2021-10-20 Nr. AB-22085-3-64-3-01504-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2649-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01504-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su 2020 m. liepos 28 d. prašymu, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2015 m. lapkričio 16 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-60-151116-00030 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2021 m. rugpjūčio 1 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 6 d. pareiškėjui buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-60-151106-00030 (toliau – ir Aktas) ir tos pačios dienos Privalomasis nurodymas, kuriuo Inspekcija įpareigojo pareiškėją iki 2016 m. gegužės 16 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nesutikdamas su Aktu bei Privalomuoju nurodymu, pareiškėjas ginčijo jų teisėtumą, reikšdamas ieškinį Pakruojo rajono apylinkės teismui, tačiau ieškinys buvo atmestas. Dėl teisminio proceso neįvykdęs Privalomojo nurodymo, pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

Terminas buvo pratęstas iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėjas ėmėsi šalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. inicijavo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras. Tačiau, negavęs statybos leidimo iki 2016 m. rugpjūčio 16 d., kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Terminas buvo pratęstas iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjas inicijavo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesą, t. y. gavo projektavimo sąlygų sąvadą, parengė projektą ir pateikė prašymą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau Pakruojo rajono savivaldybės administracija atsisakė jį išduoti.

Dėl šio atsisakymo pareiškėjas 2017 m. vasario 17 d. pateikė skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Kadangi ši administracinė byla iki teismo nustatytos 2017 m. rugpjūčio 1 d. nebuvo išnagrinėta, tai Šiaulių apygardos administracinis teismas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Pakruojo rajono savivaldybės administracijos atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimu netenkino pareiškėjo skundo.

Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nespėjus išnagrinėti pareiškėjo apeliacinio skundo iki teismo nustatytosios Privalomojo nurodymo įvykdymo dienos, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 11 d. sprendimu pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. sprendimu patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą. Akte aprašytos savavališkos statybos padarinių šalinimo procesas prasidėjus statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūroms prasidėjo.

Dėl to Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Tačiau statybą leidžiantį dokumentą turinčiai teisę išduoti institucijai nepriėmus sprendimo, pareiškėjas yra priverstas dar kartą kreiptis į teismą su prašymu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjas tokio ilgo termino prašo, norėdamas atlikti aikštelės įteisinimo procedūras ir tam, kad jau nebereiktų prašyti pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Inspekcija nurodė, kad po paskutinio Privalomojo nurodymo pratęsimo 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo atliktas patikrinimas vietoje ir surašytas 2020 m. rugpjūčio 18 d. „Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas“ Nr. PNSSA-30-200818-00075, kuriame konstatuota, kad savavališkos statybos padariniai nepašalinti: neišardyta akmenų – dolomitinės skaldos aikštelė žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) ir nesutvarkyta statybvietė.

5. Inspekcija teigė, kad pareiškėjas prašyme nenurodė jokių argumentų, kodėl nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. negavo statybą leidžiančio dokumento, ar kodėl institucija, turėjusi jį išduoti, jo neišdavė. Iš pateikto prašymo nėra aišku, kokių veiksmų pareiškėjas ėmėsi po to, kai buvo patenkintas jo apeliacinis skundas, kokios objektyvios ir nuo jo valios nepriklausančios priežastys sutrukdė jam pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą gali būti tenkinamas, kai ne dėl asmens valios, o dėl objektyviai su atliekamomis procedūromis susijusios aplinkybės lemia, kad nustatytais terminais asmuo negalės įvykdyti privalomojo nurodymo. Šiuo atveju Privalomasis nurodymas pareiškėjui surašytas 2015 m. lapkričio 16 d., ne kartą Privalomojo nurodymo terminas buvo pratęstas. Ir šį kartą patenkinus pareiškėjo prašymą jo nurodytam terminui, savavališkos statybos padarinių šalinimas užsitęstų labai ilgą laiką. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei tai, kad pareiškėjas parengtą projektą yra pateikęs tikrinimui ir daugiau kaip metus nesidomėjo procedūromis, o pasirinko laukti tol, kol bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nėra pagrindo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo surašytas Aktas, nustačius, kad pareiškėjas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento (rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui), Žemės sklype pastatė II grupės nesudėtingą inžinerinį statinį (aikštelę). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 2 dalimi, buvo priimtas Privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas ne vėliau kaip iki 2016 m. gegužės 16 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti akmenų – dolomitinės skaldos aikštelę Žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę.

Pareiškėjas ginčijo Aktą ir Privalomąjį nurodymą, ieškinys teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas (Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2016 m. kovo 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-53-284/2016; Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-589-210/2016). Pareiškėjo prašymu, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2016 m. gegužės 10 d. Inspekcijos sprendimu Nr. RE-115-(19.51) buvo pratęstas iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. Vėliau Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo ne kartą pratęstas teismo sprendimais:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3070-362/2016 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.; Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1870-362/2017 – iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.; Šiaulių apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5932-257/2018 – iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.; Šiaulių apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7809-621/2019 – iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.

Pareiškėjas, dar nesuėjus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, kreipėsi į teismą, prašydamas šį terminą pratęsti. Šį kartą pareiškėjas prašo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nurodydamas, kad tik apeliacine tvarka 2019 m. liepos 10 d. patenkinus pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir statybos skyriaus Architektūros poskyrio 2017 m. sausio 18 d. pranešimą, kuriuo nepritarta kitos paskirties inžinierinio statinio – kiemo aikštelės, esančios Žemės sklype, statybos projektui, statybos projektui, savavališkos statybos pasekmių šalinimo procesas vėl vyksta, prasidėjo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros.

Prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą susijęs su tuo, kad statybą leidžiantį dokumentą turinti išduoti institucija nepriima tokio sprendimo. Tiek pareiškėjas, tiek pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad aktyvių veiksmų, siekdamas įteisinti savavališkos statybos padarinius, pareiškėjas nesiėmė laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.

8. Teismas, vadovaudamasis Priežiūros įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, privalomųjų nurodymo įvykdymo ir tokio įvykdymo termino pratęsimo, išaiškino, kad, sprendžiant privalomųjų nurodymų ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą, yra reikšmingos svarbiomis pripažintinos priežastys, sukliudžiusios nustatytais terminais šiuos reikalavimus įvykdyti. Priežiūros įstatymo normose pateiktas ir paaiškinimas, kokios priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis. Teismas, remdamasis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja tik su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos. Teismo vertinimu, svarbios priežastys siejamos tik su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį. Jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų numatytų Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, egzistuotų faktinis pagrindas pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Priežiūros įstatyme. Tačiau toks pratęsimas galimas, tik, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti jai įtakos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, kokias procedūras pradėjus atsiranda pagrindas pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą, apibendrino, jog egzistuoja dvi tokių procedūrų rūšys: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti.

9. Įvertinę nustatytas faktines aplinkybes ir apibendrinęs, kad, sprendžiant dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, aktualu įvertinti pareiškėjo veiksmus nuo to momento, kai pareiškėjui atsirado pareiga įvykdyti privalomąjį nurodymą arba, kaip šiuo atveju, nuo to momento, kai teismas pratęsia jau nustatytą terminą, iki nustatyto termino pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. kokius veiksmus pareiškėjas atliko laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.

10. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, jog pareiškėjas, siekdamas įteisinti savavališką statybą, per laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. neatliko jokių veiksmų. Pareiškėjo argumentas, jog institucija, turinti teisę išduoti statybą leidžiantį dokumentą per laikotarpį nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-634-502/2019 priėmimo iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. jokio sprendimo nepriėmė nepateisina paties pareiškėjo neveikimo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašyme nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas ėmėsi veiksmų, bandydamas išskaidyti savavališkai pastatytą aikštelę bei ją įteisinti po 2020 m. rugpjūčio 1 d., šios bylos kontekste reikšmės neturi. Teismas atkreipė dėmesį, kad statybą leidžiančių dokumentų išdavimas, tvarka, terminai yra aiškiai apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje. Tačiau pats pareiškėjas daugiau kaip metus laiko nesidomėjo, kodėl klausimas dėl jo prašomo statybą leidžiančio dokumento išdavimo nėra sprendžiamas. Todėl, įvertinęs visa tai, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas per Privalomajame nurodyme nustatytą ir vėliau ne kartą pratęstą terminą nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, nesiėmė jokių veiksmų reikalingiems dokumentams gauti, jo veiksmai per gana ilgą laiką nebuvo nukreipti į tai, kad būtu įteisinta aikštelės statyba, kuri Privalomajame nurodyme įvardijama kaip savavališka statyba ir kurią reikalaujama nugriauti.

III. 11. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja tas pačias faktines aplinkybes, išdėstytas skunde pirmosios instancijos teismui. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, pareiškėjas nurodo, kad teismo argumentai dėl pareiškėjo nerūpestingumo ir nesuinteresuotumo įteisinti savavališką statybą yra neatitinkantys tikrovės. Pareiškėjas nebuvo abejingas statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesui, posėdžio metu paaiškino, kad ne kartą skambino Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir statybos skyriaus Architektūros poskyriui ir teiravosi apie statybą leidžiančio dokumento išdavimo eigą.

Šių pareiškėjo argumentų byloje pateikta medžiaga nepaneigia. O, be to, tai, kad nėra priimamas atitinkamas viešojo administravimo subjekto sprendimas negali būti reikšminga aplinkybė, sprendžiant dėl pareiškėjo aktyvių veiksmų, nes institucijų darbas nepriklauso nuo pareiškėjo ir nėra jo kontroliuojamas. Todėl teisme detaliai išdėstytas teisinis reguliavimas, nustatantis statybą leidžiančio dokumento išdavimą, ir jo nesilaikymas turi būti aktualus ne sprendžiant dėl pareiškėjo veiksmų, jam siekiant pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau sprendžiant dėl galimai aptartos tvarkos nesilaikančios institucijos neteisėtų veiksmų.

Šiuo atveju pareiškėjas turėjo tik teisę, bet ne pareigą kreiptis į teismą dėl neveikimo, prašant teismo įpareigoti atsakingą instituciją vykdyti teismo sprendime detaliai nurodytą Statybos įstatymo reikalavimus. Tačiau, kaip minėta, pareiškėjas turi teisę, bet ne pareigą imtis tokių veiksmų, kurie, pareiškėjo nuomone, nebūtų pagreitinę statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso. Be to, bylinėjimosi procesas kainuoja brangiai. Nesutikdamas su teismo išvada, kad pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų reikalingiems dokumentams gauti, pareiškėjas nurodo, kad dar 2016 m. kreipėsi į Pakruojo rajono savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, tačiau atsakymo negavo iki apeliacinio skundo padavimo dienos.

Nesutikdamas su teismo argumentu, kad aplinkybės dėl pareiškėjo veiksmų, kurie buvo atlikti po 2020 m. rugpjūčio 1 d. nėra reikšmingi, pareiškėjas nurodo, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas visa informacija, kuri rodo suinteresuotumą ir siekį pašalinti savavališkos statybos padarinius yra aktuali ir svarbi.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti.

14. Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tas pačias faktines aplinkybes, išdėstytas ir nustatytas pirmosios instancijos teisme. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, ištyrė visas faktines aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo piešpaskutinis pateiktas prašymas, kuriuo prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, grindžiamas tuo pačiu argumentu, kuriuo grindžiamas ir nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktas prašymas. Teismo išvada, kad pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, yra teisinga. Patikslino pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytą informaciją apie prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Tokį prašymą pareiškėjas Pakruojo rajono savivaldybės administracijai pateikė 2016 m. gruodžio 30 d., Pakruojo rajono savivaldybės atsisakymas išduoti pritarimą statinio projektui teisminio proceso metu 2019 m. liepos 10 d. buvo panaikintas. Teismas neįpareigojo iš naujo spręsti klausimą ir suderinus pareiškėjo pateiktą projektą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal teismo sprendime detaliai nurodytą teisinį reguliavimą, kuris analogiškas ir statybos techninio reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių pašalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimas“ išdėstytam, pareiškėjui nustatyta pareiga teikti prašymą ir inicijuoti statybos leidimo išdavimo procedūrą. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 30 d. teikė prašymą per IS „Infostatyba“, o ten nėra galimybės pakeisti nepatenkinto prašymo būsenos. Tai dar viena aplinkybė, kuri patvirtina, jog pareiškėjas turėjo savo iniciatyva teikti pakartotinį prašymą. Todėl pareiškėjo argumentai, kad dėl viešojo administravimo subjekto kaltės jis nespėjo įgyvendinti Privalomojo nurodymo, yra nepagrįsti. Pritaria teismui, kad šiuo atveju reikšmės neturi pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl atliktų kadastrinių matavimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nepatenkintas pareiškėjo prašymas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė, nenustatęs svarbių priežasčių, nepriklaususių nuo pareiškėjo valios, kurios būtų sudariusios pagrindą pratęsti Privalomo nurodymo įvykdymo terminą, ir konstatavęs, kad pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas įteisinti savavališką statybą.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinio skundo pagrindu nurodo tai, kad teismas jo prašymą išnagrinėjo nevisapusiškai, neįvertino, kad pareiškėjas Privalomojo nurodymo įvykdyti laiku negalėjo ne dėl jo kaltės, o dėl to, kad institucija, turinti teisę išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nepriėmė jokio sprendimo, tęsiančio savavališkos statybos įteisinimo procedūrą.

18. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Šiuo atveju tarp pareiškėjo ir teismo susiformavusius santykius reglamentuoja teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančių institucijų, jų kompetenciją, pareigas ir teises nustatantis Priežiūros įstatymas (2016 m. birželio 30 d. redakcija). Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad: „<...> privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.“ To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad: „Asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.“

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyto privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo taikymo, yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015). Konstatavęs ypatingas aplinkybes, kai atliekant minėtas procedūras, siekiama įteisinti savavališką statybą, asmuo objektyviai negali įvykdyti privalomojo nurodymo nustatytu terminu, teismas turi pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą. Tačiau, kai asmuo nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, prašymas neturi būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1144-415/2020; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-815-520/2021).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo konstatuotas ir pareiškėjo neginčijamas faktines aplinkybes aptarto teisinio reguliavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos kontekste, nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų, su kuriais sutinka, konstatuoja, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju neegzistavo svarbios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą galėjo būti patenkintas. Šiuo atveju nustatyta ir nenuginčyta, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki kreipimosi į pirmosios instancijos teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą ėmėsi kokių nors veiksmų, susijusių su procedūrų, kuriomis siekiama įteisinti savavališką statybą, inicijavimu. Vien aplinkybė, jog pareiškėjas skambino Pakruojo rajono savivaldybės administracijai, kartu pareiškėjui prie prašymo nepateikiant įrodymų, kurie patvirtintų, kad apskritai po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. sprendimu panaikino Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir statybos skyriaus Architektūros poskyrio 2017 m. sausio 18 d. pranešimą, jog nepritarta kitos paskirties inžinerinio statinio – kiemo aikštelės, esančios Žemės sklype statybos projekto sprendiniams, buvo pradėta savavališkos statybos įteisinimo procedūra, nesudaro pagrindo teigti, kad per visą Privalomojo nurodymo nevykdymo laikotarpį egzistavo svarbios priežastys (kurios siejamos tik su procedūromis, kurios kyla siekiant įteisinti savavališką statybą), dėl kurių pareiškėjas negalėjo įvykdyti Privalomojo nurodymo. Šioje vietoje teisėjų kolegija, remdamasi aptarta teismų praktika, atkreipia dėmesį, kad būtent pareiškėjui, o ne teismui kyla įrodinėjimo pareiga pagrįsti prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą. Todėl pareiškėjas, o ne teismas turi rinkti įrodymus ir juos pateikti, kurie pagrįstų prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą pagrįstumą.

22. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjo teisės, o ne pareigos kreiptis dėl viešojo administravimo subjektų neveikimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą vertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Kaip minėta, pareiškėjas kartu su prašymu nepateikė įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad ne dėl jo pasyvumo, o dėl institucijų vilkinimo atlikti veiksmus nevyko procedūros dėl savavališkos statybos įteisinimo. Kaip nustatyta, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog apskirtai savavališkos statybos įteisinimo procedūros buvo pradėtos. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismui, kad aplinkybės, kurios vyko po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl tokio prašymo tenkinimo ar netenkinimo. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aktualių aplinkybių, vertinamas, kaip neturintis esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo atveju pareiškėjo teisė įteisinti savavališką statybą buvo užtikrinta net 4 kartus, pratęsiant Privalomojo nurodymo vykdymo terminą. Esant konstatuotoms aplinkybėms, Privalomojo nurodymo pratęsimas dar kartą ir dar ilgesniam laikui ne tik kad būtų nepagrįstas, bet ir savaime paneigtų Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo paskirtį užtikrinti, kad laiku ir nustatyta tvarka savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti.

24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės teisingai, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinis teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius