4ae4e7af-21be-4d27-91f0-3a326fc764ca · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-220-449/2016                                                      Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00797-2014-3                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.2.2.3.;

                                                 1.2.9.7.; 1.2.22.1. (S)                                                                                                                                                                                                                                                                                     LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo), teisėjų:

Albino Bielskio, Laimos Garnelienės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui, gynėjui Vladimirui Vlasovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. K. (K. K.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. nuteistas:        pagal BK 150 str. 4 d. laisvės atėmimu 7 metams,        pagal BK 162 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams,        pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.     Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. , 4 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.        IÅ¡ nuteistojo K.

K. priteista po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms A. K. J., R. Å . ir D. U.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : K. K. nuteistas už mažamečių seksualinį prievartavimÄ , vaiko iÅ¡naudojimÄ pornografijai ir už neteisėtÄ disponavimÄ Å¡audmenimis. Å ias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.2014 m., laikotarpiu nuo birželio mėnesio pradžios iki rugpjūčio 3 d., 19 val. 45 min., turėdamas vieningÄ tyčia tenkinti savo lytinę aistrÄ su mažametėmis V.

J., gim. (duomenys neskelbtini), J. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. U., gim. (duomenys neskelbtini), kurios dėl savo amžiaus negalėjo pilnai suprasti su jomis atliekamų veiksmų esmės, įvertinti pasekmių ir galimos žalos, o dėl baimės jausmo negalėjo pasiprieÅ¡inti, t. y. pasinaudodamas nukentėjusiųjų bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės ir veikdamas prieÅ¡ jų valiÄ , K. K., susisiekdamas su V. J. mobiliojo ryÅ¡io telefonu ir susitardamas susitikti su ja bei J. Å ., savo automobiliu „X“, v. n. (duomenys neskelbtini) tiksliai nenustatytÄ kartų kiekį, bet ne mažiau 18 kartų, nuveždamas mažametes prie X gimnazijos Vilniuje, prekybos centro „Y“, esančio (duomenys neskelbtini), S. K. mokyklos, automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), bei perlipdamas ant galinės automobilio sėdynės, o taip pat mažiausiai 2 kartus nuveždamas nukentėjusiÄ sias į savo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur nusirengdamas pats ir liepdamas nusirengti nukentėjusiosioms, paeiliui glostydavo jų kojas ir lytinius organus, laižė jų lytinius organus ir kiÅ¡o į juos pirÅ¡tus, liepdavo mažametėms paeiliui masturbuoti jo varpÄ bei paeiliui, rankomis laikydamas nukentėjusiųjų galvas, kiÅ¡o varpÄ joms į burnÄ .

Tokiu bÅ«du seksualiai prievartavo mažametes V. J., J. Å . ir G. U. oraliniu ir kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du. Be to, K. K. 2014 m. gegužės 29 d., teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, tyrimo nenustatytu skaitmeniniu įrenginiu pagamino audiovizualinę (garso ir vaizdo) pornografinio pobÅ«džio medžiagÄ â€žXXXX.mp4“, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, masturbacija ir oralinis lytinis aktas, dalyvaujant nenustatytam mažamečiui, iki 14 metų amžiaus imtinai, moteriÅ¡kos lyties vaikui, ir kuriÄ iki 2014 m. rugpjūčio 5 d. laikė savo gyvenamojoje vietoje bute (duomenys neskelbtini), savo kompiuterio sisteminiame bloke.

Tokiu bÅ«du jis iÅ¡naudojo mažametį asmenį pornografinei produkcijai gaminti, jÄ pagamino ir ja disponavo. K. K., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2014 m. birželio 2 d., teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, tyrimo nenustatytu skaitmeniniu įrenginiu, pagamino audiovizualinę (garso ir vaizdo) pornografinio pobÅ«džio medžiagÄ â€žYYYYY.mp4“, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, masturbacija ir oralinis lytinis aktas, dalyvaujant mažametei G. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir kuriÄ iki 2014 m. rugpjūčio 5 d. laikė savo gyvenamojoje vietoje bute (duomenys neskelbtini), savo kompiuterio sisteminiame bloke.

Tokiu bÅ«du jis iÅ¡naudojo mažametį asmenį pornografinei produkcijai gaminti, jÄ pagamino ir ja disponavo. Be to, K. K. neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė savo gyvenamojoje vietoje bute (duomenys neskelbtini), esančiame seife 119 (vienÄ Å¡imtÄ devyniolika) 12-to kalibro medžioklinių Å¡ovinių, iki kol jie 2014 m. rugpjūčio 5 d. buvo aptikti kratos metu. Nuteistasis K. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 str. 4 d., kvalifikavimo.

Nuteistasis K. K. nurodo, kad pripažįsta savo kaltę, jog tenkino lytinę aistrÄ su jaunesniais negu 16 metų asmenimis, t. y. su V. J., J. Å . ir G. U. už pinigus. Tačiau jokios prievartos nukentėjusiųjų atžvilgiu nebuvo. Jos puikiai suprato, kÄ darė, pačios jam skambindavo ir ateidavo pas jį į namus bei prie automobilio. Nuteistojo nuomone, jo veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 1511 str. 2 d. Nuteistasis taip pat nurodo, kad dėl kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 162 str. 1 d. ir 253 str. 2 d. (iÅ¡ tikrųjų – pagal BK 253 str. 1 d.

– past.), savo kaltę pripažįsta visiÅ¡kai. Dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi. Jis sutinka su civiliniais ieÅ¡kiniais, sutinka atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ nukentėjusiosioms A. K. J., R. Å ., D. U.. Nuteistasis K. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o jo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 150 str. 4 d. į BK 1511 str. 2 d. ir paskirti Å¡velnesnę bausmę. Teismo posėdyje gynėjas praÅ¡o nuteistojo K. K. apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.K.

K. nuteistas už tai, kad seksualiai prievartavo tris mažametes nukentėjusiÄ sias, už vaiko iÅ¡naudojimÄ pornografijai ir už tai, kad neteisėtai laikė Å¡audmenis. Nuteistasis apeliaciniame skunde pats nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. 2 d. (iÅ¡ tikrųjų K. K. nuteistas pagal BK 253 str. 1 d.) ir dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 162 str. 1 d. (iÅ¡ tikrųjų K. K. nuteistas pagal BK 162 str. 1 d. už vienÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ ), jis savo kaltę pripažįsta visiÅ¡kai.

Taip pat sutinka su nuosprendžio dalimi dėl civilinių ieÅ¡kinių klausimo iÅ¡sprendimo ir neturtinės žalos atlyginimų priteisimo nukentėjusiosioms. Apeliantas praÅ¡o tik perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 150 str. 4 d. į BK 1511 str. 2 d. ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę. Teisėjų kolegija vadovaujasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis ir apeliacine tvarka Å¡iÄ bylÄ ir nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma nuteistojo apeliaciniame skunde.Patikrinusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai, nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų įvertino iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ ir pagrįstai pripažino K.

K. kaltu. Kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ mažamečių V. J., J. Å . bei G. U. atžvilgius teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ irgi pritaikė tinkamai.Kad K. K. nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ytomis aplinkybėmis seksualiai prievartavo mažametes nukentėjusiÄ sias, įrodyta Å¡ių nukentėjusiųjų, jų atstovių pagal įstatymÄ , liudytojų, o taip pat iÅ¡ dalies ir paties nuteistojo K. K. parodymais. Taip pat paties nuteistojo ir liudytojo D. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolais, asmens parodymo atpažinti, daiktų, dokumentų pateikimo bei apžiÅ«rų protokolais, specialistų ir ekspertizių iÅ¡vadomis bei kitais teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.Byloje nustatyta, kad ir ikiteisminio tyrimo metu, ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, apklausiamas įtariamuoju ir kaltinamuoju K.

K. didžiÄ jÄ dalį kaltinime nurodytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių pripažino ir jas patvirtino savo parodymais. Teisme pats K. K., pagal BK 150 str. 4 d. kaltu prisipažinęs iÅ¡ dalies, parodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio mėn. pradžios iki 2014 m. rugpjūčio 3 d., t. y. iki sulaikymo, įvairiose Vilniaus vietose savo automobilyje, taip pat kelis kartus – savo tėvų bute tikrai tenkino savo lytinę aistrÄ su mažametėmis V. J., J. Å . ir G. U.. K. K. pats parodė, kad susitikimų su nukentėjusiomis metu tenkindavo su jomis savo lytinę aistrÄ glostydamas jų kÅ«nus, kojas ir lytinius organus, laižė Å¡ių mažamečių lytinius organus, kiÅ¡o į juos savo pirÅ¡tus.

Taip pat parodė, kad mažametės masturbuodavo jo lytinį organÄ , o jis kiÅ¡davo lytinį organÄ nukentėjusiosioms į burnas. Apie tas pačias aplinkybes, apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė pačios nukentėjusiosios, kurių parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. Jau buvo nurodyta, kad Å¡ios nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina ir kiti iÅ¡nagrinėti įrodymai. Paties nuteistojo K. K., mažamečių nukentėjusiųjų V. J., J. Å . ir G. U., taip pat liudytojų parodymai, specialistų, ekspertizių iÅ¡vados ir kiti K.

K. kaltę patvirtinantys įrodymai tiksliai ir labai iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti skundžiamame nuosprendyje.IÅ¡ apeliacinio skundo matosi, kad nuteistasis didžiosios dalies nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių, t. y. nei nusikaltimo laiko, nei vietos, nei kitų aplinkybių, neginčija ir Å¡iame skunde. Apeliantas skunde dar kartÄ patvirtina, kad pripažįsta kaltę dėl lytinės aistros tenkinimo su jaunesniais negu 16 metų amžiaus asmenimis už pinigus. Nuteistasis nesutinka tik su jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu ir praÅ¡o jo veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 150 str. 4 d.

į BK 1511 str. 2 d. Savo nesutikimÄ su teismo iÅ¡vada, kad jis mažametes seksualiai prievartavo, apeliantas argumentuoja irgi lakoniÅ¡kai. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias nenaudojo jokios prievartos, jos puikiai suprato, kÄ daro, pačios jam skambindavo, ateidavo pas jį į namus ir prie maÅ¡inos, kur viskas ir vykdavo.Teisėjų kolegija apeliaciniame skunde dėstomus argumentus atmeta, nes jie yra nepagrįsti ir paneigti. Pažymėtina ir tai, kad faktiÅ¡kai tuos pačius nesutikimo su kaltinimu pagal BK 150 str. 4 d. argumentus K.

K. dėstė viso proceso metu ir visose savo apklausose, taip pat ir teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismui Å¡ie nuteistojo argumentai irgi buvo žinomi, tačiau teismas juos motyvuotai ir pagrįstai atmetė.Pagal BK 150 str. 1 d. (seksualinis prievartavimas) atsako tas, kas tenkino lytinę aistrÄ su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo asmens bÅ«kle.

Pagal BK 150 str. 4 d. atsako tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko mažamečiui asmeniui.Tuo tarpu K. K. nusikalstamos veikos padarymo metu jau galiojusios redakcijos (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-776, įsigaliojusio 2014 m. kovo 25 d.) BK 1511 str. 1 d. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę pilnamečiam asmeniui, lytiÅ¡kai santykiavusiam ar kitaip tenkinusiam lytinę aistrÄ su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiÅ¡kai santykiauti požymių.

Pagal BK 1511 str. 2 d. atsako tas, kas lytiÅ¡kai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrÄ su nepilnamečiu asmeniu pasiÅ«lęs, pažadėjęs suteikti ar suteikęs jam ar kitam žmogui už tai pinigų ar kitokios formos atlygį, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiÅ¡kai santykiauti požymių.Objektyviai BK 1511 str. numatyta veika pasireiÅ¡kia lytiniu santykiavimu ar kitokiu lytinės aistros tenkinimu su jaunesniu negu 16 metų asmeniu (BK 1511 str. 1 d.) arba nepilnamečiu asmeniu, pasiÅ«lius, pažadėjus suteikti jam ar suteikus jam ar kitam asmeniui už tai pinigų ar kitokios formos atlygį (BK 1511 str. 2 d.), nukentėjusiajam sutinkant.

Lytiniu santykiavimu suprantamas natÅ«ralus lytinis aktas, o kitoks lytinės aistros tenkinimas – oralinis, analinis aktas arba kitokio fizinio sÄ lyčio veiksmai, sukeliantys kaltininkui seksualinį pasitenkinimÄ . Nepilnamečiu pripažįstamas asmuo, vyresnis nei 14 metų ir jaunesnis nei 18 metų. Tuo tarpu lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu, t. y. neturinčiu 14 metų amžiaus, asmeniu pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ laikomas kitu nusikaltimu – išžaginimu (BK 149 str.) ar seksualiniu prievartavimų (BK 150 str.).

Tik tais atvejais, kai nustatoma, kad nukentėjęs mažametis dėl fizinio ir psichinio iÅ¡sivystymo bei patirties suvokia lytinio santykiavimo prasmę ir socialinę reikÅ¡mę, lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas su tokiu asmeniu gali bÅ«ti kvalifikuojamas pagal BK 1511 str.  Teisėjų kolegija dar kartÄ pažymi, kad pagal BK 1511 str. 1 arba 2 dalis atsakomybė galima tik tais atvejais, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiÅ¡kai santykiauti požymių.Už išžaginimÄ pagal BK 149 str. 1 d. atsako tas, kad lytiÅ¡kai santykiavo su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle.

Už seksualinį prievartavimÄ pagal BK 150 str. 1 d. atsako tas, kas tenkino lytinę aistrÄ su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio sÄ lyčio bÅ«du panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Už kvalifikuotÄ išžaginimÄ arba seksualinį prievartavimÄ , t. y. už Å¡ių veikų padarymÄ su bendrininkų grupe, nepilnamečio ir mažamečio išžaginimÄ ar seksualinį prievartavimÄ atsakomybė numatyta atitinkamai BK 149 str. ir BK 150 str. 2, 3 ir 4 dalyse.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad lytinis santykiavimas BK 149 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpÄ Ä¯ moters makÅ¡tį.

Lytinis aistros tenkinimas BK 150 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais bÅ«dais, negu numatyta BK 149 str., kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«dais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kÅ«nÄ ir pan.). Lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas prieÅ¡ asmens valiÄ užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 149 str. ir 150 str. tik tada, jei minėtos veikos padaromos:

a) panaudojant fizinį smurtÄ ;

b) grasinant tuoj pat jį panaudoti;

c) kitaip atimant galimybę priešintis;

d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šie požymiai BK 149 ir 150 str. numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų.Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti ar lytinei aistrai tenkinti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle.

Nukentėjusiojo asmens fizinė bÅ«klė, kuri gali lemti bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę, gali bÅ«ti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasiprieÅ¡inti kaltininkui. Nukentėjusiojo bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę gali lemti ir miegas. Nukentėjusiojo psichinė liga, atimanti galimybę suvokti su juo daromų veiksmų pobÅ«dį ir esmę, taip pat gali lemti bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę, todėl Å¡iam faktui nustatyti gali bÅ«ti gaunama specialisto iÅ¡vada arba skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė.

Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, iÅ¡skyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį iÅ¡sivystymÄ bei socialinę brandÄ suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimÄ tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Jei nukentėjusiajam nėra suėję 14 metų, teismas turi įvertinti to asmens psichinę ir socialinę brandÄ ir tik tada padaryti iÅ¡vadÄ , ar sutikimas yra sÄ moningas ir duotas suvokiant su juo daromų veiksmų pobÅ«dį ir esmę.

PrieÅ¡ingu atveju, net ir esant formaliam asmens sutikimui, veika vertinama kaip padaryta prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ .Jei nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų, jis laikomas mažamečiu asmeniu ir veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ar 150 straipsnio 4 dalį, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis.Išžaginimas kvalifikuojamas pagal BK 149 straipsnio 3 ar 4 dalį, o seksualinis prievartavimas pagal 150 straipsnio 3 ar 4 dalį ir tuo atveju, jei kaltininkas nesuvokė, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis asmuo, tačiau teismas pripažįsta, kad kaltininkas pagal bylos aplinkybes, ypač nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes, turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis asmuo.

Jei kaltininkas nesuvokė, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis asmuo, ir teismas pripažįsta, kad kaltininkas pagal bylos aplinkybes, ypač nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes, neturėjo ar negalėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis asmuo, BK 149 straipsnio 3 ar 4 dalyje arba 150 straipsnio 3 ar 4 dalyje numatyti kvalifikuojantys požymiai kaltininkui negali būti inkriminuoti.Šioje byloje įrodyta, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis K.

K., pats bÅ«damas pilnametis, tenkino savo lytinę aistrÄ su mažametėmis V. J., J. Å . ir G. U. oraliniu ir kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du. Tai pripažįsta pats apeliantas, kuris su jo veikos kvalifikavimu nesutinka tik todėl, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias nebuvo panaudotas fizinis smurtas ir jokia kitokia prievarta. Apie tai nuteistasis aiÅ¡kindavo visų apklausų metu ir tÄ patį nurodo savo apeliaciniame skunde. Tačiau teisėjų kolegijas atkreipia dėmesį į tai, kad seksualiniu prievartavimu panaudojant fizinį smurtÄ , grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis K.

K. net ir nebuvo kaltinamas. Taip pat kaltinamajame akte, skundžiamame nuosprendyje irgi nurodoma, kad K. K. tris mažametes nukentėjusiÄ sias seksualiai prievartavo pasinaudodamas jų bejėgiÅ¡ka bÅ«kle. Apie tai atskirai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytuose K. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvuose. Nuosprendyje nurodoma, kad nors nukentėjusiosios be kitko nurodo apie tam tikrus K. K. prievartinius veiksmus – laikymÄ už rankų (V. J.), tempimÄ už rankos į automobilį (J.

Å .), sugriebimÄ Ä¯ glėbį ir tempimÄ Ä¯ automobilį, į miÅ¡kelį ir į butÄ (G. U.), kaltinimas dėl minėtų prievartos veiksmų kaltinamajam nebuvo pareikÅ¡tas. Teismas taip pat rėmėsi ekspertizių iÅ¡vadose pateikta rekomendacija atsižvelgti tik į esmines nukentėjusiųjų nurodomas įvykių aplinkybes (įvykių dalyvius, įtariamojo seksualinio pobÅ«džio veiksmus), bei kritiÅ¡kai vertinti pasakojimus apie kaltinamojo naudojamÄ fizinę prievartÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu.

Ekspertai padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios dėl savo amžiaus nesupranta ikiteisminio tyrimo reikÅ¡mės (taip pat ir savo statuto kaip nukentėjusiojo asmens), jos iÅ¡gyvena klaidingai pagrįstÄ kaltę dėl to, kas įvyko, jog apskritai dalyvavo įvykiuose, baimę bÅ«ti nubaustomis už tai, jog elgėsi nuolankiai ir aktyviai nesiprieÅ¡ino kaltinamajam.IÅ¡ to, kas dėstoma skundžiamame nuosprendyje, matosi, kad pats pirmosios instancijos teismas jau įvertino K. K. parodymus, jais patikėjo ir jau padarė iÅ¡vadÄ , kad joks fizinis smurtas ar grasinimai tuoj pat tokį smurtÄ panaudoti prieÅ¡Â nukentėjusiÄ sias nebuvo naudojami.

Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad K. K. seksualiai prievartavo mažametes nukentėjusiÄ sias bÅ«tent pasinaudodamas jų bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl jų amžiaus. Ir tokia teismo iÅ¡vada, kolegijos nuomone, yra visiÅ¡kai pagrįsta. IÅ¡ prie bylos pridėtų nukentėjusiųjų asmens dokumentų matosi, kad V. J. gimusi (duomenys neskelbtini), J. Å . gimusi (duomenys neskelbtini), o G. U. – (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias laikotarpiu V.

J. buvo tik 12 metų, J. Å . – 11 metų, o G. U. – tik 9 metų amžiaus. Taigi visos trys nukentėjusiosios, o ypač G. U., tuo metu buvo ženkliai jaunesnės negu 14 metų amžiaus, iki kurio asmuo laikomas mažamečiu. Kolegijos nuomone, jau vien tik Å¡i aplinkybė leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios dėl jų amžiaus buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, dėl kurios jos negalėjo pasiprieÅ¡inti kaltininkui. Be to, tai visiÅ¡kai patvirtina ir nukentėjusiosioms paskirtų teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertų iÅ¡vados.Teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-20112014 nurodyta, kad V.

J. praeityje ir tiriamų nuskalstamų veikų padarymo metu lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu nesirgo. Å iuo metu V. J. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresÄ F43.8 (laikinas psichikos sutrikimas), tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradusios dėl patirtos prievartos. V. J. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, nes po byloje nagrinėjamo įvykio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. V. J., atsižvelgus į jos amžių, turimas jos žinias ir menkÄ jos gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, nagrinėjamų įvykių metu nesuprato ir Å¡iuo metu nesupranta įtariamojo veiksmų esmės (nei pobÅ«džio, nei reikÅ¡mės), todėl ji Å¡iems veiksmams negalėjo adekvačiai prieÅ¡intis, nesuprasdama tokių veiksmų pavojingumo, daromos žalos, tolimųjų pasekmių, ji elgėsi patikliai, pasidavė įtariamojo poveikiui, apie įtariamojo veiksmus nepasakojo reikÅ¡mingiems suaugusiems.

Jos prieÅ¡inimÄ si įtariamojo veiksmams sunkino ir situacinės aplinkybės: įtariamasis jÄ ramino, už pasimatymus skatino materialiai (duodavo pinigų), apie jų susitikimus liepė nepasakoti suaugusiems, kartu su V. J. buvusios nukentėjusiosios dėl mažo amžiaus, žinių stygiaus ir menko gyvenimiÅ¡ko patyrimo taipogi nesiprieÅ¡ino. (Net jei V. J. davė sutikimÄ atlikti seksualinio pobÅ«džio veiksmus, ji tai darė nesÄ moningai – nesuprasdama tokių veiksmų reikÅ¡mės, ji negalėjo adekvačiai į juos reaguoti).

V. J., atsižvelgus į jos amžių, intelektinių gebėjimu lygi, jai bÅ«dingus pažintinių funkcijų ypatumus ir individualias psichologes savybes, nagrinėjamų įvykių metu galėjo suprasti ir Å¡iuo metu supranta konkrečias faktines bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įvykių vietÄ , įvykių dalyvius ir jų veiksmus; negali įvardinti tikslaus įvykio skaičiaus, laiko, apibÅ«dinti tikslių kiekvieno atskiro epizodo aplinkybių) ir gali duoti apie tai parodymus. Duomenų apie kitų asmenų daromÄ poveikį jos parodymams negauta, tačiau yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog V.

J. visapusiÅ¡kai teisingai nesupranta ikiteisminio tyrimo reikÅ¡mės, savo statuso (nukentėjusiosios) jame, todėl, bÅ«dama jautri jai artimiausių žmonių reakcijoms į bylos įvykius ir visÄ ikiteisminį procesÄ bei iÅ¡gyvendama kaltę dėl to, jog apskritai dalyvavo įvykiuose, apklausos metu ji gali vengti atskleisti visas įvykių aplinkybes, taip pat gali sumenkinti savo elgesį, jį teisinti ir/ar labiau akcentuoti tai, kaip įvykių metu elgėsi kitos nukentėjusiosios. V. J. mažai suprantamose jai situacijose, neįvertindama galimų savo elgesio pasekmių, gali elgtis patikliai, lengviau pasiduoti aplinkinių poveikiui.

Subjektyviai sudėtingose situacijose jai stinga į aktyvų reagavimÄ nukreiptų streso įveikos įgÅ«džių, todėl, patekusi į jai nemalonias aplinkybes, ji stengiasi ribotis, užsisklęsti savyje, elgtis vengiančiai. Padidintas polinkis fantazuoti V. J. nenustatytas, savo amžiui ji nėra padidintai įtaigi, tačiau mažai suprantamose jai situacijose, neįvertindama galimų savo elgesio pasekmių, gali elgtis patikliai, lengviau pasiduoti aplinkinių poveikiui.Teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-198/2014 nurodyta, kad J.

Å . praeityje, tiriamų nusikalstamų veikų padarymo metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. 2014-01-17 diagnozuotas nerimo sutrikimas vaikystėje F93.8, tačiau tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su byloje nagrinėjamais įvykiais nenurodyta. Å iuo metu J. Å . konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresÄ F43.8 (laikinas psichikos sutrikimas), tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradusios dėl patirtos prievartos. Sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, nes po byloje nagrinėjamo įvykio J.

Å . sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.J. Å ., atsižvelgus į jos amžių, turimas jos žinias ir menkÄ jos gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, nagrinėjamų įvykių metu nesuprato ir Å¡iuo metu nesupranta įtariamojo veiksmų esmės (nei pobÅ«džio, nei reikÅ¡mės), todėl ji Å¡iems veiksmams negalėjo adekvačiai prieÅ¡intis – nesuprasdama tokių veiksmų pavojingumo, daromos žalos, tolimųjų pasekmių, ji elgėsi patikliai, pasidavė įtariamojo poveikiui, apie įtariamojo veiksmus nepasakojo reikÅ¡mingiems suaugusiems.

Jos prieÅ¡inimÄ si įtariamojo veiksmams sunkino ir situacinės aplinkybės: įtariamasis už pasimatymus jÄ skatino materialiai (duodavo pinigų), apie jų susitikimus liepė nepasakoti suaugusiems, kartu su J. Å . buvusios nukentėjusiosios dėl mažo amžiaus, žinių stygiaus ir menko gyvenimiÅ¡ko patyrimo taipogi nesiprieÅ¡ino. Net jei J. Å . davė sutikimÄ atlikti seksualinio pobÅ«džio veiksmus, ji tai darė nesÄ moningai, nesuprasdama tokių veiksmų reikÅ¡mės, ji negalėjo adekvačiai į juos reaguoti.

J. Å ., atsižvelgus į jos amžių, intelektinių gebėjimų lygį, jai bÅ«dingus pažintinių funkcijų ypatumus ir individualias psichologes savybes, nagrinėjamų įvykių metu galėjo suprasti ir Å¡iuo metu supranta konkrečias faktines bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įvykių vietÄ , įvykių dalyvius ir jų veiksmus; negali įvardinti tikslaus įvykio skaičiaus, laiko, apibÅ«dinti tikslių kiekvieno atskiro epizodo aplinkybių) ir gali duoti apie tai parodymus. Duomenų apie kitų asmenų daromÄ poveikį jos parodymams negauta, tačiau yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog J.

Å . visapusiÅ¡kai teisingai nesupranta ikiteisminio tyrimo reikÅ¡mės, savo statuso (nukentėjusiosios) jame, todėl, bÅ«dama jautri jai artimiausių žmonių reakcijoms į bylos įvykius ir visÄ ikiteisminį procesÄ bei iÅ¡gyvendama kaltę dėl to, jog apskritai dalyvavo įvykiuose, apklausos metu ji gali vengti atskleisti visas įvykių aplinkybes, taip pat gali sumenkinti savo elgesį, jį teisinti ir/ar labiau akcentuoti tai, kaip įvykių metu elgėsi kitos nukentėjusiosios. J. Å . mažai suprantamose jai situacijose, neįvertindama galimų savo elgesio pasekmių, gali elgtis patikliai, lengviau pasiduoti aplinkinių poveikiui.

Subjektyviai sudėtingose situacijose jai stinga į aktyvų reagavimÄ nukreiptų streso įveikos įgÅ«džių, todėl, patekusi į jai nemalonias aplinkybes, ji stengiasi ribotis, užsisklęsti savyje, elgtis vengiančiai. Padidintas polinkis fantazuoti J. Å . nenustatytas, savo amžiui ji nėra padidintai įtaigi, tačiau mažai suprantamose jai situacijose, neįvertindama galimų savo elgesio pasekmių, gali elgtis patikliai, lengviau pasiduoti aplinkinių poveikiui.Teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-200/2014 nurodyta, kad G.

U. praeityje, tiriamų nusikalstamų veikų padarymo metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Å iuo metu G. U. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresÄ F43.8 (laikinas psichikos sutrikimas), tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradusios dėl patirtos prievartos. Sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus. G. U., atsižvelgus į jos amžių, turimas jos žinias ir menkÄ jos gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, nagrinėjamų įvykių metu nesuprato ir Å¡iuo metu nesupranta įtariamojo veiksmų esmės (nei pobÅ«džio, nei reikÅ¡mės), todėl ji Å¡iems veiksmams negalėjo adekvačiai prieÅ¡intis – nesuprasdama tokių veiksmų pavojingumo, daromos žalos, tolimųjų pasekmių, ji elgėsi patikliai, pasidavė įtariamojo poveikiui, apie įtariamojo veiksmus nepasakojo reikÅ¡mingiems suaugusiems.

Jos prieÅ¡inimÄ si įtariamojo veiksmams sunkino ir situacinės aplinkybės: įtariamasis už pasimatymus jÄ skatino materialiai (duodavo pinigų), apie jų susitikimus liepė nepasakoti suaugusiems, kartu su G. U. buvusios nukentėjusiosios dėl mažo amžiaus, žinių stygiaus ir menko gyvenimiÅ¡ko patyrimo taipogi nesiprieÅ¡ino. Net jei G. U. davė sutikimÄ atlikti seksualinio pobÅ«džio veiksmus, ji tai darė nesÄ moningai - nesuprasdama tokių veiksmų reikÅ¡mės, ji negalėjo adekvačiai į juos reaguoti.

G. U., atsižvelgus į jos amžių, intelektinių gebėjimu lygi, jai bÅ«dingus pažintinių funkcijų ypatumus ir individualias psichologes savybes, nagrinėjamų įvykių metu galėjo suprasti ir Å¡iuo metu supranta konkrečias faktines bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įvykių vietÄ , įvykių dalyvius ir jų veiksmus; negali įvardinti tikslaus įvykio skaičiaus, laiko, apibÅ«dinti tikslių kiekvieno atskiro epizodo aplinkybių) ir gali duoti apie tai parodymus. Duomenų apie kitų asmenų daromÄ poveikį jos parodymams negauta, tačiau yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog tiriamoji visapusiÅ¡kai teisingai nesupranta ikiteisminio tyrimo reikÅ¡mės, savo statuso (nukentėjusiosios) jame, todėl, bÅ«dama jautri jai artimiausių žmonių reakcijoms į bylos įvykius ir visÄ ikiteisminį procesÄ bei iÅ¡gyvendama kaltę dėl to, jog apskirtai dalyvavo įvykiuose, taip pat baimę, jog jos bendraamžiai apie tai gali sužinoti, apklausos metu ji gali vengti atskleisti visas įvykių aplinkybes, taip pat gali sumenkinti savo elgesį, jį teisinti ir/ar labiau akcentuoti tai, kaip įvykių metu elgėsi kitos nukentėjusiosios.

Vertinant G. U. parodymus, rekomenduojama atsižvelgti tik į esmines nukentėjusiosios nurodomas įvykių aplinkybes (įvykių dalyvius, įtariamojo seksualinio pobÅ«džio veiksmus) bei kritiÅ¡kai vertinti jos pasakojimÄ apie įtariamojo naudojamÄ fizinę prievartÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu (į nutempimÄ , mergaičių aktyvius bandymus gintis, joms spardantis, Å¡aukiant ir t.t.). Kadangi G. U. nesupranta ikiteisminio tyrimo reikÅ¡mės (taip pat ir savo statuso (nukentėjusiojo) jame), todėl Å¡iuo metu ji iÅ¡gyvena klaidingai pagrįstÄ kaltę dėl to, kas įvyko, taip pat baimę bÅ«ti nubaustai už tai, jog elgėsi nuolankiai ir aktyviai nesiprieÅ¡ino įtariamajam.

G. U. mažai suprantamose jai situacijose, neįvertindama galimų savo elgesio pasekmių, gali elgtis patikliai, lengviau pasiduoti aplinkinių poveikiui. Subjektyviai sudėtingose situacijose ji gali tapti itin gynybiÅ¡ka, prieÅ¡iÅ¡ka ir impulsyvi, tačiau tose situacijose, kurias ji menkai supranta ir kuriose ji jaučiasi labiau bejėgė, ji dažniau užsisklendžia savyje ir elgiasi vengiančiai. Padidintas polinkis fantazuoti G. U. nenustatytas, savo amžiui ji nėra padidintai įtaigi, tačiau mažai suprantamose jai situacijose, neįvertindama galimų savo elgesio pasekmių, gali elgtis patikliai, lengviau pasiduoti aplinkinių poveikiui.Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad nukentėjusiosios tariamai suprasdavo kÄ daro, pačios jam skambindavo, ateidavo pas jį į namus ir prie automobilio.

Tokius apelianto argumentus paneigia skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti nukentėjusiųjų ir netgi paties nuteistojo parodymai. K. K. pats parodė, kad pirmas užkalbino mažametes V. J. ir J. Å ., susiraÅ¡inėjo su V. J. SMS žinutėmis ir pats pasiÅ«lė V. J. bÅ«ti jos ,,sponsoriumi“, t. y. tenkinti su ja savo lytinę aistrÄ už pinigus. Po to jis tai ir darė ne tik su V. J., bet ir kartu su ja į susitikimus ateidavusiomis mažametėmis J. Å . bei G. U.. Visoms kiekvienÄ kartÄ sumokėdavo nedideles pinigų sumas.

Todėl laikyti pačias nukentėjusiÄ sias lytinės aistros tenkinimo su K. K. iniciatorėmis Å¡iuo atveju tikrai nėra pagrindo. Be to, jau iÅ¡dėstytos ekspertizių iÅ¡vados neabejotinai patvirtina, kad visos trys mažametės nukentėjusiosios dėl mažametystės nesuprato kaltininko veiksmų esmės, jų pavojingumo, daromos žalos ir dėl to negalėjo kaltininkui adekvačiai pasiprieÅ¡inti. Å ios ir kitos jau iÅ¡dėstytos ekspertizių iÅ¡vados taip pat neabejotinai paneigia bet kokiÄ tikimybę, kad nukentėjusiosios pagal savo fizinį ir psichinį iÅ¡sivystymÄ bei socialinę brandÄ bÅ«tų suvokusios daromų su jomis veiksmų esmę ir tai suvokdamos bÅ«tų davusios sutikimÄ tokiems santykiams.

IÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina iÅ¡vadÄ , kad K. K. savo lytinę aistrÄ su mažametėmis nukentėjusiomis tenkino pasinaudodamas jų bejėgiÅ¡ka dėl amžiaus bÅ«kle.Jau buvo nurodyta, kad nusikalstama veika pagal BK 150 str. 4 d. kvalifikuojama tada, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis yra mažametis. Kolegijos nuomone, tai Å¡ioje byloje taip pat įrodyta. Apeliaciniame skunde nuteistasis apie tai nieko nenurodo, todėl galima netgi teigti, kad Å¡ios teismo nustatytos aplinkybės jis netgi neginčija.

Kita vertus, iš teisiamojo posėdžio protokolų matosi, kad teisminio nagrinėjimo metu K. K. parodė, jog galvojo, kad V. J. ir J. Š. yra 16 metų amžiaus. Teisme perskaičiuos ankstesnius, ikiteisminio tyrimo metu duotus įtariamojo parodymus, K. K. jau paaiškino, jog manė, kad dviems nukentėjusiosioms galėjo būti 14-16 metų. Tačiau iš tikrųjų ikiteisminio tyrimo metu K. K. buvo davęs kitokius parodymus. Apklaustas įtariamuoju 2014 m. rugpjūčio 4 d. jis pats parodė, jog suprato, kad V.

J. ir J. Å . yra labai jaunos, nuo 13 iki 14 metų amžiaus. Kad nuteistasis žinojo tikrÄ jÄ nukentėjusiųjų amžių, patvirtina ir nukentėjusiųjų parodymai. Nukentėjusiosios parodė, kad K. K. klausinėjo, kiek joms metų ir kad G. U. jam pasakė, kad ji pati yra 9 metų, V. J. – 12 metų, o J. Å . – 11 metų amžiaus. Net ir darant prielaidÄ , kad K. K. nežinojo nukentėjusiųjų amžiaus labai tiksliai, kolegijos nuomone, jis neabejotinai suprato, kad visos nukentėjusiosios yra mažametės jau vien pagal jų fizinius duomenis.

Visų nukentėjusiųjų atstovai pagal įstatymÄ teisme parodė, kad nukentėjusiosios neatrodė vyresnės už jų amžiaus vaikus. Pažymėtina, kad K. K. visas tris nukentėjusiÄ sias matė ne vienÄ kartÄ , ne epizodiÅ¡kai, o susitikinėjo su jomis daug kartų. Susitikimų metu glostė mažamečių kÅ«nus, tenkino su jomis lytinę aistrÄ oraliniu ir kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du. IÅ¡ byloje esančių teismo medicinos specialistų iÅ¡vadų matosi, kad V. J. ir J. Å . yra taisyklingo ir pagal amžių kÅ«no sudėjimo, o jų antriniai lytiniai požymiai dar tik pradėję formuotis.

Mažametės G. U. antrinių lytinių požymių apžiÅ«ros metu nenustatyta iÅ¡ viso. Akivaizdu, kad K. K., pats bÅ«damas vidutinio amžiaus vyru, to negalėjo nematyti, taip pat negalėjo nesuprasti, kad visos trys nukentėjusiosios dar nėra 14 metų amžiaus ir visos jos yra mažametės. Dėl visų jau iÅ¡dėstytų ir aptartų bylos aplinkybių tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ ir jo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti į BK 1511 str. 2 d. nėra pagrindo. IÅ¡nagrinėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad K.

K. seksualiai prievartavo visas tris nukentėjusiÄ sias pasinaudodamas jų bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl amžiaus, suvokdamas, kad nukentėjusiosios yra mažametės. Todėl pirmosios instancijos teismas K. K. nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 150 str. 4 d. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat praÅ¡o paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, tačiau toks apelianto praÅ¡ymas taip pat atmetamas. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliaciniame skunde neiÅ¡dėstyti jokie praÅ¡ymo suÅ¡velninti bausmę argumentai, todėl galima spręsti, kad Å¡is praÅ¡ymas siejamas pirmiausia su nuteistojo praÅ¡ymu perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ BK 1511 str. 2 d.

Kadangi toks praÅ¡ymas yra nepagrįstas, nusikalstama veika pagal BK 150 str. 4 d. kvalifikuota teisingai, tuo pačiu nėra pagrindo ir Å¡velnesnės bausmės paskyrimui. Kita vertus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ir pagal BK 150 str. 4 d., ir už kitas nusikalstamas veikas teismas nuteistajam paskyrė bausmes nepažeisdamas nei BK 54 str. 2 d. nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nei BK 41 str. 2 d. nuostatų apie bausmės paskirtį. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad teismas nenustatė jokių K.

K. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nors K. K. ir apklausų metu, ir paduotame apeliaciniame skunde nuolat nurodo, kad jis pripažįsta savo kaltę ir dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, teismas jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., nenustatė pagrįstai.Å i aplinkybė nustatoma tik tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jeigu ta veika buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus arba iÅ¡ dalies teisingus parodymus apie jÄ , siekdamas padėti iÅ¡vengti atsakomybės kitam kaltinamajam ir kartu suÅ¡velninti savo atsakomybę. Be to, teismai nepripažįsta, kad kaltininkas prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jei nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiÅ¡kiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinė nutartis Nr. 2K-539/2006).Å ioje byloje nustatyta, kad K. K. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, o po to pripažino tik iÅ¡ dalies tik po to, kai buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų automobilyje kartu su dviem mažametėmis nukentėjusiosiomis.

Ir tik po to, kai Å¡ios nukentėjusiosios pareigÅ«nams papasakojo apie K. K. su jomis atliktus nusikalstamus veiksmus. PrisipažinimÄ kaltu pagal BK 162 str. 1 d. ir BK 253 str. 2 d. irgi nulėmė tai, kad kratų metu nuteistojo namuose buvo surastas jo kompiuteris su jame įraÅ¡yta pornografinio pobÅ«džio medžiaga, taip pat surasti neteisėtai laikomi Å¡audmenys. Todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teisingus arba iÅ¡ dalies teisingus parodymus K. K. davė tik todėl, kad jo nusikalstamos veikos buvo iÅ¡aiÅ¡kintos surinkus kitus jo kaltę patvirtinančius bylos duomenis.

Taip pat pažymėtina, kad nors apeliantas nurodo apie savo gailėjimÄ si dėl padarytų nusikaltimų, iÅ¡ tikrųjų jo nuoÅ¡irdaus gailėjimosi bylos duomenys nepatvirtina. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolų matosi, kad K. K. netgi neatsiprašė posėdžiuose dalyvavusių mažamečių nukentėjusiųjų atstovų pagal įstatymÄ . Taip pat iÅ¡ kai kurių K. K. parodymų ir netgi iÅ¡ jo paduoto apeliacinio skundo matosi, kad nuteistasis bando ieÅ¡koti įvairių savo nuteisėtų veiksmų ir elgesio pateisinimų dalį atsakomybės netgi bandydamas perkelti pačioms mažametėms nukentėjusiosioms.

Apie tai, kad savo kaltę pripažįsta tik formaliai ir apie nuteistojo kone didžiavimÄ si savimi nurodoma ir jam paskirtos teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės akte. Visa tai neleidžia padaryti iÅ¡vados, kad nuteistasis tikrai gailisi nuoÅ¡irdžiai. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad iÅ¡ dalies prisipažindamas kaltu, teisme K. K. jau nesutiko ir su kai kuriomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Nuteistasis pakeitė savo parodymus apie tai, kad žinojo kokio amžiaus yra nukentėjusiosios V.

J. ir J. Å .. Jo parodymai, jog jis manė, kad Å¡ioms nukentėjusiosioms yra 16 arba nuo 14 iki 16 metų, jau buvo aptarti ir atmesti. Todėl nustatyti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytÄ aplinkybę tikrai nėra pagrindo, jokių kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nėra. Skirdamas bausmes teismas jau atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. iÅ¡vardintas aplinkybes, taip pat ir į nuteistojo asmenybę. Bausmių skyrimo motyvai iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti skundžiamame nuosprendyje.

Kolegijos nuomone, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtų bausmių teisingumo, Å¡iuo atveju ypač didelę reikÅ¡mę turi K. K. padarytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės ir tų veikų pavojingumo laipsnis. BÅ«tina atsižvelgti į tai, kad nors teismas pripažino K. K. kaltu padarius tik vienÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 150 str. 4 d., tačiau Å¡i nusikalstama veika truko ilgÄ laikÄ , nuteistasis seksualiai prievartavo po keletÄ kartų ne vienÄ , o tris mažametes mergaites ir taip padarė joms didelę žalÄ , o nusikalstamos veikos padarinius nukentėjusiosios jaus dar ilgÄ laikÄ ir tai gali turėti neigiamos įtakos tolesniam jų asmenybių formavimuisi.

Pagal BK 150 str. 4 d. teismas paskyrė artimÄ , tačiau vis dėlto mažesnę bausmę už sankcijos vidurkį, tuo tarpu pagal BK 162 str. 1 d. ir BK 253 str. 1 d. paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai artimi sankcijų žemutinėms riboms. Paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę, teismas pagrįstai taikė abu, t. y. ir bausmių apėmimo, ir jų dalinio sudėjimo bÅ«dus, o paskirtoji galutinė subendrinta 7 metų ir 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė yra tik nežymiai didesnė už bausmę, paskirtÄ pagal BK 150 str. 4 d.

Ä®vertinusi visas Å¡ias bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ir už atskiras nusikalstamas veikas K. K. paskirtos bausmės, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežtos ir jas Å¡velninti pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :           Nuteistojo K. K. apeliacinį skundÄ Â atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                 Linas Å iukÅ¡ta Teisėjai                                                                               Albinas Bielskis                                                                               Laima Garnelienė