4ad2c021-0547-4100-8d63-af605e07b924 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2531-573/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10845-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 15 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ausmai Mackevičienei, dalyvaujant prokurorei T. L., kaltinamajam S. K., jo gynėjai advokato padėjėjai E. N., nukentėjusiajai I.

K., jos atstovei advokatei A. J. Å ., psichologei I. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. K., gim. (duomenys neskelbtini) Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" ekskavatorininku, gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r., deklaruota ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : S. K. 2017 m. rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kauno r., tarpusavio konflikto metu smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – sutuoktinę I. K., tai yra koja tyčia spyrė nenustatytÄ kiekį kartų į kojas bei suėmęs rankomis už plaukų trenkė galvÄ Ä¯ sienÄ , taip sukeldamas savo Å¡eimos narei fizinį skausmÄ . Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad rankos prieÅ¡ žmonÄ nėra kėlęs, žodžiais yra vienÄ kitÄ Å¾odį pasakęs. TÄ dienÄ , paskutinį rugpjūčio mėnesio savaitgalį, namuose buvo trise: jis, žmona ir jos mama.

SÅ«nus vidury mėnesio su panele iÅ¡važiavo, atrodo, į KupiÅ¡kį ir jo nebuvo namuose iki rugsėjo mėnesio pradžios. TÄ dienÄ Å¾mona, bÅ«dama neblaivi, įbėgo į vonios kambarį, gal paslydo ar pasidarė blogÄ ir pargriuvo. Nukentėjusioji Å¡aukė, kad nekenčia jo ir atsipraÅ¡inėjo mamos kad jai atleistų už tai, kÄ padarė. Jos mama, pribėgusi tualete prie I. K., pradėjo Å¡aukti ir trankyti jai per veidÄ . Kad žmona negulėtų ant žemės, jÄ nunešė ir į lovÄ paguldė, o gavosi, kad sumušė.

PirmÄ savaitgalį pjovė malkas, konflikto tada nebuvo, vaikai dar padėjo malkas pjauti. AntrÄ rugpjūčio savaitgalį su žmona su baidarėmis plaukė, trečiÄ savaitgalį buvo Palangoje. Dirba komandiruotėse, turi iÅ¡eigines tik Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį, grįžta penktadienį vakare namo. Vaikai meluoja, galbÅ«t todėl, kad su jais tuo metu per griežtai kalbėjo, su sÅ«numi buvo apsipykęs dėl nuslėptos baudos, gautos jam vairuojant automobilį bei todėl, kad gyvena su mama.

Gyventų su juo, viskÄ ant mamos sakytų. UoÅ¡vienė liepė iÅ¡eiti iÅ¡ to buto, nes nenorėjo jo matyti. Sakė savo žmonai, kad gana ir užtenka tų daržų, sakė kad gana ir kad pasižiÅ«rėtų kaip atrodo, sakė, kad pailsėtų, o uoÅ¡vienė sakydavo prieÅ¡ingai. IÅ¡tyrus Å¡ioje byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltę, nepaisant jo neprisipažinimo, įrodo: nukentėjusios I. K. parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad įvykio diena buvo sekmadienis, rugpjūčio mėnesio viduryje.

VisÄ dienÄ pjovė malkas, susitvarkė, paskui parėję namo pasigamino valgyti. Susėdę pavalgė, vyras S. K. nuėjo į kambarį ir pasiėmė butelį, iÅ¡gėrė. Sakė, kad yra pavargęs, nori poilsio ir ramybės, nes tik kai grįžta namo vien tik darbai, daugiau niekas. Buvo jau gal 21 val., dar pasistatė butelį alkoholio, dar iÅ¡gėrė. Pas jį rankose buvo telefonas, iÅ¡tisi skambučiai ir žinutės buvo. Paklausė, kas jam raÅ¡inėja, sakė, kad geriau bendrautų su žmona ir vaikais.

Ji norėjo paimti telefonÄ , o jis Å¡oko nuo lovos ir pradėjo iÅ¡ kojos spardyti. Atėjo vaikai iÅ¡ kito kambario žiÅ«rėti kas vyksta. S. K. kaip visada sakė, kad „čia nieko tokio, eilinį sykį mama sunervavo, viskas čia gerai nesikiÅ¡kit“. Ji pabėgo iÅ¡ to kambario į virtuvę, nes S. K. akys buvo iÅ¡sivertę. Virtuvėje atsisėdo ant kėdės, susiėmė už kojos. Dukra buvo iÅ¡sigandusi labai. Vaikams pasakė, kad jie eitų į savo kambarį, viskas bus gerai. KojÄ skaudėjo, iÅ¡ karto iÅ¡Å¡oko didelis guzas ir pamėlynavo.

Pasiėmė kremo kojai tepti, tuo metu atėjo į virtuvę S. K. stvėrė jÄ už plaukų ir trenkė galvÄ Ä¯ sienÄ , pasakė „ar baigsi čia vaidinti ir mane nervinti, mano kantrybė baigia iÅ¡sekti“. Atbėgo vaikai. V. K. paklausė tėvo kÄ jis daro, sakė jam nusiraminti ir baigti taip elgtis. Dukra pradėjo verkti. S. K. pasakė „viskas čia gerai, mama kaip visada pridaro man rÅ«pesčių, kabinėjasi ir eilinį sykį nervina. AÅ¡ kai grįžtu namo nėra man ramybės. AÅ¡ noriu poilsio ir ramybės, o ji mane tik erzina“.

Ji nuėjo pas vaikus į kambarį, sÅ«nus pasakė, kad gulčiausi į jo lovÄ , o jis nueis į jos. Paskui S. K. atėjęs pas vaikus į kambarį jai liepė eiti į savo vietÄ . Pasakė „arba tu eini į savo vietÄ arba mes Å¡iandien visi nemiegosim“. Buvo išėjusi jos mama V. N., bet paprašė, kad mama nesikiÅ¡tų. S. K. neleisdavo mamai valgyti virtuvėje kartu su juo, ji turėdavo savo maistÄ neÅ¡tis į kambarį ir savo kambaryje valgyti. Kadangi nenorėjo triukÅ¡mo, nuėjo į miegamÄ jį, norėjo, kad pailsėtume visi, nes kita diena buvo pirmadienis, pačiai anksti keltis reikėjo.

Bet miegoti negalėjo, turėjo sėdėti ant lovos, o jis visÄ laikÄ mane spardė ir sakė „Negalvok, kad dabar tu čia miegosi“. Taip buvo iki pat ryto, kol galiausiai iÅ¡važiavo į darbÄ . Darbe buvo labai sunku, kolegės sakė kreiptis į policijÄ . Ji labai bijojo, nes S. K. neprognozuojamas, buvo gėda prieÅ¡ vaikus, kad tėvas taip elgėsi. Jis jÄ visokiais žodžiais iÅ¡vadindavo, liepė žiÅ«rėti į veidrodį ir sakė, kad nepanaÅ¡i į moterį. Sužalojimus matė sÅ«nus ir dukra.

Dukra suprato, kad tėvas sužalojimus padarė, nuėjo į kambarį ir S. K. paklausė ar tai jis tuos sužalojimus padarė. O jis jai atsakė, kad to nusipelnė. Kai persirenginėjo darbe rÅ«binėje, kolegės matė sužalojimus. Joms ne iÅ¡ karto pasakė, kad sužalojimai yra nuo vyro, pirmiausia pasakė, kad nukrito, bet jos suprato, kad sužalojimas yra ne dėl to. Buvo bloga darbo metu, gėrė „valerijono“, nes nenorėjau atsipraÅ¡yti iÅ¡ darbo. Vaistų pagalba atidirbo tÄ dienÄ ir grįžo namo.

Sužalojimai buvo deÅ¡inėje kojos Å¡launyje, svaigo galva ir pykino, skaudėjo pakaušį. Sužalojimus matė ir mama V. N. kitÄ dienÄ po įvykio. Su mama V. N. santykiai geri, mama jos nėra sumuÅ¡usi. Sutuoktinis po įvykio namo negrįžo dvi savaites. Nebuvo paslydusi vonioje. Kreipėsi į policijÄ ne iÅ¡ karto, vylėsi, kad žmogus susivoks ir kartu gyvens, tačiau kai ėmė pastoviai grasinti, nusprendė nebelaukti. Dėl sužalojimų į gydymo įstaigÄ nesikreipė, buvo gėda.

Sužalojimus gydėsi tepalais, „Diclac“, „Voltaren“, gėrė „Valerijono“ laÅ¡us, po sumuÅ¡imo nedarbingumo neėmė. Po sumuÅ¡imo kitÄ dienÄ dirbo rytinėje pamainoje, kartu dirbo R. A. ir S. S., kurios sužalojimus matė kai persirenginėjo. Kolegėms sakė, kad skauda galvÄ . Depresija diagnozuota nuo 2016 metų gruodžio mėnesio. Ä® krizių centrÄ kreipėsi po S. K. skambučio 2018 metų vasario mėnesį, tikslios dienos neprisimenu. Nuo 2017 rugsėjo mėnesio nebegyvena su S. K., visÄ Å¡Ä¯ laikÄ nesijaučia saugi dėl kaltinamojo grasinimų susidoroti ir paskandinti.

Po sumuÅ¡imo, vasario mėnesį kreipėsi pas psichologus, ten lankosi iki Å¡iol. Rankų drebėjimas atsirado po Å¡io įvykio. Vaistai receptiniai paskirti nuo tada, kai pripažino depresijÄ 2016 metais, daugiau vaistų paskirta po sumuÅ¡imo; liudytojos V. N. parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad prisigėręs alkoholio buvęs žentas „durnavojo“ ir visokiais žodžiais vadino ir jÄ , nuo pat pradžių, kai tik atėjo pas jÄ gyventi. Vietos nebuvo virtuvėje, turėjo savo kambarį. Rugpjūčio mėnesio viduryje ar pabaigoje jis sumušė jos dukrÄ , dukros galvÄ Ä¯ sienÄ daužė ir miegamajame suspardė, buvo didžiausia mėlynė.

Nematė, kaip spardė, tik girdėjo, nes buvo didelis skandalas, dukra verkė, o jis rėkė, atidarė langus, kad visi kaimynai girdėtų. Buvo vakaras, Å¡eÅ¡tadienis ar sekmadienis. KitÄ dienÄ jis iÅ¡važiavo. TÄ vakarÄ S. K. su buteliu alkoholio lakstė po kambarį, ji duris užsidarė ir sėdėjo. Namuose tuo metu buvo anÅ«kas ir anÅ«kė. Girdėjo visokius žodžius, kad dukra I. K. „durna“, „psichinė“, kad jÄ priduos į durnių namus, visokiais žodžiais vadino, „žiurke“.

AnÅ«kai verkė jÄ apsikabinę, ryte ir dukra verkė. Dukrai I. K. ant Å¡ono buvo mėlynė, ji pasakė, kad jai S. K. spyrė. Mėlynę pamatė, kai ji kitÄ dienÄ po įvykio prausėsi. TÄ naktį visi buvo be miego, triukÅ¡mas buvo visÄ naktį. Santykiai su dukra geri, ji alkoholio nevartoja, nes serga. Dukra nebuvo paslydus ir nukritus rugpjūčio mėnesį; liudytojos R. K. parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad tÄ vakarÄ buvo eilinis konfliktas tarp tėvų. Mama atėjo pas jÄ Ä¯ kambarį.

Tada atėjo tėvas ir liepė mamai eiti į savo kambarį, nes jei ji neis, visai Å¡eimai nebus ramybės. Mama nuėjo į tÄ kambarį. IÅ¡girdo bumbtelėjimÄ , nubėgo ir paklausė tėčio, kÄ jis padarė. Jis atsakė, kad mama to nusipelnė. Matė mamos mėlynę keletÄ dienų po įvykio, kai ji iÅ¡ryÅ¡kėjo. Suprato, kad mama nusipelnė, kad jÄ tėtis muÅ¡tų. Suprato, kad tėtis prieÅ¡ mamÄ panaudojo fizinį smurtÄ . Ä®vykio dienÄ Ä¯ mokyklÄ nėjo, dar buvo vasara, rugpjūčio mėnesis.

Ä®vykio dienÄ važiavo maudytis, paskui gamino valgyti. TÄ vakarÄ mamai virtuvėje buvo už galvos paimta, bet to nematė, jai papasakojo mama, brolis nematė taip pat. Mama pasakojo, kad ji sėdėjo virtuvėje, tėtis buvo iÅ¡gėręs alkoholio, jis atėjo ir papurtė mamÄ už galvos. Namie tÄ vakarÄ buvo brolis ir močiutė. Ä®vykį girdėjo visi, nes buvo Å¡auksmai. Kai įėjo į tėvų kambarį, mama buvo prie spintos atsitraukusi, o tėvas atsisėdo ant lovos. Mama pasirodė iÅ¡sigandusi, akys pilnos aÅ¡arų.

Ä® kambarį atėjo dar brolis. TÄ dienÄ tėtis vartojo alkoholį, jis galėdavo vienas alkoholį gerti, mama nebuvo iÅ¡gėrusi alkoholio. Santykiai tarp mamos ir močiutės geri, močiutė nėra smurtavusi prieÅ¡ mamÄ . Brolis dirbo rugpjūčio mėnesį kartu su tėvu, bet jis buvo namuose tÄ vakarÄ , kai įvyko įvykis; liudytojo V. K. parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad S. K. yra jo tėtis. Su juo Å¡iuo metu nėra jokių santykių. Mėnesio neatsimena, tėtis kėlė rankÄ prieÅ¡ mamÄ , tuo metu buvo kitame kambaryje už sienos, matė kai tėtis išėjo iÅ¡ kambario, paklausus kas darosi, jis sakė, kad nieko nevyksta.

Namuose buvo sesė, močiutė mama, jis ir tėtis. Sesė buvo tame pačiame kambaryje, kaip ir jis, paties įvykio nematė. Jis nuėjo pas tėvÄ kartu parÅ«kyti, paklausė, kas čia darosi, pasakė kad baigtų pyktis, tėvas pasakė, kad nesipyksta su mama ir viskas gerai. Mama buvo už kojos susiėmusi ir verkė, sakė, kad tėvas jai spyrė į kojÄ , koja buvo iÅ¡tinusi, bet ne iÅ¡ karto. Ant kojos kitÄ dienÄ buvo mėlynė. Nuėjus į kambarį, mama sakė, kad jai tėtis jos galvÄ Ä¯ sienÄ trenkė virtuvėje.

Sužalojimo galvoje nebuvo, bet mamÄ pykino. Tėtis gėrė degtinę, vakare buvo neblaivus. TÄ dienÄ buvo namuose, prieÅ¡ tai kÄ veikė, nepamena. Su tėvu dirbo iki vasaros galo, gal iki rugpjūčio 22 dienos, nes įstojo mokytis. Kai baigė dirbti, iki mokslo metų pradžios buvo namuose. Konflikto dienÄ nevartojo mama alkoholio. Tarp mamos ir močiutės santykiai geri, močiutė nesmurtavo prieÅ¡ jÄ . Po įvykio nesikreipė mama į policijÄ , nes bijojo; liudytojos S. S. parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad kaltinamÄ jį pažįsta, anksčiau bendravo Å¡eimomis, su I.

K. kartu dirba vienoje pamainoje. S. K. paskutinius metus su I. K. žiauriai elgdavosi. Matė jÄ sumuÅ¡tÄ darbe, rÅ«binėje, datos pasakyti negali. Matė I. K. sužalojimÄ , bet ji sakė, kad nugriuvo. Po savaitės, gal po dviejų pasakė, kad S. K. jÄ sumušė. I. K. Å¡launis buvo visa mėlyna. Jos apie sumuÅ¡imÄ smulkmenų neklausė. Daugiau jos sužalojimo atvejų nebuvo, tai buvo vienintelis atvejis. I. K. taip pat dažnai skusdavosi, kad jis jÄ terorizuoja telefonu, matė, kad ji po pokalbio telefonu grįždavo apsiverkusi.

Kad S. K. nuolat vartojo alkoholį, matė, kai bendravo Å¡eimomis. Ä®vykį geriau prisiminė, kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nes buvo po įvykio ne daug laiko praėję, juos tvirtina; pagarsinus liudytojos S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 50-51), matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, jog dirba kartu su I. K., jÄ pažįsta nuo vaikystės, gyvena tame pačiame kaime, su I. ir jos sutuoktiniu S. K. bendravo Å¡eimomis. I. Å¡eimÄ pažįsta gerai. 2017 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos nepasakys, I. atėjo į darbovietę ir persirengimo metu ant deÅ¡inės kojos Å¡launies pamatė didelę mėlynę.

Ji paklausė, kas atsitiko, ir iÅ¡ kur pas jÄ tokia mėlynė, I. teigė, kad griuvo, tačiau po kiek laiko I. buvo užėjusi pas jÄ Ä¯ svečius ir pokalbio metu pasakė, kad ta mėlynė, kuriÄ matė darbovietėje ant Å¡launies, yra nuo sutuoktinio S. K.. I. pokalbio metu pradėjo verkti, todėl ji jos neklausinėjo, dėl ko jÄ mušė vyras. Tačiau pokalbio metu minėjo, kad vyras jai su koja skyrė į Å¡launį ir taip jai sukėlė fizinį skausmÄ . Maždaug apie du metus I. su vyru santykiai Å¡eimoje yra prasti, S. nuolatos vartoja alkoholį, su I. kalbasi nepagarbiai prie paÅ¡alinių asmenų, kad net I. apsiverkia.

I. darbe dažnai bÅ«na apsiverkusi, akivaizdžiai matosi, kad Ingai yra stresas, ji bijo savo sutuoktinio. I. yra minėjusi, kad S. telefonu terorizuoja tiek jÄ , tiek jų bendrus vaikus. Kokiu bÅ«du neaiÅ¡kino. Å iuo metu I. su vyru negyvena apie pusę metų, tačiau darbe dažnai mato, kaip I. nuolatos skambina į telefonÄ jos vyras ir po pokalbių su ja I. dažnai apsiverkia, ir pradeda visa drebėti. KÄ jis jei sako pokalbio metu, tiksliai pasakyti negali, tačiau kiek yra girdėjusi, kad jis jai grasina, keikia, nepagarbiai su ja kalba, žemina.

Tokie grasinimai yra pastovÅ«s ir nuoseklÅ«s. Kiek pažįsta Saulių žino, kad jis neblaivus yra neprognozuojamas ir agresyvus, nevaldantis savo veiksmų bei emocijų; liudytojos R. A. parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad ji su I. K. Å¡alia viena kitos dirba vienoje pamainoje. Dienos neatsimena, I. atėjo visa užtinusi, apsiverkusi ir Å¡lubavo, sakė, kad ant deÅ¡inės kojos didžiausia mėlynė ir guzas buvo, kad galvÄ jai trankė. Nuėjus į tualetÄ , parodė mėlynę, guzas per kelnes matėsi.

Minėjo, kad mažai miegojo, dažnai į tualetÄ lakstė ir gerti vandens vis eidavo. Pasakė kad vyras spyrė. Toks įvykis pirmas, kad pakeltų rankÄ . Pykčių dažnai bÅ«davo. Smulkmenų ji nepasakojo, tik pasakojo, kad kažko susiginčijo. Sakė, kad vaikai girdėjo kaip tėvai barėsi. Dėl ko jÄ sumušė, nesakė. Ä® santykius su vyru I. K. reaguoja jautriai, kai jie kalbasi telefonu viskas girdisi kaip S. K. barasi, o ji verkia. Kažkada neiÅ¡kentė ir paėmė telefono ragelį, pasakė jam kÄ jis daro, jis atsakė, kad tai ne jos reikalas.

I. niekada neatėjo į darbÄ neblaivi, su ja kartu tris metus dirba. Jei darbe koks pasisėdėjimas bÅ«davo ar nauji metai, I. K. niekada nevartojo alkoholio; 2018-03-22 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriame apraÅ¡yta apžiÅ«rėta bei fotografuota įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. (1 t., b. l. 11-19). Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir nurodė, kad jis galimÄ konflikto dienÄ jokio smurto nukentėjusios atžvilgiu nevartojo, jÄ neblaiviÄ ir paslydusiÄ duÅ¡o patalpoje tik pakėlė nuo grindų ir ant rankų nunešė į lovÄ .

Å iuos kaltinamojo parodymus paneigia, tiek nukentėjusios, tiek teisme apklaustų liudytojų parodymai. Tiek liudytoja V. N., tiek nukentėjusioji I. K. kategoriÅ¡kai paneigė kaltinamojo versijÄ apie jos paslydimÄ ir pargriuvimÄ vonios kambaryje. Nukentėjusioji nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad kaltinamasis jÄ pastoviai terorizuoja, persekioja, grasina susidorojimu, dėl ko buvo priversta kreiptis į Kauno apskrities moterų krizių centrÄ , kur jai buvo suteikta konsultacija ir ji buvo paraginta kreiptis dėl kaltinamojo jai padaryto sužalojimo 2017 m. rugpjūčio mėnesį.

Nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad S. K. 2017 m. rugpjūčio mėnesį koja tyčia jai spyrė nenustatytÄ kiekį kartų į kojas bei suėmęs rankomis už plaukų trenkė galvÄ Ä¯ sienÄ , triukÅ¡mÄ girdėjo ir sužalojimus matė namuose buvę sÅ«nus, dukra, motina, taip pat sužalojimus matė bendradarbės S. S. ir R. A.. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusios parodymais, kuriuos patvirtina teisme apklausti liudytojai. V. K. ir R. K. patvirtino, kad girdėjo namuose triukÅ¡mÄ , iÅ¡ karto po to matė apsiverkusiÄ mamÄ , kuri nurodė, kad jos atžvilgiu smurtavo S. K..

V. N. patvirtino, kad kaltinamasis visÄ vakarÄ vartojo alkoholį, triukÅ¡mavo, vadino nukentėjusiÄ jÄ Ä¯vairiais įžeidžiančiais žodžiais, o ryte matė kraujosrÅ«vÄ , dėl kurios nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis jai įspyrė. Liudytojos S. S. ir R. A., dirbančios kartu su nukentėjusiÄ ja, patvirtino, kad matė mėlynę pas jÄ ant Å¡launies, nukentėjusioji sakė, kad tai padarė S. K.. Jos taip pat patvirtino, kad kaltinamasis terorizuodavo I. K., ji jo bijojo. Teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo S. K. kaltė įrodyta, t. y.

įrodyta jog jis 2017 m. rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kauno r., smurtavo prieÅ¡ savo sutuoktinę I. K. - koja tyčia spyrė nenustatytÄ kiekį kartų į kojas bei suėmęs rankomis už plaukų trenkė galvÄ Ä¯ sienÄ , taip sukeldamas savo Å¡eimos narei fizinį skausmÄ . Kaltinamojo kaltė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Skiriant bausmę kaltinamajam S. K.

įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas. Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis S. K. neteistas (1 t., b. l. 107), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 110-117), dirbantis, VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriÅ¡kai nesilankė (1 t., b. l. 120), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 119).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, jam parinktina laisvės apribojimo bausmė, bausmės dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis. Teismas mano, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnių sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiÄ ja I.

K. lankytis jos gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), Kauno r. Taip pat, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 722 str., S. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminÄ â€“ per 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusioji I. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 97, 07 eurų turtinei ir 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nekyla abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjusioji patyrė neigiamų emocijų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, t. y. jai buvo padaryta neturtinė žala. Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos parinkimÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Å iuo atveju, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus dėl prieÅ¡ jÄ pavartoto smurto. Kaltinamasis yra sveikas ir darbingas.

Å ias aplinkybes vertinant vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuotina, kad reikalavimas priteisti 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ yra per didelis, neatitinka susiformavusios teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, todėl tenkintinas iÅ¡ dalies, nustatant, kad priteistinas padarytos neturtinės žalos dydis yra 800 eurų. Sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo, vertintina tai, kad nukentėjusioji praÅ¡o atlyginti 97,07 eurus už vaistus, skirtus depresijai gydyti.

IÅ¡ nukentėjusios pateiktos medicininės pažymos matyti, kadį medikus nukentėjusioji kreipėsi prieÅ¡ 1,5 metų dėl padidinto jautrumo, kurį sukelia psichologinis smurtas, patiriamas iÅ¡ vyro, savijauta pablogėjo nuo 2018 m. vasario mėn., vaistai, kurių įsigijimÄ praÅ¡oma kompensuoti, buvo įsigyti prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nėra pateikta duomenų, jog turtinė žala buvo padaryta bÅ«tent kaltinamojo nusikalstamais veiksmais 2018 m. rugpjūčio mėnesį, ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

S. K. paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, uždraudžiant per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį bendrauti su nukentėjusiÄ ja I.

K., lankytis jos gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), Kauno r. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 722 str., paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, jÄ Ä¯vykdant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės vykdymo pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Nukentėjusios I. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ S. K. 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos I.

K. naudai, ieÅ¡kinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmesti. Kaltinamajam S. K. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėjas Dainius Ročys