2022-01-26 Nr. AB-2267-3-63-3-00517-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-550-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00517-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. G. ir L. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. G. ir L. G. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybei, atstovaujamai Palangos miesto savivaldybės administracijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai R. G. ir L. G. (toliau – ir pareiškėjai) skunde prašė iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė), atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, (toliau – ir atsakovas) priteisti 231 900 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjai nurodė, kad jie yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) savininkai (bendroji jungtinė nuosavybė). Žemės sklypas buvo įsigytas 2006 metais su tikslu parengti jam detalųjį planą, vėliau – daugiabučio gyvenamojo namo statybos projektą ir pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą. Iš karto po Žemės sklypo įsigijimo pareiškėjas kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija, atsakovo atstovas) su prašymu perduoti jam Žemės sklypo detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. Administracijos direktorius 2007 m. sausio 2 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties“ nusprendė su pareiškėju sudaryti Žemės sklypo detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį. Buvo pavesta uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vitalda“ atlikti darbus, susijusius su detaliojo plano parengimu Žemės sklypui. UAB „Vitalda“ parengė detalųjį planą, kurį patikrino, teigiamą išvadą davė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius. Savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T2-328 patvirtino Žemės sklypo detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad Žemės sklype planuojama statyti naują gyvenamąjį namą (apie 35 butų) su garažu (požeminiu), įrengti automobilių aikšteles bei žaidimų aikšteles; prie Detaliojo plano yra pateiktos sprendinių vizualizacijos, parodančios būsimo daugiabučio gyvenamojo namo Žemės sklype išvaizdą ir lokalizaciją Žemės sklype.

3. Pareiškėjai 2008 m. kovo 31 d. gavo iš Administracijos projektavimo sąlygų sąvadą daugiabučio gyvenamojo namo statybai Žemės sklype, tačiau dėl 2008 metais prasidėjusios ekonominės krizės nesiryžo pradėti daugiabučio gyvenamojo namo Žemės sklype statybos. Po nekilnojamojo turto krizės pabaigos ieškojo Žemės sklypo pirkėjų, 2017 metų pabaigoje potencialūs pirkėjai atsirado; Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure buvo parengtas Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projektas. Notarė 2018 m. sausio 16 d. elektroniniu paštu nusiuntė pirkimo–pardavimo sutarties projektą, tačiau 2018 metų pradžioje būsimi pirkėjai besilankydami Žemės sklype, pastebėjo, kad visai šalia Žemės sklypo yra pradedami kelio (sutampančio su (duomenys neskelbtini) gatve) rekonstravimo darbai. Pirkėjams kilo įtarimų, kad pradedami kelio rekonstravimo darbai gali daryti neigiamą įtaką naujos statybos Žemės sklype galimybėms. Vizualiai buvo matoma, kad į Žemės sklypą nebėra paliekamas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės kaip tai buvo patvirtinta Detaliojo plano sprendiniuose. Šios abejonės lėmė jų apsisprendimą nebepirkti Žemės sklypo – Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris buvo atšauktas.

4. Administracija 2017 m. sausio 16 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-170106-00002 (toliau – ir Statybos leidimas), suteikiantį teisę statytojui atlikti statybos darbus pagal projektuotojo UAB „SRP Projektas“ 2016 metais parengtą statinio techninio darbo projektą Nr. P15-5-00-TDP „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga (ruožo (duomenys neskelbtini)), kuris Palangoje sutampa su (duomenys neskelbtini), rajoninių kelių Nr. 2336 Kunigiškiai–Palanga (ruožo (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 2253 Palanga–Nemirseta–Graudūšiai (ruožo (duomenys neskelbtini)), kurie Palangoje sutampa su (duomenys neskelbtini) gatve, rekonstravimo projektas“ (toliau – ir Projektas). Pareiškėjai 2018 m. vasario 22 d. raštu kreipėsi į Administraciją, prašydami užtikrinti, kad įvaža į Žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės nebūtų naikinama atliekant kelio rekonstravimo darbus. Administracija šį pareiškėjo raštą persiuntė kelio rekonstravimo Projektą rengusiam UAB „SRP Projektas“, prašydama projektuotojo atlikti visas būtinas procedūras ir Projekto įgyvendinimo metu užtikrinti patekimo į Žemės sklypą pagal Detalųjį planą suformavimą. UAB „SRP Projektas“ 2018 m. gegužės 18 d. raštu atsakė, kad netaisys Projekto. Projektuotojo teiginius dėl Savivaldybės tinklalapyje esančios klaidos – po Detaliojo plano nuoroda buvo paskelbtas visai kito žemės sklypo detalusis planas – patvirtina antstolės 2018 m. rugpjūčio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0004/18/F-1046. Po to, kai buvo atkreiptas atsakovo dėmesys į šią klaidą, atsakovas ją ištaisė, tačiau akivaizdu, kad projektuotojui rengiant kelio rekonstravimo Projektą, Detalusis planas jam nebuvo pateiktas ir projektuotojas jo negalėjo surasti atsakovo tinklalapyje.

5. Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI-4603-244/2018, 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu atmetė skundą dėl įpareigojimo palikti įvažą į Žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau šis sprendimas nėra įsiteisėjęs. Nepaisant to, šios bylos esmė nėra susijusi su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4603-244/2018, kadangi minimoje byloje buvo ginčijamasi dėl vienos įvažos į Žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės palikimo.

6. Pareiškėjas 2018 m. spalio 17 d. raštu kreipėsi į Administraciją, prašydamas pateikti informaciją, ar Projekto įgyvendinimas bet kokiu būdu suvaržo pareiškėjo galimybes Žemės sklype įgyvendinti Detalųjį planą ir statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, t. y. ar šiame sklype apskritai yra įmanoma naujo daugiabučio gyvenamojo namo statyba (dėl kelio apsaugos zonų, sanitarinės apsaugos zonų ir kt.). Administracijos teiginys, neva dalis Žemės sklypo patenka į kelio apsaugos zoną, o dalis – nepatenka, yra klaidinantis ir neatitinka tikrovės: visas Žemės sklypas patenka į magistralinio kelio apsaugos zoną. Šį faktą patvirtina pateikiama ištrauka iš Projekto, kurioje matyti, kad visas Žemės sklypas patenka į kelio apsaugos zoną. Pareiškėjas 2019 m kovo 25 d. pateikė Administracijai pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Administracija į pretenziją pateikė 2019 m. balandžio 25 d. atsakymą. Administracija negalėjo nurodyti, kuri Žemės sklypo dalis patenka į kelio apsaugos zoną, o kuri nepatenka. Todėl Administracijos 2018 m. lapkričio 20 d. rašte išdėstytas teiginys, kad tik dalis Žemės sklypo patenka į kelio apsaugos zoną, yra nepagrįstas.

7. Pareiškėjo užsakymu UAB „Verslavita“ 2019 m. sausio 31 d. parengė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. KL-19-031A (toliau – ir Ataskaita 1); apžiūrėjo vertinamą Žemės sklypą, įvertino Žemės sklypui taikomus apribojimus (kelio apsaugos zoną) ir padarė išvadą, kad Žemės sklypo su jame esančiu inžineriniu statiniu – šuliniu, rinkos vertė lygi 18 100 Eur. Ataskaitoje 1 yra pažymėta, kad dėl Žemės sklypui nustatytos kelio apsaugos zonos Žemės sklypo panaudojimas yra labai stipriai apribotas, kadangi nebegalima daugiabučio gyvenamojo namo statyba kaip buvo suplanuota Detaliajame plane.

8. Remdamiesi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai pažymėjo, kad Ataskaitą 1 parengusi UAB „Verslavita“ 2012 m. rugpjūčio 1 d. yra įrašyta į išorės turto ir verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, pažymėjimo Nr. 000125; Ataskaitą 1 pasirašę asmenys turi galiojančius nekilnojamojo turto vertintojo (vertintojo asistento) kvalifikacinius pažymėjimus. Siekiant paneigti bet kokias abejones, kad 2018 metų pradžioje negalėjo gauti už Žemės sklypą 250 000 Eur kainos (kuri buvo sutarta pirkimo–pardavimo sutarties projekte, parengtame notarės), užsakė atlikti kitą Žemės sklypo vertinimą. UAB „Verslavita“ 2019 m. sausio 31 d. parengė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. KL-19-031B (toliau – ir Ataskaita 2), siekiant nustatyti Žemės sklypo investicinę vertę tuo atveju, jei jam nebūtų buvę nustatyti apribojimai dėl kelio apsaugos zonos. UAB „Verslavita“ pateikė išvadą, kad Žemės sklypo retrospektyvinė investicinė vertė, apskaičiuota lyginamuoju ir išlaidų kaštų metodų deriniu, vertės nustatymo datai (2018 m. sausio 15 d.) yra lygi 300 000 Eur.

9. Projekto sprendinių neatitikimas / prieštaravimas galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams yra aiškus pagrindas neišduoti statybą leidžiančio dokumento. Atsakovas pats patvirtino Detalųjį planą, tačiau dėl akivaizdaus aplaidumo neperdavė jo Projekto rengėjui, tinklalapyje skelbė visai kito žemės sklypo detalųjį planą. Todėl, tikrindama Projektą, Administracija neįvertino to, kad Projektas prieštarauja Detaliajam planui, užkerta galimybę naudoti Žemės sklypą pagal paskirtį, dėl ko pareiškėjai patyrė realių turtinių nuostolių. Žemės sklypas, kaip patrauklus nekilnojamojo turto vienetas, po Projekto patvirtinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo, dėl nustatytų kelio apsaugos zonų tapo praktiškai bevertis. Jame nebeįmanoma statyti daugiabučio gyvenamojo namo, todėl Žemės sklypo vertė sumenko nuo 300 000 Eur iki 18 100 Eur. Pareiškėjai 2018 m. sausio mėnesį turėjo realius pirkėjus ir būtų galėję parduoti Žemės sklypą už 250 000 Eur, tačiau įvykdyti šio sandorio neįmanoma, nes Žemės sklypas nebeturi ankstesnės vertės rinkoje.

10. Pareiškėjai turėjo pagrįstą teisinį lūkestį, kad paties atsakovo patvirtintas Detalusis planas galios neterminuotai – taip kaip nustato Lietuvos Respubliko teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, ir kad Detaliojo plano sprendinius dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos bus galima realiai įgyvendinti. Būtent sklypo plėtojimo galimybės reikšmingai nulemia sklypo kainą. Dėl Žemės sklypo patekimo į kelio apsaugos zoną Žemės sklypo vertė tapo kur kas mažesnė nei jo įsigijimo vertė: 2006 metais pareiškėjas įsigijo Žemės sklypą už 450 000 Lt (130 329,01 Eur). Į Detaliojo plano rengimą investavo nuosavas lėšas, laiką, dėl ko Žemės sklypo vertė irgi atitinkamai išaugo, tačiau kelio apsaugos zonų nustatymas Žemės sklypui sumažino Žemės sklypo vertę iki beveik nulinės. Turtinę pareiškėjų žalą sudaro skirtumas tarp pareiškėjų planuotos gauti Žemės sklypo pardavimo kainos ir realios Žemės sklypo pardavimo kainos (250 000 Eur – 18 100 Eur = 231 900 Eur).

11. Atsakovas Palangos miesto savivaldybė, atstovaujama Palangos miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Atsakovo teigimu, dėl pareiškėjų skunde dėstomų reikalavimų jis išsamiai pasisakė 2019 m. balandžio 25 d. rašte Nr. (8.6.)-D3-G-407r-1400 „Dėl 2019 m. kovo 25 d. pretenzijos“. Nagrinėjamu atveju nėra įrodyti ir objektyviai niekuo nepagrįsti pareiškėjų įvardijami Administracijos neteisėti veiksmai. UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2016 m. liepos 14 d. atliko projektuotojo UAB „SRP Projektas“ 2016 m. parengto projekto bendrąją ekspertizę, kurios išvadoje nurodyta, kad projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų reikalavimus bei kitų statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus ir techninį darbo projektą galima tvirtinti. Pareiškėjai nepagrįstai kaltę dėl Žemės sklypo, vertės sumažėjimo perkelia Savivaldybei. Pareiškėjai teigia, jog, rengiant bei pradėjus kelio rekonstravimo darbus pagal statybos dokumentą, į Žemės sklypą nebėra paliekama įvaža iš (duomenys neskelbtini) gatvės, teigia, kad techninio darbo projekto Nr. P15-5-00-TDP rengimo metu pareiškėjai turėjo galimybę teikti savo pastabas, pretenzijas bei pasiūlymus, tačiau viešojo susirinkimo protokole nurodyta, kad į susirinkimą neatvyko nei vienas visuomenės atstovas, viešojo supažindinimo procedūra atlikta. Viešojo susirinkimo metu buvo pritarta valstybinės reikšmės kelio rekonstravimo projekto projektiniams pasiūlymams.

13. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti pareiškėjų prašomą turtinę žalą. Minėtame 2019 m. balandžio 25 d. rašte atsakovas paminėjo šios kategorijos bylose suformuotą teismų praktiką, vadovaujantis kuria turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus. Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, netenkintinas ir skundo išvestinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į skundą prašė pagal byloje surinktus įrodymus dėl skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad skundo nagrinėjimo momentu statybą leidžiantis dokumentas nėra panaikintas ir Inspekcija Statybos leidimo teisėtumo nėra patikrinusi. Inspekcijoje nuo Statybos leidimo išdavimo dienos iki šio atsiliepimo pateikimo dienos nebuvo gautas ir užregistruotas joks skundas dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, todėl šiuo atveju Inspekcija negali įvertinti, ar Statybos leidimas išduotas teisėtai, ir ar Statybos leidimo išdavimas lėmė pareiškėjų patirtą žalą. 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo užregistruotas pareiškėjo prašymas išsiaiškinti, ar teisėtai yra vykdoma „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga (ruožo (duomenys neskelbtini)), kuris sutampa su (duomenys neskelbtini), rajoninių kelių Nr. 2336 Kunigiškiai–Palanga (ruožo (duomenys neskelbtini)), kurie Palangoje sutampa su (duomenys neskelbtini) gatve“ rekonstrukcija. Inspekcija 2018 m. spalio 9 d. pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad, įvertinus Detaliojo plano, sprendinius, pažeidimai vykdant kelio rekonstrukciją nenustatyti.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjų R. G. ir L. G. skundą atmetė.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjai turtinę žalą kildina iš to, kad, vykdant Projektą, t. y. atliekant kelio, esančio šalia ginčo Žemės sklypo, rekonstravimą, Žemės sklypas patenka į kelio apsaugos zoną, o tai suvaržo pareiškėjų galimybes jame vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo statybą; atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog, rengiant kelio rekonstrukcijos projektą, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjų Žemės sklypo Detalųjį planą (atsakovas dėl akivaizdaus aplaidumo neperdavė Detaliojo plano Projekto rengėjui, tinklalapyje skelbė visai kito žemės sklypo detalųjį planą); visą pareiškėjų Žemės sklypą apima kelio apsaugos zona, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymu, yra draudžiama daugiabučių namų statyba.

18. Vertindamas pareiškėjų skundo argumentus, teismas nustatė, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Detalusis planas yra patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T2-328 ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Detalusis planas yra galiojantis bei teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytas. Kelio rekonstravimo darbai atliekami, vadovaujantis UAB „SRP Projektas“ 2016 metais parengtu statinio techniniu darbo projektu Nr. P15-5-00-TDP, kuris pagal UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2016 m. liepos 14 d. projekto bendrąją ekspertizės išvadą Nr. 252-149(16/1/2016)) atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų reikalavimus bei kitų statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus ir techninį darbo projektą. Administracinės bylos duomenys taip pat patvirtina, jog Administracija 2017 m. sausio 6 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-170106-00002, suteikiantį teisę statytojui atlikti statybos darbus pagal Projektą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai į bylą neteikė įrodymų, jog pasinaudojo teisės aktuose nustatyta teise teikti pasiūlymus, klausimus bei pretenzijas projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrų metu.

19. Teismas akcentavo, kad Administracijos direktoriaus sprendimas, kuriuo buvo pritarta projektiniams pasiūlymams, 2017 m. sausio 6 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. LRS-33-170106-00002 nėra panaikinti ar nuginčyti teismine tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas preziumavo, jog minėti Administracijos priimti individualūs administraciniai aktai yra galiojantys, teisėti ir pagrįsti, todėl sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus juos priimdamas.

20. Teismas aptarė Kelių įstatymo 13 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnio 4 dalies, 19 straipsnio 1 dalies 1 punko, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkto nuostatas. Teismas nurodė, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog specialiosios žemės naudojimo sąlygos Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo žymos apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarymo dienos. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog kelio apsaugos zonos Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos.

21. Įvertinęs nurodytas teisės aktų nuostatas, atsakovo paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad, tik perdavus rekonstruotą ginčo kelio ruožą nuosavybės teise atsakovui ir įregistravus specialiąsias žemės naudojimo sąlygas kelio apsaugos zonose Nekilnojamojo turto registre, bus galima įvertinti, ar ginčo žemės sklypas patenka į kelio apsaugos zoną, ar ši zona po kelio rekonstrukcijos pasikeis, ir kitas aplinkybes, kurios patvirtintų pareiškėjų nurodytą žalą – suvaržytas galimybes ginčo žemės sklype vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo statybą.

22. Vertindamas pareiškėjų teiginius dėl patirtos žalos, teismas pažymėjo, kad, nors notarės J. P. ir nekilnojamojo turto brokerio N. B. apklausų stenogramos patvirtina, kad pareiškėjai 2018 metais turėjo ginčo nekilnojamojo turto pirkėjus, tačiau administracinėje byloje nėra pateikta kitų įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog pirkėjai ginčo žemės sklypą planavo pirkti už 250 000 Eur ir atsisakė jį pirkti būtent dėl to, kad jame numatyta kelio apsaugos zona. Be kita ko, nors pareiškėjai nurodo, kad ginčo nekilnojamojo turto vertė nuo 2006 metų išaugo, nes jie jį pirko kaip investicinį projektą, tačiau pats pareiškėjas teismo posėdyje pripažino, jog dėl krizės nuo 2006 metų iki 2018 metų jokių veiksmų, susijusių su Žemės sklypu, neatlikinėjo, vykdė kitus projektus. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pateiktose ataskaitose nurodytos išvados dėl turto vertės yra pagrįstos tik prielaidomis.

23. Teismo vertinimu, visuma nustatytų bylos aplinkybių patvirtina, kad atsakovo neteisėtų veiksmų, iš kurių pareiškėjams kilo žala, nėra. Pareiškėjai neįrodė, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įvertinęs pareiškėjų nurodytą žalą, teismas sprendė, kad ji yra paremta tik prielaidomis. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir išvestinį reikalavimą dėl palūkanų priteisimo teismas laikė nepagrįstu ir atmestinu.

III. 24. Pareiškėjai R. G. ir L. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

25. Pareiškėjai nurodo, kad teismas nevertino atsakovo veiksmų teisėtumo. Priešingai, teismas tik lakoniškai konstatavo, kad statybą leidžiantis dokumentas, kuriuo leista vykdyti kelio rekonstravimo darbus, nėra nuginčytas. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas nagrinėjamoje situacijoje yra akivaizdus. Atsakovas pats patvirtino Detalųjį planą, tačiau dėl akivaizdaus aplaidumo neperdavė jo Projekto rengėjui, tinklalapyje skelbė visai kito žemės sklypo detalųjį planą. Tai yra aiškiai nerūpestingi, neteisėti ir aplaidūs atsakovo veiksmai, nes atsakovas privalėjo perduoti Projekto rengėjui visus kelio teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Tikrinant Projektą, atsakovas neįvertino to, kad Projektas prieštarauja Detaliajam planui, užkerta galimybę naudoti Žemės sklypą pagal paskirtį, dėl ko pareiškėjas patyrė realių turtinių nuostolių. Administracija negalėjo išduoti statybą leidžiantį dokumentą Projektui, kurio sprendiniai užkirto kelią įgyvendinti Detalųjį planą.

26. Nesutikdami su teismo sprendimo motyvu, neva neteisėtus atsakovo veiksmus gali patvirtinti tik statybą leidžiančio dokumento nuginčijimas, pareiškėjai pažymi, kad neteisėti atsakovo veiksmai šioje byloje turi būti konstatuojami tuo pagrindu, kad dėl atsakovo aplaidumo Projekto sprendiniai užkirto kelią įgyvendinti Detalųjį planą (nors Projektas privalėjo atitikti galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir jiems neprieštarauti). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį atsakomybė atsiranda ne tik neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, bet ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Jei atsakovas būtų elgęsis teisėtai, atidžiai ir rūpestingai, jis būtų perdavęs projektuotojams Detalųjį planą, Projektas būtų buvęs parengtas nepažeidžiant Detaliojo plano sprendinių. Dėl aplaidžių ir nerūpestingų atsakovo veiksmų Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas Žemės sklype yra neįmanomas. Neįmanomas yra bet koks protingas Detaliojo plano pakeitimas, kuris minimizuotų pareiškėjų nuostolius, pavyzdžiui, nėra galimybės pakeisti Detalųjį planą ir Žemės sklype statyti komercinės, visuomeninės ir panašios paskirties statinius. Kelių įstatymo 13 straipsnis leidžia kelio apsaugos zonoje statyti tik statinius, susijusius su eismo dalyvių aptarnavimu, pavyzdžiui, asfalto aikštelę ar autobusų sustojimo aikštelę. Tai, kad po Projekto patvirtinimo Detalusis planas nebegali būti įgyvendinamas, patvirtina byloje surinkti įrodymai.

27. Pareiškėjai pažymi, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas įrodymais, kurių nėra byloje. Teismo sprendime minimas Administracijos direktoriaus sprendimas, kuriuo buvo pritarta projektiniams pasiūlymams, nėra pateiktas į bylą, šalys dėl jo negalėjo pasisakyti. Nenurodyti net sprendimo priėmimo data ir numeris, neaišku, ar toks Administracijos direktoriaus sprendimas iš viso egzistuoja.

28. Pareiškėjai nesutinka su teismo sprendimo motyvu neva „pareiškėjai nėra teikę prašymo dėl statybos leidimo išdavimo, todėl šiuo atveju nėra galimybės įvertinti, ar toks statybos leidimas būtų išduotas, o neišdavus – kokios priežastys lemtų statybos leidimo neišdavimą“. Pareiškėjai nurodo, kad, įvertinę aplinkybę, jog ginčo žemės sklypo visas plotas patenka į kelio apsaugos zoną, jie suvokė, kad statinio projekto rengimas būtų papildomi tiesioginiai jų nuostoliai, kadangi statybą leidžiantis dokumentas tokiam projektui nebūtų išduotas. Tą patį patvirtina visi projektuotojai, į kuriuos pareiškėjai yra kreipęsi dėl galimybės rengti statinio projektą. Todėl pareiškėjai nesiėmė rengti statinio projektą ir nebandė gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pats atsakovas buvo nurodęs, kad daugiabučio namo statyba Žemės sklype yra negalima dėl kelio apsaugos zonų.

29. Pareiškėjai nesutinka su teismo sprendimo motyvu neva „tik perdavus rekonstruotą ginčo kelio ruožą nuosavybės teise atsakovui ir įregistravus specialiąsias žemės naudojimo sąlygas kelio apsaugos zonose Nekilnojamojo turto registre bus galima įvertinti, ar ginčo žemės sklypas patenka į kelio apsaugos zoną, ar ši zona po kelio rekonstrukcijos pasikeis, ir kitas aplinkybes, kurios patvirtintų pareiškėjų nurodytą žalą – suvaržytas galimybes ginčo žemės sklype vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo statybą“. Pareiškėjai nurodo, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, priešingai, sprendimas turi būti grindžiamas byloje surinktų įrodymų vertinimu. Nors atsakovas yra pateikęs 2016 m. lapkričio 17 d. bendradarbiavimo sutartį, tačiau nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo kelias ateityje bus perduotas atsakovui ir pasikeis šio kelio statusas (bei atitinkamai kelio apsaugos zonos plotis). Šiuo metu ginčo kelias yra magistralinis kelias, nuo jo briaunų į abi puses įstatymo pagrindu yra nustatoma 70 metrų apsaugos zona. Bendradarbiavimo sutartis gali būti ir neįvykdyta apskritai (nenustatytos jokios sankcijos už jos nevykdymą) arba neįvykdyta per protingą terminą. Pareiškėjai žalą jau patyrė – konkretus Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris buvo atšauktas pirkėjų iniciatyva būtent dėl Projekto įgyvendinimo ir Projekto pasekmių Detaliojo plano vykdymui.

30. Pareiškėjai nesutinka su teismo sprendimo teiginiu neva „administracinėje byloje nėra pateikta kitų įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog pirkėjai ginčo žemės sklypą planavo pirkti už 250 000 Eur“. Pareiškėjai nurodo, kad į bylą buvo pateiktas notarės J. P. 2018 m. sausio 16 d. pareiškėjui siųstas elektroninis laiškas su prisegtu dokumentu – pirkimo–pardavimo sutarties projektu, iš kurio matyti, kad notarė buvo užbaigusi rengti pirkimo–pardavimo sutartį. Notarė, byloje apklausta kaip liudytoja, patvirtino, kad pareiškėjas buvo radęs konkrečius pirkėjus, kurie buvo pasiruošę pirkti Žemės sklypą už 250 000 Eur. Ataskaita 2 patvirtina, kad tokia kaina 2018 m. sausį buvo visiškai reali ir net galėjo būti didesnė.

31. Pareiškėjai nesutinka su teismo sprendimo teiginiu neva „pareiškėjų pateiktose nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitose nurodytos išvados dėl turto vertės yra pagrįstos tik prielaidomis“. Pareiškėjai nurodo, kad jie pateikė teismui Ataskaitą1 ir Ataskaitą 2, kurios atsakovo nebuvo ginčytos. Atsakovas neprašė skirti teismo ekspertizės, nepateikė kitų Ataskaitą1 ir Ataskaitą 2 paneigiančių įrodymų. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

32. Pasak pareiškėjų, byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti priežastinį ryšį tarp skundo pagrindu nurodytų institucijų veiksmų ir pareiškėjų negautų pajamų. Ne patys pareiškėjai yra kalti, kad jų Žemės sklypui buvo nustatyta kelio apsaugos zona, užkertanti galimybę įgyvendinti Detalųjį planą. 2018 m. sausio mėnesį planuotas Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris neįvyko ir turtinę žalą pareiškėjai patyrė dėl kaltų Palangos miesto savivaldybės veiksmų. Pareiškėjai patyrė turtinę žalą dėl Detaliojo plano ignoravimo, nesivadovavimo juo rengiant Projektą ir išduodant statybą leidžiantį dokumentą, nes pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas veiks taip, kad bus užtikrintas teritorijų planavimą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų laikymasis, o patvirtintas Detalusis planas galės būti įgyvendinamas neribotą laiką.

33. Pareiškėjų teigimu, teismas nepagrįstai aiškino, kad pareiškėjas pats nesidomėjo rengiamu Projektu ir dėl to yra pats kaltas. Net jei pareiškėjas būtų domėjęsis rengiamu Projektu, jis būtų pagrįstai tikėjęsis, jog Projektas nedarys įtakos Detaliajam planui įgyvendinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybei ar savivaldybei tenkančios pareigos negali būti perkeliamos privačiam ūkio subjektui.

34. Atsakovas Palangos miesto savivaldybė, atstovaujama Palangos miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

35. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai akcentuoja, kad pareiškėjai atsakovo neva neteisėtus veiksmus kildina iš 2017 m. sausio 6 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LRS-33-170106-00002, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų skundę minėtą statybą leidžiantį dokumentą. Projektas buvo tinkamai viešinamas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjai dėl nežinomų priežasčių viešojo svarstymo procedūros metu nedalyvavo ir neteikė savo pasiūlymų, pastabų ar pretenzijų. Pareiškėjai administracinėje byloje taip pat neįrodė, jog Žemės sklype Detaliojo plano sprendiniai nebegali būti įgyvendinami po Projekto patvirtinimo ir statybos leidimo išdavimo. Atsakovas tvirtina, kad Detaliojo plano sprendiniai gali būti įgyvendinti ir šiuo metu (žr. Savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 22 d. raštą Nr. (4.12E)-D3-1423 „Dėl galimybės vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo statybą žemės sklype (duomenys neskelbtini)“).

36. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Žemės sklypo teisinė padėtis nuo Detaliojo plano patvirtinimo iš esmės nesikeitė: kelio apsaugos zona (70 metrų) ir iki rekonstravimo darbų apėmė iš esmės visą žemės sklypą. Viešajame registre nėra duomenų apie Žemės sklypui taikomą kelio apsaugos zoną. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, kuria remiasi pareiškėjai, taip pat yra nurodoma: „Pastaba: Kelių apsaugos zona VĮ „Registrų centras“ pateiktame centrinio duomenų banko išraše nėra nurodyta“. Minėtas kelio ruožas yra Palangos miesto teritorijoje, tačiau šiuo metu nuosavybės teise priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Vadovaujantis 2016 m. lapkričio 17 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. S-1101/15-B, pasirašytos tarp Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos, 4.3 punktu ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-21 „Dėl Sutikimo perimti valstybės turtą Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn“, ateityje bus perduotas Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn. Rekonstruotą kelią ateityje perdavus Administracijos nuosavybėn, jis taps vietinės reikšmės keliu, kurio apsaugos zona ženkliai sumažės. Teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Be neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjai byloje neįrodė ir žalos fakto bei nepagrindė neva patirtos žalos dydžio.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – ir Direkcija) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjai jokių atsakovo priimtų sprendimų administracinėje byloje neginčijo, todėl žalos atlyginimas negali būti priteisiamas. Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad Projekto nesuderinimas su Detaliuoju planu ir kelio apsaugos zonų nustatymas sumažino 2006 metais įsigyto Žemės sklypo vertę, kadangi Žemės sklypas buvo įsigytas su tikslu parengti jam detalųjį planą, vėliau – daugiabučio gyvenamojo namo statybos projektą ir pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad ir 2006 metais pareiškėjams įsigyjant Žemės sklypą ir atsakovui 2007 metais priimant sprendimą Nr. T2-328 dėl Detaliojo plano patvirtinimo, 1995 m. gegužės 11 d. Kelių įstatymo 12 straipsnis nustatė, jog magistralinių kelių kelio apsaugos zona yra 70 m nuo kelio briaunų į abi puses, o rajoninių kelių – po 20 m į abi puses. Kelių įstatymo 13 straipsnio 3 dalis reglamentavo, kad kelių apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus, kurie nesusiję su transporto ir keleivių aptarnavimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamos bylos esminis dalykas – 231 900 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjams R. G. ir L. G. iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, pagal CK 6.271 straipsnį. Byloje taip pat pareikštas reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

41. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.).

42. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; kt.). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; kt.).

43. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; kt.).

44. Kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio (CK 6.247 str.), nustatymas. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taip pat turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; kt.).

45. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

46. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai, reikšdami reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismui turėjo pateikti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti faktą, kad pareiškėjams padaryta jų nurodoma turtinė žala dėl atsakovo Savivaldybės (jo atstovo Administracijos) neteisėtų veiksmų, t. y. kad jie patyrė jų nurodomą turtinę žalą ir tarp Savivaldybės (jo atstovo Administracijos) neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

47. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (iki 2021 sausio 1 d. buvusi 6 dalis) reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

48. Analizuojant ir vertinant pareiškėjų procesiniuose dokumentuose skunde nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu jie teigė, kad Administracijos neteisėtais veiksmais jiems buvo padaryta jų nurodoma turtinė žala, turėjo būti nustatomos CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniuose nurodytos sąlygos, o pateikti įrodymai įvertinti laikantis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies (nuo 2021 sausio 1 d. 7 dalis) nuostatų bei teismų praktikoje suformuotų įrodinėjimo taisyklių nuostatų.

49. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs proceso šalių teiktus argumentus dėl ginčo esmės, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog pareiškėjų skundo reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė Administracijos neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjai teigė patyrę turtinę žalą, taip pat nepripažino pagrįstais pareiškėjų argumentų ir teiktų įrodymų dėl patirtos žalos fakto ir dydžio.

50. Pareiškėjai, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikosi pozicijos, kad jiems turėjo būti priteista visa jų nurodyta patirta žala (negautos pajamos). Pareiškėjai nurodo, jog Administracijos veiksmų neteisėtumas yra akivaizdus: Administracija patvirtino Detalųjį planą, o vėliau, kai buvo rengiamas Projektas ir išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, „pamiršo apie Detaliojo plano egzistavimą (Detaliojo plano neperdavė Projekto rengėjui, tinklalapyje skelbė visai kito žemės sklypo detalųjį planą); Administracija negalėjo išduoti statybą leidžiančio dokumento Projektui, kurio sprendiniai užkirto kelią Detaliajam planui įgyvendinti, Administracija, tikrindama Projektą, neįvertino, kad Projektas prieštarauja Detaliajam planui, užkerta pareiškėjams galimybę naudoti Žemės sklypą pagal paskirtį (statyti daugiabutį namą), nes visas Žemės sklypo plotas patenka į kelio apsaugos zoną, kurioje galima statyti tik statinius, susijusius su eismo dalyvių aptarnavimu (Kelių įstatymo 13 str.)). Pareiškėjai teigia, kad jų patirtą žalą patvirtina byloje surinkti įrodymai (Ataskaita 1, Ataskaita 2, notarės J. P. rengti dokumentai, jos parodymai apie planuotą Žemės sklypo pirkimą–pardavimą). Pareiškėjai nurodo, kad dėl jų nurodytų kaltų Administracijos veiksmų, dėl kurių Žemės sklypui buvo nustatyta kelio apsaugos juosta, užkertanti galimybę įgyvendinti Detalųjį palną, ir tarp to, kad 2018 m. sausio mėnesį planuotas Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris neįvyko, yra priežastinis ryšys. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

51. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pareiškėjai skundą grindžia Detaliojo plano, kuris, jų teigimu, yra galiojantis, sprendiniais, taip pat nurodo, jog šis Detalusis planas nebuvo paskelbtas Savivaldybės interneto tinklalapyje (buvo paskelbtas kito žemės sklypo detalusis planas), rengiant Projektą nebuvo įvertinti Detaliojo plano sprendiniai.

52. Byloje nustatyta, kad Projekto rengimo metu buvo viešinami projektiniai pasiūlymai interneto puslapyje www.palanga.lt. Projektas parengtas dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga (ruožo (duomenys neskelbtini)), kuris Palangoje sutampa su (duomenys neskelbtini), rajoninių kelių Nr. 2336 Kunigiškiai–Palanga (ruožo (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 2253 Palanga–Nemirseta–Graudūšiai (ruožo (duomenys neskelbtini)), kurie Palangoje sutampa su (duomenys neskelbtini) gatve, rekonstravimo. Statybos leidimas išduotas 2017 m. sausio 6 d., t. y. iki pareiškėjų nurodomų aplinkybių apie surastus pirkėjus pirkti Žemės sklypą. Nustatyta, kad Statybos leidimas yra galiojantis (jis nėra nuginčytas tuo aspektu, jog nebuvo įvertinti Detaliojo plano sprendiniai), Nekilnojamojo turto registre jokie ribojimai, susiję su nustatyta kelio apsaugos juosta, nebuvo įregistruoti.

53. Pareiškėjai įrodinėja, kad surasti pirkėjai, kuriems rūpėjo galimybė plėtoti Žemės sklypą pagal Detalųjį planą, atsisakė pirkti Žemės sklypą dėl to, jog dėl Projekto ir išduoto Statybos leidimo Žemės sklypui taikomi ribojimai (nustatyta kelio apsaugos zona).

54. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjams ir jų nurodomiems pirkėjams, kurie siekė sudaryti verslo sandorį, iki sutarties projekto parengimo turėjo būti žinoma, kad Detalusis planas nebuvo paskelbtas Savivaldybės interneto tinklalapyje, kad yra parengtas Projektas, apie kurį buvo skelbiama viešai, ir išduotas Statybos leidimas.

55. Sutiktina su pareiškėjais, kad Administracija yra atlikusi neteisėtus veiksmus, t. y. Detaliojo plano neperdavė Projekto rengėjui, tinklalapyje skelbė visai kito žemės sklypo detalųjį planą, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjų nurodomas aplinkybes apie jų patirtą turtinę žalą, kurios dydis yra siejamas su tuo, jog pirkėjai atsisakė pirkti Žemės sklypą už 250 000 Eur, Žemės sklypas nuvertėjo 231 900 Eur suma dėl minėtų Administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), konstuotina, kad pareiškėjai neįrodė tiek patirtos žalos fakto ir dydžio, tiek ir priežastinio ryšio tarp minėtų Administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir nurodomos žalos.

56. Kaip minėta, Projektas buvo skelbiamas viešai, byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog pareiškėjai ir / ar pirkėjai gavo oficialią informaciją, jog dėl Projekto ir išduoto Statybos leidimo nebus galima įgyvendinti esminių Detaliojo plano sprendinių, kai pareiškėjų nurodomi pirkėjai norėjo pirkti Žemės sklypą. Apeliaciniame skunde nurodomos pirkėjų abejonės dėl Detaliojo plano įgyvendinimo negalimumo nėra pagrįstos įrodymais, taip pat nėra pateikti įrodymai, dėl kokių priežasčių iki pirkimo–pardavimo sutarties projekto rengimo nebuvo išsiaiškintos ir įvertintos aplinkybės, susijusios su Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimu.

57. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, jog pareiškėjas 2018 metų pradžioje pastebėjo, kad vykdant fizinius rekonstravimo darbus pagal Projektą, nėra paliekama įvaža į Žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip numatyta Detaliojo plano sprendiniuose. Iš byloje pateiktų papildomų įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla dėl įvažos įrengimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į pareiškėjų Žemės sklypą (procesinis sprendimas bus skelbiamas 2022 m. vasario 9 d. (žr. bylą Nr. e13-453-541/2022).

58. Pagal bylos duomenis pareiškėjas tik 2018 m. spalio 17 d. raštu kreipėsi į Administraciją dėl informacijos, ar Projekto įgyvendinimas bet kokiu būdu suvaržo pareiškėjo galimybes įgyvendinti Detalųjį planą ir statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, pateikimo, pareiškėjui buvo atsakyta 2018 m. lapkričio 20 d. raštu; Direkcija 2020 m. kovo 17 d., 2020 rugsėjo 18 d. raštuose nurodė, kad statyba negalima dėl kelio apsaugos juostų.

59. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui yra nurodęs, jog vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsniu (redakcija, įsigaliojusi nuo 2021 m. sausio 1 d.), daugiabučio gyvenamojo namo statyba kelių apsaugos zonose yra galima, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo statyba, suplanuota pagal Detalųjį planą, yra galima.

60. Pareiškėjai apeliacinės instancijos teismui nurodo, kad Detaliojo plano įgyvendinimas šiuo metu nėra galimas, net ir įvertinus aplinkybę, jog pasikeitė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos, nes Direkcija neišduos sutikimo įgyvendinti Detalųjį planą, o ten, kur Detaliuoju planu buvo suplanuotas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į Žemės sklypą, yra pėsčiųjų perėja, tačiau pareiškėjai šioje byloje neįrodinėjo, kad jie patyrė turtinę žalą (Žemės sklypo nuvertėjimą 231 900 Eur suma) dėl to, jog buvo panaikintas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į Žemės sklypą. Pareiškėjai nurodo, kad jau 5 metus dėl Administracijos aplaidumo ir Detaliojo plano neįvertinimo Projekto rengimo metu, Detalusis planas yra neįgyvendinamas ir yra bevertis, tačiau byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad prieš 5 metus pareiškėjai ėmėsi veiksmų, siekdami įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius, ir vien dėl tos aplinkybės, jog Administracija, išduodama Statybos leidimą įgyvendinti Projektą, neįvertino Detaliojo plano, pareiškėjai patyrė 231 900 Eur žalą.

61. Pažymėtina, kad atsakovas taip pat nurodė aplinkybes, jog rekonstruotas kelio ruožas (įvažiavimas į Palangos miestą) yra miesto teritorijoje (sutampa su (duomenys neskelbtini) gatve), ginčo kelias nuosavybės teise priklauso Direkcijai, tačiau bus perduotas Savivaldybės nuosavybėn (pasirašyta 2016 m. lapkričio 17 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. S-1101/15-B tarp Administracijos ir Direkcijos, Savivaldybės taryba 2014 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą Nr. T2-21 „Dėl sutikimo perimti valstybės turtą Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn“); kelio ruožas taps vietinės reikšmės keliu (miesto teritorijoje jam bus taikoma apsaugos zona 10 metrų pločio) arba gatve (kurios raudonosios linijos nesieks pareiškėjų žemės sklypo).

62. Nagrinėjamu atveju dėl Projekto įgyvendinimo pagal Administracijos išduotą Statybos leidimą pareiškėjai neparado įgyto nuosavybėn Žemės sklypo, byloje nepateikti įrodymai, kad Žemės sklypas yra nuvertėjęs dėl Projekto įgyvendinimo ir dėl draudimo pareiškėjams įgyvendinti esminius Detaliojo plano sprendinius, Ataskaita 2 pagrįsta prielaidomis, kad Žemės sklype negalima daugiabučio namo statyba, numatyta Detaliajame plane (remiamasi užsakovo pateikta informacija), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai neįrodė patirtos žalos fakto ir dydžio.

63. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepagrįstai nenustatė Administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), tačiau iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė materialiosios teisės normas, nustatančias būtinąsias turtinės žalos atlyginimo sąlygas, padarydamas išvadą, kad pareiškėjų skundas netenkintinas. Kadangi byloje surinkti įrodymai nepagrindžia pareiškėjų nurodytų aplinkybių dėl jų patirtos turtinės žalos fakto (ir dydžio) ir priežastinio ryšio tarp Administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjų nurodytos žalos, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

64. Kadangi pareiškėjų apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. G. ir L. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė