4aec8566-3bb2-4bf8-9f9a-e942ddb1aa4c · Vilniaus apygardos teismas

     Civilinė byla Nr. e2S-2411-232/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34332-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.1.11.1; 3.3.2.4.; (S)                                                                                                                                                                                                                              VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                                              2016 m. gruodžio 12 d.      Vilnius         Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (kreditoriaus) UAB „Finansų administravimas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus UAB „Finansų administravimas“ pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo skolininko V.

M. atžvilgiu,  n u s t a t ė: I.Ginčo esmė        Kreditorius UAB „Finansų administravimas“ kreipėsi į teismÄ CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka, praÅ¡ydamas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko 144,81 EUR skolos, sutartinių 52,76 Eur palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo.                                                        II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė          Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Finansų administravimas“ pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo skolininkui V. M.. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, todėl teismas turi pareigÄ ex officio įvertinti sutarties atitiktį sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimams, ginti vartotojo teises, kad nebÅ«tų pažeista Å¡alių interesų pusiausvyra.

Teismas atsižvelgė į teismų susiformavusiÄ praktikÄ , kad palÅ«kanos negali leisti nukentėjusiajai Å¡aliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies (skolininko) atžvilgiu. Taip pat atsižvelgė į tai, jog skolininkas yra vartotojas, kuris vartojimo kredito sutartį su kreditoriumi sudarė prisijungimo bÅ«du, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad kreditoriaus praÅ¡omos priteisti 114,37 proc. dydžio palÅ«kanos yra aiÅ¡kiai per didelės, o kreditoriaus praÅ¡ymas priteisti Å¡ias palÅ«kanas – aiÅ¡kiai nepagrįstas.

LR CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė priimant teismo įsakymÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ dalies, todėl kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ , kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ , teismas atsisakė priimti.                                                III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai           Apeliantas (kreditorius) UAB „Finansų administravimas“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-23 nutartį ir perduoti pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodė, kad LR CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus. CPK 435 str. 3 d. aiškiai įtvirtinta, kad spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Tai reiškia, jog teismas neturi teisės, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo stadijoje vertinti sutartinių netesybų dydžio pagrįstumo. Šis klausimas galės būti sprendžiamas skolininkui CPK 439 str. nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo.

CPK 435 str. 2 d. taikytina tais atvejais, kai iÅ¡ faktinio praÅ¡ymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra absurdiÅ¡kas ar kai tokį reikalavimÄ nepagrįstu vienareikÅ¡miÅ¡kai laiko materialiosios teisės norma. Kreditoriaus reikalavimas nėra nei absurdiÅ¡kas, nei nepagrįstas materialiosios teisės prasme, todėl negali bÅ«ti laikomas aiÅ¡kiai nepagrįstu CPK 435 str. 2 d. prasme. Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ , teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiÅ¡kiamas reikalavimas yra iÅ¡ esmės neįmanomas.

Å ios aplinkybės teismas netyrė ir apsiribojo konstatavimu, jog kreditorius reikalauja per didelių palÅ«kanų, nors Å¡alys dėl tokio palÅ«kanų dydžio buvo susitarę kredito sutartyje. Kreditoriaus nuomone teismui pateiktas reikalavimas yra sÄ Å¾iningas, protingas ir teisingas, nes kreditorius prieÅ¡ sudarant sutartį su skolininku, suteikė jam iÅ¡samiÄ informacijÄ apie teikiamas paslaugas, jų teikimo sÄ lygas, kainÄ , galimas pasekmes. Sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir suprantamos vartotojui. Nustatyta sutartinių palÅ«kanų norma nevirÅ¡ijo specialiuose įstatymuose nustatyto dydžio, kurį virÅ¡ijus preziumuojama, kad norma yra neprotinga, nesÄ Å¾ininga ir pažeidžianti kredito gavėjo ir kredito davėjo interesus.

Skolininko teisė pateikti prieÅ¡taravimus garantuoja jo teisių apsaugÄ nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimo, todėl kreditorės reikalavimų priteisti palÅ«kanas pagrįstumo klausimas galėtų bÅ«ti sprendžiamas tik nagrinėjant bylÄ ginčo teisenos tvarka.              IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Finansų administravimas“ pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo. Kreditorius prašė priteisti iÅ¡ skolininko 144,81 Eur skolÄ , 52,76 Eur palÅ«kanų (metinė palÅ«kanų norma – 114,37 proc., bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 198,30 proc.), 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ . Teismas sprendė, kad kreditoriaus praÅ¡omos priteisti 114,37 proc. dydžio palÅ«kanos yra aiÅ¡kiai per didelės, o kreditoriaus praÅ¡ymas priteisti Å¡ias palÅ«kanas – aiÅ¡kiai nepagrįstas. Apeliantas nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada.CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nagrinėjimo ypatumus. Pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį teismas nutartimi atsisako priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, jeigu yra Å¡io Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiÅ¡kimas neatitinka Å¡io Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiÅ¡kimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas.

Minėtame straipsnyje vienas iÅ¡ atsisakymo priimti pareiÅ¡kimÄ pagrindų yra jo aiÅ¡kus nepagrįstumas, tai yra akivaizdus kreditoriaus reiÅ¡kiamų reikalavimų neatitikimas egzistuojančioms materialiosios teisės normoms, reglamentuojančioms pažeistų teisių gynimo bÅ«dus ir galimybes. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytÄ teismo įsakymo iÅ¡davimo tvarkÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo stadijoje teismas nevertina pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo aspektais, o pasisako tik dėl pareikÅ¡tų reikalavimų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Teisinis reguliavimas, įtvirtinantis, kad teismo įsakyme turi bÅ«ti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir visi iÅ¡vestiniai reikalavimai (jei tokie buvo pareikÅ¡ti) (CPK 436 str. 2 d. 6-8 p.), į tai, kad teismas netesybas (ir palÅ«kanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, o teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 str. 7 d.), nulemia tai, jog tuo atveju, kai yra pateikiamas praÅ¡ymas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , kuriame reikalaujama aiÅ¡kiai per didelių netesybų (ar palÅ«kanų), teismas, gavęs tokį pareiÅ¡kimÄ , turėtų atsisakyti jį priimti kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ (CPK 435 str. 2 d.).

Aplinkybė, kad skolininkui suteikta teisė pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimus dėl kreditoriaus reikalavimo nepaneigia teismo pareigos pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje patikrinti Å¡ių reikalavimų atitiktį imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir, teismo vertinimu, negarantuoja skolininko teisių apsaugos nuo nepagrįsto kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimo. Be to kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ CPK 435 str. 2 d. pagrindu, konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimas priteisti 114,37 proc. dydžio palÅ«kanas laikytinas aiÅ¡kiai nepagrįstu, nes tokios palÅ«kanos, laikytinos neprotingai didelėmis (CK 1.5 str.), skolininkas yra vartotojas, vartojimo kredito sutartį sudarė prisijungimo bÅ«du, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų. Apelianto teigimu susitarimas dėl palÅ«kanų normos įtvirtintas sutartimi, taikyta palÅ«kanų norma sutarties sudarymo metu nevirÅ¡ijo LR Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. nustatytos normos, susitarimas dėl palÅ«kanų normos yra įtvirtintas sutartimi ir nepažeidžia įstatymuose nustatytų reikalavimų. Nors Å¡alys dėl palÅ«kanų susitarė sutartyje, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nustatant palÅ«kanas Å¡alių susitarimu, iÅ¡lieka grėsmė, kad ekonomiÅ¡kai stipresnė Å¡alis gali siekti nesÄ Å¾iningai pasinaudoti savo pranaÅ¡esne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palÅ«kanas, todėl siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali bÅ«ti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siÅ«lomas sutarties sÄ lygas.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-541/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-536/2008). Ta aplinkybė, kad Å¡alių sutartyje nustatyta metinė palÅ«kanų norma nevirÅ¡ijo Vartojimo kredito įstatymo nustatytų maksimalių metinės palÅ«kanų normos, kuriai esant taikoma prezumpcija, kad nustatyta palÅ«kanų norma yra aiÅ¡kiai neprotinga, savaime nereiÅ¡kia, kad kreditoriaus nustatytas skolininkui palÅ«kanų dydis buvo sÄ Å¾iningas jo atžvilgiu. Be to pažymėtina jog ir įstatymo leidėjas naujojoje Vartojimo kredito redakcijoje įgaliojusioje 2015-11-18 yra sumažinęs Å¡io įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytÄ palÅ«kanų normÄ iki 75 proc.  Kaip nurodyta, dėl tokių bylų nagrinėjimo specifikos jau pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimo stadijoje teismas turi tam tikrÄ diskrecijos teisę įvertinti pareiÅ¡kimo atitiktį (neprieÅ¡taravimÄ ) imperatyvioms teisės normoms.

Nagrinėjant pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka galimybė neiÅ¡duoti teismo įsakymo ar iÅ¡duoti jį tik dėl dalies reikalavimų nenumatyta, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodyta pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tokį pareiÅ¡kimÄ CPK 435 str. 2 d. pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, pareiÅ¡kėjas turi teisę pasinaudoti ieÅ¡kinio institutu.           Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, pagrįstai atsisakė priimti apelianto pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, kas sudaro pagrindÄ teigti, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o kreditoriaus atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

            Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas n u t a r ė :          Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ .                                              Teisėja                                                                Liuda Uckienė