų pačių reikalavimų pareikÅ¡ti civilinėje byloje Nr. e2-1196-392/2023. Tam, kad galėtų efektyviai civilinėje byloje Nr. e2-1196-392/2023 įrodinėti, jog jokių mokėjimų iÅ¡ M. Z. pagal kasos pajamų orderius jis negavo, ieÅ¡kovas turi pirmiausia nuginčyti pačius kasos pajamų orderius ir pagal juos tariamai atliktas mokėjimų operacijas, t. y. reikÅ¡ti savarankiÅ¡kus reikalavimus, o ne vien tik atsiliepime prieÅ¡tarauti pareikÅ¡tiems reikalavimams. IeÅ¡kovas neturi jokios galimybės civilinėje byloje Nr. e2-1196-392/2023 reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinio ir ginčyti kasos pajamų orderius bei lėšų pagal juos gavimÄ . Civilinėje byloje Nr. e2-1196-392/2023 ieÅ¡kovu yra bendrovė, o atsakovu – P. S.. Tam, kad M. Z. tariamai atlikti mokėjimai pagal kasos pajamų orderius bÅ«tų pripažinti neatliktais, o kasos pajamų orderiai – negaliojančiais, ieÅ¡kovas P. S. turi reikÅ¡ti reikalavimus ne bendrovės, o paties minėtų mokėjimų neatlikusio ir kasos pajamų orderius galimai suklastojusio M. Z. atžvilgiu. Taigi civilinėje byloje Nr. e2-1196-392/2023, kurioje ieÅ¡kovu yra ne M. Z., o bendrovė, P. S. neturėtų galimybės pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl kasos pajamų orderių pripažinimo negaliojančiais ir juose nurodytų operacijų pripažinimo neįvykusiomis.

10.6. Teismui priėmus ieškovo ieškinį ir nustačius, kad jame pareikšti reikalavimai yra neatsiejamai susiję su civiline byla Nr. e2-1196-392/2023, būtų galima spręsti dėl šių bylų sujungimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punkto pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Asmens teisė kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, Å¡i teisė yra ir vienas iÅ¡ civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ â€“ ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali bÅ«ti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkintas Å¡ios teisės įgyvendinimas; Å¡ios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismÄ , inter alia (liet. be kita ko, be to), suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimÄ , kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).

14. Kasacinio Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismÄ , kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismÄ apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

Dėl atsisakymo priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu

15. Teisė į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

16. Nustatyta, kad bÅ«tent Å¡iuo pagrindu (kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka) pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti P. S. ieÅ¡kinį dėl kasos pajamų orderių pripažinimo negaliojančiais, nustatęs, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1196-392/2023 pagal UAB „Open banking LT“ ieÅ¡kinį P. S. dėl 431 999,77 Eur priteisimo, kurioje ieÅ¡kinio dalis dėl 422 000 Eur priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo grindžiama tuo, jog jis bendrovės vardu pagal 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimÄ ir kasos pajamų orderius paėmė iÅ¡ M. Z. paminėtÄ pinigų sumÄ , tačiau neįnešė į bendrovės sÄ skaitÄ ir nepanaudojo bendrovės veikloje. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡komis aplinkybėmis yra grindžiamas ieÅ¡kinys ir Å¡ioje byloje, taip pat konstatavęs, kad kasos pajamų orderiai negali bÅ«ti materialinio pobÅ«džio reikalavimo dalyku ir ginčijami atskiroje byloje, skundžiama nutartimi, kaip minėta, atsisakė priimti ieÅ¡kinį.

17. Nustatyta, kad atsisakydamas priimti ieškinį kaip nenagrinėtina teisme, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 15 d nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011 bei 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-690/2018), kad įrodymas, kuris išnagrinėtoje byloje buvo įvertintas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka.

18. Visų pirma pažymėtina tai, kad, kaip ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali bÅ«ti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymÄ , yra tapačios arba iÅ¡ esmės panaÅ¡ios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-701/2023, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku ieÅ¡kinio dalyku reikalavimas, kuriuo ginčijami kitoje byloje pateikti įrodymai, rėmėsi praktika, kurioje kalbama apie turto vertinimo ataskaitos ginčijimÄ (negalimumÄ jÄ ginčyti atskiroje byloje). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas siekia nuginčyti kasos pajamų orderius, kurie, nors ir yra pateikti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1196-392/2023 dėl žalos priteisimo kaip įrodymai, tačiau jų teisinė reikÅ¡mė nėra analogiÅ¡ka. PrieÅ¡ingai nei turto ir verslo vertinimo ataskaita, kasos pajamų orderiai tiesiogiai sukuria teises ir pareigas, priklausomai nuo to, kokiÄ Å«kinę operacijÄ jais buvo siekiama įforminti, t. y. jie gali bÅ«ti mokėjimas už prekes ar paslaugas, paskolintų pinigų gavimÄ patvirtinantis dokumentas ir pan.

19. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis pirmosios instancijos teismo nurodoma kasacinio teismo praktika, kaip precedentu, sprendžiant klausimÄ , ar kasos pajamų orderių (ne)teisėtumo klausimas gali bÅ«ti savarankiÅ¡ku ieÅ¡kinio dalyku.

20. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, reikalavimas pripažinti negaliojančiais kasos pajamų orderius gali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku ir teismų praktikoje yra pripažįstama galimybė juos ginčyti, remiantis sandorių negaliojimo pagrindais (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-844-464/2018).

21. CK 1.63 straipsnio, reglamentuojančio sandorių sampratÄ ir rÅ«Å¡is, 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas sandorio sampratÄ reglamentuojančias materialiÄ sias teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valiÄ ir nulemiantys sandorio pagrindÄ (teisinį tikslÄ ). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, 44 punktas).

22. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, jog atsiskaitymas pagal sutartį, kaip sutarties vykdymo veiksmas, atitinka sandorio požymius – juo siekiama panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), t. y. užbaigti sutartį ir iš jos kylančius prievolinius teisinius santykius. Į tai yra nukreipta šalies valia, kuri yra esminis sandorio požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, 45 punktas). CK įtvirtinti sandorių negaliojimo pagrindai nėra siejami su tam tikra sandorių (pvz., tik dvišaliai sandoriai) rūšimi, todėl ir vienašaliai sandoriai, tarp jų ir sutarties vykdymo veiksmai, gali būti ginčijami, esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-546-915/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, 51 punktas).

23. Tokie kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, apeliacinio teismo vertinimu, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nors kasos pajamų orderiai patys savaime ir nėra sandoriai, tačiau gali bÅ«ti sandorio sudarymo faktÄ patvirtinantis įrodymas, be to, atitinka vienaÅ¡alio sandorio, kuriuo siekiama konkrečių teisinių padarinių, požymius, todėl galėtų bÅ«ti ginčijami remiantis sandorių negaliojimo pagrindais. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, ginčydamas kasos pajamų orderius ir teigdamas, kad jis jokių pinigų iÅ¡ atsakovo M. Z. negavo, kasos pajamų orderių įmonės vardu neiÅ¡rašė ir jų nepasirašė, siekia paneigti prievolės atsiradimÄ , t. y. bet kokio sandorio su atsakovu sudarymÄ . Minėta, kad bankrutuojanti įmonė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1196-392/2023 reikalauja iÅ¡ P. S. priteisti žalos atlyginimÄ , remdamasi tais pačiais Å¡ioje byloje ginčijamais kasos pajamų orderiais. Tai reiÅ¡kia, kad BUAB „Open banking LT“ pripažįsta sandorį buvus ir prievolę atsiradus, todėl ieÅ¡kovas P. S., gindamasis nuo tokio reikalavimo, turi dispozicijÄ pasirinkti, kaip gintis nuo tokio reikalavimo – ar atsikirsdamas atsiliepime į ieÅ¡kinį byloje dėl žalos atlyginimo, ar reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl atitinkamų sandorių pripažinimo nesudarytais. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas tÄ ir padarė – pasirinko pareikÅ¡ti atskirÄ reikalavimÄ (ieÅ¡kinį), ginčydamas kasos pajamų orderius sandorių negaliojimo pagrindais.

24. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais bendrovės kasos pajamų orderius, taip pat pripažinti, kad atsakovas nesumokėjo ieÅ¡kovui ir (ar) bendrovei jokių sumų pagal ginčo kasos pajamų orderius, pareiÅ¡kiant atskirÄ (naujÄ ) ieÅ¡kinį teisme, prieÅ¡ingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, yra nagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti Å¡ias ieÅ¡kinio dalis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, naikinama.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu

25. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-927-643/2023 pagal M. Z. praÅ¡ymÄ patvirtinti jo 500 000 Eur kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Open banking LT“ bankroto byloje, kylantį iÅ¡ Å¡ioje byloje ginčijamo 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo, kurioje trečiuoju asmeniu įtrauktas ieÅ¡kovas P. S., konstatavo, kad sutampa tiek Å¡ios, tiek civilinės bylos Nr. eB2-927-643/2023 Å¡alys, tiek ieÅ¡kinių pagrindas, tiek ir dalykas, todėl atsisakė priimti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

26. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas proceso teisės nuostatas, susijusias su ieÅ¡kinių tapatumo nustatymu, yra pažymėjęs, kad tapačiais ieÅ¡kiniai gali bÅ«ti pripažinti tik tais atvejais, kai sutampa trys elementai – Å¡alys, ieÅ¡kinio dalykas ir faktinis ieÅ¡kinio pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013). Taigi, teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, turi nustatyti visų paminėtų elementų tapatumÄ .

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek Å¡ios, tiek skundžiamoje nutartyje nurodytos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-927-643/2023 duomenis sutinka, kad P. S., nesutikdamas su M. Z. kreditoriniu reikalavimu, pareikÅ¡tu BUAB „Open banking LT“ bankroto byloje, iÅ¡ esmės nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, kaip ir Å¡ioje civilinėje byloje, ginčydamas 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimÄ . Kita vertus, nepaisant bylos Å¡alių ir ieÅ¡kinių pagrindo sutapimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad sutampa ir abiejų ginčų dalykas. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-927-643/2023 yra nagrinėjamas M. Z. pareikÅ¡to kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, t. y. iÅ¡ esmės skolos pagal prievolę priteisimo klausimas. Tuo tarpu Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu P. S. siekia nuginčyti sandorį – 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimÄ , kurio pagrindu ir reiÅ¡kiamas reikalavimas.

28. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti ieÅ¡kinių dalyko tapatumo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, naikinama.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kovo P. S. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė