2017-03-08 Nr. AB-5424-3-61-3-02691-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-280-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02691-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. sausio 11 d. gautas pareiškėjo V. K. 2017 m. sausio 9 d. (pagal spaudą ant voko) apeliacinis skundas, kuriame prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-8126-811/2016 ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatė terminą iki 2017 m. sausio 20 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 15 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui tokio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Šalindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus, pareiškėjas 2017 m. sausio 19 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir pratęsti apeliacinio skundo trūkumų šalinimo (dalies žyminio mokesčio sumokėjimo) terminą, o tuo atveju, jeigu tokius prašymus teismas atsisakytų patenkinti – pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki 2017 m. kovo 31 dienos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir pareiškėjo 2017 m. sausio 11 d. apeliacinį skundą laikė nepaduotu.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartyje buvo išaiškinta, jog pagal ABTĮ 37 straipsnio nuostatas administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau pareiga įrodyti sunkią finansinę padėtį tenka pareiškėjui. Taip pat buvo nurodyta, kad asmens sunkią turtinę padėtį gali įrodyti duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, pajamų ir turto deklaracijos už atitinkamą laikotarpį.

Teismas nustatė, kad prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo / išdėstyti žyminio mokesčio sumokėjimą dalimis pareiškėjas grindžia tuo, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra sunki ir dėl to jis neturi galimybių už paduotą apeliacinį skundą sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjas nurodė, kad apeliacinio skundo teismui pateikimo metu jis iš ryto parduotuvėje įsigijo būtiniausių daiktų, o po to jo sąskaitoje liko tik 1,81 Eur. Pažymėjo, kad per šių metų sausio – vasario mėnesius jis turi sumokėti žyminius mokesčius už skundus keturiose administracinėse bylose. Pareiškėjas kartu su prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo / išdėstyti žyminio mokesčio sumokėjimą dalimis pateikė Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2017 m. sausio 18 d. žiniaraštį sąskaitai 6953004 „Depozitinės kitų nuteistųjų lėšos“ 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. sausio 13 d. laikotarpiu, kuriame nurodoma, kad V. K. depozitinės sąskaitos likutis laikotarpio pradžiai buvo 0,46 Eur (kreditas), o 2017 m. sausio 9 dieną sąskaitos likutis – 1,81 Eur.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo teismui pateikto dokumento turinys nepatvirtina aplinkybės, jog jo finansinė padėtis apeliacinio skundo pateikimo teismui metu (pagal spaudą ant voko – 2017 m. sausio 9 d.) buvo sunki. Teismas nustatė, jog apeliacinio skundo teismui padavimo dieną (2017 m. sausio 9 d.) pareiškėjas už pirkinius parduotuvėje sumokėjo 37,09 Eur. Teismo vertinimu, tokia aplinkybė patvirtina, kad apeliacinio skundo pateikimo metu pareiškėjas turėjo realią galimybę sumokėti 15 Eur žyminį mokestį.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5001-142/13 priteisė V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 350 Lt neturtinei žalai atlyginti; įsiteisėjusiu 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8142-629/2014 priteisė V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 100 Lt neturtinei žalai atlyginti; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015 pareiškėjui V. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 2 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie kituose bankuose jo sąskaitose esančių lėšų kiekį. Aplinkybė, kad šiuo metu pareiškėjas turi sumokėti žyminius mokesčius dar keturiose administracinėse bylose, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi, nes iš tokios aplinkybės negalima spręsti apie pareiškėjo finansinę padėtį apeliacinio skundo šioje administracinėje byloje pateikimo metu. Teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki ir jis negali sumokėti už apeliacinio skundo pateikimą mokėtinos 15 Eur žyminio mokesčio sumos, todėl pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad ABTĮ nuostatos nenumato žyminio mokesčio sumokėjimo pratęsimo termino instituto, todėl darė išvadą, kad toks pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas teisme.

Byloje nesant duomenų, jog pareiškėjas už apeliacinį skundą sumokėjo žyminį mokestį, teismas konstatavo, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartyje nurodytų apeliacinio skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, todėl apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui (ABTĮ 138 str. 2 d.).

III. Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir sudaryti sąlygas į žyminio mokesčio sumokėjimą iš dalies arba nustatyti, kad žyminis mokestis būtų sumokėtas ne anksčiau nei 2017 m. kovo 20 d., bei grąžinti apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas prašo kreiptis į AB SEB, AB Danske ir AB Nordea bankus su prašymu pateikti duomenis apie jo sąskaitose esančius likučius.

Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinio skundo pateikimo metu sąskaitoje turėjo 37,09 Eur, kuriuos išleido parduotuvėje, tačiau pabrėžia, kad tokia suma nėra pakankama įsigyti būtinų daiktų, todėl teismas nepagrįstai verčia paskutinius pinigus išleisti už žyminį mokestį. Pareiškėjas pažymi, kad iš sąskaitos žiniaraščio matyti, kiek jis turi pinigų, o iš pažymos matyti, kada ir kokie žalos atlyginimai jam buvo mokėti. Pareiškėjo manymu, teismas turėjo nustatyti terminą iki 2017 m. kovo 31 d. apeliacinio skundo trūkumui pašalinti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-423-143/2016, 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-147-143/2016.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovo nuomone, teismo nutartis netenkinti pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nes tai nėra galutinis pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl žyminio mokesčio. Atsakovo manymu, teismo nutartis, priimta išsprendus prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atskiruoju skundu negali būti skundžiama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo netenkino ir pareiškėjo 2017 m. sausio 11 d. apeliacinį skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi spręsdamas pareiškėjo apeliacinio skundo priėmimo klausimą, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalimi, nustatė pareiškėjui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 15 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas nustatytu terminu nurodyto skundo trūkumo nepašalino, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi V. K. apeliacinį skundą laikė nepaduotu.

Administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (ABTĮ 37 str.).

Prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pareiškėjas grindė tuo, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, gauna socialinio pobūdžio pajamas, jo finansinė padėtis yra sunki. Teisėjų kolegijos pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pareiškėjo pateiktą Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 18 d. žiniaraštį sąskaitai 6953004, taip pat atsižvelgė į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, iš kurių matyti, kad teismų procesiniais sprendimais pareiškėjui 2013 m. lapkričio 11 d., 2014 m. lapkričio 20 d., 2015 m. vasario 11 d. buvo priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti. Atskirajame skunde pareiškėjas neneigia apeliacinio skundo pateikimo dieną turėjęs reikiamą sumą žyminiam mokesčiui sumokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl pinigų poreikio būtiniems produktams įsigyti, taip pat nurodoma aplinkybė, kad žyminius mokesčius reikalinga sumokėti dar keturiose administracinėse bylose, nepatvirtina tokios pareiškėjo turtinės padėties išskirtinumo, kuris leistų visiškai ar iš dalies atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 37 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliacinio skundo pateikimo dieną pareiškėjas turėjo reikiamą sumą žyminio mokesčio sumokėjimui, tačiau savo valia pasirinko juos išleisti ne teisės į apeliacinį bylos nagrinėjimą tinkamam įgyvendinimui, bet apsipirkimui parduotuvėje.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti tokios sunkios pareiškėjo turtinės padėties, kad jis neturėtų galimybės sumokėti už apeliacinio skundo pateikimą mokėtinos 15 Eur žyminio mokesčio sumos. Šiuo atveju prašyti pareiškėjo nurodomų duomenų iš bankų nėra tikslinga, kadangi tokie duomenys neturės reikšmės nagrinėjamai bylai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pratęsti terminą žyminio mokesčio sumokėjimui ar nustatyti terminą iki 2017 m. kovo 31 d. apeliacinio skundo trūkumui pašalinti. Kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 15 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą. Dar kartą nustatyti terminą tiems patiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jo apeliacinį skundą laikė nepaduotu.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė