2021-01-13 Nr. AB-915-3-61-3-00178-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-92-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00178-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 12.14.1.2; 12.15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „BGT Auto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „BGT Auto“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas UAB „BGT Auto“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. S-23 (7-165/2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2018 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 69-65 (toliau – ir VMI sprendimas) ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. (6.5) FR0682-112 (toliau – ir Klaipėdos AVMI sprendimas) bei nutraukti patikrinimo procedūras, kurios atliekamos Bendrovės atžvilgiu.

2. Klaipėdos AVMI sprendimu patvirtino Klaipėdos AVMI 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-525 (toliau – ir patikrinimo aktas) nurodymus pareiškėjui sumokėti 30 329 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 6 347,55 Eur PVM delspinigių, 9 098 Eur PVM baudą, 18 064 Eur pelno mokesčio (toliau – ir PM), 3 135,25 Eur PM delspinigių ir 5 419 Eur PM baudą. VMI sprendimu patvirtino Klaipėdos AVMI sprendimą. Komisija sprendimu pakeitė VMI sprendimą ir nurodė pareiškėjui sumokėti 26 874 Eur PVM, 5 811,18 Eur PVM delspinigių, 8 062 PVM baudą, 1 7169 Eur PM, 2 980,70 Eur PM delspinigių ir 5 150 PM baudą.

3. Bendrovė paaiškino, kad mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį patikrinimą už 2013–2014 m., nustatė, jog Bendrovė, pirkdama ir vėliau parduodama naudotas transporto priemones, neva neapskaitė dalies gautų pajamų ir nesumokėjo PVM ir PM. Mokesčių administratorius, nagrinėdamas ir vertindamas Bendrovės buhalterinę apskaitą, nustatė, kad UAB „BGT Auto“ 2013–2014 m. iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių tiekėjų – Prancūzijos mokesčių mokėtojų įsigijo 288 transporto priemones (2013 m. – 146 transporto priemones, 2014 m. – 142 transporto priemones) už 2 930 717,61 Lt (2013 m. – už 1 756 454,82 Lt ir 2014 m. – už 1 174 262,79 Lt). Bendrovės direktorius mokesčių administratoriui nurodė, kad Bendrovės veikla buvo orientuota į pardavimus NVS šalims, kurios tikrinamuoju laikotarpiu įsivedė papildomus muito mokesčius, todėl pirkėjų skaičius staiga sumažėjo, ką patvirtino ir pats mokesčių administratorius atliktais skaičiavimais, todėl pareiškėjui teko nupirktas prekes parduoti žymiai pigiau nei tikėtasi, dėl minėtų pasikeitimų Bendrovė negavo planuoto pelno. Tačiau šias aplinkybes mokesčių administratorius nepagrįstai įvertino kritiškai.

4. Bendrovė teigė, kad mokesčių administratorius nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima papildomas mokesčių sumas apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsniu. Bendrovė per 2013–2014 m. Lietuvos fiziniams asmenims pardavė 154 transporto priemones. Mokesčių administratorius rėmėsi tik 5 asmenų paaiškinimais, kuriuose nurodyta, jog jie už transporto priemones sumokėjo daugiau nei nurodyta pardavimo dokumentuose, taip pat rėmėsi duomenimis (registracijos ir draudimo įsigijimo datomis, skelbimų ir statistikos duomenimis), kurių pagrindu negalima spręsti dėl transporto priemonių pardavimo kainos. Be to, pareiškėjui nebuvo leista susipažinti su minėtų 5 apklaustų fizinių asmenų paaiškinimais. Pareiškėjo nuomone, naudoti duomenys neleidžia tiksliai ir objektyviai atlikti vertinimo. Dauguma transporto priemones įsigijusių asmenų patvirtino mokėję pardavimo dokumentuose nurodytas kainas.

5. MAĮ 70 straipsnis įpareigoja mokesčių administratorių pagrįsti mokesčių apskaičiavimą. Bendrovė patikrinimo metu pateikė reikiamus dokumentus, kurių neigti nebuvo jokio pagrindo. Šiuo atveju nėra aišku, kokius dokumentus pateikė paaiškinimus pateikę asmenys, kurie neva teigė, jog už įsigytas transporto priemones sumokėjo daugiau nei nurodyta pardavimo dokumentuose. Komisija ir mokesčių administratorius privalėjo įvertinti situaciją kur kas plačiau, t. y. atsižvelgti, jog paaiškinimus teikė gyventojai, kurie galbūt siekė sau palankesnės situacijos.

6. MAĮ 70 straipsnyje yra apibrėžtas mokesčių administratoriui leistino elgesio (mokesčio sumą apskaičiuoti pagal įvertinimą) turinys, o būtent, šį apskaičiavimą jis turi atlikti „atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją“, o jų nepakankant – „parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.“ Bendrovės manymu, vidutinio antkainio skaičiavimas nėra objektyvus, nes mokestinio patikrinimo metu nebuvo įsigilinta į sudarytų sandorių tikrąsias aplinkybes, nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog Bendrovė, sudarydama sandorius su pirkėjais, neapskaičiavo dalies gautų pajamų. Visi paskaičiavimai grindžiami išimtinai teoriniais pamąstymais bei samprotavimais.

7. Mokesčių administratorius, norėdamas tinkamai pritaikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas, turėjo remtis patikimais šaltiniais, taip pat turėjo nustatyti, ar parduotų automobilių pardavimo kaina, nurodyta pardavimo dokumentuose, neatitinka rinkos kainos. Nors mokesčių administratorius teigė, jog tai buvo nustatyta, tačiau, kaip matyti iš patikrinimo akto, šiuo atveju buvo remiamasi vos 5 pirkėjų nepatikimais ir abejones keliančiais duomenimis. Mokesčių administratoriaus surinktoje informacijoje nėra nė vieno duomens, dokumento, įrodymo, kad Bendrovė transporto priemones būtų pardavusi kita kaina nei užfiksuota dokumentuose. Juo labiau, mokesčių administratorius pats surinko papildomus įrodymus iš pirkėjų, kurie patvirtino, kad sandoriai sudaryti būtent tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos dokumentuose. Vadinasi, šiuo atveju yra neaišku, kokiu pagrindu mokesčių administratorius galėjo neatsižvelgti į pirkėjų patvirtinimų visumą ir juos ignoruoti iš naujo perskaičiuodamas kainas.

8. Bendrovė 2018 m. lapkričio 16 d. pateikė Komisijai lentelę, kurioje atsispindi apklaustų fizinių asmenų duomenys dėl automobilių kainų ir pateiktas paties mokesčių administratoriaus tų pačių automobilių kainų perskaičiavimas. Komisijos posėdžio metu Bendrovė pažymėjo, kad 15 atvejų mokesčių administratorius, neturėdamas jokių objektyvių paaiškinimų, nepagrįstai perskaičiavo automobilių kainas, nors patikrinimo akte ir teigė, jog pirkėjų paaiškinimai yra objektyvūs. Mokesčių administratorius nei patikrinimo akte, nei vėliau priimtuose sprendimuose dėl nurodytų 15 asmenų paaiškinimų nepasisakė ir jų pagrindu atliktų skaičiavimų nepaaiškino, kol Komisijai buvo pateikti abejones keliantys skaičiavimai. Komisija nepagrįstai pripažino, jog 5 automobiliai turi būti eliminuoti iš mokesčių apskaičiavimo, atsižvelgiant į pirkėjų pateiktus paaiškinimus, o 9 atvejais užteko mokesčių administratoriui pateikti iš duomenis skelbimų portalo www.autoplius.lt ir 1 atveju duomenis iš VĮ „Regitra“, nes jie laikytini patikimais įrodymais. Bendrovės nuomone, portalo www.autoplius.lt duomenys negali būti laikomi tinkamu ir patikimu informacijos šaltiniu, kai mokestinio patikrinimo metu buvo gauti pirkėjų duomenys dėl automobilių įsigijimo kainų pagrįstumo. Tiek Komisija, tiek VMI laikėsi pozicijos, jog pirkėjų pateikti duomenys yra objektyvūs ir nešališki įrodymai, todėl taip ir liko neaišku, kodėl išvadas grindžiant 5 asmenų paaiškinimais tokie duomenys tinkami, o vėliau 9 atvejais užtenka panagrinėti skelbimuose esančius duomenis ir pirkėjų paaiškinimus laikyti neobjektyviais. Taip pat nėra aišku, kokie skelbimų duomenys buvo vertinti Komisijos ir VMI, o kokie duomenys gauti iš VĮ „Regitra“. Tokių duomenų Bendrovė negavo ir neturi, todėl negali plačiau komentuoti atliktų mokesčių perskaičiavimų.

9. Dėl Komisijos ir VMI akcentuojamų aplinkybių, kad Bendrovės veikla buvo finansuojama gautomis paskolomis, pareiškėjas nurodė, jog tokie duomenys buvo netinkamai ir neteisingai interpretuojami, todėl kartu su skundu pateikė išrašus iš buhalterinės apskaitos, kurie patvirtina, jog Bendrovės vadovų paskolų suteikimas buvo trumpalaikis procesas, nes suteiktos paskolos buvo grąžintos per trumpą laiką. Be to, Bendrovės vadovai vertino įmonės pelningumą ir pačią veiklą, todėl atsižvelgdami ir prastus rezultatus, sustabdė Bendrovės veiklą dar iki pradedant mokestinį patikrinimą.

10. Pareiškėjas nesutiko ir su paskirtų baudų dydžiu. Komisija ir VMI Bendrovės atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė Bendrovės siekį išvengti mokesčių mokėjimo, tačiau to nepagrindė įrodymais. Bendrovės vertinimu, jai paskirta bauda negalėjo būti didesnė nei 10 proc.

11. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjo PVM ir PM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, vykdydamas veiklą, pardavimo dokumentuose nurodė dirbtinai sumažintas pardavimo kainas, t. y. transporto priemonių pardavimą įformino žymiai mažesnėmis nei rinkos kainomis, todėl Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi MAĮ 70 straipsniu bei Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d.

įsakymu Nr. VA-103, (toliau – ir Taisyklės) 4 punkto nuostatomis. Klaipėdos AVMI nustatė, kad 2013–2014 m. pareiškėjas pardavė 294 naudotus automobilius, daugiausia įgytus Prancūzijoje, už kurių pardavimą apskaitė 3 512 763 Lt pardavimo pajamų. Palyginus pareiškėjo pelningumą su statistiniais šalies duomenimis ir Tauragės apskrities įmonių, vykdančių prekybą naudotais automobiliais, rodikliais buvo nustatyta, kad jis yra žymiai mažesnis, kas rodo pareiškėjo rodiklių neatitikimą rinkos sąlygoms. Klaipėdos AVMI taip pat nustatė, kad atsitiktine tvarka atrinktų Tauragės apskrities įmonių bendrasis pelningumas ir grynasis pelningumas viršija Statistikos departamento duomenų Lietuvoje sektoriuje G45 „Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas“ rodiklius.

Pareiškėjo bendrasis pelningumas 2013 m. buvo 4,3 karto, 2014 m. – 4,5 karto, o grynasis pelningumas 2013 m. – 6,4 karto, 2014 m. – 4,1 karto mažesnis už atsitiktine tvarka atrinktų įmonių pelningumą. Iš pareiškėjo metinėse PM deklaracijose pateiktų duomenų Klaipėdos AVMI nustatė, jog per 5 paskutinius veiklos metus, t. y. 2010–2014 m. laikotarpiu, jis gavo 12 040 405 Lt apskaitytų pajamų, o PM apskaičiavo ir deklaravo 17 281 Lt, kas sudaro tik 0,14 proc. visos apskaitytų pajamų sumos. Iš to Klaipėdos AVMI padarė išvadą, jog pareiškėjas 2014 m., taikydamas didesnį antkainį, apskaitė ir daugiau veiklos sąnaudų, kurios turėjo įtakos pareiškėjo veiklos rezultatams.

Klaipėdos AVMI taip pat nustatė, kad pareiškėjo finansiniai rodikliai yra prasti, oficialiai trūksta apyvartinių lėšų, kurias pareiškėjas dengia nuolat skolindamasi pinigines lėšas iš fizinių asmenų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra nurodęs, jog esant tokiai situacijai, kai įmonė veikia nepelningai ir ši situacija tęsiasi visą ūkio subjekto veiklos laikotarpį, o ūkio subjekto dalyviai deklaruoja investuojantys į verslą gana ženklias pinigines lėšas, sudaro pagrįstas prielaidas abejoti ūkio subjekto deklaruojamu veiklos rezultatų tikrumu, todėl prieš tai nustatyti duomenys sudaro pagrįstą pagrindą mokesčių administratoriui apskaičiuoti pareiškėjui papildomai mokėtinus mokesčius taikant MAĮ 70 straipsnį.

13. Klaipėdos AVMI, nustatydama pareiškėjo parduotų transporto priemonių vertę, naudojosi informacija, gauta iš VšĮ „Emprekis“ informacinės sistemos ir www.autoplius.lt internetinės svetainės, taip pat Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ ir Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro pateiktais duomenimis bei transporto priemones pirkusių asmenų pateiktais paaiškinimais. Klaipėdos AVMI nustatė, jog tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių fiziniams asmenims su standartiniu PVM tarifu pardavė iš viso 234 transporto priemones, iš jų 154 transporto priemones Lietuvoje registruotiems fiziniams asmenims ir 80 transporto priemonių – kitų Europos Sąjungos šalių fiziniams asmenims.

Iš 234 transporto priemonių 32 transporto priemonės buvo nedraustos, 14 transporto priemonių draustos vėliau nei kitą dieną po pardavimo, todėl šios 46 transporto priemonės eliminuotos apskaičiuojant pareiškėjo neapskaitytas pajamas. Klaipėdos AVMI nustatė, kad 188 transporto priemonės buvo tvarkingos, važiuojančios ir galėjo dalyvauti eisme. Klaipėdos AVMI iš neapskaitytų pajamų apskaičiavimo pagal MAĮ 70 straipsnį dėl pardavimo ne žemiau rinkos kainos eliminavo 18 transporto priemonių, dar 1 transporto priemonę eliminavo, nes pareiškėjas ją pardavė nuostolingai, t. y.

žemiau savikainos, 5 transporto priemones eliminavo pagal 5 pirkėjų pateiktus paaiškinimus, jų nurodytas pirkimo kainas palyginęs su apskaitoje nurodytomis kainomis. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad 5 pirkėjų nurodyta transporto priemonių pardavimo kaina yra 35,01 proc. didesnė nei apskaityta pardavimo kaina. Atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuotas svertinis vidurkis buvo didesnis nei apklausų duomenimis gautas vidutinis skirtumas nuo apskaitytos sumos, neapskaitytų pareiškėjo pajamų apskaičiavimui taikytas apklausų duomenimis gautas pareiškėjo neapskaitytų pajamų procentas – 35,01.

Šis procentas taikytas pareiškėjo pardavimams, kuriems taikomas 21 proc. PVM tarifas ir dėl transporto priemonių, kurios buvo apdraustos dar iki jų pardavimo, transporto priemonių pardavimo dieną arba viena diena po transporto priemonių pardavimo. Dalis transporto priemonių buvo parduotos už aukštesnę nei rinkos kainą, todėl skaičiuojant pareiškėjo neapskaitytas pajamas, šios transporto priemonės buvo eliminuotos iš apskaičiavimų. Neapskaitytos pajamos pagal MAĮ 70 straipsnį apskaičiuotos nuo 164 transporto priemonių.

14. Nustatant pareiškėjo neapskaitytas pajamas, buvo apskaityta kiekvienos transporto priemonės kaina be PVM (164 transporto priemonės, parduotos taikant 21 proc. PVM tarifą), pardavimo kainą padidinant 35,01 proc. Tokiu būdu buvo gauta pareiškėjo pajamų suma, kurią jis būtų gavęs, jei ūkines operacijas būtų apskaitęs pagal realiai įvykusias aplinkybes. Nuo transporto priemonių, už kurias pirkėjai nurodė sumokėję daugiau (5 transporto priemonių) ir sumokėtą kainą įvardijo, neapskaitytos pajamos apskaičiuotos pagal pirkėjų nurodytą kainą. Kiekvieno automobilio pardavimo kainas padidinus 35,01 proc., 62 transporto priemonių kainos gautos didesnės nei rinkos kaina, todėl kad nebūtų tokio neatitikimo, šių transporto priemonių kaina buvo nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktą rinkos kainą.

15. Klaipėdos AVMI taip pat konstatavo, jog pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu neapskaitė 132 016,59 Eur gautų pajamų, todėl nedeklaravo ir nesumokėjo 29 228 Eur PVM ir 18 064 Eur PM, taip pat 3 automobilių pardavimui Kirgizijos ir Ukrainos piliečiams nepagrįstai taikė 0 proc. PVM tarifą, nes Klaipėdos AVMI nepateikė šių automobilių eksportą pagrindžiančių dokumentų, todėl pareiškėjui buvo papildomai apskaičiuota 1 101 Eur PVM. Dėl šių automobilių pareiškėjas Komisijai posėdžio metu pateikė papildomus dokumentus, pagal kuriuos mokesčių administratorius pateikė PVM perskaičiavimus.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui mokėtini mokesčiai buvo apskaičiuoti taikant ekonominių modelių metodą, numatytą Taisyklių 6.3.6 punkte, o mokestinei bazei apskaičiuoti naudotasi Taisyklių 29 punkte nustatytais informacijos šaltiniais. Klaipėdos AVMI surinkti įrodymai liudija, kad pareiškėjo apskaityti transporto priemonių pardavimo sandoriai neatitinka įprastų verslo standartų siekiant maksimalios ekonominės naudos, pareiškėjui nuolat trūko apyvartinių lėšų veiklai vykdyti, todėl buvo apskaitomos paskolos iš pareiškėjo akcininkų ir susijusių fizinių asmenų, pareiškėjas už parduotas transporto priemones nurodė dirbtinai sumažintas pardavimo kainas, buhalterinėje apskaitoje sistemingai fiksavo ir į mokesčių deklaracijas įrašydavo tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl mokesčio bazės įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuoti nebuvo galimybės (tiesiogiai, pagal pareiškėjo apskaitos dokumentus). Klaipėdos AVMI atliko pakankamai veiksmų, kad konstatuotų prieš tai paminėtą aplinkybę, t. y. be jau minėtų veiksmų teikė paklausimus tiek Lietuvos fiziniams asmenims, tiek užsienio mokesčių administratoriams (Latvija, Lenkija), atliko parduotų transporto priemonių vertės palyginimą su vidutinėmis rinkos kainomis, taip pat aiškinosi pareiškėjo įdėtų skelbimų turinį. Kai mokesčių mokėtojo buhalterinėje apskaitoje neatsispindi visos gautos pajamos, tai yra viena iš prielaidų taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas. Kaip savo sprendime nurodė ir Komisija, šiuo atveju mokesčių administratorius pagrįstai taikė MAĮ 70 straipsnio nuostatas, nes egzistavo tam reikalingos sąlygos. MAĮ 70 straipsnis skirtas ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų.

17. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad mokesčių administratorius rėmėsi tik 5 asmenų paaiškinimais, kurie nurodė, jog automobilius pirko didesne kaina nei nurodyta pirkimo dokumentuose, atsakovas pažymėjo, kad įstatymų nustatyta tvarka konstatavus, jog bent dalis mokesčių mokėtojo atliktų ūkinių operacijų neatspindi tikrojo jų turinio, įrodymų pakankamumo prasme tai gali sudaryti prielaidas bei pagrindą mokesčio bazę nustatyti netiesiogiai ir likusių analogiškų ūkinių operacijų atžvilgiu.

18. Dėl skelbimų portalo www.autoplius.lt, kaip informacijos šaltinio, patikimumo atsakovas nurodė, kad jis Komisijai papildomai pateikė duomenis būtent dėl tų automobilių (pagal pareiškėjo pateiktą 15 automobilių lentelę), kuriuos surado/identifikavo pagal parduotų automobilių VIN kodus, dėl kurių detaliai pasisakė Komisija savo sprendime ir tuo pagrindu iš 15 automobilių eliminavo 5, dėl kurių kreipėsi į mokesčių administratorių, kad šis atliktų perskaičiavimus, įvertinusi, jog 5 fiziniai asmenys iš 15 pareiškėjui už įsigytas transporto priemones mokėjo tiek, kiek nurodyta pareiškėjo pateiktuose pardavimo dokumentuose.

19. Pareiškėjui 30 proc. dydžio bauda buvo paskirta atsižvelgiant į tai, jog buvo nustatyti jo sąmoningi ir kryptingi veiksmai, siekiant išvengti PVM ir PM mokėjimo, dėl ko mokestinio patikrinimo metu Klaipėdos AVMI mokesčius turėjo apskaičiuoti taikydama MAĮ 70 straipsnio nuostatas, t. y. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taip pat, kad pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė patikrinimui paaiškinimus ir dokumentus. Patikrinimo metu nenustatyta, jog švelninančių aplinkybių būtų buvę daugiau, kas lemtų mažesnės nei vidurkis baudos skyrimą, todėl paskirtos baudos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo atmetė kaip nepagrįstą.

21. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui papildomai, taikant MAĮ 70 straipsnyje įtvirtintą netiesioginį mokesčio apskaičiavimo metodą, apskaičiuotų PVM ir PM bei su šiais mokesčiais susijusių sumų pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Teismas rėmėsi mokestinio patikrinimo metu nustatytomis ir ginčijamuose sprendimuose aptartomis aplinkybėmis, taip pat pažymėjo, kad, remiantis mokestinio patikrinimo duomenimis, pareiškėjo 2013–2014 m. transporto priemonių pardavimai NVS šalių piliečiams sudarė tik 5,8 proc. visų pardavimų, tuo tarpu didžiausia dalis pardavimų buvo Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių pirkėjams. Iš to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl pirkėjų iš NVS šalių sumažėjimo nepagrindžia jo veiklos rezultatų ir pasirinktos verslo strategijos.

23. Teismas sutiko su Komisijos sprendime pateikta pozicija, kad nurodyti 5 fizinių asmenų paaiškinimai yra pakankami pagrįsti MAĮ 70 straipsnio nuostatų taikymą, nes buvo apklausta daug pirkėjų, įsigijusių automobilius visu tikrintu laikotarpiu. Fizinių asmenų, nurodžiusių, kad už automobilius mokėjo daugiau nei nurodyta automobilių pardavimo dokumentuose, nurodytos kainos yra labai artimos vidutinei rinkos kainai (šių transporto priemonių vidutinė rinkos kaina (be PVM) – 44 827,71 Lt, o pirkėjų nurodyta pirkimo kaina (be PVM) – 45 647,90 Lt), automobilių vidutinė rinkos vertė neviršija pirkėjų nurodytos sumokėtos sumos, kas teismui leido tikėti tokių paaiškinimų patikimumu. Be to, teismas įvertino ir tai, kad pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu pelno mokesčio nemokėjo visiškai (deklaravo nuostolį), nors pajamos siekė 3 516 023 Lt. Šių aplinkybių visuma leido teismui padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekė išvengti mokesčių mokėjimo, todėl šiuo atveju buvo pagrindas mokesčio bazę nustatyti netiesiogiai ir kitoms analogiškoms ūkinėms operacijoms tikrintuoju laikotarpiu.

24. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, kad jam nebuvo suteikta teisė susipažinti su minėtų 5 asmenų paaiškinimais. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo įteiktas patikrinimo aktas, kuriame išsamiai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, įskaitant ir pirkėjų paaiškinimų turinį. Pareiškėjas teikė pastabas dėl patikrinimo akto. Be to, kaip pagrįstai nurodė Komisija savo sprendime, mokesčių mokėtojui mokesčių administratorius gali leisti susipažinti su kitų mokesčių mokėtojų duomenimis (dokumentais), jei MAĮ 38–39 straipsniuose nustatyta tvarka tokie duomenys apie kitus mokėtojus gali būti skelbiami; kitu atveju yra reikalingas mokesčių mokėtojų sutikimas, kad informacija apie juos būtų paskelbta tikrinamam mokesčių mokėtojui (MAĮ 39 str. 1 d. 9 p.). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas mokesčių administratoriui būtų teikęs tokį prašymą. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę su mokestinio patikrinimo medžiaga susipažinti Komisijoje bei nagrinėjant bylą teisme. Iš to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo ginčijamos aplinkybės neturi įtakos priimtų sprendimų teisėtumui.

25. Teismas nustatė, kad Komisija išsamiai įvertino faktines aplinkybes ir teisingai pasisakė dėl Taisyklių normose nustatyto bei mokesčių administratoriaus konkrečiu atveju parinkto ir pritaikyto ekonominių modelių metodo. Komisija padarė pagrįstą išvadą dėl mokesčių administratoriaus pasirinkto informacijos šaltinio ir sprendimo nustatant mokesčių bazę remtis prieš tai nurodytų 5 transporto priemonių pardavimo kaina. Teismas atmetė pareiškėjo skunde keliamas abejones dėl informacijos šaltinio – internetinio portalo www.autoplius.lt patikimumo, nes tiek mokesčių administratorius, tiek Komisija vertino paties pareiškėjo į šį portalą įdėtų skelbimų duomenis, juos lygino su kitais informacijos šaltiniais. Kilus abejonių dėl 4 automobilių kainos (t. y. nepaneigus pirkėjų paaiškinimuose nurodytų duomenų kitais informacijos šaltiniais), o kitu atveju nustačius, jog vieno automobilio kaina nežymiai skiriasi (tik apie 10 proc.) nuo portale www.autoplius.lt pareiškėjo įdėtame skelbime nurodytos šio automobilio pardavimo kainos, visos šios aplinkybės buvo įvertintos pareiškėjo naudai ir lėmė mokesčių administratoriaus sprendimą mokesčių bazę apskaičiuoti remiantis prieš tai nurodytų 5 transporto priemonių kainomis. Kitų 10 transporto priemonių pardavimo kainas mokesčių administratorius pagrįstai paneigė panaudojęs leistinus informacijos šaltinius, kurių patikimumu abejoti teismas nenustatė pagrindo.

26. Teismas, apibendrinęs patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai vertino, jog pareiškėjo apskaityti transporto priemonių pardavimo sandoriai neatitinka įprastų verslo standartų siekiant maksimalios ekonominės naudos, pareiškėjui nuolat trūko apyvartinių lėšų veiklai vykdyti, todėl buvo apskaitomos paskolos iš pareiškėjo akcininkų ir susijusių fizinių asmenų. Pareiškėjas už parduotas transporto priemones nurodė dirbtinai sumažintas pardavimo kainas, buhalterinėje apskaitoje sistemingai fiksavo ir į mokesčių deklaracijas įrašydavo tikrovės neatitinkančius duomenis, buhalterinėje apskaitoje sumažindamas transporto priemonių pardavimo kainą, netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius. Nesant galimybės nustatyti pareiškėjo PVM ir PM mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių administratorius pagrįstai taikė MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas, papildomai mokėtinus PVM ir PM pareiškėjui apskaičiuodamas pagal savo įvertinimą. Teismas, vertindamas MAĮ 70 straipsnio taikymo galimybę, sutiko su mokesčių administratoriaus pozicija, kad esant tokiai situacijai, kai įmonė veikia nepelningai ir ši situacija tęsiasi visą ūkio subjekto veiklos laikotarpį, o ūkio subjekto dalyviai deklaruoja investuojantys į verslą gana ženklias pinigines lėšas, sudaro pagrįstas prielaidas abejoti ūkio subjekto deklaruojamu veiklos rezultatų tikrumu. Teismas akcentavo, kad atsižvelgiant į tai, jog buhalterinės apskaitos duomenys pagal teisės aktų nuostatas yra pirminiai ir leistini informacijos šaltiniai, kurių pagrindu yra galima nustatyta tvarka apskaičiuoti mokėtinus į biudžetą mokesčius, tais atvejais, kai tokių duomenų mokesčio mokėtojas nerenka, juos iškraipo ar sunaikina, yra prarandama objektyvi galimybė įprasta tvarka (teisės aktų nustatyta tvarka) apskaičiuoti į biudžetą mokėtinų mokesčių sumas (dydžius). MAĮ 70 straipsnis skirtas ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų.

27. Teismas įvertino, kad mažinti pareiškėjui paskirtos baudos dydį nėra pagrindo. Baudos dydžio individualizavimui reikšmingos aplinkybės yra nurodytos MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje. Konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis, skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Teismas, vertindamas ginčo sprendimo pagrįstumą paskirtos baudos dydžio aspektu, laikė, kad pareiškėjo padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas pasižymi nuolatiniais veiksmais, kuriais sąmoningai (tyčia) buvo siekiama sumažinti mokėtinų mokesčių dydį, buhalterinėje apskaitoje fiksuojant ne visas gautas pajamas, o tik jų dalį, tokiu būdu buvo stengiamasi nuslėpti dalį pajamų, sumažinti mokėtinų mokesčių dydį. Pareiškėjas nepripažino pažeidimo, buvo padaryta žala valstybės biudžetui. Tačiau taip pat nustatyta, kad pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė patikrinimui paaiškinimus ir dokumentus, kas laikytina pareiškėjo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Pareiškėjo atsakomybę švelninančių aplinkybių nebuvo nustatyta daugiau nei sunkinančių, todėl pareiškėjui paskirta 30 proc. dydžio bauda yra pagrįsta ir teisėta.

28. Teismas apibendrino, kad ginčijamuose sprendimuose yra nurodyti jų priėmimo teisiniai pagrindai, įvertintos tiek pareiškėjo nurodytos aplinkybės, tiek mokesčių administratoriaus surinkti duomenys, nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovas nesutiko su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis. Ginčijami Komisijos, VMI ir Klaipėdos AVMI sprendimai priimti šių institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais.

III. 29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

30. Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neobjektyvus ir priimtas neišnagrinėjus mokestinio ginčo metu pateiktų įrodymų visumos. Pareiškėjas kartoja savo skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentus: dėl pirkėjų iš NVS šalių skaičiaus sumažėjimo; dėl to, kad mokesčių administratorius nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima paskaičiuoti pareiškėjui papildomai mokėtinas mokesčių sumas vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis, ypač remiantis vos 5 sandoriais ir jų pagrindu nustatytu 35,01 proc. antkainiu, kuris buvo pritaikytas kitiems 164 transporto priemonių pardavimo sandoriams ir atitinkamai apskaičiuojant mokesčius; dėl to, kad 5 asmenų paaiškinimai nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir turi būti vertinami kritiškai; dėl Bendrovės veiklos finansavimo skolintomis lėšomis; dėl per didelės baudos.

31. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

32. Atsakovas kartoja ginčijamų sprendimų ir savo atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, sutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 33. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. S-23 (7-165/2018), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 69-65 ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. (6.5) FR0682-112, kuriais pareiškėjui priskaičiuota sumokėti į biudžetą 26 874 Eur PVM, 5 811,18 Eur PVM delspinigių, 8 062 PVM Eur baudą, 17 169 Eur PM, 2 980,70 Eur PM delspinigių ir 5 150 PM baudą. Šie mokesčiai pareiškėjui priskaičiuoti už tai, kad jis 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, vykdydamas transporto priemonių pardavimo veiklą, pardavimo dokumentuose nurodė dirbtinai sumažintas pardavimo kainas, kurios buvo ženkliai mažesnės nei rinkos kainos. Kadangi dėl tokios pareiškėjo veiklos buvo iškraipyti buhalterinės apskaitos dokumentų duomenys, todėl mokesčių administratorius nustatydamas pareiškėjo mokesčių bazę vadovavosi MAĮ 70 straipsniu bei Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Taisyklės) 4 punkto nuostatomis, taikydamas ekonominių modelių metodą, t. y. mokėtinų mokesčių sumas apskaičiavo ne pagal atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytą tvarką, o pagal mokesčių administratoriaus atliktą įvertinimą.

34. Pareiškėjas nesutikimą su šiais sprendimais iš esmės grindžia tuo, kad mokesčių administratoriui nebuvo teisinių prielaidų ir sąlygų taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas, nes transporto priemonių pardavimo kaina buvo reali, atitinkanti pareiškėjo rinkos sąlygas, dėl ko mokėtini mokesčiai turėjo būti skaičiuojami pagal atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytą tvarką, o ne pagal mokesčių administratoriaus atliktą įvertinimą.

35. Pagal MAĮ 70 straipsnio 1 dalį „tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.“

36. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad jame yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: 1. mokėtino mokesčio dydžio turi būti negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka; 2. to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) turi būti negalima dėl atitinkamos mokesčio mokėtojo veiklos – nevykdymo arba netinkamo vykdymo pareigos apskaičiuoti mokesčius nustatyta tvarka; netvarkymo ir/arba nesaugojimo apskaitos ir kitų dokumentų; nebendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi.

37. Iš bylos matyti, kad mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 5 transporto priemonių pirkėjai nurodė sumokėję daugiau ir kad jų nurodyta transporto priemonių pardavimo kaina yra 35,01 proc. didesnė nei apskaityta pareiškėjo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Palyginus pareiškėjo pelningumą su statistiniais šalies duomenimis ir Tauragės apskrities įmonių, vykdančių prekybą naudotais automobiliais, rodikliais, buvo nustatyta, jog jis yra žymiai mažesnis, o prekybinis antkainis tikrinamuoju laikotarpiu buvo neigiamas. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta ir tai, kad pareiškėjui nuolat trūksta apyvartinių lėšų veiklai vykdyti, todėl apskaitomos paskolos iš akcininkų, kitų fizinių asmenų.

38. Šios aplinkybės patvirtina mokesčių administratoriaus išvadų, kad pareiškėjo apskaityti transporto priemonių pardavimo sandoriai neatitinka įprastų verslo standartų siekiant maksimalios ekonominės naudos ir kad buhalterinėje apskaitoje bei mokesčių deklaracijose yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, pagrįstumą ir teisingumą.

39. Buhalterinės apskaitos duomenys pagal teisės aktų nuostatas yra pirminiai ir leistini informacijos šaltiniai, kurių pagrindu yra galima teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoti mokėtinus į biudžetą mokesčius, todėl tais atvejais, kai tokių duomenų mokesčio mokėtojas nerenka, juos iškraipo ar sunaikina, yra prarandama objektyvi galimybė įprasta tvarka (teisės aktų nustatyta tvarka) apskaičiuoti į biudžetą mokėtinų mokesčių sumas (dydžius). Pažymėtina ir tai, kad administracinių teismų praktikoje, nagrinėjant analogiškas bylas, yra konstatuota, jog nustačius, kad bent dalis mokesčių mokėtojo atliktų ūkinių operacijų neatspindi tikrojo jų turinio, įrodymų pakankamumo prasme tai gali sudaryti prielaidas bei pagrindą mokesčio bazę nustatyti netiesiogiai ir likusių analogiškų ūkinių operacijų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A8-396-2004; Administracinių teismų praktika, Nr. 6, p. 110–119; 2010 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-635/2010).

40. Apibendrinus darytina išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju egzistavo teisinės prielaidos bei sąlygos mokesčių administratoriui taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostatas ir pareiškėjui mokėtinus mokesčius apskaičiuoti ne pagal atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytą tvarką, o pagal mokesčių administratoriaus atliktą įvertinimą. Aptartos bylos aplinkybės ir minėtas teisinis reglamentavimas taip pat paneigia ir pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad mokesčių administratoriui nebuvo teisinių prielaidų bei sąlygų pareiškėjui mokėtinus mokesčius apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus atliktą įvertinimą, kad mokesčių administratorius negalėjo tokiu būdu mokesčio bazę perskaičiuoti ir kitų ūkinių operacijų atžvilgiu, dėl kurių nebuvo surinkęs papildomų duomenų apie transporto priemonių pardavimo kainų neatitikimus ir pan.

41. Pagal MAĮ 70 straipsnio nuostatas tais atvejais, kai mokesčių administratoriaus turima informacija (buhalterinės apskaitos duomenys ir kt.) nėra pakankama, kad ja remiantis būtų galima atkurti tikrąsias ūkinių operacijų aplinkybes bei pakankamai tiksliai apskaičiuoti mokėtinų mokesčių sumas, jis mokėtinų mokesčių sumas gali apskaičiuoti remdamasis, ekonomikos–finansų srityje taikomais teorinio pobūdžio skaičiavimo būdais, kuriuos parenka, atsižvelgdamas į turimos informacijos kiekį, pobūdį, šaltinius ir pan. (Taisyklių 6.2–6.3, 28–29 p.).

42. Toks metodų, nustatytų Taisyklėse, pobūdis savo ruožtu lemia, kad jų taikymas, o tuo pačiu ir mokesčių, remiantis jais apskaičiavimas, yra susijęs su specialių žinių panaudojimu bei pritaikymu. Pagal įrodymų vertinimo taisykles, duomenys, kurie gauti panaudojus specialias žinias, kaip taisyklė, gali būti koreguojami, paneigiami ir pan., tik taip pat panaudojus bei pritaikius specialias žinias (ABTĮ 56 str. 2 d.; 60–62 str.).

43. Byloje nustatyta, kad mokesčių administratorius pareiškėjui mokėtinus mokesčius apskaičiavo taikydamas ekonominių modelių metodus, nustatytus Taisyklių 6.3, 6.3.6 punktuose. Iš patikrinimo akto matyti, kad šių metodų pagalba ir buvo nustatyta pareiškėjo galima ūkinės veiklos apimtis, iš jos gautos pajamos bei jų dalis, nuo kurios nebuvo sumokėti mokesčiai. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes – pareiškėjui priklausančias mokėti mokesčių sumas, panaudojo teisės aktais leistinus bei tinkamus tokių duomenų surinkimo ir nustatymo metodus.

44. Minėta, kad duomenys, kurie gauti panaudojus bei pritaikius specialias žinias, paprastai turi būti paneigiami tokių pat žinių pagrindu. Kadangi pareiškėjas tokių įrodymų byloje neteikia, todėl įrodymų vertinimo prasme darytina išvada, kad jis nustatyta tvarka nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių apie pareiškėjo nesumokėtų mokesčių apimtį ir jų dydį bei neįrodė savo teiginių teisingumo.

45. Teisėjų kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo ir materialiosios teisės normų aiškinimo bei taikymo byloje nagrinėjamais klausimais, kiek tai susiję su MAĮ 70 straipsnio nuostatų taikymu ir pareiškėjui apskaičiuotų mokesčių pagrįstumu bei teisingumu, ir jų detaliai nebekartoja.

46. Pagal MAĮ 139 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio nuostatas nuo nesumokėtų mokesčių sumos gali būti skiriama nuo 10 iki 50 procentų bauda, kurios dydis individualizuojamas įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą; kaltę (kaltės formą ir rūšį); dėl padaryto pažeidimo atsiradusią žalą; atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

47. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui skirtas baudos vidurkis (30 proc.), atsižvelgus į pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (siekis išvengti mokesčių mokėjimo) ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę (bendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi). Pareiškėjui inkriminuotas pažeidimas yra padarytas tyčia, iškraipant buhalterinės apskaitos duomenis. Neteisėta veikla vykdyta pakankamai ilgą laiką, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Visa tai neduoda pagrindo išvadai, kad pareiškėjui paskirta bauda savo dydžiu yra akivaizdžiai per griežta.

48. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „BGT Auto“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Dainius Raižys Virginija Volskienė