2018-05-18 Nr. AB-9935-3-61-3-00039-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-353-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00039-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo L. R. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. R. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2018 m. sausio 3 d. pateikė skundą, prašydamas teismo įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą (toliau – ir RC) vykdyti 2017 m. rugsėjo 7 d. viešosios paslaugos sutartį. Pareiškėjas nurodė, kad RC Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. csprl-247 (toliau – ir Komisijos sprendimas) yra neteisėtas. Prie skundo pareiškėjas, be kita ko, pridėjo minėtą Komisijos sprendimą ir RC Vilniaus filialo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. VILKS-3162 (toliau – 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad RC Komisijos sprendimą gavo 2017 m. gruodžio 2 d., todėl termino skundui paduoti nepraleido.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, išaiškindamas, kad jeigu pareiškėjas nesutinka su RC Vilniaus filialo ir RC sprendimais, jis turi prašyti juos panaikinti. 2018 m. sausio 22 d. nutartimi teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino nurodytų skundo trūkumų. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu įstatymo reikalavimus. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartis įsiteisėjo 2018 m. kovo 27 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus pareiškėjo dėl šios nutarties paduotą atskirąjį skundą.

Pareiškėjas 2018 m. kovo 27 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas panaikinti RC Vilniaus filialo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir įpareigoti RC vykdyti 2017 m. rugsėjo 7 d. viešosios paslaugos sutartį. Skunde pareiškėjas nurodė, kad kreipiasi į teismą atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo. Pareiškėjas nurodė, kad skundžia RC Vilniaus filialo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Prašyme nurodė, kad skundo terminas suėjo nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą dėl skundo priėmimo. Pareiškėjo nuomone, tai reiškia, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties, nes kilo teisinis neaiškumas dėl teisinio reguliavimo ginant teises ir tam reikėjo aukštesnės teisminės instancijos išaiškinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo 2018 m. kovo 27 d. pateiktą skundą, netenkinęs pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 3 d. pateiktame skunde neginčijo RC Vilniaus filialo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo 2018 m. sausio 3 d. skundas negali būti vertinamas kaip skundas dėl RC Vilniaus filialo ir RC Komisijos sprendimų panaikinimo, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas skundą dėl RC Vilniaus filialo sprendimo panaikinimo pateikė tik 2018 m. kovo 27 d.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas apie RC Vilniaus filialo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą sužinojo gavęs RC Komisijos sprendimą, kuriame aiškiai ir konkrečiai buvo nurodyta sprendimų apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas elgėsi priešingai ir sprendimų neginčijo ne tik pateikdamas 2018 m. sausio 3 d. skundą, bet jų neginčijo net ir gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų suklaidintas dėl tinkamo savo teisių gynybos būdo ir tvarkos.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra kvalifikuotas teisininkas, todėl sprendė, jog mažai tikėtina, kad pareiškėjas nesuprato susiklosčiusių aplinkybių. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą nenurodė, kodėl nesivadovavo RC Komisijos sprendime išaiškinta apskundimo tvarka ir, kodėl nustatytu terminu nesikreipė į teismą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas aplaidžiai rūpinosi savo teisių gynimu, todėl termino skundui paduoti neatnaujino ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas L. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį, atnaujinti terminą ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas paaiškina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 5 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė jokių trūkumų, kuriuos reikia pašalinti. Pareiškėjas pastebi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartyje laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu taip pat nenurodė, kokių trūkumų pareiškėjas nepašalino, bei nepaaiškino, kodėl pareiškėjo skundas turėtų būti grąžintas ne pareiškėjui, o nesusijusiam asmeniui – I. M. Pareiškėjas paaiškina, kad minėtą teismo nutartį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir tą pačią dieną, kai jo atskirasis skundas buvo išnagrinėtas, pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą pakartotinai, taip pat pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo.

Pareiškėjo nuomone, termino praleidimas dėl vykusio teismo proceso yra objektyvi termino praleidimo priežastis. Pareiškėjas pastebi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punktas draudžia teikti skundą, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl, pareiškėjo nuomone, kol nebuvo išnagrinėtas jo atskirasis skundas pareiškėjas neturėjo teisės skundo teikti naujai. Pasak pareiškėjo, nagrinėjamu atveju susidaro tokia situacija, kad pareiškėjas yra baudžiamas už tai, kad pasinaudojo savo teisėmis paduoti atskirąjį skundą dėl teisėjos nutarties. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis paneigia atskirojo skundo teisinį institutą, nes pareiškėjas rizikuoja, kad pasinaudojus viena teise, jis gali prarasti kitą teisę, o tai prieštarauja teisinės valstybės principui. Pareiškėjas skundžiamą nutartį laiko teisėjos kerštu už tai, kad pareiškėjas nesutiko su teisėjos nuomone ir išdrįso pasinaudoti atskirojo skundo teise. Skundžiama nutartis, pasak pareiškėjo, yra neobjektyvi bei pažeidžianti pareiškėjo teisę į nešališką teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Šioje byloje tikrinamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas. Todėl pareiškėjo argumentai dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. ir 2018 m. sausio 22 d. nutarčių atitikimo įstatymų reikalavimams nėra nagrinėjimo dalykas.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad termino praleidimas dėl vykusio teismo proceso yra objektyvi termino praleidimo priežastis, o taip pat, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punktas draudžia teikti skundą, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taigi pareiškėjas, iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties negalėjo paduoti skundo teismui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundo priėmimo procese, kuriame buvo priimtos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. ir 2018 m. sausio 22 d. nutartys, reikalavimo dėl individualaus teisės akto - RC Vilniaus filialo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo panaikinimo nebuvo formuluojama.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarties matyti, kad pareiškėjas atskirajame skunde neteikė argumentų, kuriais remiantis pagrįstų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartyje nurodyto skundo trūkumo, kad turėtų būti tikslinami reikalavimai ir ginčijamas RC Vilniaus filialo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, nepagrįstumą ir neteisėtumą. Todėl teigti, kad vyko teismo procesas dėl pareiškėjo skundo, kuriame skundo priėmimo stadijoje pareiškėjas ginčijo pirmosios instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus dėl tapačių reikalavimų, nėra teisinio pagrindo. Tuo pačiu nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad vykęs teismo procesas yra svarbi termino praleidimo priežastis (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant) pateikti skundą per įstatyme nustatytą terminą. Praleisto termino atnaujinimo institutas užtikrina teisės į teismą įgyvendinimo galimybę, kai terminas ją įgyvendinti yra pasibaigęs. Tačiau šis terminas atnaujinamas, kai jis praleistas dėl svarbių objektyvaus pobūdžio priežasčių. Šioje byloje tokių priežasčių nenustatyta.

Byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis galima būtų abejoti teisėjo nešališkumu, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl teisėjo šališkumo.

Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (ABTĮ 154 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė