4ace3a1c-c2fa-42e0-88ea-148e874a80fb · Kauno apygardos teismas

?Pranešėja D Baudžiamoji byla Nr. 1A-359-238/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39209-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Å iugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Linai KopÅ¡talytei, Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nuteistajam E. S., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį, ir jam paskirta bausmė – 15 MGL dydžio (750 Eur) bauda.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. S. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2019 m. rugsėjo 12 d., apie 00.45 val., (duomenys neskelbtini), prie 24 numeriu pažymėto namo, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato RS vyr. tyrėjai S. B. ir vyr. patruliui M. T. sustabdžius automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su velkama priekaba „Tauras“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustačius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bÅ«damas prie tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) davė 20 eurų, t. y., mažesnės negu 1 MGL vertės, kyšį už valstybės tarnautojų neteisėtÄ neveikimÄ , t. y. atsilygino už tai, kad policijos pareigÅ«nai nesurašė administracinio nusižengimo protokolo, jog E. S. vairavo ne jam priklausantį transporto priemonių junginį, nepateikė reikalingų dokumentų, priekabai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiÅ«ra.

2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nuteistasis E. S. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2020 m. vasario 18 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2.1. Teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai, nesivadovaudamas ir nevertindamas įrodymų viseto, nepateikdamas motyvuotų argumentų, kodėl nuteistojo parodymai buvo atmesti, tiesiog formaliai jo parodymus įvertino kaip gynybinę versijÄ .

Teismui pakako, kad tokias aplinkybes, kokios nurodytos kaip nusikalstamos veikos požymiai, įvardijo pareigūnai, nors jų parodymai yra prieštaringi ir jų nepatvirtina jokie byloje esantys ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai. 2.2. Nurodo, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio, BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytos įstatymo normos. Apylinkės teismo nuosprendyje išvardinti visi ikiteisminio tyrimo metu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau nei viename šių veiksmų protokole nėra užfiksuota jokių duomenų, kad jis (nuteistasis) atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kaltinimo pagrįstumo, iÅ¡imtinai vadovavosi tik liudytojų S. B. ir M. T. parodymais, kuriuos teismas įvertino kaip nekeliančius abejonių, nes yra neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s ir jie nėra linkę apkalbėti nuteistojo ir nėra suinteresuoti bylos baigtimi. 2.3. Liudytojas M. T. nurodė, kad jis nematė, kaip atsirado pinigai. Liudytoja S. B. nurodė, kad jis (nuteistasis) atsidaręs piniginę, padėjo pinigus ant M. T. kojų, pasakydamas „čia jums ant pietų“.

Po to, jie pasakė: „ar supranti, kÄ Äia darai“. Tokie liudytojos S. B. parodymai prieÅ¡tarauja byloje esančiam vaizdo įraÅ¡ui, iÅ¡ kurio matyti, kad ji pinigus pamatė tik tada, kai juos liudytojas M. T. padėjo tarp sėdynių. Tada ji pasakė: „dabar tau viskas“. Daugiau jokių žodžių Å¡i liudytoja nepasakė. 2.4. Skunde nurodo, kad jis nuteistas už tai, kad davė kyšį už valstybės tarnautojų neteisėtÄ neveikimÄ , t. y. atsilygino už tai, kad policijos pareigÅ«nai nesurašė administracinio nusižengimo protokolo, jog jis vairavo ne jam priklausantį transporto priemonių junginį, nepateikė reikalingų dokumentų, priekabai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiÅ«ra.

Jeigu ir bÅ«tų tai padaręs, tai atsakomybė pagal BK 227 straipsnį nekyla. Pagal tokiÄ kaltinimo formuluotę patys pareigÅ«nai padarė teisės pažeidimÄ . Be to, nuteistojo vairuotÄ transporto priemonių junginį, kurio priekabai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiÅ«ra, jie toliau leido vairuoti nuteistojo iÅ¡kviestam vairuotojui, nors pagal teisės aktus, draudžiama dalyvauti eisme transporto priemonei be privalomosios techninės apžiÅ«ros. Dėl tokių pareigÅ«nų veiksmų nebuvo atliktas joks tyrimas, o tai duoda pagrindo teigti, kad ir jo (nuteistojo) veiksmuose nebuvo nieko neteisėto.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. S. ir jo gynėjas Rimantas Bučma prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras Darius Dziegoraitis prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Å ios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

6. Nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad bylos duomenimis yra nustatyti faktai, kurių neginčija ir pats kaltinamasis E. S., o būtent tai, kad jis vairavo transporto priemonę „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su velkama priekaba „Tauras“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai 2019 m. rugsėjo 12 d., apie 00.45 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie nustatė Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir apie juos perspėjo E. S., kuris prašė pareigūnų jį paleisti ir nebausti.

Teismas laikė gynybine versija kaltinamojo paaiÅ¡kinimus, kad jis nedavė jokio kyÅ¡io policijos pareigÅ«nams, o jam stovint prie policijos pareigÅ«nų automobilio ir dedantis teises į piniginę, iÅ¡ jos iÅ¡krito 20 Eur kupiÅ«ra, kuri nukrito prie pareigÅ«no. Teismas nurodė, kad Å¡iÄ E. S. versijÄ paneigė byloje surinkti įrodymai. BÅ«tent, liudytoja S. B. patvirtino, kad stovėdamas prie atidarytų tarnybinio automobilio durų, iÅ¡ vairuotojo pusės, E. S. iÅ¡sitraukė piniginę, jÄ atsidarė ir iÅ¡ jos iÅ¡traukęs 20 Eur kupiÅ«rÄ , jÄ padėjo sėdinčiam kolegai M.

T. ant kojos, pasakęs „čia jums pietums“. Liudytojas M. T. patvirtino, kad patikrinus dokumentus, jis padavė teises E. S., o atsisukęs pamatė, kad padėtas 20 Eur banknotas ant jo kairės kojos. Paklausus, kas čia yra, asmuo sakė, kad „čia jums pietums už tai, kad paleidžiat“. TÄ pasakymÄ â€žant pietų“ ir pinigus, jis suprato kaip kyÅ¡io davimÄ , nes tai buvo akivaizdu. E. S. pinigai negalėjo iÅ¡kristi, matėsi, kad asmens piniginė buvo uždaryta, kaltinamasis stovėjo pusės metro atstumu nuo jo, kaltinamojo piniginė, rankos nebuvo viduje automobilio.

Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti liudytojų S. B. ir M. T. parodymais, kurie yra neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s ir byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareigÅ«nai bÅ«tų linkę apkalbėti kaltinamÄ jį ar kitaip bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi. Minėtus liudytojų parodymus patvirtina kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Teisiamajame posėdyje peržiÅ«rėto įvykio metu užfiksuoto vaizdo įraÅ¡o turinys atskleidžia, kad kaltinamasis E. S. ima teigti apie iÅ¡kritusius pinigus tik po to, kai pareigÅ«nas iÅ¡lipo iÅ¡ tarnybinio automobilio, siekdamas šį laikinai sulaikyti.

Teisiamojo posėdžio metu E. S. nurodė, kad jis gal pasakė „nieko blogo nenorėjau, neforminkit”, tačiau kodėl taip pasakė, paaiÅ¡kinti negalėjo. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog sustabdytos transporto priemonės vairuotojas E. S., įvykio metu, iÅ¡ tikrinančių pareigÅ«nų nebuvo gavęs leidimo pasiÅ¡alinti. Ä®vykio metu E. S. buvo atiduotas tik vairuotojo pažymėjimas. Todėl teismas kritiÅ¡kai vertino kaltinamojo E. S. teisiamojo posėdžio metu nurodytÄ aplinkybę, jog pareigÅ«nai jį paleido.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog E. S. turėjo motyvÄ duoti kyšį policijos pareigÅ«nams. Teismas vertino tÄ aplinkybę, kad byloje esantys duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis suvokė, jog davė 20 Eur kyšį policijos pareigÅ«nams.

7. Taigi, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, pripažino E. S. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 4 dalyje. Sprendžiant dėl E. S. kaltės buvo vertinama surinktų įrodymų visuma, tai nuteistojo E. S., liudytojų S. B. ir M. T. parodymai. Teismas pagrįstai E. S. parodymus (nedavus kyÅ¡io) vertino kaip jo gynybinę pozicijÄ ir siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nes jo parodymus paneigė liudytojų S. B. ir M.

T. parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai. Tai policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, akistatų protokolai, liudytojos R. A. parodymai, įvykio vietos, daiktų, vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolai. Teismas argumentuotai nurodė, kodėl tiki liudytojų S. B. ir M. T. parodymais ir Å¡ie teismo argumentai (liudytojų parodymai yra neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareigÅ«nai bÅ«tų linkę apkalbėti kaltinamÄ jį ar kitaip bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi, liudytojų parodymus patvirtina kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai) yra įtikinami ir teisingi.

Juo labiau, kad Å¡ie liudytojai parodymus davė bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnį ir bÅ«dami prisiekę (BPK 277 straipsnis). Ä®vertinus visas aplinkybes konstatuojama, kad minėti liudytojų parodymai yra patikimi ir pagrįstai teismas jais vadovavosi, nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir E. S. atliktus nusikalstamus veiksmus. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiÅ¡kai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi.

8. Nors apeliantas kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir jų vertinimÄ , nesutinka su apylinkės teismo padarytomis galutinėmis iÅ¡vadomis, mano, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis ir spėlionėmis, kurių nepatvirtina teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, vieniems įrodymams suteikiant prioritetÄ prieÅ¡ kitus, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog apylinkės teismas iÅ¡tyrė visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikalingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus, kuriais remiantis atmeta nuteistojo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu užimtÄ gynybinę pozicijÄ , pagrindė iÅ¡vadas dėl E. S. nusikalstamos veikos byloje esančiais tokiai iÅ¡vadai padaryti pakankamais įrodymais, tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pagrįstai apeliantÄ pripažino kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 4 dalyje.

Esminių BPK pažeidimų, dėl kurių bÅ«tų nepagrįstai suvaržytos nuteistojo teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, nenustatyta.

9. Byloje nėra ginčo dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, susijusių su įvykio vieta, faktu, jog E. S. 2019 m. rugsėjo 12 d., apie 00.45 val. vairavo transporto priemonių junginį su priekaba ir sustabdžius policijos pareigÅ«nams jis nepateikė transporto priemonės ir priekabos registracijos liudijimų, privalomo civilinio draudimo, valstybinės techninės apžiÅ«ros ir priekabai neatlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra, už kÄ jam ir buvo suraÅ¡ytas protokolas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį, jis nubaustas 30 Eur bauda, kuri sumokėta. Å ias aplinkybes patvirtino liudytojos R. A. parodymai.

10. Byloje nustatyta, kad Policijos pareigÅ«nai S. B. ir M. T. tÄ vakarÄ (naktį) – 2019 m. rugsėjo 12 d. patruliavo (duomenys neskelbtini) miestelyje ir pastebėjo transporto priemonę su priekaba, kurioje buvo talpa ir jiems kilo įtarimas, todėl minėtÄ transporto priemonę sustabdė. Å iems policijos pareigÅ«nams E. S. davė 20 Eur kyšį.

11. Apeliantas praÅ¡o jį iÅ¡teisinti nesant subjektyviosios jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo pusės – tiesioginės tyčios, tvirtindamas, jog pinigų patruliams nedavė, o 20 Eur kupiÅ«ra jam (E. S.) iÅ¡krito iÅ¡ piniginės, kuomet dėjosi policijos pareigÅ«no atiduotus dokumentus ir Å¡iais veiksmais nesiekė papirkti policijos pareigÅ«nų, kad Å¡ie nesuraÅ¡ytų administracinio nusižengimo protokolo už padarytus administracinius nusižengimus. Tokios pačios versijos nuteistasis laikėsi ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu. TokiÄ apelianto nurodytÄ Ä¯vykių versijÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė, vadovaudamasis ir įvertinęs liudytojų S. B. ir M. T. parodymus.

12. IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, jog iÅ¡ esmės pagrindiniai tiesioginiai E. S. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 4 dalyje, pagrindžiantys įrodymai yra bÅ«tent policijos pareigÅ«nų S. B. ir M. T. parodymai, kurie nesutampa su nuteistojo duotais parodymais dėl tų aplinkybių, kurios yra esminės sprendžiant apie nuteistojo tyčios turinį. NatÅ«ralu, jog E. S., neigdamas savo kaltę padarius BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytÄ veikÄ , jis aiÅ¡kina aplinkybes sau palankia linkme.

13. Nors pirmosios instancijos teisme apklaustas apeliantas kategoriÅ¡kai neigė davęs pinigus policijos pareigÅ«nams, tvirtino, kad jam stovint prie policijos pareigÅ«nų automobilio ir dedantis teises į piniginę, iÅ¡ jos iÅ¡krito 20 Eur kupiÅ«ra, kuri nukrito prie pareigÅ«no M. T., tačiau šį aiÅ¡kinimÄ paneigė tiesiogiai įvykyje dalyvavę asmenys (policijos pareigÅ«nai). Liudytoja apklausta S. B. parodė, kad stovėdamas prie policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio, iÅ¡ vairuotojo pusės, jis (E. S.) iÅ¡sitraukė piniginę, jÄ atsidarė ir iÅ¡ jos iÅ¡traukęs 20 Eur kupiÅ«ra, jÄ padėjo sėdinčiam kolegai M.

T. ant kojos, sakydamas „čia jums ant pietų“. Be to, liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas M. T. nurodė, kad patikrinęs dokumentus, jis juos atidavė E. S. ir atsisukęs pamatė, kad ant jo kairės kojos padėta 20 Eur kupiÅ«ra, taip pat patvirtino, kad sėdėjo vairuotojo vietoje, prasidaręs duris. Duodamas parodymus M. T. nurodė, kad jo (E. S.) paklausus „kas čia yra?“, asmuo atsakė „kad čia jums už tai, kad paleidžiat, ant pietų“. Liudytojas M. T. patvirtino aplinkybę, kad pinigai E. S. negalėjo iÅ¡kristi, nes pareigÅ«nas matė, kad asmens piniginė buvo uždaryta, pasakymÄ â€žant pietų“ ir pinigus policijos pareigÅ«nas suprato kaip kyÅ¡io davimÄ .

14. Įvertinęs liudytojų policijos pareigūnų S. B. ir M. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, taip pat tarnybinius pranešimus bei akistatų protokolų tarp liudytojos S. B. ir E. S., ir tarp liudytojo M. T. ir E. S., turinius, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog liudytojai S. B. ir M. T. apklausiami tiek liudytojais, tiek akistatų su nuteistuoju metu bei surašinėdami tarnybinius pranešimus, nuosekliai nurodė tas pačias įvykio aplinkybes dėl kyšio davimo.

Tuo tarpu, pagrindo abejoti nei liudytojo M. T., nei liudytojos S. B. parodymų teisingumu, teismas nenustatė. Kaip minėta anksčiau, abu Å¡ie liudytojai parodymus pirmosios instancijos teisme davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymÄ arba vengimÄ duoti parodymus ir dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimÄ . Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nenustatyta, kad liudytojai siektų apkalbėti apeliantÄ , duoti tikrovės neatitinkančius parodymus.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, jog liudytojo M. T. parodymais jo kaltė negali būti grindžiama, kadangi šis asmuo yra suinteresuotas, be to, jo parodymai yra nenuoseklūs ir nepatikimi, teisėjų kolegija su tokiais argumentais sutikti negali. Pažymėtina, jog apeliantas skunde nurodydamas, jog policijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nekonkretizuoja konkrečių duomenų, kuo pasireiškia jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Jokių aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti ar pakenkti baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, būtų šališki ir neobjektyvūs, pirmosios instancijos teismas nenustatė, tokių aplinkybių nemato ir apygardos teismas.

Vien tai, kad Å¡ie liudytojai yra policijos pareigÅ«nai, kurių tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotų duomenų pagrindu E. S. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesudaro pakankamo pagrindo netikėti ir nesivadovauti jų duotais parodymais. Tuo tarpu E. S. keliamos versijos (pinigai iÅ¡krito) nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Nuosprendyje nurodyti motyvai, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo vadovautis ne nuteistojo E. S., o policijos pareigÅ«nų parodymais, pagrįstumÄ .

Todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, kad E. S. nusikalstama veika atitinka BK 227 straipsnio 4 dalį, jis nuteistas pagrįstai ir nėra jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti priimtÄ nuosprendį.

15. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

16. IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

17. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo ir nesudarė pagrindo jomis abejoti, todėl nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2020 m. vasario 18 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo E. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Kęstutis Dargužis Danguolė Å iugždinytė Jurga Vasiliauskienė