4ace09de-d8ef-4623-a0d9-7738e009e2bb · Pakruojo rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr.1-25-287/2013 m. Teisminio proceso Nr.1-75-2-00316-2012-9 Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.4; 1.1.4.4; 1.1.4.4.1; 1.1.4.4.2; 1.1.4.5; 1.1.4.5.1; 1.1.4.6; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.5; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7; 1.1.8.7.1; 1.1.13; 1.2; 1.2.26; 1.2.26.2; 1.2.26.2.1; 2; 2.1; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.1; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6.  (S) PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 10 d.

Pakruojis Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorei Aistei Adomaitytei, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams V. M. ir A. B., nukentėjusiesiems D. B. ir M. A., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, nedirbantis, Å iaulių valstybinės kolegijos antro kurso studentas, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, neteistas,  kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį,                N. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, teistas 2000-07-25 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams, teistas 2004-11-09 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams 15 dienų, bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams, teistumas iÅ¡nykęs,            kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė:

          Kaltinamieji G. P. ir N. B., veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. birželio 23 d., apie 23 val., Pakruojo rajone, Å . kaimo puÅ¡yne, netoli vandens telkinio – vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu, tyčia, matant aplinkiniams asmenims, suduodami nenustatytÄ skaičių smÅ«gių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas nukentėjusiesiems V. M., A. B., D. B. ir M. A., tuo padarydami nukentėjusiesiems V. M. ir A. B. nežymius sveikatos sutrikdymus, o D. B. ir M. A. sukeldami fizinį skausmÄ , taip savo elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .

           Kaltinamasis G. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, jog sutiko dvi merginas, kurios buvo nevietinės ir pasiÅ«lė nueiti prie ežeriuko. Su juo kartu ėjo A. M. ir merginos E. ir Ž. Einant link ežeriuko, pamatė grupę jaunuolių, A. pasakė, kad gal jo kaimynas kažkÄ Å¡venčia ir nebijodami ėjo tolyn. Eidami pamatė, kad vienas jaunuolis pradėjo eiti link jų, tai buvo V. M. Matėsi, kad buvo neblaivus, įdomiai žiÅ«rėjo į jį ir einant prasilenkdamas su pečiu jam trenkė, jis kažkÄ sumurmėjo, tuomet sulaukė iÅ¡ M. smÅ«gio į veidÄ ir trenkė smÅ«gį į veidÄ M. atgal.

Pribėgę kiti M. draugai bandė jam smÅ«giuoti, tačiau merginos juos iÅ¡skyrė. Tada jis grįžo atgal į Å¡ventę, pasipasakojo draugams, kas nutiko ir nusprendė nueiti pas tuos žmones pasikalbėti, kodėl taip yra, kad nebegali praeiti ir merginoms parodyti ežero, turi bÅ«ti užkabinamas. Tai įvyko pernai, birželio 23 dienÄ , apie 23 valandÄ Å . kaimo puÅ¡yne, netoli vandens telkinio. Å . kaime buvo Å¡venčiama Joninių Å¡ventė, tai buvo organizuota kaimo Å¡ventė. Ta kita kompanija, kuri Å¡ventė prie ežeriuko, buvo ne vietiniai.

Jis iÅ¡ jų pažinojo tik I. K., kuri yra iÅ¡ jų kaimo ir draugauja su A. B., kurį taip pat pažinojo, o kitų nepažinojo, bet žinojo, kad jie yra iÅ¡ S. kaimo. Eidami prie tos kompanijos antrÄ kartÄ pasikalbėti, jie ėjo Å¡eÅ¡iese. Kartu su juo ėjo N. B., K. S., A. M., visi vietiniai, Å¡ukioniečiai. Ėjo po du, kai kurie po tris, ėjo grupėje. Jis ėjo pirmas, nes norėjo surasti tÄ Å¾mogų, su kuriuo buvo susimušęs. Jiems atėjus, matėsi, kad tie žmonės buvo nedraugiÅ¡kai nusiteikę, nes kiekvienas turėjo po bambuko lazdÄ , kuriomis jie buvo apsitvėrę teritorijÄ , ir jam ieÅ¡kant V., vienas iÅ¡ jų trenkė jam su fakelu į Å¡onÄ ir tuo metu jis jam trenkė atgal.

Tada prieÅ¡ jį atsirado M. ir jie susikibo, pradėjo grumtis, nuslydo nuo kalno, jis buvo parverstas, užgultas, tačiau kažkas M. nuo jo nustÅ«mė. Po to atsikėlęs, jis užlipo ant kalno, matė, jog niekas nebesimuÅ¡a, pradėjo kalbėtis, kas čia nutiko, girdėjo Å¡Å«kavimus, kad kažkuris iÅ¡ jų grupės neberado vieno žmogaus, pradėjo jo ieÅ¡koti, bet iÅ¡girdę, kad atvažiuoja policija, išėjo atgal į Å¡ventę. AntrÄ kartÄ prie tos kompanijos jie ėjo ne muÅ¡tis, o su tikslu pasikalbėti, iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl jo nepraleido prie tvenkinio.

Tie žmonės buvo neblaivÅ«s ir kėlė grėsmę kitiems žmonėms. Žino, kad tokiu atveju reikia kviesti policijÄ . Tačiau jis norėjo tik pasiaiÅ¡kinti, kodėl gyvendamas savo kaime, nebegali su merginomis nueiti prie tvenkinio. Jeigu žmonės elgiasi neteisingai, nejaugi jis negali nueiti ir pasakyti, kÄ jie čia daro. Kiek smÅ«gių sudavė M. negali pasakyti, buvo abipusis stumdymasis, todėl smÅ«giai buvo suduoti ne į vienÄ vietÄ , mušėsi kumščiais. KÄ tuo metu darė B. nematė.

Jis nežino, kokius smÅ«gius sudavė kitiems, bet nukentėjusių parodymuose nėra pasakyta, kad jis kažkuriam iÅ¡ jų, iÅ¡skyrus M., sutrenkė. Jis sudavė smÅ«gius tik kumščiais, kojomis nespardė. Prie to vandens telkinio nueiti yra ne vienas kelias. Tačiau jis yra vietinis ir visuomet eina pro tÄ vietÄ . Jo tikslas nebuvo sugadinti jiems Å¡ventę, nenorėjo konfliktų, taip išėjo. Dėl jam suduoto smÅ«gio jis niekur nesikreipė, nes kažkiek jaučiasi vyras. To žmogaus, kuris jam sudavė su bambuko lazda į Å¡onÄ , jis neįsidėmėjo.

Civilinius ieÅ¡kinius pripažįsta iÅ¡ dalies, nes yra kaltinamas tik dėl antro karto, o dantys M. buvo iÅ¡muÅ¡ti tada, kai ėjo pirmÄ kartÄ su merginomis. Sutinka su tuo, kad sukėlė fizinį skausmÄ , bet tai nebuvo tyčia, nes ne jis pirmas pradėjo konfliktÄ . Su A. B. jis nesimušė, o su D. B. vėliau draugiÅ¡kai buvo kartu Å¡ventėje. Su M. nesusitaikė, nes M. praÅ¡o pinigų, kaip jis gali duoti pinigus, jeigu M. jį pirmas užpuolė ir pirmas sumušė. Nukentėjusių neatsiprašė.

Gaila, kad žmonėms sukėlė fizinį skausmÄ , nes muÅ¡tynės niekada nėra iÅ¡eitis.            Kaltinamasis N. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad su draugais buvo Joninių Å¡ventėje Å . kaime, Å¡ventė, buvo Å¡iek tiek iÅ¡gėręs. Å ventėje jis buvo su K. S., I. A., E. P., A. A., savo panele, pussesere. Atėjo draugas G. P. kartu su A. M. ir pasakė, kad prie jo prisikabino stačiÅ«niečiai, pasakė, kad nori eiti tenai ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, jeigu kiltų muÅ¡tynės, kad jie galėtų jam padėti muÅ¡tis, kad padėtų apsiginti, ir jie visi ėjo ieÅ¡koti teisybės. Nuėjus prie tų vaikinų, jų nepažino, nes buvo tamsu, konfliktas jau buvo kilęs, muÅ¡tynės buvo prasidėję, nes jis nuėjo paskutinis, o kas su kuo mušėsi, nematė.

Nuėjęs, tuojau kažkÄ griebė ir pradėjo muÅ¡tis, vėliau paaiÅ¡kėjo, kad mušėsi su D. B. O kai pajuto smÅ«gį iÅ¡ nugaros pusės, atsisuko, trenkė smÅ«gį, vėliau paaiÅ¡kėjo, kad tai buvo A. B. Juos pažino K. S., liepė baigti muÅ¡tis, pasakė, kad saviÅ¡kiai. K. S. jį nukėlė nuo A. B., kai jie voliojosi ir mušėsi. O nuo kalno jis buvo nustÅ«męs D. B., nes su juo pirmiausia susimušė. Pripažįsta, kad pažeidė vieÅ¡Ä tvarkÄ . Jeigu bÅ«tų buvęs blaivus, taip nebÅ«tų pasielgęs. Savo elgesį vertina blogai, gailisi.

Ä®vykio vietoje policijos nesulaukė, nes išėjo atgal į Å¡ventę. A. B. atsiprašė tÄ patį vak. M. ir A. nemušė, todėl mano, kad M. žalos atlyginti neprivalo.              Į r o d y m a i Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas V. M. parodė, kad 2012 m. birželio 23 d. vakare su draugais prie Å . kaimo tvenkinio, ant kalniuko Å¡ventė savo gimtadienį. TeritorijÄ buvo apsitvėrę degančiais fakelais. Apie 23 val. sugalvojo eiti į tualetÄ ir eidamas takeliu, pamatė ateinančius nepažįstamus asmenis, su kuriais prasilenkiant, netyčia su vienu iÅ¡ jų susitrenkė pečiais.

Jis kažkÄ pasakė ir patyrė smÅ«gį į kairį skruostÄ , po kurio atsisėdo ant žemės, pajuto burnoje svetimkÅ«nius, iÅ¡spjovęs pamatė, kad tai dantų nuolaužos. Tuo metu prie jo pribėgo draugai, jam atrodo, kad A., D., merginos, kurie patraukė nuo jo tuos asmenis. Tai buvo G. P. ir A. M. Kažkas sakė, kad „traukitės, baikite, nebesimuÅ¡kite“. Nueidamas P. pasakė, kad „aÅ¡ dar sugrįšiu“, ar „sugrįšiu su daugiau“, gerai nebeatsimena. Jam atrodo, kad Ieva tuo metu skambino policijai, kad neįvyktų dar didesnio konflikto, kad jų neprimuÅ¡tų, nes suprato, kad geruoju tai nesibaigs.

Jis pirmas P. nesudavė, jokio konflikto su juo neieÅ¡kojo, ir po suduoto smÅ«gio, atgal P. smÅ«gio nesudavė. Anksčiau P. nebuvo matęs ir nepažinojo. Netrukus sugrįžo kokie septyni asmenys, nes jie nėjo bÅ«ryje, o atbėgo ir iÅ¡Â karto bėgo link kažkokio konkretaus asmens, prasidėjo maiÅ¡alynė. IÅ¡ jų veiksmų nebuvo jokio gražaus pokalbio, visi lėkė ir puolė muÅ¡tis. Jis atsitraukė ir pamatė, kad prie jo artinasi kokie trys asmenys, vienas trenkė jam į veidÄ , su kažkuriuo susigrÅ«mė ir nukrito nuo kalno.

Nukritus nuo kalno, buvo du ar trys asmenys, tiksliai pasakyti negali, nes užsidengė rankomis veidÄ ir patyrė smÅ«gius į Å¡onus, galvÄ iÅ¡ rankų ir kojų. Vienas iÅ¡ tų asmenų buvo P. Kai atsidengė veidÄ , tie asmenys lipo į kalno viršų. Kai merginos pradėjo Å¡aukti, jog iÅ¡kvietė policijÄ , kad neranda M. A., kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, M. buvo nustumtas nuo kalno, matomai jie iÅ¡sigandę policijos, pasiÅ¡alino, nes užlipęs ant kalno, matė juos nueinančius takeliu atgal.

Policija atvažiavo vėliau, kadangi nežinojo tiksliai kur važiuoti, aiÅ¡kinosi, galvojo, kad Å¡ventėje, buvo nuvažiavę į kitÄ ežero pusę. Kai policija atvažiavo, antras konfliktas jau buvo pasibaigęs. Jo niekas neatsiprašė. Dėl žalos atlyginimo skambino P. ir sakė, kad „nieko nepeÅ¡i, patys kalti, patys ir gavote“. Dantų jis nesusitvarkė, nes neturi pinigų. Gydytojas jam diagnozavo nuskeltus dantis, buvo sumuÅ¡tas žandikaulis. Konkretaus dokumento dėl dantų sutvarkymo neturi.

ReiÅ¡kia 3000 litų civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo už dantų sutvarkymÄ ir už patirtÄ moralinį stresÄ , pažeminimÄ , fizinį skausmÄ , nes buvo sumuÅ¡tas, buvo iÅ¡tinęs žandas, buvo mėlynės ant Å¡onų, skaudėjo kokiÄ savaitę. Kas sumušė kitus nukentėjusius nematė. Negali pasakyti, ar jam sudavė B., nes jo prie savęs nematė. Jis tÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėręs, bet girtas nebuvo. IÅ¡ jo pusės draugų kaltinamųjų atžvilgiu smurto nebuvo.

Jis nematė, kad iÅ¡ jo draugų kuris nors vienas bÅ«tų su lazda sudavęs P., jis pats nesudavė. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. B. parodė, kad tÄ vakarÄ prie Å . kaimo tvenkinio Å¡ventė M. gimtadienį. Ä®sikÅ«rė, pasistatė palapines, susismaigstė fakelus. V. ėjo į tualetÄ ir įvyko kažkoks konfliktas. Jie pribėgę pamatė, kad V. sėdi susiėmęs už žandikaulio, pasakė, kad gavo. Jis pasakė, kad „tiek to, nenorime konflikto, eikite iÅ¡ kur atėję“.

P. supykęs kažkÄ pasakė, kad „mes dar grįšime su daugiau“ ir nuėjo, o jie grįžo į savo palapinę ir Å¡ventė toliau. Po keleto minučių vienas iÅ¡ jų pasakė, kad kažkas juda, ateina. Jis iÅ¡lindęs iÅ¡ palapinės, pamatė, kad jų ateina daug, priėję tuojau pradėjo juos gaudyti. Jį gaudė B., trenkė jam į veidÄ , abu susistumdė, parkrito ant žemės. Po to kažkaip viskas aprimo ir atsikėlęs nuo žemės, pamatė, jog visi iÅ¡eina. Vėliau atvažiavo policija.

PolicijÄ iÅ¡kvietė jo mergina K. Su B. jie susitarė draugiÅ¡kai, B. jo atsiprašė ir atlygino padarytÄ Å¾alÄ . Civilinio ieÅ¡kinio jis atsisako, nes B. atlygino. Jokių pretenzijų B. neturi. Jis mušėsi tik su B. Kas mušė kitus nukentėjusius jis nematė. IÅ¡ pradžių jis norėdamas iÅ¡vengti konflikto, su B. bandė kalbėtis geruoju, bet B. sakė, kam jie primušė jų merginas, ar grasino. Jam atrodo, kad P. nuėjęs savo draugams kažkÄ primelavo dėl merginų, todėl daugiau visi ėjo jų muÅ¡ti.

Jis nematė, kad kas nors iÅ¡ jų tarpo bÅ«tų mušęs su bambukine lazda P. Jis P. nemušė. P. kompanija iÅ¡ pradžių link jų ėjo, po to bėgte pribėgo ir juos visus „nuÅ¡lavė“. Tai nebuvo draugiÅ¡kas pokalbis, nes iÅ¡ karto puolė ant jų. Nukentėjusysis D. B. parodė, kad tÄ vakarÄ Ä¯ V. gimtadienį jis atvyko paskutinis. Jų teritorija buvo aptverta fakelais, stovėjo palapinės, automobiliai. Jis nematė, tačiau iÅ¡ pasakojimų suprato, kad V. ėjo į tualetÄ , iÅ¡girdo Å¡auksmÄ , kad muÅ¡a V.

Tada nubėgo ir bandė iÅ¡skirti. V. buvo susiėmęs už žandikaulio ir sakė, kad jam nuskėlė du dantis. Suprato, kad tarp V. ir kito asmens įvyko konfliktas. SmÅ«gių nematė, nes tuo metu į juos stovėjo nugara. P. nueidamas grasino, įžeidinėjo visokiais žodžiais, paukščių pavadinimais, flamingais, sakė, kad „mums parodys, kad čia gali drÄ siai vaikščioti ir daryti kÄ nori“. Praėjus trumpam laiko tarpui, pamatė, kad link jų artinasi grupė jaunuolių, kurie draugiÅ¡kai nenusiteikę, suprato, kad gali kilti grumtynės. Å ių asmenų jis nepažino, nežino, kas su kuo mušėsi.

Pažįstamas Å¡iek tiek buvo su I. A., bet kÄ tuo metu jis darė, nematė. Jis buvo nustumtas nuo kalno, o kai iÅ¡lipo atgal, pamatė, kad viskas eina į pabaigÄ , skirstosi, merginos Å¡aukė, kad pasigedo M. ir visi ėjo jo ieÅ¡koti, o vietiniai pasiÅ¡alino. Po to su Irėnijumi jis kalbėjosi, dėl ko įvyko toks konfliktas, ir paaiÅ¡kėjo, kad P. savo kompanijai primelavo, kad jie nuskriaudė jų paneles, užkabino jį patį. Jis mano, kad tai buvo specialus kurstymas. Jis su Irėnijumi grįžo į Å . kaimo Å¡ventę, ten P. pasakojo draugams apie tÄ Ä¯vykį savo istorijÄ , tačiau realiai taip nebuvo.

Kaltinamieji jo neatsiprašė, tačiau jis niekam pretenzijų neturi. Jis nematė, kad kuris iÅ¡ jų tarpo bÅ«tų pasiėmęs lazdÄ . Jis pats lazdos neturėjo. Nukentėjusysis M. A. parodė, kad birželio 23 dienÄ iÅ¡ Å iaulių atvažiavo į V. M. gimtadienį. Jam buvo praneÅ¡ta, kad gimtadienis vyks netoli Å . kaimo, prie ežero. Atvažiavus pradėjo ruoÅ¡ti palapines, įsikÅ«rė. Matėsi, kad netoliese vyksta kaimo Å¡ventė ir iÅ¡ karto buvo aiÅ¡ku, kad gali kilti kažkokie konfliktai, nes jie buvo ne vietiniai.

Jis žino, kad vyksta tokie dalykai: savas, ne savas, mÅ«sų kaimas, jÅ«sų kaimas. Kaip kaltinamasis P. ir sakė, kad „čia mano kaimas ir aÅ¡ tenai darau tvarkÄ â€œ. Matė, kad prie ežero vaikščiojo žmonės, ateidavo tai po du, tai po tris, tai parÅ«kyti, pasižiÅ«rėdavo į jų stovyklavietę ir buvo jaučiama, kad jie užkliÅ«na. Pirmo konflikto ir suduoto smÅ«gio V. M. jis nematė, nes buvo pavėsinėje. Jis tik matė nueinantį kaltinamÄ jį, kuris necenzÅ«riniais žodžiais juos įtikinėjo, kad jie čia ne vietiniai, kad pamatys, kas jiems bus nuo Å . kaimo bendruomenės. Po kurio laiko bÅ«nant pavėsinėje, iÅ¡girdo merginų Å¡Å«ksnius, jog ateina.

IÅ¡lindęs iÅ¡ pavėsinės, pamatė ateinančius ne Å¡eÅ¡is asmenis, o jų buvo daugiau, gal net aÅ¡tuoni ar deÅ¡imt. Jų ėjimas nebuvo pasivaikščiojimas po miÅ¡kelį ir ateiti draugiÅ¡kai pakalbėti, tai buvo keiksmažodžiai, necenzÅ«riniai žodžiai į jų pusę. BÅ«damas kultÅ«ringas ir civilizuotas žmogus, jis atsistojo pavėsinės priekyje ir pasakė, kad „vyrai, stop, kas čia darosi, sustokite, pakalbėkime“, bet du asmenys paleido smÅ«gius, o kas tokie negali pasakyti, prarado sÄ monę, buvo nustumtas nuo kalno ir toliau atsimena, kad iÅ¡girdo Å¡Å«ksnius, jog jo ieÅ¡ko ir nusileidę nuo kalno jį paėmė V.

M. ir dar kitas draugas. Ant kalno jis pamatė stovinčius Å¡ukioniečius, kurie laidė replikas, kad „pažiÅ«rėsim kaip jÅ«s iÅ¡ čia iÅ¡vyksite, kas toliau bus su jumis“, o kai atvažiavo policija, jie jos net nelaukę, akivaizdžiai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Jie visi patyrė moralinę žalÄ , nes negalėjo vairuoti maÅ¡inų, merginos verkė, Å¡aukė, nežinojo, kÄ daryti, gal dar ateis ne deÅ¡imt, bet dvideÅ¡imt jų muÅ¡ti. Policijos pareigÅ«nai pasakė, kad nieko negali padėti, kad jie patys kalti, jog atvažiavome į Å .

Tada jie ieÅ¡kojo draugų, kas galėtų jų maÅ¡inas parvaryti pas V. M. į sodybÄ , kad galėtų pernakvoti. Jų teritorija buvo aptverta fakelais, nes fakelai padėjo apsiginti nuo uodų ir apÅ¡vietė teritorijÄ , bet kad kažkas iÅ¡ jų muÅ¡tųsi su fakelais, nematė, nebent tuo momentu, kai jis buvo nustumtas nuo kalno. Nematė, kad fakelai bÅ«tų buvę iÅ¡traukti, visi buvo savo vietose. Jis nematė, kas jį mušė, kas mušė kitus, taip pat negali pasakyti, nes įvykio metu buvo iÅ¡gėręs, buvo prietema, nesitikėjo smÅ«gių.

Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, kadangi į gyvenimÄ Å¾iÅ«ri pozityviai ir tÄ dienÄ iÅ¡trynė iÅ¡ savo gyvenimo, džiaugdamasis tuo, kad nepatyrė didesnių nuostolių. Jis nenori bendrauti su tokiais, kurie elgiasi neadekvačiai. Jis atvažiavo iÅ¡ Å iaulių pas draugÄ Ä¯ gimtadienį, o patyrė smurtÄ . Tyrėjai taip pat pasakė, kad tų žmonių daugiau matyti ir apie juos girdėti nenori.            Liudytoja R. J. davė analogiÅ¡kus parodymus, kaip nukentėjusieji V.

M., A. B., D. B. ir M. A., papildomai nurodydama, jog ji matė keliu ateinančius du vaikinus, kurie eidami kažkaip su V. susidÅ«rė pečiais ir P. trenkė V. smÅ«gį, V. smÅ«gio nesudavė, kad po muÅ¡tynių matė mėlynes A., V. matėsi kraujosruvos, M. buvo problemos su koja.            Liudytoja I. K. davė analogiÅ¡kus parodymus, kaip nukentėjusieji V. M., A. B., D. B., M. A. ir liudytoja R. J., patvirtindama, jog ji paskambino policijai, paėjusi į nuoÅ¡alę, kai pamatė vaikinus, ateinančius antrÄ kartÄ .

           Liudytojas A. M. parodė, kad Joninių Å¡ventėje susitiko G. P. ir susipažino su dviem merginomis. Sugalvojo nueiti prie vandens telkinio. Eidami takeliu matė Å¡venčiančiÄ jaunimo kompanijÄ , kurių nepažino. Jis ėjo priekyje ir prasilenkė su vaikinu, kuris praeidamas iÅ¡ peties trenkė G. į petį. G. paklausė „kas yra“ ir tada tas vaikinas G. trenkė su kumščiu, tada G. trenkė jam atgal, abu susikibo. Prie jų priėjo dar vienas vaikinas, susimušė, merginos pradėjo juos skirti, iÅ¡skyrė ir jie grįžo atgal į Å¡ventę.

Šventėje sutiko draugus ir pasisakė, kad kažkokie nepažįstami vaikinai užsikabino, todėl grįžo išsiaiškinti dėl ko viskas įvyko. Kai jie grįžo atgal, tie vaikinai rankose turėjo bambuko lazdas, jam ir G. trenkė, susikibo. Viskas vyko labai greitai. Jis nežino, kodėl jie rankose turėjo bambuko lazdas, gal ne taip juos suprato. Aiškintis ėjo jis, G. P., N. B., I. A., K. S., o kitų jis nepažino. Muštynes nutraukė jų merginos, nes pasakė, kad atvažiuoja policija.

Jie policijos nesulaukė, grįžo atgal į Å¡ventę. TÄ vakarÄ G. P. buvo visiÅ¡kai blaivus. Prie vandens telkinio galima nueiti ir kitais takeliais, tačiau Å¡is takelis buvo geresnis už kitus, todėl jie ėjo takeliu per kalniukÄ . Jeigu jis Å¡vęstų ant to kalno ir pro Å¡alį vaikščiotų kažkokie paÅ¡aliniai, tai jam turbÅ«t nepatiktų. MuÅ¡tynių metu jis stovėjo ant kalno, Å¡one, nieko nedarė, nes nenorėjo kiÅ¡tis. Kokius konkrečius veiksmus atliko kaltinamieji nematė, nes jie iÅ¡siskirstė, mušėsi ne vienoje vietoje, judėjo.

Po muÅ¡tynių jis su S. grįžo į Å¡ventę, o kur nuėjo kiti nematė. Jam atrodo, kad bambukinę lazdÄ muÅ¡tynių metu jis matė D. B. rankose, tačiau garantuotas nėra.              Liudytojas I. A. parodė, kad buvo Joninių Å¡ventėje, kuri vyko Å . kaimo mokyklos stadione, su draugais N. B., K. S. ir dar keletu draugų, merginų. Atėjo G. P. ir pasakė, kad už niekÄ gavo kumščiu į veidÄ , pakvietė eiti ir pasikalbėti su tais, kurie jam sudavė.

P. nesakė dėl ko sudavė, nesakė ar jis pats sudavė, sakė, kad stačiūniečiai. Jis suprato, kad jie eis tik kalbėtis ir aiškintis. Tačiau nuėję nesikalbėjo, nes kai kurie žmonės iš karto pradėjo muštis. Jis matė, kad G. P. su kažkuo mušėsi, N. B. mušėsi su B. A., nes jis stovėjo ant kalno ir skyrė žmonės, kurie stumdėsi. Ant kalno buvo tamsu, šurmulys, todėl negali pasakyti, kuriuos išskyrė. Jie ėjo su K. S., N. B., G. P., Š. T., A. M. Ant kalno žmonių buvo gal aštuoni, gal dešimt, buvo ir moterų, vyrai gal šeši, moterys gal keturios, vieni buvo palapinėje, kiti kažkur už kampo, jis jų neskaičiavo.

Be žmonių, ant kalno dar buvo palapinės, maÅ¡inos, deglai, stalas. Jis buvo truputį iÅ¡gėręs. Jiems beeinant aiÅ¡kintis, jis ėjo pirmas ir matė, kaip su deglu kažkuris sudavė G., o kuris nematė. Jam atrodo, kad kliuvo ir N. B., nes buvo sužeista ranka. Jie nuėjo ir prasidėjo muÅ¡tynės. BesimuÅ¡ančius skyrė jis, K. S. skyrė N. su B., skyrė mergaitės, sakė, kad „baikite, baikite“. Kažkas kvietė policijÄ , ne iÅ¡ jų pusės, o iÅ¡ anų, kurios sulaukė bÅ«dami ant kalno.

Atvažiavus policijai, jis buvo ant kalno, o visi kiti buvo išėję į Å¡ventę. Ar tÄ vakarÄ G. P. buvo iÅ¡gėręs, negali pasakyti, geriančio jo nematė. Einant link kalno, ar jie ėjo vienu takeliu, ar ne vienu, neatsimena. Jis ėjo ne pirmas, gal trečias, o gal ketvirtas. Pirmas ėjo G. P., N. B. antras, o jis gal trečias. Link kalno jie ėjo ramiai, normaliai, nebėgo. Jis nematė, kad nukentėjusieji bÅ«tų ėję link jų, jie ėjo link nukentėjusiųjų. SusidÅ«rimo metu necenzÅ«rinių žodžių negirdėjo.

MuÅ¡tynių metu jis nesudavė niekam nė vieno smÅ«gio.           Liudytojas K. S. parodė, kad įvykio dienÄ jis su draugais buvo Å . kaime vykusioje Joninių Å¡ventėje. Apie 23 valandÄ priėjo G. P. su A. M. ir pasakė, kad jam puÅ¡yne, ant kalno, prie vandens kažkas trenkė į veidÄ , o kas trenkė ir dėl ko trenkė nesakė. Jie visi išėjo pasikalbėti, perspėti žodžiais. Ėjo jis, N. B., I. A., A. M., G. P. ir Å . T. Nuėję rado penkis ar Å¡eÅ¡is vaikinus ir keturias merginas.

Jis pažino A. ir D. B. bei I. K. G. P. ėjo pirmas kalbėtis ir jam buvo smogta su fakelu, o kuris smogė nežino, neįsidėmėjo. Smogė su degančiu fakelu, nes jie buvo sustatyti ant žemės. Po to prasidėjo Å¡urmulys, pradėjo visi stumdytis, stumdėsi N. B., G. P. Kai N. B. susistumdė su A. B., jis juos iÅ¡skyrė. Daugiau kas su kuo mušėsi nematė, nes kol skyrė N. ir A., nežiÅ«rėjo, kÄ darė kiti. MuÅ¡tynės užtruko neilgai. KÄ Å¡ventė ta kompanija ant kalno, jis nežino, nematė, kaip jie ten sėdėjo.

Jiems ateinant, viena iÅ¡ panelių pradėjo Å¡aukti, kad „ateina, ateina“ ir jie visi subėgo į vienÄ vietÄ . Ä®vykio metu jis buvo truputį iÅ¡gėręs. Jis nieko nedarė ir nieko nemušė, tik iÅ¡skyrė B. su B., o kai iÅ¡skyrė, visi jau buvo nusiraminę. Nematė, su kuo mušėsi G. P. Jam atrodė, kad tÄ vakarÄ G. P. buvo blaivus.            Liudytoja D. K. parodė, kad jie atvažiavo Å¡vęsti V. gimtadienio, buvo graži diena, o atėjus vakarui, pro juos eidavo žmonės prie to ežero, nesklandumų nebuvo.

Ėjo du vaikinai ir dvi merginos, ar nepraėjo, ar užkliudė su pečiu V., ji pamatė, kad įvyko susistumdymas ir V. į veidÄ sudavė P., draugai puolė juos skirti. Atsimena vieno jaunuolio žodžius, kad „mes dar grįšime“. Sutemus, ji su tokia A. ėjo pasivaikščioti link miÅ¡ko, buvo gan tamsu ir grįžtant pamatė link jų stovyklavietės daug bėgančių jaunuolių. Pamačiusi bėgančius vaikinus, ji pradėjo Å¡aukti, kad puola, ir jos abi su A., streso bÅ«senoje bėgo link savo buveinės. IÅ¡ atbėgančių vaikinų buvo panaÅ¡u, kad bėga muÅ¡tis.

Prasidėjo muÅ¡tynės. Ant V. Å¡oko trys jaunuoliai, mušė ir A. V gulėjo ant žemės užsidengęs galvÄ , jį spardė trise, o kurie pasakyti negali. A mušė dviese, vienas iÅ¡ priekio, kitas iÅ¡ nugaros. Buvo toksai „jovalas“. Ji pasigedo savo draugo M., isteriÅ¡kai pradėjo Å¡aukti, puolė ieÅ¡koti, klausinėjo, kur M. Ji nematė, ar M pats nukrito, ar jį kas nustÅ«mė nuo skardžio, tačiau pamačius tokį skardį, kažin ar žmogus pasiryžtų pats nuo jo Å¡okti.

Tuo momentu kai ji Å¡aukė ir ieÅ¡kojo M. jaunuoliai nustojo muÅ¡tis ir pradėjo klausinėti, kas tas M., nes jo nepažinojo. Kiti draugai kvietė policijÄ . Tie jaunuoliai, sužinoję, kad policija atvyksta, pabėgo. M. buvo nukritęs nuo skardžio ir kai jie su M. užlipo į viršų, policija jau buvo atvažiavusi. Policijos pareigÅ«nai klausinėjo, kas ir kaip buvo, liepė jiems iÅ¡ tos vietos iÅ¡važiuoti. IÅ¡vykus policijai, jie susikrovė daiktus ir iÅ¡vyko. Jai tas įvykis nepatiko, nes buvo sugadinta Å¡ventė.

Po to įvykio M. skaudėjo žandikaulį, kojÄ , iÅ¡orinių sužalojimų nebuvo.            Liudytoja Ž. B. parodė, kad klube susipažino su G. P., kuris pakvietė atvažiuoti į Joninių Å¡ventę ir jos su pussesere atvažiavo. G. sakė, kad yra tik vienas keliukas nueiti prie vandens telkinio ir jie prie vandens telkinio ėjo pro tÄ Å¡venčiančiÄ kompanijÄ . Jiems einant, ėjo nukentėjusysis M. ir su pečiu kliudė G., bet ar tai buvo specialus veiksmas, ar ne, negali pasakyti.

M. buvo neblaivus. Prasilenkę jie susistumdė, bet kad rankos kumščiu bÅ«tų suduota į veidÄ , ar į kitÄ sritį, ji nematė. Prasilenkę jie susimušė rankomis, G. dar nuvilko striukę. Atėję kiti asmenys skyrė juos vienÄ nuo kito. Kai jie buvo skiriami ar kas nors, kam nors sakė grasinančius žodžius, ji neatsimena, nes buvo iÅ¡sigandusi. Liudytoja E. P. parodė, kad su G. susipažino klube ir jis pasiÅ«lė atvažiuoti į Joninių Å¡ventę. Jos atvažiavo, pabuvo ir pasiÅ«lė nueiti pasižiÅ«rėti prie tvenkinio, kadangi labai gražios vietos.

Keturiese ėjo link tvenkinio ir matė, kad kompanija kažkÄ Å¡venčia. Vienas vaikinas iÅ¡ tos kompanijos prisikabino prie G. ir jį sumušė. Buvo labai nemaloni situacija, vienas tvenkinys ir negalima praeiti pasižiÅ«rėti. Matėsi, jog tas vaikinas atrodė gerokai iÅ¡gėręs, nes bÅ«damas blaivus prie nepažįstamo vaikino, einančio su panelėmis tikrai nesikabintų. Tas vaikinas, kuris prisikabino prie G., yra V. M.. Prie tvenkinio jie ėjo keturiese, tai yra, G., ji, jos pusseserė Ž. ir G. draugas, kurio vardo neatsimena.

Ji buvo blaivi, nes vairavo automobilį. Jis tikrai nematė, ar G. ir jo draugas buvo iÅ¡gėrę. G. sakė, kad prie tvenkinio galima nueiti tik tuo takeliu. Link tvenkinio ėjo iÅ¡sirikiavę, tai yra, prieÅ¡ jÄ Ä—jo G. su Ž., o ji iÅ¡ paskos su G. draugu. Jai atrodo, kad užkabinimas su pečiu buvo tyčinis, tačiau to netvirtina. Pirmiausia V. M. sutrenkė su kumščiu G. ar į veidÄ , ar į petį, gerai nematė, nes iÅ¡ karto pasitraukė į Å¡onÄ . Jie susistumdė, G. tam vaikinui gal irgi sudavė, gal gynėsi, logiÅ¡ka yra gintis.

Ä®vykio aplinkybes geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu. KÄ reiÅ¡kia užsikabino, tei reiÅ¡kia prisikabinti prie žmogaus, kuris eina pro Å¡alį nieko nedarydamas, neÅ¡nekėdamas. Užsikabinimas buvo tuo, kad susitrenkė pečiais, galėjo eiti ir praeiti, kam reikėjo pirmam (M.) pradėti muÅ¡tynes. Ikiteisminio tyrimo metu ji sakė, kad tiksliai nežino, todėl jos parodymuose taip ir užrašė. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo su foto lentelėmis (7-9 b. l., 1 t.) matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone, Å . kaime esantis puÅ¡ynas.

 IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (10-11 b. l., 1 t.) matyti, kad nukentėjusiajam V. M. kraujosruvos kaktos deÅ¡inėje ir pilvo kairėje klubinėje srityje padarytos bukais kietais daiktais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (15-16 b. l., 1 t.) matyti, kad nukentėjusiojo V. M. kÅ«ne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smÅ«gių bukais kietais daiktais. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (25 b. l., 1 t.) matyti, kad nukentėjusiajam A.

B. nubrozdinimai deÅ¡iniame ir kairiame momenyje, deÅ¡iniame skruoste, kraujosruva deÅ¡inės akies apatiniame voke padaryti bukais kietais daiktais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (28 b. l., 1 t.) matyti, kad nukentėjusiojo A. B. kÅ«ne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo keturių smÅ«gių bukais kietais daiktais, kad sužalojimai nėra bÅ«dingi griuviminei ar kritiminei traumai. IÅ¡ akistatos protokolo tarp nukentėjusiojo V. M. ir įtariamojo G.

P. (77-79 b. l., 1 t.) matyti, kad kiekvienas iÅ¡ jų pasiliko prie savo duotų parodymų. IÅ¡ akistatos protokolo tarp nukentėjusiojo A. B. ir įtariamojo N. B. (84-85 b. l., 1 t.) matyti, kad kiekvienas iÅ¡ jų pasiliko prie savo duotų parodymų.        Į r o d y m ų  v e r t i n i m a s  i r  v e i k o s  k v a l i f i k a v i m a s Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimÄ , pagrįstÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų G.

P. ir N. B. kaltė dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kadangi jie vieÅ¡oje vietoje – Pakruojo rajone, Å . kaime, puÅ¡yne, netoli vandens telkinio, veikdami bendrininkų grupėje, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu, tyčia, suduodami rankomis ir spirdami kojomis nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas nukentėjusiesiems, padarė nukentėjusiesiems V. M. ir A. B. nežymius sveikatos sutrikdymus bei nukentėjusiesiems D.

B. ir M. A. sukėlė fizinį skausmÄ , ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Å ių nusikalstamų veikų objektas yra vieÅ¡oji tvarka ir žmogaus sveikata. Kaltinamųjų G. P. ir N. B. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. VieÅ¡Ä ja tvarka yra laikoma padėtis ar veikimo bÅ«das, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslÄ užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.

Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Be jokios abejonės, kad vieta pušyne, netoli vandens telkinio, tuo labiau, kad kitoje pusėje vyko kaimo Joninių šventė, yra viešoji vieta.

Kaltinamieji G. P. ir N. B., veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu, tyčia, matant aplinkiniams, sumuÅ¡dami nukentėjusiuosius V. M., A. B., D. B. ir M. A., smurtavo prieÅ¡ juos, padarydami V. M. ir A. B. nežymius sveikatos sutrikdymus, o kitiems dviems nukentėjusiesiems sukeldami fizinį skausmÄ . Jie numatė, kad dėl tokio jų elgesio gali bÅ«ti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei sužaloti žmonės, ir Å¡ių padarinių norėjo. Toks kaltinamųjų elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas.

Savo elgesiu kaltinamieji pamynė žmonių tarpusavio bendravimo normas, demonstravo jėgÄ , panaudojo beprasmį smurtÄ . Jie Å¡iurkščiai pažeidė ne tik nukentėjusiųjų teises, bet ir sukÅ«rė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferÄ , sugriovė žmonių saugumo jausmÄ . Kaltinamieji, veikdami be aiÅ¡kios motyvacijos, anot jų atėję pasikalbėti, nukentėjusiuosius mušę rankomis ir spardę kojomis, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamieji G. P. ir N. B., įvykdę vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , veikė bendrininkų grupėje, nes bendrininkavimas yra tyčinis bendras, dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Susitarimo požymis bendrininkaujant reiÅ¡kia tiek iÅ¡ankstinį, tiek ir spontaniÅ¡kÄ staiga kilusį susitarimÄ , todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Bendrininkavimo atveju nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas (arba bendravykdytojai). IÅ¡ Å¡ioje byloje nustatytų kaltinamųjų veiksmų, akivaizdu, kad jie veikė sutartinai, kaip bendrininkai.

           Kaltinamojo G. P. parodymai, kad jie ėjo ne muÅ¡tis, o tik pasiaiÅ¡kinti, kodėl savo kaime su merginomis nebegali nueiti prie tvenkinio, prie kurio eidamas jis buvo užkabintas V. M. ir gavo smÅ«gį į veidÄ , kad atėjus pasiaiÅ¡kinti, jis iÅ¡ karto gavo (nežino nuo ko) su fakelu į Å¡onÄ , sudavė tam davusiam atgal ir prieÅ¡ save pamatė V. M., su kuriuo susimušė, bet mušėsi tik rankomis, kojomis nespardė, vertintini kritiÅ¡kai, kaip jo pasirinkta gynybos taktika, kad iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kadangi tokie jo parodymai yra paneigti visumos kitų byloje esančių įrodymų.

Visų pirma, tokius jo parodymus paneigia nuoseklÅ«s nukentėjusiojo V. M. parodymai, kad jam smÅ«gį į veidÄ pirmas sudavė G. P. ir pažadėjo grįžti ne vienas, kad po kiek laiko prie jų stovyklavietės sugrįžo kokie septyni asmenys, kurie nėjo bÅ«ryje, o atbėgo ir iÅ¡ karto bėgo link kažkokio konkretaus asmens, kad iÅ¡ jų veiksmų nebuvo jokio gražaus pokalbio, visi lėkė ir puolė muÅ¡tis, kad jis buvo muÅ¡amas ir spardomas ne vieno asmens. Kad kaltinamieji, atėję su kitais asmenimis prie ant kalno buvusių nukentėjusiųjų, su jais mušėsi patvirtina nuoseklÅ«s kitų nukentėjusiųjų A.

B., D. B., M. A., liudytojų R. J., I. K., D. K., A. M., I. A. ir K. S. parodymai. Liudytoja D. K. dar patvirtino, jog ji matė, kaip V. M. mušė ne tik rankomis, bet ir spardė kojomis. Liudytojos Ž. B. ir E. P. šių muštynių nematė. Taip pat nukentėjusiųjų V. M. ir A. B. parodymus dėl jiems padarytų nežymių sveikatos sutrikdymų įvykio aplinkybėse nurodytu laiku patvirtina ir byloje pateiktos specialisto išvados.                                        B a u s m ė s  s k y r i m a s Kaltinamojo G.

P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (BK 59 str.). Kaltinamojo N. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, bausmių skyrimo ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 55 bei 58 straipsniuose.

Kaltinamasis G. P. yra teisiamas pirmÄ kartÄ (129 b. l., 1 t.), nebaustas administracine tvarka (130 b. l., 1 t.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįraÅ¡ytas (131 b. l., 1 t.), gyvena su tėvais, gyvenamosios vietos seniÅ«nija dėl jo elgesio ir gyvenimo bÅ«do nusiskundimų neturi, kaimo bendruomenės charakterizuojamas teigiamai (133, 134 b. l., 1 t., 64-65 b. l., 2 t.), mokosi Å iaulių valstybinės kolegijos verslo ir technologijų fakulteto aplinkos apsaugos studijų programos antrame kurse ir mokymo įstaigos charakterizuojamas gerai (28, 29 b. l., 2 t.), padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra sunkinanti aplinkybė, neatsiprašė nukentėjusiųjų, nesitarė dėl žalos atlyginimo ir jos neatlygino, todėl atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme (BK 48 str.), paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 48 str. 6 d. 3 p. ir 5 p. Kaltinamasis N. B. teisiamas trečiÄ kartÄ , tačiau teistumas jam iÅ¡nykęs (138-139, 140-141, 142-144 b. l., 1 t.), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (145-147 b. l., 1 t.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįraÅ¡ytas (148 b. l., 1 t.), gyvena vienas, gyvenamosios vietos seniÅ«nija dėl jo elgesio ir gyvenimo bÅ«do nusiskundimų neturi (149, 150 b. l., 1 t.), dirba, darbovietės charakterizuojamas gerai (152, 153 b. l., 1 t.), padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, atsiprašė nukentėjusiojo A.

B. ir atlygino jam padarytÄ Å¾alÄ , kuris jam pretenzijų neturi, todėl atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, apibÅ«dinančias kaltinamÄ jį, nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį ir kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu, paskiriant jam piniginę baudÄ (BK 41 str., 47 str.).  Ž a l o s  a t l y g i n i m a s            Nukentėjusiojo V. M. 1500,00 litų civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nuskeltus dantis atmestinas, kadangi Å¡ioje byloje dėl Å¡io įvykio nepateiktas kaltinimas kaltinamajam G.

P., kurį nurodo nukentėjusysis, kaip asmenį nuskėlusį jam dantis, suduodant smÅ«gį su kumščiu į žandikaulį (BPK 113, 115 str.).            Procesas dėl nukentėjusiojo A. B. 2000,00 litų civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nutrauktinas, kadangi kaltinamasis N. B. žalÄ jam atlygino (BPK 107 str.). Nukentėjusiojo V. M. 1500,00 Lt civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant jį solidariai iÅ¡ kaltinamųjų G.

P. ir N. B., kadangi žala nukentėjusiajam buvo padaryta kaltinamųjų, kaip bendrininkų, neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Ä®statymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalÄ padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad V. M. dėl kaltinamųjų G. P. ir N. B. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ â€“ jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį nustatė teismo medicinos ekspertas, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis jautė pažeminimÄ ir emocinį sukrėtimÄ , nes buvo užpultas ir sumuÅ¡tas su draugais Å¡venčiantis savo gimtadienį. Teismas, įvertinęs Å¡ias pasekmes ir kaltinamųjų kaltę, daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis nėra per didelis ir priteistinas solidariai iÅ¡ kaltinamųjų (BPK 112 str., 113 str., 115 str.).

Nukentėjusiajam V. M. padaryta žala priteistina solidariai iÅ¡ kaltinamųjų G. P. ir N. B., vadovaujantis suformuota teismų praktika dėl teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose. Suformuota praktika reglamentuoja, kad bendrai žalÄ padarę nusikalstamos veikos bendrininkai, nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (Teismų praktika. Nr. 29, 440-506 psl.).           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas  nusprendžia:

           G. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu tęsti mokslÄ ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. N. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir jį nubausti 6 MGL (780 Lt) dydžio pinigine bauda. IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam N. B., kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į valstybės pajamas, tai yra, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 6801 ir kvitas apie baudos sumokėjimÄ nedelsiant turi bÅ«ti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismo raÅ¡tinei.

Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju nuteistasis turės papildomų išlaidų, tai yra, privalės papildomai antstolių kontorai sumokėti vykdymo išlaidas.            Priteisti 1500,00 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam S. kaime, Pakruojo rajone, solidariai iš nuteistųjų G.

P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Å . kaime, Pakruojo rajone, ir N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini).            ProcesÄ dėl nukentėjusiojo A. B. 2000,00 litų civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti. Nukentėjusiojo V. M. 1500,00 litų civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.            Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                     Rima Razumienė