4ad97bca-e1a7-426c-89c1-5317f10f7be8 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-58-478/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35973-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1; 2.1.16.1.2.3.; 2.1.16.1.2.1.8. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Jakubonienė, sekreto­riau­jant Rimantei LitvinavičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, kaltinamajam J. Č., jo gynėjui advokatui Ž. K., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo klausimÄ dėl kaltinamajam J.

Č. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo. Teismas n u s t a t ė : J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, įgijęs suvirintojo specialybę, nedirbantis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ , teistas, kaltinamas tuo, kad: jis 2017 m. liepos 17 d., laikotarpiu nuo 1.03 val. iki 1.49 val., ties (duomenys neskelbtini), esančiame parke, veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., A. K. tyčia dujų balionėliu papurÅ¡kus R.

M. į akis dujų, po ko nukentėjusysis suklupo bei rankomis užsidengė veidÄ , tyčia bendrais veiksmais kojomis spyrė ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam į galvÄ bei ne mažiau kaip vienÄ kartÄ Ä¯ Å¡onÄ , tuo padarė R. M. minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imus bei poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, pakauÅ¡io deÅ¡inėje pusėje, kas sukėlė galvos smegenų traumÄ , pasireiÅ¡kusiÄ kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju bei voratinkliniu galvos smegenų dangalais, nuo kurios, progresuojant galvos smegenų pabrinkimui ir suspaudimui iÅ¡siliejusiu krauju, nukentėjusysis 2017 m. liepos 17 d., 10.00 val., įvykio vietoje mirė, taip nužudė R.

M.. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., apieÅ¡kojęs nukentėjusiojo kelnių kiÅ¡enes, iÅ¡traukė bei atvirai pagrobė svetimÄ , R. M. priklausantį turtÄ â€“ ne mažiau kaip 15 eurų vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia Xpress Music“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Tokie J. Č. veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, požymius. 2017 m. liepos 20 d. 15.00 val.

J. Č. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. liepos 21 d. nutartimi J. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, suėmimo terminÄ skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 21 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. rugsėjo 20 d., 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimis, taip pat Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. balandžio 17 d., 2018 m. liepos 17 d., 2018 m. spalio 16 d., 2019 m. sausio 18 d. ir 2019 m. balandžio 11 d. nutartimis.

Paskutinį kartÄ suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, suėmimo terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 20 d. Suėmimo taikymas J. Č. baigiasi 2019 m. liepos 20 d., todėl spręstinas jo tolesnio taikymo tikslingumo klausimas. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė pratęsti kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ 3 mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu, kaltinamasis ir jo gynėjas prašė suėmimo termino nepratęsti, kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ pakeisti Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam J. Č. pratęsiama trijų mėnesių laikotarpiui. Kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, kuri skiriama ir jos terminas pratęsiamas tuomet, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Be Å¡ių nurodytų bÅ«tinų sÄ lygų (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys) skiriant suėmimÄ turi bÅ«ti nustatytas ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų suėmimo taikymo pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvÅ«s, todėl skiriant Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsiant jos terminÄ pakanka bent vieno iÅ¡ jų. Kardomosios priemonės, tame tarpe ir suėmimas, gali bÅ«ti skiriamos, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Duomenų pakankamumas – vertinamasis kriterijus, todėl sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės taikymo pagrįstumo, nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ios įstatyminės sÄ lygos buvimu, kadangi Å¡ioje baudžiamojoje byloje suėmimo termino pratęsimui yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių kaltinti J. Č. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Å ie faktiniai duomenys tai:

įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados, liudytojų parodymai, kito kaltinamojo A. K. parodymai, vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuoti duomenys, daiktiniai įrodymai, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija apie elektroninių ryšių srauto įvykius, kita rašytinė bylos medžiaga. Šie paminėti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima teismui nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau paties asmens kaltės klausimo iš esmės nesprendžia.

Kaltinamasis J. Č. teisiamas už dviejų tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ . Baudžiamasis įstatymas kaltinamajam numato ilgalaikę ir griežtÄ bausmę – iki 15 metų terminuotÄ laisvės atėmimÄ (BK 129 straipsnio 1 dalis). Teismas suėmimo terminÄ kaltinamajam pratęsia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, kurie nėra iÅ¡nykę ar pakitę ir laikytini pakankamais griežčiausios kardomosios priemonės taikymui.

Tai, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, patvirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių vertinimas, t. y. įvertinta kaltinamojo šeiminė padėtis, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas ar neturėjimas, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesnis teistumas, ryšiai užsienyje ir kitos reikšmingos aplinkybės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. Č. yra nevedęs, neturi išlaikytinių, kuriais būtina rūpintis, neturi ir savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, nedirba ir oficialių darbinių santykių nėra turėjęs (6 t., b. l. 88).

Duomenų, kad buvo registruotas darbo biržoje, taip pat nėra. Taigi, teismas sprendžia, kad jis nėra saistomas stipriais socialiniais, darbiniais ryÅ¡iais. Nustatyta ir tai, jog J. Č. nuo 2013 m. sausio 14 d. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ (6 t., b. l. 13), teismui yra patvirtinęs, kad jis deÅ¡imt metų gyveno socializacijos centre. Sulaukęs 18 metų, iÅ¡ centro išėjo, siekė susitvarkyti dokumentus dėl socialinio bÅ«sto ir įsikÅ«rimui skirtų pinigų, tačiau jam nusikaltus ir jį nuteisus realia ketverių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme, to padaryti nespėjo.

IÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos jis buvo paleistas 2017 m. birželio 27 d., o nepraėjus nė mėnesiui galimai padarė Å¡iuo metu jam inkriminuojamus nusikaltimus. Aptartos aplinkybės formuoja teismo iÅ¡vadÄ , kad J. Č. paskirtos ankstesnės bausmės teigiamos įtakos nepadarė, Å¡ioje byloje galimai padarytos nusikalstamos veikos įvykdytos neužilgo jam išėjus iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos, veikiant bendrininkų grupėje, padarytas labai sunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas, pasibaigęs žmogaus mirtimi.

Visa tai patvirtina formuojamas kaltinamojo antivisuomenines nuostatas bei didėjantį jo pavojingumÄ visuomenei. J. Č. inkriminuojami du tyčiniai nusikaltimai. Vienas smurtinis labai sunkus nusikaltimas (BK 129 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 6 dalis) ir vienas turtinio pobÅ«džio apysunkis nusikaltimas (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis). Å ie nusikaltimai buvo užbaigti ir, kaip minėta, sunkiausias iÅ¡ jų sukėlė negrįžtamas pasekmes – atimta žmogaus gyvybė, kuriÄ baudžiamasis įstatymas labiausiai saugo bei gina.

Pažymėtina, jog baudžiamasis įstatymas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ numato tik griežtÄ , ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymÄ .

IÅ¡analizavus ir aptarus BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bÅ«damas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės neiÅ¡vengiamumÄ , nebÅ«damas susaistytas stipriais socialiniais bei Å¡eiminiais santykiais, neįsipareigojęs jokiais darbiniais santykiais, J. Č. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl suėmimas pratęstinas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Teismo įsitikinimu, Å¡iuo metu nėra iÅ¡nykęs ir pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu gali bÅ«ti skiriamas, jeigu asmuo yra įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, pagrįstai manant, jog bÅ«damas laisvėje, jis darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus. Abu J. Č. inkriminuojami nusikaltimai patenka į aukščiau nurodytÄ nusikaltimų kategorijÄ . BÅ«damas jauno amžiaus, gim. 1995 m., kaltinamasis anksčiau yra teistas jau keturis kartus. Teismų procesiniais sprendimais paskirtos Å¡velnesnės bausmių rÅ«Å¡ys nei laisvės atėmimas nebuvo efektyvios, J.

Č. nusikaltimų skaičius didėjo, nusikalstamas elgesys iÅ¡liko nepakitęs. Teismas pastebi, kad iÅ¡ esmės visi anksčiau kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra turtinio pobÅ«džio, tokiu bÅ«du jis taip gaudavo lėšų pragyvenimui. Be to, kaltinamasis anksčiau yra teistas (6 t., b. l. 30-33) dėl nusikalstamos veikos padarymo, veikiant bendrininkų grupėje su tuo pačiu asmeniu, su kuriuo Å¡iuo metu jam inkriminuojamas bendrininkavimas. Vadinasi, J. Č. draugų ratas irgi nesikeičia, jokių iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų jis visiÅ¡kai nedaro, nepaisant to, jog teismas jo atžvilgiu ilgÄ laikÄ buvo itin humaniÅ¡kas – taikė laisvės apribojimÄ , bausmės vykdymo atidėjimÄ .

Tačiau parodyto teismo pasitikėjimo kaltinamasis nepateisino, Å¡uo metu jam inkriminuojamas labai sunkus nusikaltimas yra gerokai sunkesnis už ankstesnes jo neteisėtas veikas, kas patvirtina, jog kaltinamasis yra pavojingas ir linkęs nusikalsti. Vadovaujantis BPK 127 straipsnio 11 dalimi, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla.

J. Č. Å¡ioje byloje suimtas ir jo laisvė apribota nuo 2017 m. liepos 20 d., t. y. jau du metai laiko, tačiau suėmimo terminas nevirÅ¡ija minėtoje nuostatoje nustatyto termino. Nustatomas trijų mėnesių terminas vertintinas kaip proporcingas ir adekvatus galimai padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«džiui ir teisminio bylos nagrinėjimo stadijai – atnaujintas įrodymų tyrimas, nutarta papildomai apklausti liudytojus M. Č., K. Č., nukentėjusįjį R. M. ir kaltinamÄ jį A. K.. Suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Konvencijos 5 straipsnio, Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau Å¡iuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo (suėmimo) negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese ir netrukdomÄ nuosprendžio įvykdymÄ .

E. Ž. Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartÄ yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iÅ¡ tikrųjų reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 123 straipsnio 6 dalimi, 127 straipsniu, n u t a r i a : kaltinamajam J. Č., gim. (duomenys neskelbtini)., kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ pratęsti 3 (trims) mėnesiams, suėmimo terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 20 d.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ . Teisėja JÅ«ratė Jakubonienė