4ae6a4f4-e507-4a27-a6d5-415b7d06617e · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-763-793/2020 Proceso Nr. 2-06-3-07377-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.; 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.8.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.12.; 3.2.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 24 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas P. M., sekretoriaujant A. B., dalyvaujant atsakovės UAB „Vitės valdos“ įgaliotai atstovei J. F., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ADB C. V. I. G. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Vitės valdos“, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialÄ , dėl žalos atlyginimo. Teismas nustatė:

1. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteisti 640,00 Eur žalos atlyginimÄ , 6 proc. metinių procesinių palÅ«kanų, skaičiuojamų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė C. V. I. G. turto draudimo taisyklių pagrindu su SB Dantų klinika sudarė turto draudimo sutartį Nr. 19056/9000381 ir apdraudė nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį(duomenys neskelbtini). 2016-09-13 d. apdraustasis butas buvo užlietas, dėl avarijos pratrÅ«kus bendro naudojimo vamzdžiams.

GyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), administruoja UAB „Vitės valdos“. IeÅ¡kovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 640,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , dėl apgadinto apdraustojo turto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. (pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ ), 6.266 str. (statinio savininko (valdytojo) atsakomybė) ir 6.1015 str., ( draudikui iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens).

Teigia, kad Å¡iuo atveju atsakomybė kyla UAB „Vitės valdos“, kuri privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , t. y. 640,00 Eur. (e. b. l. 18-19).

2. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad remdamasi teisės aktų, reglamentuojančių daugiabučių namų administravimÄ bei techninę priežiÅ«rÄ , reikalavimais vykdo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimÄ . Nesutinka, kad netinkamai vykdė daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigas. Pažymėjo, kad bendrojo naudojimo objektų patikrinimai (stebėjimai) buvo ir yra organizuojami laikantis teisės aktų nustatyto periodiÅ¡kumo.

Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. iÅ¡ SB Dantų klinikos nebuvo gautas joks praneÅ¡imas. PraneÅ¡imÄ apie namo, adresu, (duomenys neskelbtini), rÅ«sio patalpose bėgantį vandenį ieÅ¡kovė gavo 2016 m. rugsėjo 15 d. Teigia, jog apžiÅ«ros aktas patvirtina, kad į namÄ atvykusi avarinė tarnyba nustatė, kad vanduo, galimai, buvo iÅ¡leistas iÅ¡ paÅ¡ildymo sistemos. Mano, kad Å¡iuo atveju vanduo iÅ¡ sistemos buvo iÅ¡leistas siekiant nuorinti radiatorius, o vandeniui nesuspėjus nubėgti, jis pateko į koridorių.

Atsižvelgiant į tai ieÅ¡kovė teigia, kad minėtus veiksmus galėjo atlikti bet kas, o joks bendro naudojimo vamzdžio trÅ«kimas tuo metu nebuvo nustatytas. Nurodė, jog ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ atsakovei, nenurodė kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, ar kokių nepadarė, bet turėjo padaryti, taip pat nenurodė priežastinio ryÅ¡io tarp žalos atsiradimo bei atsakovės vykdomos veiklos. Pats patalpų apliejimas neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų, o ieÅ¡kovė nesigilino ir nenustatė avarijos priežasčių, kurios patvirtintų ar paneigtų atsakovės neteisėtus veiksmus.

Teigia, kad ieÅ¡kovė, apskritai, neįrodinėjo atsakovės neteisėtų veiksmų. Vien draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo faktas pats savaime nėra pakankamas priteisti žalos atlyginimÄ , jei ieÅ¡kovė neįvykdo pareigos įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų. Atsakovė, taip pat nesutinka su pareikÅ¡to reikalavimo dydžiu. Mano, kad ieÅ¡kovė nepateikė objektyvaus ir teisingo praÅ¡omos priteisti žalos pagrindimo, nes nepagrįstai sutapatino žalos dydį su draudimo iÅ¡moka, tačiau neaiÅ¡ku ar jÄ iÅ¡mokant buvo atsižvelgta į tokiÄ svarbiÄ aplinkybę kaip patalpų nusidėvėjimas (e. b. l. 97-103).

3. IeÅ¡kovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti ieÅ¡kinyje nurodytų argumentų, prie ieÅ¡kinio prijungtų dokumentų pagrindu, 2020-01-14 raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytų argumentų pagrindu, bei vadovaujantis teismų praktika. IeÅ¡kovės atstovas pažymėjo, kad pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Subrogacinis reikalavimas atlyginti žalÄ priskirtinas dispozityviosioms byloms, kuriose teismas pagal įstatymÄ neprivalo veikti ex officio ir neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymų (e. b. l. 142-144).

4. Atsakovės UAB „Vitės valdos“ atstovė J. F. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė niekuo neįrodo paties avarijos fakto. Ä® bylÄ pateiktos fotonuotraukos ir draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo faktas nepatvirtina aplinkybės apie įvykusiÄ avarijÄ ir, kad tai yra susiję su kažkokiais atsakovės neteisėtais veiksmais ar pareigų neatlikimu. PaaiÅ¡kino, kas dantų klinika į ieÅ¡kovÄ kreipėsi tik 2016 m. rugsėjo 15 d., pažymėjo, kad ieÅ¡kovo nurodomas, neva, rugsėjo 13 d.

įvykęs avarijos faktas niekaip nėra fiksuotas, dantų klinika dėl jokios avarijos nesikreipė nei 13 d., nei 15 d., o kreipėsi ne dėl užliejimo ar avarijos, o, būtent, dėl vandens rūsyje. Nuvykus apžiūrėti rūsio patalpų buvo nustatytas rūsio grindų apipylimas, bet ne patalpų užliejimas. Atsakovė mano, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ar pareigų neatlikimo. Teigė, kad nebuvo atlikti jokie avarijos lokalizacijos darbai, nes jokia avarija nebuvo nustatyta.

Atsakovės nuomone ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų. Nuotraukos kelia abejonių dėl užliejimo fakto, nes nuotraukose užfiksuotos patalpų sienos su pelėsiu, kuris negalėjo atsirasti iÅ¡ karto net ir po užliejimo, o tokia jų bÅ«klė tapo, tikėtinai, po ilgalaikio drėgmės poveikio. Teismas konstatuoja: ieÅ¡kinys atmestinas.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ADB C. V. I. G. su draudėju UAB „SB dantų klinika“ sudarė draudimo sutartį, Draudimo poliso Nr. 9812/9000381, kuria draudėjas apsidraudė jam priklausančias patalpas, esančias adresu, (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 58, 87-88). UAB „SB dantų klinika“ 2016 m. rugsėjo 13 d. pranešime apie įvykį ieškovei nurodė, kad darbo metu nusileidus į rūsio patalpas apie 11.00 val. buvo pastebėta, kad apsemtos patalpos grindys, vandens lygis buvo apie 0,5 cm., iš už durų, kur pažymėta „Šilumos mazgas“ pro duris bėga vanduo, sienos buvo įmirkusios, padidėjęs pelėsis, atšokę nuo drėgmės dažai (e. b. l. 81).

IeÅ¡kovo 2016-09-16 suraÅ¡ytame Turto apžiÅ«ros akte nurodyta, kad draudėjas nurodė, jog 2019-09-13 pastebėjo apsemtas rÅ«sio patalpų grindis. Žalos priežastis nežinoma. Patalpos buvo apžiÅ«rėtos ankščiau – 2016-08-25 (e. b. l. 82). IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų į bylÄ nuotraukų matyti, kad patalpų sienos, lubos įvairiose vietose vietomis yra pažaliavusios, iÅ¡kilusios dažų pÅ«slės. Ant rÅ«sio grindų matyti drėgmės pėdsakai, prasidedantys nuo Å¡ilumos punkto patalpos durų (e. b. l. 21-57, 60-74, 77-80, 84-85, 89).

IÅ¡mokos akte nurodyta, kad draudimo iÅ¡mokos suma UAB „SB dantų klinika“ sudaro 640,00 Eur (e. b. l. 58). Atsakovės pateiktame įvykių registravimo iÅ¡raÅ¡e matyti, kad UAB „SB dantų klinika apie rÅ«syje bėgantį vandenį pranešė 2016-09-15 (e. b. l. 104). UAB „Pastatų Å«kio priežiÅ«ra“ 2016-09-15 Statinio apžiÅ«ros akte nurodyta, kad apžiÅ«rėta Å¡ildymo sistema gavus praneÅ¡imÄ dėl bėgančio vandens rÅ«sio patalpose. Atvykus avarinei tarnybai avarija buvo likviduota.

Galimai išleistas vanduo iš pašildymo sistemos, tolimesnio vandens nuotėkio nenustatyta. Šio akto grafoje „Rekomenduojami darbai defektams pašalinti“ jokių įrašų nėra (e. b. l. 110). Dėl bendro naudojimo objektų ir objektų administratoriaus pareigų.

6. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės į bylÄ pateikti duomenys - UAB „SB dantų klinika“ 2016 m. rugsėjo 13 d. praneÅ¡imas apie įvykį, 2016-09-16 Turto apžiÅ«ros aktas, foto nuotraukos, UAB „Pastatų Å«kio priežiÅ«ra“ 2016-09-15 Statinio apžiÅ«ros aktas, atsakovės atstovės paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog vandens nutekėjimas įvyko (duomenys neskelbtini) esančio namo rÅ«sio patalpose. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis yra skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. To paties straipsnio 8 dalis nurodo, jog bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. 2001 m. gegužės 23 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Administravimo nuostatai) 3 punktas numato, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas administratorius privalo atlikti apdairiai, sÄ Å¾iningai ir tik naudos gavėjų interesais (Administravimo nuostatų 7.1. punktas). Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad administruoja prieÅ¡ tai minėto namo bendrojo naudojimo objektus 7. Kaip jau minėta 7 punkte, ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktame UAB „SB dantų klinika“ 2016 m. rugsėjo 13 d. praneÅ¡ime apie įvykį nurodyta, kad darbo metu nusileidus į rÅ«sio patalpas apie 11.00 val. buvo pastebėta, kad apsemtos patalpos grindys, vandens lygis buvo apie 0,5 cm., iÅ¡ už durų, kur pažymėta „Šilumos mazgas“ pro duris bėga vanduo, sienos buvo įmirkusios, padidėjęs pelėsis, atÅ¡okę nuo drėgmės dažai.

IeÅ¡kovo 2016-09-16 suraÅ¡ytame Turto apžiÅ«ros akte nurodyta, kad žalos priežastis nežinoma. Atsakovės į bylÄ pateiktame UAB „Pastatų Å«kio priežiÅ«ra“ 2016-09-15 Statinio apžiÅ«ros akte nurodyta, kad apžiÅ«rėta Å¡ildymo sistema gavus praneÅ¡imÄ dėl bėgančio vandens rÅ«sio patalpose. Atvykus avarinei tarnybai avarija buvo likviduota. Galimai iÅ¡leistas vanduo iÅ¡ paÅ¡ildymo sistemos, tolimesnio vandens nuotėkio nenustatyta. Atsakovės teigimu, jokie avarijos likvidavimo darbai nebuvo atlikti, kadangi jokios avarijos nebuvo, jokie bendro naudojimo vamzdžiai nebuvo pratrÅ«kę, todėl pastarajai nekyla pareiga atsakyti už atsiradusiÄ Å¾alÄ , kadangi nenustatytas pats avarijos faktas, ieÅ¡kovė neįrodė, kad tai yra susiję su kažkokiais atsakovės neteisėtais veiksmais ar pareigų neatlikimu.

Å ioje civilinėje byloje kilo ginčas, kad žala ieÅ¡kovės draudėjos turtui padaryta ne dėl 2016 m. rugsėjo 13 d. ieÅ¡kovės nurodomo įvykusio įvykio – avarijos pratrÅ«kus bendro naudojimo vamzdžiams. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė ginčijo aplinkybes, kad avarija įvyko dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ir kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieÅ¡kovės draudėjos turtui padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Taip pat ginčijo ir praÅ¡omos priteisti žalos dydį, t. y. ir esmės ginčas kilo dėl atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų.

8. Civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ), atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis).

Pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimÄ .

Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (Civilinio kodekso 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ .

Civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ), atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

9. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybes taisyklės. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, bÅ«tent, ir pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių tenka ieÅ¡kovei. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ . Statinių savininkai (valdytojai) žalÄ , atsiradusiÄ dėl statinių trÅ«kumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė (CK 6.266 straipsnis).

10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Kaip minėta, Administravimo nuostatai ir Reglamento 5 punkto, 7 punkto, 8 punkto, 9 punkto nuostatos įpareigojo atsakovę vykdyti tinkamÄ daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų ir objektų priežiÅ«rÄ . Å iuo konkrečiu atveju, prieÅ¡ tai paminėto teisinio reglamentavimo pagrindu atsakovei kyla pareiga nuolat prižiÅ«rėti ir užtikrinti daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų ir objektų, įskaitant ir rÅ«sio patalpų bei Å¡ilumos punkto bÅ«klę. Kaip jau buvo minėta, Å¡iuo atveju atsakovės kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, todėl ieÅ¡kovei nekyla pareiga Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos įrodinėti.

Dėl įvykio fakto, neteisėtų veiksmų ir kaltės.

11. Atsakovė ginčija faktÄ , kad 2016-09-13, (duomenys neskelbtini) esančiame name (rÅ«sio patalpose) įvyko avarija – trÅ«ko bendro naudojimo vamzdžiai, kurios metu vanduo pratekėjo į ieÅ¡kovės draudiko - UAB „SB dantų klinika“ patalpas, ir buvo apgadintas draudiko turtas. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl avarijos fakto, atsakovė taip pat, atsakovė ginčijo ir žalos faktÄ bei dydį. Atsakovė įrodinėjo aplinkybes, kad neaiÅ¡ku kada iÅ¡ tikrųjų įvyko įvykis, ir ar rÅ«syje pratekėjęs vanduo, galimai, po nuorinimo užliejo ieÅ¡kovės draudiko patalpas ir apgadino turtÄ - patalpų sienas ir lubas įvairiose vietose. Paties ieÅ¡kovo 2016-09-16 suraÅ¡ytame Turto apžiÅ«ros akte nurodyta, kad žalos priežastis nežinoma. Sutiktina su atsakovės atstovės argumentu, kad 2016-09-13 jokia avarija rÅ«sio patalpose nebuvo nustatyta, nebuvo atlikti jokie avarijos lokalizacijos darbai.

Kaip jau buvo konstatuota 7 punkte UAB „Pastatų Å«kio priežiÅ«ra“ 2016-09-15 Statinio apžiÅ«ros akte nurodyta, kad apžiÅ«rėta Å¡ildymo sistema gavus praneÅ¡imÄ dėl bėgančio vandens rÅ«sio patalpose, grafoje „Rekomenduojami darbai defektams paÅ¡alinti“ jokių įrašų nėra Atsakovės teigimu ieÅ¡kovė nerÅ«pestingai neatsakingai tyrė įvykį ir nustatinėjo įvykio aplinkybes. Konstatuotina, kad ieÅ¡kovė nerÅ«pestingai atliko įrodinėjimo pareigÄ , dar daugiau apsiribojo į bylÄ pateiktais įrodymais, teikė tokius paaiÅ¡kinimus teismui, kad pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys.

Subrogacinis reikalavimas atlyginti žalÄ priskirtinas dispozityviosioms byloms, kuriose teismas pagal įstatymÄ neprivalo veikti ex officio ir neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymų. Toks ieÅ¡kovės įrodinėjimo pareigos vykdymas patvirtina, jog ieÅ¡kovė nesiekė, kad bÅ«tų nustatytos visos reikÅ¡mingos byloje aplinkybės ir surinkti įrodymai, pagrindžiantys faktines aplinkybes, o apsiribojo formaliu ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė nesilaikė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais, Å¡iuo atveju neveikimu, nebÅ«tų užtikrinusi tinkamos bendro naudojimo patalpų ir objektų, įskaitant ir rÅ«sio patalpų bei Å¡ilumos punkto bÅ«klės priežiÅ«ros, kad nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Nenustatyta, kad atsakovė pažeidė Å¡iÄ pareigÄ , todėl konstatuotina, kad jai nekyla prievolė atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ . Dėl padarytos žalos fakto ir dydžio.

12. Žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl žalos fakto ir dydžio. Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iÅ¡ karto, tiesiogiai veikiant tam tikrÄ objektÄ , pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtÄ . Tokiais atvejais nukentėjusį asmenį bÅ«tina grÄ Å¾inti į padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, nepadarius jam žalos. IeÅ¡kovė žalos faktÄ Ä¯rodinėja nuotraukomis, žalos dydį - į bylÄ pateiktais žalos paskaičiavimÄ patvirtinančiais dokumentais.

13. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindÄ , Å¡alys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovės pateiktose nuotraukose, kaip turto sugadinimÄ 2016-09-13 avarijos metu pagrindžiančiose nuotraukose, matyti sienų pelėsiai, atÅ¡okę dažai, tačiau nuotraukos nepatvirtina, kad Å¡ie apgadinimai įvyko dėl 2016-09-13 įvykio, kurio metu vanduo pateko į rÅ«sio patalpas. Teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentu, kad per trumpÄ laikÄ , t. y. nuo rugsėjo 13 dienos iki 16 dienos, kai buvo suraÅ¡ytas Turto apžiÅ«ros aktas, patalpų sienos, lubos įvairiose vietose vietomis bÅ«tų pažaliavusios, apipelijusios, iÅ¡kilusios dažų pÅ«slės.

14. Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Ä®rodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005.).

IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius raÅ¡ytiniu įrodymus, atsakovės atstovės paaiÅ¡kinimus darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog į rÅ«sio patalpas 2016-09-13 patekęs vanduo sugadino ieÅ¡kovės draudiko turtÄ , kurio vertė sudaro 640,00 Eur. Esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybės ir vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė neįrodė žalos fakto, todėl dėl žalos dydžio iÅ¡samiau nepasisakytina. Dėl priežastinio neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryÅ¡io 15.

Kaip jau konstatuota 11 punkte, nenustatyta, kad atsakovė nesilaikė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais, Å¡iuo atveju neveikimu, nebÅ«tų užtikrinusi tinkamos bendro naudojimo patalpų ir objektų, įskaitant ir rÅ«sio patalpų bei Å¡ilumos punkto bÅ«klės priežiÅ«ros, kad nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nenustatyta, kad atsakovė pažeidė Å¡iÄ pareigÄ , todėl konstatuota, kad jai nekyla prievolė atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ . 14 punkte nustatyta, kad ieÅ¡kovė neįrodė žalos fakto ir žalos dydžio.

Konstatuotina, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryÅ¡io, vertinant ir tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovė neįrodė dėl kokių priežasčių vanduo pateko į rÅ«sio patalpas, taip pat, kad, bÅ«tent, rugsėjo 16 d. ieÅ¡kovės atstovo apžiÅ«ros metu ant rÅ«sio grindų pastabėtas vanduo apgadino ieÅ¡kovės draudiko turtÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų – neveikimo ir ieÅ¡kovės klientės turtui padarytos žalos nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io.

16. IeÅ¡kinys dėl žalos (nuostolių) atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius visas keturias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

17. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, jas patvirtinantiems įrodymams ir teisiniam reglamentavimui, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė bÅ«tinų civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų atsakovės veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius visų bÅ«tinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kinys dėl 640,00 Eur žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

18. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atmetus pagrindinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos priteisimo, reikalavimas priteisti metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

19. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieÅ¡kinį bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atsakovei klausimas nespręstinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėjas Petras Mineikis