4aec6824-2fd2-4707-9a0e-77dbe8a3fc24 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas P                                                                                                    Civilinė byla Nr. 2A-247-856/2017                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01929-2016-3                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17;    2.6.10.9; 3.3.1.18.4. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 12 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M.

G. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2291-156/2016 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Artela“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimas ir restruktÅ«rizavimas“ ieÅ¡kinį atsakovei M. G. dėl žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Artela“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės M.

G. 4443,58 Eur žalÄ bendrovės kreditoriams (2–7 b. l.).

2. Nurodė, kad Å iaulių apygardos teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ uždarajai akcinei bendrovei „Artela“, bankroto administratoriumi paskyrė uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Bankroto administravimas ir restruktÅ«rizavimas“. Bankroto byla iÅ¡kelta kreditoriaus UAB „Skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas“ pareiÅ¡kimo pagrindu. Laikotarpiu nuo 2013-08-19 iki 2015-01-21 BUAB „Artela“ direktore dirbo atsakovė M. G.. Tuometinė įmonės vadovė laiku nesikreipė į teismÄ dėl UAB „Artela“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, savo neveikimu pažeidė Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytÄ prievolę, sudarė sÄ lygas didėti bendrovės įsiskolinimams, todėl padarė žalÄ Ä¯monės kreditoriams.

3. Atsakovė M. G. atsiliepime į ieÅ¡kinį ir jos atstovas advokatas S. B. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti, pripažinti, kad ieÅ¡kovė nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, skirti 5792 Eur baudÄ , 50 procentų baudos skiriant atsakovei M. G., priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė neįvardino momento, nuo kada įmonė tapo nemoki, įmonės vadovo, kuris vadovavo tuo metu įmonei, todėl ji nėra tinkamas atsakovas byloje. Be to, atsakovė dirbo įmonės direktore ne nuo 2013-08-19 iki 2015-01-30, bet nuo 2013-07-30.

Kadangi bendrovė juridinių asmenų registre neįregistravo jos atleidimo datos, laikytina, kad ji dirbo iki 2014-05-26. Laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-06-30 bendrovei vadovavo dar trys asmenys: nuo 2012-07-23 iki 2013-04-29 direktore dirbo D. R.; nuo 2013-04-29 iki 2013-07-23 – A. L.; nuo 2014-07-24 - I. P.. Be to, pagal Ä®BÄ® 8 str. 4 d., atsakomybė kyla ne tik vadovui, bet ir įmonės savininkui, t. y. formaliai vienintelei akcininkei N. A., o pagal įraÅ¡Ä registre nuo 2012-06-19 iki 2013-09-05 įmonės prokÅ«ristu buvo V.

R., kuris, kaip faktinis akcijų savininkas, priimdavo visus įmonės veiklos ir valdymo sprendimus. Įmonės balansas už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-06-30 sudarytas be jos žinios, jame neužpildyta grafa „praėjusieji finansiniai metai“ (2012 m.), todėl, nesant duomenų apie praėjusius metus, nežinoma, ar aptariamas balansas yra teisingas. Įmonės kapitalas buvo padidintas iki 150 000 Lt, o balanso skiltyje „Kapitalas“ įrašyta tik 10 000 Lt. Todėl, įmonės kapitalui esant 150 000 Lt, įmonės turtas sudarė ne 164 650 Lt, bet 304 650 Lt (b. l. 47–51).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovės M. G. 4443,58 Eur turtinę žalÄ ieÅ¡kovui BUAB „Artela“ (75–77 b. l.).

5. Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys apie kreditorinius reikalavimus leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog po balanso sudarymo buvo aiÅ¡ku, kad įmonė nemoki, tačiau įmonė toliau vykdė veiklÄ ir jos skolos kreditoriams padidėjo 4443,58 Eur.

6. Teismas konstatavo, kad nors ieÅ¡kovė teigia, jog atsakomybė kyla ne jai, bet įmonės savininkui, t.y. formaliai vienintelei akcininkei N. A. ir pagal įraÅ¡Ä registre nuo 2012-06-19 iki 2013-09-05 įmonės prokÅ«ristu buvusiam V. R., kaip faktiniam akcijų savininkui, kuris ir priimdavo visus įmonės veiklos ir valdymo sprendimus, tačiau akcininko, kaip juridinio asmens dalyvio, atsakomybė nėra analogiÅ¡ka įmonės vadovo atsakomybei. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad juridinio asmens dalyvis nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, iÅ¡skyrus pareigÄ apmokėti įstatinį kapitalÄ , akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį.

Juridinio asmens dalyvis nėra nei vadovas, jis nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 str. 2 d.), nes neatlieka valdymo organui bÅ«dingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, jam taip pat draudžiama perimti valdymo funkcijÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 7. Atsakovė M. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (81–84 b. l.).

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:    7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė (nenustatė) įmonės nemokumo Ä®BÄ® prasme, nes netinkamai nustatė momentÄ , nuo kada įmonė tapo nemoki ir ar iÅ¡vis apeliantei kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o jei kilo, tai kada.     7.2. Teismas visai netyrė ir nevertino apeliantės argumentų dėl 2013-01-01 - 2013-06-30 laikotarpio balanso nepatikimumo ir kaip netinkamo įrodymo nagrinėjamoje byloje.

    7.3. Teismas, nustatinėdamas įmonės nemokumo momentÄ , nuo kurio bendrovės vadovui atsiranda pareiga iÅ¡kelti bankroto bylÄ , netinkamai vertino įrodymus, dėl ko netinkamai nustatė faktinį įmonės turtÄ . Teismas visai nepagrindė, kodėl ieÅ¡kovės pateiktas aplinkybes dėl įmonės turto vertės vertino palankiai, o apeliantės pateiktas aplinkybes, kuriomis ginčijo įmonės turto vertę, atmetė. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bylÄ nagrinėjęs teismas netinkamai nustatė įmonės nemokumo momentÄ .

    7.4. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas visai kitas įmonės nemokumo aplinkybes, nei buvo nustatytos bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme, privalėjo iÅ¡samiai ir argumentuotai priimtas iÅ¡vadas pagrįsti, tačiau to nepadarė.     7.5. 2013-01-01 - 2013-06-30 laikotarpio įmonės balansas turėjo bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai kaip nepatikimas įrodymas, nes neužpildyta skiltis „praėję finansiniai metai“, balansas nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, nepasiraÅ¡ytas atsakovės, kapitalo duomenys neatitinka tikrovės.    7.6.

Teismas apie įmonės esamus/nesamus pradelstus įsipareigojimus visai nepasisakė, taigi, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad įmonė yra nemoki net nenustatęs, ar įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų ar ne, o jei turėjo, tai kokia jų apimtis.    7.7. Teismas nenustatė apeliantės darbo santykių pabaigos įmonėje direktorės pareigose datos, taigi, teismas neatsakė į reikÅ¡mingÄ bylai klausimÄ â€“ ar įmonės nemokumo bÅ«klė prasidėjo apeliantės vadovavimo įmonėje metu.

 7.8. IeÅ¡kinyje pateikti duomenys neįrodo, o skundžiamo sprendimo argumentai nepagrindžia, kad atsakovei turi bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, nes bylos medžiaga nepatvirtina civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinų sÄ lygų. Teismas, nepagrįstai nenustatęs civilinės atsakomybės sÄ lygų viseto, pripažino apeliantės pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovui žalÄ .   7.9. Teismas pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismo sprendimas yra be iÅ¡samių motyvų, kas laikytina CPK 329 str. 1 d. ir 2 d. 4 p. nuostatų pažeidimu ir absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „Artela“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo atmesti. Nurodė, kad įmonės nemokumÄ patvirtina byloje pateikti įrodymai, t. y. UAB „Artela“ finansinė atskaitomybė 2013-06-30 dienai, pagal kuriÄ Ä¯monės turtas sudarė 164 650 Lt/47 685,93 Eur, o įsipareigojimai – 253 287 Lt/73 356,98 Eur, pradelsti įsipareigojimai – 108 266,89 Lt/31 356,26 Eur. Ä®monė laikytina nemokia 2013-10-03, t. y. atskaitomybės sudarymo dienÄ .

Apeliantė įmonėje dirbo laikotarpiu nuo 2013-07-30 iki 2014-05-22, kreditoriams padaryta žala susidarė bÅ«tent apeliantės darbo laikotarpiu. Nors apeliantė nurodė, kad jai kyla abejonių dėl finansinės atskaitomybės patikimumo, tačiau finansinė atskaitomybė buvo sudaryta bÅ«tent apeliantės vadovavimo laikotarpiu, atsakovė jÄ pasirašė, uždėjo antspaudÄ , todėl suprato jos turinį. Teismas       k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 8 straipsnio 4 dalis numato, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ , esant Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Ä®monės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ kreditoriams atsako solidariai. Tam, kad iÅ¡ įmonės vadovo bÅ«tų priteista įmonei padaryta žala, atsiradusi dėl to, kad vadovas laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tina nustatyti įmonės nemokumo fakto atsiradimÄ .

11. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį atsakovei atlyginti žalÄ nesikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo BUAB „Artela“, nurodė, jog 2013-06-30 balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 47685,94 Eur, o įsipareigojimų suma buvo 73356,99 Eur, todėl, ieÅ¡kovo vertinimu, įmonė 2013-06-30 dienai buvo nemoki. IeÅ¡kovas pradelstais įsipareigojimais laikė įsiskolinimus kreditoriams UAB „3RI“ ir UAB „Pro oil plius“ 108 957,45 Lt (31 556,25 Eur) sumai, rėmėsi 2014-12-23 specialisto iÅ¡vada dėl UAB „Artela“ Å«kinės finansinės veiklos. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas BUAB „Artela“ nemokumo momentÄ , konstatavo, kad ieÅ¡kovės pateikti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad po balanso už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-06-30 sudarymo buvo aiÅ¡ku, kad įmonė yra nemoki, tačiau toliau vykdė veiklÄ ir skolos kreditoriams padidėjo 4443,58 Eur suma.

12. Ä®monių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis numato, kad įmonės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.

13. PrieÅ¡ingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti įrodymai, t. y. 2013-06-30 balansas ir 2014-12-23 specialisto iÅ¡vada, nepatvirtina, kad BUAB „Artela“ 2013 m. birželio 30 dienai buvo nemoki. Nei specialisto iÅ¡vadoje, nei balanse pradelstų įsipareigojimų dydis lyginant su turto verte, neužfiksuoti, todėl nėra galimybės remiantis Å¡iais dokumentais konstatuoti faktÄ , kada UAB „Artela“ pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, t. y. nėra galimybės nustatyti įmonės nemokumo momento.

Aplinkybė, kada įmonės bÅ«sena pasiekė Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ nemokumo kriterijų, turėtų bÅ«ti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais Å«kines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymÄ , bei kt. Nenustačius pradelstų įsipareigojimų ir turto santykio, nėra pagrindo konstatuoti įmonės nemokumo, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas nemokumo momentÄ , nuo kurio bendrovės vadovui atsiranda pareiga kreiptis į teismÄ , netinkamai vertino ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus.

Teismui nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų vertinti ne turimo turto ir įsipareigojimų santykį, bet turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ apie BUAB „Artela“ nemokumÄ padarė vadovaudamasis vien tik 2013 metų I pusmečio balansu. Siekiant objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylos aplinkybes, tikslinga įpareigoti ieÅ¡kovę pateikti 2012 metų balansÄ bei pradelstų įsipareigojimų sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, ar 2012 metais BUAB „Artela“ nebuvo nemoki.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės pateiktas 2013 metų I pusmečio balansas turėjo būti vertinamas kritiškai vien todėl, kad jame nurodyti duomenys galimai neatitinka tikrovės. Iš Juridinių asmenų registro išrašo 9 punkto duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-05-28 iki 2013-06-21 piniginiu įnašu buvo didinamas BUAB „Artela“ įstatinis kapitalas 150 000 Lt (43443 Eur) suma, tačiau 2013-06-30 balanse įstatinio kapitalo dydis nurodytas tik 10 000 Lt (2896,20 Eur). Esant nurodytoms aplinkybėms, BUAB „Artela“ balanse nurodyto turto vertė 2013-06-30 dienai galimai buvo ne 164 650 Lt, bet 304 650 Lt. Pirmosios instancijos teismas šių atsakovės nurodytų aplinkybių nesiaiškino, jų nevertino ir sprendime dėl jų nepasisakė.

15. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenų matyti, kad BUAB „Artela“ 2013 metais be apeliantės vadovavo dar 3 asmenys: D. R., A. L., I. P.. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad laikotarpiu nuo 2012-06-19 iki 2013-09-05 BUAB „Artela“ buvo įregistruota prokūra, prokūristu paskirtas V. R. (12 b. l.). Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir apeliaciniame skunde M. G. nurodė, kad visus įmonės veiklos ir strateginius valdymo sprendimus priiminėjo prokūristas V.

R., o bendrovės akcininkė N. A. buvo tik formali įmonės akcininkė (savininkė), faktinis įmonės savininkas (akcininkas) visada buvo V. R., tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino, nevertino ir dėl jų nepasisakė. Kad V. R. buvo faktinis įmonės „Artela“ vadovas, kad jo iniciatyva buvo įregistruota UAB „Artela“, patvirtino I. R. atstovas advokatas A. K. Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-163-828/2017 (2017-01-17 posėdžio garso įrašas nuo 20 min. 32 s. iki 21 min. 05 s.).

Kadangi įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo keli asmenys, be to, iki bankroto bylos UAB „Artela“ iÅ¡kėlimo įmonėje nebuvo paskirtas vadovas (apeliantė nuo 2014-05-26 atleista iÅ¡ užimamų pareigų, tačiau jos atleidimas neįregistruotas juridinių asmenų registre), atsakomybė gali kilti ir įmonės akcininkei. Taigi, visas minėtas aplinkybes turėjo nustatyti pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylÄ , kas bÅ«tų leidę iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, kuriam iÅ¡ vadovų vadovaujant įmonė tapo nemokia.

Tuo tikslu bylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti iÅ¡ naujo teismas ieÅ¡kovei turėtų siÅ«lyti aukščiau paminėtus įmonės vadovus, akcininkę ir prokÅ«ristÄ traukti byloje atsakovais, o ieÅ¡kovei to padaryti nesutinkant, įtraukti byloje trečiaisiais asmenimis (CPK 45 str.).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai faktiÅ¡ko nemokumo bÅ«senoje esančiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai Å¡i žala nėra padaryta bendrais Å¡ių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iÅ¡ jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , jų atsakomybė turi bÅ«ti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iÅ¡ jų civilinės atsakomybės sÄ lygų visetÄ , dėl jos turi bÅ«ti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ turi bÅ«ti skaičiuojamas kiekvieno iÅ¡ jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246 – 6.249 straipsniai) (LAT 2014 m. spalio 27 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-453/2014).

17. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės įgalina daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų teisingam žalos atlyginimo reikalavimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių ir dėl to galėjo neteisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų jos nagrinėjimÄ visa apimtimi iÅ¡ naujo, o po jos iÅ¡sprendimo bÅ«tų suvaržyta Å¡alių ir į procesÄ Ä¯trauktų trečiųjų asmenų teisė į apeliacijÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijos nurodytos bei kitos tinkamam bylos išnagrinėjimui reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės turėtų būti ištirtos pirmosios instancijos teisme, remiantis civilinio proceso teisės normose įtvirtintomis įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnis).

Pirmosios instancijos teisme naujais aspektais iÅ¡nagrinėjus bylÄ dėl ieÅ¡kovės reikalavimo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, apeliacinės instancijos teismas pagal byloje jau esančius ir teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis galėtų patikrinti tokio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Teisėjų kolegija, perduodama bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, nepasisako dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliantei priteisimo, nes Å¡is klausimas turės bÅ«ti iÅ¡spręstas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjus bylÄ .

Kadangi byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kitų apeliacinio skundo argumentų analizę apeliacinės instancijos teismas pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.               Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija    n u t a r i a:                         panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                                                  Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė              Lina Muchtarovienė              Vilija Valantienė