2021-09-13 Nr. CB-8180-2-69-3-15911-2019-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4864 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15911-2019-9

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. rugsėjo 3 d. paduotu atsakovės L. J. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 3 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Skundžiama Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 3 d. nutarties dalis ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovei S. K. iš atsakovės L. J. priteista 6075 Eur atlyginti nuostolius kaip ieškovės negautus nuompinigius už atsakovės išnuomotą butą, priklausantį nuosavybės teise abiem ieškovei ir atsakovei.

Kasaciniu skundu atsakovė L. J. prašo panaikinti teismų sprendimo ir nutarties dalį dėl priteisto 6075 Eur nuostolių atlyginimo, ir dėl šios dalies ieškinį atmesti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad yra kasacinio skundo pagrindai remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktu – skundžiamuose teismų sprendime ir nutartyje nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, be pagrindo ir motyvų nevertindami vienų įrodymų, kitiems suteikdami didesnę svarbą, taip pat fragmentiškai kaip įrodymus vertindami pačių bylos dalyvių paaiškinimus, atsiedami įrodymus nuo jų visumos. Atsakovė buvo nurodžiusi, jog nuo 2020 m. pati gyvena bute, todėl butas nebebuvo ir negalėjo būti nuomojamas. Atliekant buto kadastrinius matavimus 2020 m. sausio 2 d. dalyvavo ieškovės atstovė, kuri matė, jog bute jokie nuomininkai negyvena. Nuo 2020 m. sausio 15 d. tiek atsakovė, tiek sūnus yra deklaruoti bute. Tačiau teismai nepagrįstai atmetė šiuos įrodymus.

2. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pastangas nuomoti butą ar jai priklausančią buto dalį ar bet kokį savo indėlį į nuomininkų paiešką. Priešingai, pati ieškovė patvirtino, jog nesikišo į su butu susijusius klausimus, o liudytojai patvirtino, kad bendravo tik su atsakove, o su ieškove nebendravo buto nuomos klausimais. Nepaisant to, ieškovei priteista pusė nuomos mokesčio net ir už laikotarpius, apie kuriuos nebuvo jokių įrodymų, jog butas būtų buvęs išnuomotas, o atsakovė būtų gavusi už tai pajamas. Teismas sprendime skaičiavo atsakovės gautus nuompinigius pagal atsakovės sąskaitose gautą atsakovės pajamų sumą 4323,23 Eur, tačiau ieškovės prašomą priteisti sumą iš viso 6075 Eur teismas laikė pagrįsta, nes šių sumų skirtumą, pagal teismą, atsakovė galėjo gauti grynaisiais pinigais. Tačiau atsakovė iki persikeldama gyventi į butą 2020 m. pradžioje, gyveno su trečiuoju asmeniu Jungtinėje Karalystėje, taigi prielaida apie tai, jog atsakovė gaudavo pinigus už buto nuomą grynaisiais yra nepagrįsta ir nelogiška.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiama teismo nutartimi bei nepagrindžiama, kad bylą išnagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti pradiniam mokėtojui L. J. 137 (vieną šimtą trisdešimt septynis) Eur už kasacinį skundą 2021 m. rugsėjo 3 d. sumokėtą žyminį mokestį Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė