4aeccebc-1673-4918-aa46-1988ab5db4ce · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1304-661/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06417-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 60; 121.18;121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S Lietuvos Respublikos vardu2014 m. spalio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų (atsakovų) UAB „SANARA“ ir UAB „AXIS TRANSPORT“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UADB „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Axis Transport“, UAB „Sanara“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE filialÄ Lietuvoje bei A.

S.,Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmėIeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Axis Transport“ ir UAB „Sanara“ 61 530,61 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad UADB „PZU Lietuva“ ir „ACME kompiuterių komponentai“ 2011-01-01 sudarė krovinių draudimo sutartį, kuria apdraudė draudėjo krovinius nuo visų rizikų.

UAB „ACME kompiuterių komponentai“ ir UAB „Axis Transport“ sudarytos Krovinių pervežimo sutarties Nr. ACC-20052011 pagrindu, UAB „Axis Transport“ įsipareigojo pervežti iÅ¡ Olandijos į LietuvÄ krovinį – 11 palečių kompiuterinės technikos, neÅ¡iojamų kompiuterių, ir pristatyti krovinį UAB „ACME kompiuterių komponentai“ buveinės adresu. Nurodyto krovinio pervežimui UAB „Axis Transport“ pasamdė vežėjÄ UAB „SANARA“. Krovinys 2011-05-23 buvo pristatytas užsakovui UAB „ACME kompiuterių komponentai“.

Patikrinus krovinį nustatyta, kad trÅ«ksta 56 vienetų prekių DELL Inspiron 15 R, N5010. Dėl dalies prarasto krovinio UAB „ACME kompiuterių komponentai“ patyrė 78 578,86 Lt dydžio žalÄ . IeÅ¡kovas iÅ¡mokėjo krovinio savininkui UAB „ACME kompiuterių komponentai“ 70 531,30 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovo UAB „Axis Transport“ draudimo bendrovė padengė dalį žalos, todėl liko neatlyginta 61 530,61 Lt žala. IeÅ¡kovas iÅ¡mokėjęs UAB „ACME kompiuterių komponentai“draudimo iÅ¡mokÄ , įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už žalos padarymo asmens.

Dalis krovinio – 56 dėžės, buvo prarasta krovinio pervežimo metu dėl vežėjo neteisėtų veiksmų, vežėjo atsakomybę dėl prarasto krovinio patvirtina tarptautinis krovinių transportavimo važtaraÅ¡tis, iÅ¡ kurio matyti, kad krovinys pervežimui buvo priimtas tinkamos bÅ«klės ir komplektacijos, tačiau pristačius krovinį gavėjui, nustatytas krovinio trÅ«kumas. (b.l. 1-4). Atsakovai UAB „Axis Transport“ ir UAB „Sanara“ pateiktuose atsiliepimuose su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepimuose nurodė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje neįrodė, jog atsakovų veiksmai – didelis neatsargumas lėmė žalos dėl prarasto krovinio atsiradimÄ , todėl nepagrįstai remiasi CMR konvencijos 29 str. 1 d. nuostata, numatančia iÅ¡imtį iÅ¡ garantijų, kuriomis ribojama vežėjo civilinė atsakomybė atlyginti visÄ sugadinto ar prarasto turto vertę. Atsakovo draudikas iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui, todėl mano, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiauja teise ir nepagrįstai reiÅ¡kia ieÅ¡kinį.

Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl trečiųjų asmenų įvykdytos vagystės, kurios metu buvo prarasta dalis krovinio (b.l. 71-75,b.l. 206).II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino ir nusprendė: priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Axis transport“ ir UAB „Sanara“ ieÅ¡kovui UAB DK „PZU Lietuva“ 61 530,61 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2013-02-27 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 72 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pervežant krovinį visada egzistuoja tam tikra objektyvi krovinio praradimo rizika, todėl atsakovas, kaip verslininkas – krovinių vežimo profesionalas, nuolat užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, turi iÅ¡ anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams paÅ¡alinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti.

Pažymėtina, jog bÅ«tent vežėjui, kaip profesionaliam verslo subjektui užsiimančiam krovinių vežimu (o ne užsakovui UAB „ACME kompiuterių komponentai“), kilo pareiga užtikrinti tinkamos bei saugios transporto priemonės parinkimÄ (pavyzdžiui, kietaÅ¡onės priekabos). Nagrinėjamu atveju vežėjas nesivadovavo krovinio iÅ¡saugojimo prioritetu, nes neatsižvelgė į tai, kokias realias kliÅ«tis jis sudaro asmeniui, siekiančiam užvaldyti krovinį neteisėtai, ar jos veiksmingos ir užtikrins krovinio iÅ¡saugojimÄ .

Å iuo atveju vairuotojo sustojimas nakvynei nesaugomoje, neapÅ¡viestoje aikÅ¡telėje su brangiu, lengvai prieinamu vagystei kroviniu, vertintinas kaip didelis neatsargumas, kuris teisės doktrinoje pagal padarinius yra analogiÅ¡kas tyčiniams veiksmams. Todėl konstatuotina, jog vežėjas nebuvo maksimaliai atsargus ir rÅ«pestingas.II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) UAB „Axis transport“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (b.l. 229).

Apeliantas nurodė, kad1) teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovams netaikomas CMR Konvencijos 23 str. 3d. numatytas vežėjo atsakomybės ribojimas ir nepagrįstai pritaikė CMR konvencijos 29 str. 1 p.2) atsakovai kaltės dėl krovinio dalies praradimo neneigia, tačiau nesutinka su jų veiksmų, kaip ypač neatsargių, kvalifikavimu, todėl Å¡ios bylos įrodinėjimo dalykas yra vežėjo kaltės forma -tyčiai prilyginto neatsargumo, su kuriuo siejamas CMR konvencijos 29 straipsnio taikymas, patvirtinančių aplinkybių egzistavimas.3) teismas rėmėsi vieninteliu į bylÄ pateiktu įrodymų, kuris net atsakovų nebuvo pasiraÅ¡ytas, ir pasisakė, kad iÅ¡ Å¡io dokumento turinio apeliantas privalėjo suprasti, kad krovinys yra brangus, kad transporto priemonės saugumui, keliami ne įprasti reikalavimai, o ji turi stovėti tik saugomose teritorijose.

Tokie teismo motyvai nepagrįsti jokiai įrodymais.4) pirmos instancijos teismas nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos. Pirmos instancijos teismas besÄ lygiÅ¡kai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007 (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baltic Express" v. UAB „Autonivera"). Tačiau ginčai tarp Å¡alių gali skirtis faktinėmis aplinkybėmis.5) bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) UAB „Sanara“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (b.l. 238).

Apeliantas nurodė, kad 1) apelianto nuomone, teismas padarė esminę teisės taikymo klaidÄ spręsdamas, kad krovinio vagystė pagal CMR Konvencijos nuostatas gali bÅ«ti vertinama tik kaip aplinkybė, atleidžianti vežėjÄ nuo atsakomybės arba kaip vežėjo didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiniams veiksmams, atvejis.2) nagrinėjamu atveju, vagystės atvejis negali bÅ«ti laikomas kitokiu, nei standartiniu vežėjo atsakomybės atveju, kai nuostolių atlyginimo suma yra ribojama ir ieÅ¡kinys turi bÅ«ti pareikÅ¡tas per 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tačiau teismas laikėsi kitokios nuomonės, netinkamai taikydamas CMR Konvencijos 17, 23. 29 str. nuostatas.3) ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kuriais įrodinėtų įvykio aplinkybes, kurios ir yra esminės priimant sprendimÄ taikyti arba atsisakyti taikyti CMR Konvencijos 29 str.4) byloje nėra ir negali bÅ«ti įrodyta, kad UAB „ACME Kompiuterių komponentai“ ar krovinio siuntėjas informavo vežėjÄ apie krovinio vertę ir pareikalavo ypatingai atsargaus elgesio su kroviniu - byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vežėjui buvo žinoma krovinio vertė.5) visiÅ¡kai atmestinas teismo argumentas dėl policijos pažymoje esančios frazės, jog „vietos apžiÅ«ros metu buvo tamsu“, neva Å¡ios frazės pagrindu galima konstatuoti, jog aikÅ¡telė nebuvo apÅ¡viesta.6) krovinio siuntėjas ar vežimo užsakovas nėra niekuo prisidėjęs prie krovinio praradimo, tokiu atveju CMR Konvencijos 17 str. 5 d., ir CMR Konvencijos 29 str. taikymas iÅ¡ viso nėra galimas.7) bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.IeÅ¡kovas UADB „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ skundÄ .

Su apeliantų skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. IeÅ¡kovas savo atsiliepime iÅ¡ esmės laikėsi ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos pozicijos. Jo nuomone, atsakovas pažeidė CMR nuostatas dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas nurodė:1) ieÅ¡kovas nepritaria apeliantų UAB „Axis Transport“ ir UAB „Sanara“ teiginiams dėl teismo sprendime, neva, netinkamai taikytų ir aiÅ¡kintų materialinės teisės normų (CMR konvencijos 17 str., 23 str., 29 str.), reguliuojančių vežėjo atsakomybės taikymo sÄ lygas.

2) Vilniaus miesto apylinkės teismas, vertindamas vežėjo kaltės pobÅ«dį ginčo atveju, atsižvelgė į vežėjo pasirinktÄ sustojimo vietÄ , laikÄ ir priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes, o tai atitinka kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012). Teismas pažymėjo, jog iÅ¡ UAB „ACME kompiuterių komponentai“ užsakymo matyti, jog užsakovas vežėjui UAB „Axis Transport“ aiÅ¡kiai įvardijo kokio turinio krovinys (kompiuterinė technika, neÅ¡iojamieji kompiuteriai) bus gabenamas, be to, Å¡io užsakymo 3 p. nurodoma, jog vežėjas privalo turėti nuolatinį ryšį su vairuotoju ir užtikrinti, kad reiso metu maÅ¡ina stovėtų tik saugomose teritorijose (atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtas punktas iÅ¡siskiria iÅ¡ sutarties teksto paryÅ¡kintu Å¡riftu).3) byloje esantys įrodymai yra pakankami apeliantų kaltei pagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantų atsakomybę už dalies krovinio praradimÄ kildino iÅ¡ tokių byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų kaip Krovinio pervežimo užsakymo - sutarties Nr. ACC-20052011, transporto užsakymo Nr. 1193/110523/05595, Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio, 2011-05- 24 pretenzijos Nr. PU00047471, Vokietijos policijos iÅ¡raÅ¡o. Pažymėtina tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nepateikė Vokietijos policijos dokumento, nes jį pateikė atsakovas UAB „Sanara“.

Jei Å¡io dokumento nebÅ«tų pateikęs atsakovas, vėliau jį bÅ«tų pateikęs ieÅ¡kovas.4) apeliantų teigimu, motyvas dėl nurodymo pasirinkti saugomÄ aikÅ¡telę yra atmestinas, kadangi nėra įrodytas Krovinio pervežimo užsakymo - sutarties Nr. ACC-20052011 sudarymo faktas. Apeliantas UAB „Axis Transport“ nepateikė jokios kitos sutarties ar užsakymo, kurio pagrindu jis faktiÅ¡kai vykdė krovinio pervežimÄ , tačiau apeliaciniame skunde akcentavo, jog minėtos sutarties sÄ lygų UAB „Axis Transport“ atstovai nebuvo akceptavę ir, tikėtina, kad dėl pervežimo buvo susitarta telefonu.

IeÅ¡kovas pažymi, kad apeliantas UAB „Axis Transport“, ginčydamas Krovinių pervežimo sutarties įrodomÄ jÄ galiÄ , turi vadovautis ne savo prielaidomis ir samprotavimais, bet pateiki leistinus įrodymus, patvirtinančius savo keliamÄ susitarimo versijÄ .5) visas abejones, tame tarpe ir susijusias su krovinio tipu, paÅ¡alina ieÅ¡kovo teikiama Krovinio pervežimo užsakymas - sutartis Nr. ACC-20052011, kuriÄ jos sudarymo metu patvirtino ne tik UAB „ACME KOMPIUTERIŲ KOMPONENTAI“ logistikos vadybininkė, bet ir apelianto UAB „Axis Transport“ transporto skyriaus vadovas.

Be to, krovinio tipas atsispindi Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraÅ¡tyje. Taigi, UAB „Axis Transport“, kuriam buvo žinoma, jog bus vežama kompiuterinė technika ir neÅ¡iojami kompiuteriai, turėjo apie krovinio pobÅ«dį informuoti faktinį vežėjÄ UAB „Sanara“.6) UAB „Sanara“ apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, taikydamas CMR konvencijos 29 str., sprendime privalo nustatyti konkrečias faktines aplinkybes, t.y. kokių konkrečiai minimalių atsargumo reikalavimų vežėjas nesilaikė.

IeÅ¡kovas pažymi, jog iÅ¡ apeliantų skundžiamo sprendimo akivaizdu, jog tokiais reikalavimais buvo laikomas sustojimas apÅ¡viestoje ir saugomoje stovėjimo aikÅ¡telėje, taip pat tinkamos bei saugios transporto priemonės parinkimas (pavyzdžiui, kietaÅ¡onės priekabos).7) nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ , todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo apeliacinius skundus nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE filialÄ Lietuvoje atsiliepime praÅ¡o atsakovų apeliacinius skundus tenkinti.IV.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimaiApeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama apeliantų (atsakovų) apeliacinių skundų ribose. Dėl vežimo sutarties sÄ lygųPagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietÄ siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį.

Tokia vežimo sutarties apibrėžtis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vežėjas, priėmęs pervežti siuntėjo krovinį, įsipareigoja ne tik pristatyti jį į paskirties vietÄ , bet ir perduoti krovinio valdymÄ siuntėjo nurodytam gavėjui.Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties Å¡alimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiÅ¡kai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiÅ¡kai, visi Å¡ie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Å¡i sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata aktuali, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas) pats krovinio neveža, bet savo ruožtu dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėjÄ , suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraÅ¡tį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui Å¡io važtaraščio pagrindu iÅ¡davus krovinį, ir kt.

Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visÄ pervežimo organizavimÄ arba gavo atlyginimÄ ir už vežimÄ , nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Hoja ekspedicija“ v. UAB „Hofa“, bylos Nr. 3K-3-75/2004; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v.

UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendra įmonė ribotos atsakomybės bendrovė „Tair novyje technologičeskije sistemy“ v. UAB „Gaudvija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2008). Kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris asmuo laikytinas vežėju, nustatytina ir pagal tai, kuris asmuo kaip vežėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežimo užsakovas turėjo suprasti, kas yra vežėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Utenos trikotažas“ v.

UAB „Eksperta“, bylos Nr. 3K-3-1333/2002). Vežėjo nurodymas važtaraÅ¡tyje yra tik vienas kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iÅ¡ vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas vežėju pagal CMR konvencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Eika“, bylos Nr. 3K-3-104/2006). BÅ«tent siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui (gavėjui) apimtį ir garantuoja siuntėjui (gavėjui), kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitariančioji Å¡alis atsakys siuntėjui (gavėjui) už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iÅ¡ sutarties aiÅ¡kiai matyti, kad Å¡alis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiÅ¡kai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v.

UAB „Portolitus“, bylos Nr. 3K-3-536/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendra įmonė ribotos atsakomybės bendrovė „Tair novyje technologičeskije sistemy“ v. UAB „Gaudvija“, bylos Nr. 3K-3-64/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „ArtÅ«ro transportas“,bylos Nr. 3K-3-165/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arijus“ v. bendrovei „If P&C Insurance“ AS, bylos Nr. 3K-3-210/2010; kt.).Å ioje byloje nustatyta, kad UAB „ACME kompiuterių komponentai“ (siuntėjas) ir UAB „Axis Transport“ (vežėjas) sudarytos Krovinių pervežimo sutarties Nr. ACC-20052011 pagrindu, UAB „Axis Transport“ įsipareigojo pervežti iÅ¡ Olandijos į LietuvÄ krovinį – 11 palečių kompiuterinės technikos, neÅ¡iojamų kompiuterių, ir pristatyti krovinį UAB „ACME kompiuterių komponentai“ buveinės adresu.

Nurodyto krovinio pervežimui UAB „Axis Transport“ pasamdė vežėjÄ UAB „SANARA“ (faktinis vežėjas). Krovinys 2011-05-23 buvo pristatytas užsakovui UAB „ACME kompiuterių komponentai“. Patikrinus krovinį nustatyta, kad trÅ«ksta 56 vienetų prekių DELL Inspiron 15 R, N5010. Dėl dalies prarasto krovinio UAB „ACME kompiuterių komponentai“ patyrė 78 578,86 Lt dydžio žalÄ .Pagal CMR Konvencijos 17 str. 1 d., vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimÄ ar jo sugadinimÄ nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotÄ pristatymÄ .

Pagal CMR Konvencijos 36 str., ieÅ¡kinys dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino virÅ¡ijimo, iÅ¡skyrus prieÅ¡ieÅ¡kinio ar prieÅ¡taravimo bÅ«du pateikiamus ieÅ¡kinius tos pačios vežimo sutarties byloje, gali bÅ«ti pateiktas tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimÄ tuo metu, kai atsitiko tai, kas sÄ lygojo krovinio praradimÄ , sugadinimÄ arba pristatymo termino virÅ¡ijimÄ ; ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareikÅ¡tas ir keliems vežėjams, kurie vežė tÄ patį krovinį.

Taigi, jei krovinio vežime dalyvavo keli vežėjai, vežėjo, kuriam reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl krovinio praradimo, pasirinkimo teisė palikta ieÅ¡kinį reiÅ¡kiančiam -asmeniui. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Å¡ia teise, ieÅ¡kinį teikė atsakovui UAB „AXIS TRANSPORT“ kaip pirmajam (susitariančiam) vežėjui ir atsakovui UAB „SANARA“ - kaip faktiniam krovinio vežėjui.Krovinio priėmimo vežti momentas siejamas su CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykle, kad važtaraÅ¡tis yra ne tik vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, bet ir yra įrodymas, jog krovinys yra perėjęs vežėjo dispozicijon, iki tol, kol bus įrodyta prieÅ¡ingai.

Tai reiÅ¡kia, kad vežėjo atsakomybės prezumpcija pradeda galioti nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasiraÅ¡o CMR važtaraÅ¡tyje, t. y. nuo krovinio priėmimo vežti momento iki perdavimo gavėjui momento (CMR 17 straipsnio 1 dalis). Taigi Å¡ioje materialiosios teisės normoje įtvirtinta teisinė prezumpcija, patvirtinanti krovinio perėjimo vežėjo dispozicijon faktÄ , ir teisinė prezumpcija, patvirtinanti tinkamos bÅ«klės krovinio ir pakuotės iÅ¡orės perdavimÄ , bei taip pat nustatytas atsakomybės už krovinio praradimÄ ar jo sugadinimÄ atsiradimo momentas (CPK 182 straipsnio 4 punktas).Apeliantai kaip viena iÅ¡ argumentų nurodo, kad jie neprivalėjo pasirinkti saugomÄ aikÅ¡telę, nes nėra įrodytas Krovinio pervežimo užsakymo - sutarties Nr. ACC-20052011 sudarymo faktas.

Tačiau apeliantas UAB „Axis Transport“ nepateikė jokios kitos sutarties ar užsakymo, kurio pagrindu jis faktiÅ¡kai vykdė krovinio pervežimÄ , tačiau apeliaciniame skunde akcentavo, jog minėtos sutarties sÄ lygų UAB „Axis Transport“ atstovai nebuvo akceptavę ir, tikėtina, kad dėl pervežimo buvo susitarta telefonu. Tokiu atveju teismo nuomone, apeliantas UAB „Axis Transport“, ginčydamas Krovinių pervežimo sutarties įrodomÄ jÄ galiÄ , turi vadovautis ne prielaidomis, bet pateiki tai paneigiančius įrodymus.

Tokių įrodymų nepateikus, nėra pagrindo netikėti byloje esančiu Krovinio pervežimo užsakymu - sutartimi Nr. ACC-20052011. Apelianto teiginiai dėl konkrečių sutarimo sÄ lygų paneigtini ir ieÅ¡kovo papildomai pateiktu UAB „ACME KOMPIUTERIŲ KOMPONENTAI“ elektroniniu laiÅ¡ku bei Krovinio pervežimo užsakymo - sutarties Nr. ACC-20052011 kopija, kuriuos apeliacinės instancijos teismas prideda prie bylos, nes mano jog Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik gavus atsakovų apeliacinius skundus (b.l. 253-259).

Å ie dokumentai patvirtina Krovinio pervežimo užsakymo - sutarties Nr. ACC-20052011 sudarymo faktÄ . Ä® bylÄ pateikta Krovinio pervežimo užsakymas - sutartis Nr. ACC-20052011 laikytina tinkamu ir patikimu įrodymu, patvirtinančiu Å¡alių susitarimÄ dėl pervežimo konkrečiomis sÄ lygomis, todėl apeliantų argumentai dėl to, kad jokių ypatingų sÄ lygų, t.y. dėl transporto priemonės statymo tik saugomose teritorijose, krovinio tipo, jo vertės, nebuvo sutarta, yra atmestini kaip nepagrįsti.Dėl vežėjo atsakomybės CMR konvencija, griežtai reglamentuodama vežėjo atsakomybę, įtvirtindama jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpcijÄ (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis).

Tačiau CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tokio ribojimo iÅ¡imtis: vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar jÄ ribotų, jeigu žala padaryta sÄ moningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylÄ nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ , taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali bÅ«ti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visiÅ¡kÄ atsakomybę už krovinio praradimÄ .

Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-172/2009). Pagal Lietuvos teismų praktikÄ ir teisės doktrinÄ tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių Å¡is, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo rizikÄ arba padėti jos iÅ¡vengti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v.

UAB „Autonivera“, bylos Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „DSV Transport“, bylos Nr. 3K-3-318/2009).Iš byloje esančių rašytinių įrodymų - UAB „ACME kompiuterių komponentai“ užsakymo (b.l.

13) matyti, jog užsakovas vežėjui UAB „Axis Transport“ aiškiai įvardijo kokio turinio krovinys (kompiuterinė technika, nešiojamieji kompiuteriai) bus gabenamas. Užsakymo 3 punkte nurodoma, jog vežėjas privalo turėti nuolatinį ryšį su vairuotoju ir užtikrinti, kad reiso metu mašina stovėtų tik saugomose teritorijose (atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtas punktas išsiskiria iš sutarties teksto paryškintu šriftu). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo krovinys – kompiuterinė technika, nešiojamieji kompiuteriai laikytini, lengvai realizuojamu ir jo vagystei nereikia specialios įrangos.

Å ios aplinkybės lemia padidintÄ pasikėsinimo pavogti rizikÄ . Pervežant krovinį, visada egzistuoja tam tikra objektyvi krovinio praradimo rizika, todėl atsakovas, kaip verslininkas – krovinių vežimo profesionalas, nuolat užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, turi iÅ¡ anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams paÅ¡alinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti.

Vežėjui kaip profesionaliam verslo subjektui užsiimančiam krovinių vežimu (o ne užsakovui UAB „ACME kompiuterių komponentai“) kilo pareiga užtikrinti tinkamos bei saugios transporto priemonės parinkimÄ (pavyzdžiui, kietaÅ¡onės priekabos). Kaip minėta, UAB „Axis Transport“ buvo įsipareigojęs transporto priemonę pastatyti saugomoje stovėjimo aikÅ¡telėje. Tuo tarpu vairuotojas 2011-05-20 nesiėmė priemonių krovinio saugumui užtikrinti ir sustojo nesaugomoje stovėjimo aikÅ¡telėje.

IÅ¡ kartu su apeliaciniu skundu pateikiamų stovėjimo aikÅ¡telės Varrelheide (Vokietija, magistralinio kelio BAB 2 219 km) nuotraukų matyti, jog aikÅ¡telė, kuriÄ pasirinko vairuotojas yra ne tik nesaugoma, bet ir neapÅ¡viesta.Kolegijos nuomone, ieÅ¡kovo argumentas, jog vairuotojo elgesys, kuomet veždamas brangų ir vagystėms patrauklų krovinį sustodamas nesaugomoje ir neapÅ¡viestoje aikÅ¡telėje, nuėjo miegoti ir neatliko naktinių tikrinimų, ignoruodamas elementarias apsaugos ir atsargumo priemones, nesiėmė praktiÅ¡kai jokių priemonių krovinio saugumui užtikrinti, vertintinas kaip atidumo, apdairumo ir rÅ«pestingumo taisyklių nesilaikymas, lemia apeliantų teisės į atsakomybės ribojimÄ netekimÄ ir CMR konvencijos 29 str. taikymÄ .Taip pat netenkintinas apeliantų praÅ¡ymas skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ , nes kolegijos nuomone yra pakankamai raÅ¡ytinių duomenų priimti pagrįstÄ sprendimÄ .Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino materialinės teisės normas ir tinkamai kvalifikavo ginčo santykius dėl to priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ apeliantų 1064,80 Lt iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kadangi apeliantų skundai atmetami, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantų priteistinos Å¡io patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,n u t a r i a :Apeliantų UAB „SANARA“ ir UAB „AXIS TRANSPORT“ apeliacinius skundus atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų UAB „SANARA“ ir UAB „AXIS TRANSPORT“ ieÅ¡kovo UADB „PZU Lietuva“ turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 1064,80 Lt.

Kolegijos pirmininkas                                       Alvydas BarkauskasTeisėjos                                                    Andrutė Kalinauskienė                                                                              Rita Kisielienė