2018-09-18 Nr. AB-15980-3-61-3-01888-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-618-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01888-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. N. ir V. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. N. ir V. N. skundą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai S. N. ir V. N. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) 2018 m. gegužės 18 d. raštą Nr. BR6-4477, įpareigoti atlikti veiksmus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjų V. N. ir S. N. skundą laikė nepaduotu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi.

Nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartyje nustatė pareiškėjams V. N. ir S. N. terminą iki 2018 m. liepos 5 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. surašyti suprantamą skundą, sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjai skundo trūkumų nepašalino, nes sumokėjo tik 20,55 Eur žyminį mokestį, taip pat nesikreipė dėl teisinės pagalbos suteikimo, kad būtų surašytas skundas, atitinkantis skundo formos ir turinio reikalavimus, todėl skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjams.

III. Pareiškėjai S. N. ir V. N. 2018 m. liepos 17 d. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartį ir nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo.

Nurodo, jog sumokėjo žyminį mokestį – 20 Eur bei 0,55 euro centus už pašto paslaugas.

Pažymi, jog pareiškėjas V. N. yra bedarbis, jo žmona – pareiškėjas S. N. yra neįgali, gauna 180 Eur neįgalumo pensiją. Teigia, jog šeimoje gyvena keturiese, vaikai mokosi aukštosiose mokyklose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjų S. N. ir V. N. skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, laikė pareiškėjų skundą nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2018 m. liepos 5 d. pašalinti skundo trūkumus, nurodydamas, kad skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, nesumokėtas 30 Eur žyminis mokestis. Šalindami teismo nutartyje nustatytus trūkumus, pareiškėjai su patikslintu skundu pateikė kvitą apie sumokėtą 20 Eur žyminį mokestį. Vilniaus apygardos administracinis teismas vertino, kad pareiškėjai nepašalino trūkumų, todėl 2018 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjų skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, jog sumokėjo tinkamą žyminio mokesčio dydį, kadangi turi mokėti ne mažiau kaip 20 Eur žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – Administracinių bylų teisenos įstatymo) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodyta: 1) administracinių ginčų komisijos arba teismo, kuriam skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas, pavadinimas; 2) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu pareiškėjas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefonas, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 3) pageidavimai dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis; 4) viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (gyvenamoji vieta), jeigu žinoma, – ir viešojo administravimo subjekto ar kito asmens elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 5) trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinoma), gyvenamosios vietos (buveinės), jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 6) konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; 7) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta; 8) pareiškėjo reikalavimas; 9) pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka; 10) pridedamų dokumentų sąrašas; 11) skundo (prašymo, pareiškimo) surašymo vieta ir data.

ABTĮ 25 straipsnyje nustatyta, jog prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – tos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas; jeigu būtina, – dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai įteikimo datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus (ABTĮ 25 str. 1 d.). Prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (ABTĮ 25 str. 2 d.). ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad skundo trūkumų šalinimo institutu, skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas, turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Taigi termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjų skundo pirmosios instancijos teismui turinį, ištyrusi prie jo pridėtus dokumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti, kadangi pareiškėjai skunde nenurodė savo asmens kodų, neįvardino atsakovo, nenurodė, ar atsiliepimą, teismo sprendimą bei kitus procesinius dokumentus pageidauja gauti elektroninių ryšių priemonėmis, nepateikė įrodymų apie sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį, nenurodė netgi konkretaus skundžiamo teisės akto, kuris sukėlė jiems teisines pasekmes, prie skundo nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių skunde nurodytas aplinkybes, todėl vertina, kad pareiškėjų skundo trūkumai buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjų skundą.

Pareiškėjai, šalindami pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartyje nurodytus trūkumus, pateikė AB Lietuvos pašto kvitą apie sumokėta 20 Eur žyminį mokestį, tačiau pats skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi pagrįstai laikė skundą nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.

Pareiškėjų atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog pagal lentelę pareiškėjai turi mokėti ne mažiau 20 Eur žyminį mokestį, todėl vertina, kad trūkumą pašalino, nepagrįsta. ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 eurų žyminis mokestis yra privalomas kiekvienam skundą (prašymą, pareiškimą) administracinėse bylose pateikusiam asmeniui. Pareiškėjai neteikė motyvuoto prašymo visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pasiūlė pareiškėjams pasinaudoti teisininko pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTPĮ). VGTPĮ 11 ir 12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę (nemokamą ar iš dalies nemokamą) teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjų teigimu, jie neturi finansinių galimybių samdytis privataus advokato, siūloma pareiškėjams kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ar jos teritorinį skyrių su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą (Odminių g. 3, LT-01122 Vilnius).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors pareiškėjai atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, savo pozicijos iš esmės nedetalizuoja, apeliacinės instancijos teismui pateikė tik bendro pobūdžio atskirąjį skundą, kuriame nėra išdėstyti išsamūs ir motyvuoti nesutikimo argumentai.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjams pašalinus skundo trūkumus pakartotinai kreiptis į teismą.

Pareiškėjai, teikdami patikslintą skundą pateikė AB Lietuvos pašto kvitą, kad 2018 m. liepos 3 d. sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, jog skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjams, apeliacinės instancijos teismas nutaria grąžinti pareiškėjams sumokėtą 20 Eur žyminį mokestį. Išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remiantis šia teismo nutartimi (ABTĮ 33 str. 3 d., 38 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsniu, 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjų S. N. ir V. N. atskirąjį skundą atmesti.

Grąžinti pareiškėjams sumokėtą 20 Eur žyminį mokestį.

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remiantis šia teismo nutartimi.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė