2025-09-03 Nr. CB-5046-2-68-3-20244-2024-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3116

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20244-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 27 d. paduotu atsakovės „Skyline Express Airlines“ LLC kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Skycop.com“ ieškinį atsakovei dėl kompensacijos priteisimo.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas ir iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pagal kasacinio teismo praktiką, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 15 punktas). Ne visos advokatui ar advokato padėjėjui už teisinę pagalbą civilinėje byloje faktiškai sumokėtos sumos gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir turi būti atlyginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-969/2023 75 punktas). Šiuo atveju priteisiant bylinėjimosi išlaidas pagal tipinius (šabloninius) ieškinius, tinkamai neįvertinus tipinėse (šabloninėse) sąskaitose nurodytų įrašų ir byloje suteiktų paslaugų pobūdžio, buvo nukrypta nuo minėtos kasacinio teismo praktikos ir buvo pažeisti atitinkami CPK straipsniai.

2. Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat, ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 60 punktas). Šiuo atveju nebuvo vertintas priteisiamų išlaidų perteklinis pobūdis, kadangi nebuvo atsižvelgta į bendrą teismuose inicijuotų bylų skaičių iš kurių net keliasdešimt bylų buvo inicijuota dėl vieno ir to paties skrydžio to paties subjekto.

3. Priteisiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, buvo pažeisti CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti principai, nes nebuvo vertintos atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovės reiškiamų identiškų ieškinių, jų nesudėtingumo ir galėjimo reikšti vieną bendrą ieškinį. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata neturėtų būti taikoma formaliai ir taip, kad neatitiktų bylinėjimosi išlaidų instituto esmės ir paskirties. Atsižvelgiant į tai, kad visi teikiami ieškiniai dėl skrydžio, vykusio 2024 m. balandžio 14 d., yra analogiški, juose skiriasi tik keleivių anketiniai duomenys, atitinkamai ir ieškinio prieduose pateikiama informacija yra analogiška. Visa tai leidžia teigti, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra perteklinės, nesusijusios su faktiškai būtinu darbo krūviu ar faktiškai būtinu suteikti teisinių paslaugų kiekiu.

4. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo dokumentų, kuriuos ieškovei reikėjo analizuoti – ieškinį ji parengė pati, o vienintelis teismo dokumentas buvo sprendimas už akių. Nebuvo nei posėdžio, nei poreikio rengti papildomus procesinius dokumentus. Todėl sąskaitoje nurodytos paslaugos, tokios kaip dokumentų analizė, procesinių dokumentų rengimas ar atstovavimas teisme, faktiškai nebuvo teiktos ir neturėjo būti atlyginamos. Visa tai patvirtina, kad išrašytoje sąskaitoje nurodytos paslaugos visa apimtimi nebuvo būtinos byloje, o pateiktas paslaugų aprašymas buvo tipinis įrašas, kuris nepriklauso nuo konkrečioje byloje realiai teiktų teisinių paslaugų pobūdžio. Šių aplinkybių teismas neįvertino, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas neatitiko CPK nuostatų ir kasacinio teismo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Irmantas Šulcas