2022-05-18 Nr. AB-13128-4-45-3-00043-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2495-602/2022

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00043-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant pareiškėjui K. M. M.,

pareiškėjo K. M. M. atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovei Dangei Gilienei,

vertėjai N. G.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 22S59929 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), netaikant judėjimo laisvės apribojimų, atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Taip būtų užtikrintas pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje ir sudarytos sąlygos pareiškėjui laisvai judėti.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad Togo Respublikos piliečiu prisistatęs pareiškėjas neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą 2021 m. liepos mėnesį pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją. Jis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Po sulaikymo pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas įsiteisėjęs. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo įleido pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendino užsienietį Tarnybos Pabradės Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

5. Teismas apžvelgė nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusi teisinį reglamentavimą, nustatytą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) X2 skyriaus nuostatose (1408 straipsnio 3 d., 5 d., 6 d., 8 d., 113 str. 2, 3 ir 5 d.).

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą dėl Sprendimo pakeitimo padavė praleidęs skundo padavimo terminą. Migracijos departamentas užsakymą pareiškėjo advokatui išsiuntė 2022 m. vasario 22 d., t. y. paskutinę skundo padavimo dieną, vakare. Teismo vertinimu, per labai trumpą laiką, atsižvelgiant į masinį skundų teikimo procesą, advokatas fiziškai laiku nespėjo parengti pareiškėjo skundo laiku, tačiau net ir tokiomis sąlygomis skundas teismui buvo paduotas praleidus vos 3 dienas. Pareiškėjas pats, nepasinaudojęs teisininko pagalba, neturėjo galimybės pateikti skundo. Esant tokioms aplinkybėms teismas priėjo prie išvados, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl pateisinamų priežasčių, todėl atnaujino praleistą skundo padavimo terminą.

7. Vadovaudamasis Sprendimo turiniu, teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį metu arba sprendžiant pareiškėjo grąžinimo į užsienio valstybę klausimą nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas atvyko neteisėtai į Lietuvos Respubliką, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pritaikytas į užkardą, būdamas apklaustas teikia nenuoseklią informaciją, įrodo, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais. Tuo remdamasis, teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja pagrindai, leidžiantys manyti, kad pareiškėjas gali pasislėpti. Dėl to pripažino, kad Sprendimo dalis, kuria pareiškėjas apgyvendintas, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, yra teisėta ir pagrįsta.

8. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus nusprendė, kad Migracijos departamentas ginčijamo Sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, pareiškėjo nesutikimas su ginčijama Sprendimo dalimi nesudaro pagrindo pripažinti jį neteisėtu ar nepagrįstu. Todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.

9. Remdamasis Įstatymo 14019 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 115 straipsnio 1 dalimi, teismas padarė išvadą, kad, nustačius, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo asmenybė nėra nustatyta, egzistuoja pagrindai, leidžiantys manyti, kad pareiškėjas gali pasislėpti. Todėl teismas atsisakė paskirti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimą ir pritaikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Pareiškėjas nurodo, kad jam paskirta judėjimo laisvės apribojimo priemonė yra neproporcinga keliamiems tikslams ir iš esmės pažeidžia žmogaus teises. Šią savo poziciją pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalimi, aktualia konstitucine jurisprudencija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Kadangi Įstatyme nėra nurodytų išimčių, kada pareiškėjo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas, teismas turėjo į tai atsižvelgti ir nepatvirtinti pareiškėjo atžvilgiu taikytinos griežčiausios priemonės, labiausiai ribojančios pareiškėjo laisvę. Šiuo atveju alternatyvios sulaikymui priemonės pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų, o sulaikymo pratęsimas nebuvo proporcingas pareiškėjo padarytam nusižengimui, dėl kurio jis gailisi. Įstatymo tikslus galima pasiekti, taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Ši priemonė nepagrįstai nevaržo pareiškėjo judėjimo laisvės, yra teisingesnė ir mažiau varžanti pareiškėjo interesus. Sprendimu pritaikyta priemonė nėra proporcinga, būtina, objektyviai reikalinga, norint pasiekti Įstatymo tikslus, užtikrinti sprendimų vykdymą.

12. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

13. Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teigia, kad pareiškėjo atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, pritaikyta siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Netaikant šio apribojimo, pareiškėjas gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę, dėl ko prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta. Departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą, todėl pagrindų teismo sprendimą naikinti nėra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje Tarnybos Pabradės Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant pareiškėjui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas nesutinka tik su Sprendimo dalimi, kuria jis apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Esant tokiai situacijai nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka tikrinamas pareiškėjo teisės laisvai judėti apribojimo pagrįstumas ir proporcingumas.

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu nutarta paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

16. Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816). Įstatymo 1407 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad X2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

17. Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.

18. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

19. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

20. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

21. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, [įvertinama, ar]: <...> 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.), nes galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, kadangi Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. 22S61828 (dėl prieglobsčio) apskųstas apygardos administraciniam teismui.

23. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą, kuriuo įleido pareiškėją į Lietuvos Respubliką ir laikinai apgyvendino, nesuteikiant pareiškėjui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.

24. Migracijos departamento Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistino vietoje, prieglobsčio pasiprašė, siekdamas išvengti atsakomybės – tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjas su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžianti nustatyti jo tapatybę. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas originalių dokumentų nepateikė, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, nustatant jo tapatybę ir pilietybę. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į pareiškėjo atvykimo motyvus, padarė išvadą, jog yra pagrindas manyti, jog prašymo suteikti prieglobstis pateikimas ir prieglobsčio gavimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Tai leido Migracijos departamentui spręsti, jog tikėtina, kad pareiškėjas, vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pasislėps arba bandys išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes.

25. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, konstatavo, jog Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad aplinkybės, jog pareiškėjas nebendradarbiavo su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis ar įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, atvyko neteisėtai į Lietuvos Respubliką, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, būdamas apklaustas teikė nenuoseklią informaciją, įrodo, jog egzistavo pagrindas Migracijos departamentui apriboti pareiškėjo teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.

26. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, jog pareiškėjas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu teikė nenuoseklią informaciją ar prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nepateikė originalių dokumentų, kuriomis rėmėsi Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas, nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjamu atveju. Neįsigaliojus galutiniam sprendimui dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo, šios aplinkybės savaime negali sunkinti pareiškėjo padėties, svarstant jo judėjimo laisvės ribojimo klausimą (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje panašaus pobūdžio bylose, nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu, dėl ko vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai nesuponuoja kategoriškos išvados dėl nebendradarbiavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022; 2022 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022). Todėl vien aplinkybės, jog pareiškėjas atvyko neteisėtai į Lietuvos Respubliką, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Be to, šios aplinkybės neturi ne tik faktinės, bet ir teisinės reikšmės, nes nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas priimtas tik Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, kuriame nebendradarbiavimas tiesiogiai apibrėžiamas kaip atsisakymas pateikti duomenis apie save, teikimas klaidinančios informacijos, norėjimas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikimas suklastotų dokumentų, ir išimtinai siejamas asmens tapatybės ir (ar) pilietybės nustatymu.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį ir bylos medžiagą, nustatė, kad Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė anksčiau aptartų aplinkybių. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs pateikti duomenis apie save, teikė klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus, nėra.

29. Esant tokioms aplinkybėms ir nustačius, kad pareiškėjo laisvė laisvai judėti jau yra suvaržyta apie 10 mėnesių, per kuriuos duomenų, kad pareiškėjas nebūtų laikęsis apgyvendinimo tvarkos, nėra, teisėjų kolegijos vertinimu, vien nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nėra pakankama pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jo pagrindu priimti Sprendimą, kuriuo ir toliau apribojama pareiškėjo teisė laisvai judėti, taip pažeidžiant proporcingumo principą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 10 p.). Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą ir pagrįstai apriboti pareiškėjo teisę laisvai judėti.

30. Apibendrinant, nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Sprendimo dalis dėl laikino apgyvendinimo, nesuteikiant teisės laisvai judėti, naikinama, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

31. Panaikinus Sprendimo dalį dėl pareiškėjo judėjimo laisvės apribojimo ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) išspręstas pareiškėjo apgyvendinimo klausimas, todėl neaktualus pareiškėjo apeliacinio skundo prašymo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. M. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo K. M. M. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 22S59929 dalį dėl pareiškėjui K. M. M. nustatyto judėjimo laisvės apribojimo.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan