4acdfc95-8245-4898-92eb-cfb7942bb124 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr

                             Baudžiamoji byla Nr. 1A–35/2011

                            Procesinio sprendimo kategorijos:

                                            Â

1.1.8.7.9; 1.1.8.9.2; 2.4.6.3.1.;2.4.6.3.2. (S)

                                                                                                                         Â

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Svajūno Knizlerio ir Rūtos Mickevičienės,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui

gynėjai advokatei Eleonorai Adai Unčiurienei,

teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A. T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010

m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir nuteista laisvės atėmimu aÅ¡tuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš A. T. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priteisti 688 Lt, tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacinė tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

n u s t a t ė :

A. T. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2009 m. gruodžio 25 d. apie 15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, besigindama nuo neblaivaus sutuoktinio R. T. fizinio smurtavimo, peržengdama bÅ«tinosios ginties ribas, tyčia dÅ«rė peiliu vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę ir padarė kiauryminę durtinę - pjautinę krÅ«tinės kairės pusės priekinio virÅ¡utinio pavirÅ¡iaus žaizdÄ su kairio plaučio virÅ¡Å«nės, Å¡irdiplėvės ir Å¡irdies pažeidimu, dėl to R.

T. nuo durtinio - pjautinio kiauryminio krūtinės kairės pusės sužalojimo su kairio plaučio ir širdies sužeidimu, išsivysčius ūmiam nukraujavimui įvykio vietoje mirė, tokiomis

aplinkybėmis, peržengdama būtinosios ginties ribas, tyčia nužudė savo šeimos narį - sutuoktinį R.

T..

Apeliaciniu skundu nuteistoji A. T. praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendį – paskirti jai Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, bausmę.

Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y. LR BK 41 str., 54 str., 60 str., 62 str. nuostatas, ir neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 2 p., todėl paskyrė jai per griežtÄ bausmę.

Nuteistosios A. T. manymu, teismas nepagrįstai jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog ji nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apeliantė teigia, jog apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes ji gynėsi nuo realaus jos atžvilgiu vykdomo fizinio smurto.

Be to, teismas, skirdamas jai bausmę, nepagrįstai netaikė LR BK 62 str. nuostatų. Apeliantė pažymi, jog teismas pripažino esant tris jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jos motina atlygino nukentėjusiesiems žalÄ , nuskalstama veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas. Nuteistoji taip pat teigia, jog rÅ«pinasi savo motina R. K., kuriai laikotarpiu nuo 2008-05-13 iki 2010-05-12 buvo nustatytas 55% darbingumas, stengiasi susigrÄ Å¾inti teises į savo sÅ«nų A. T., gim. 2005 m., Krizių centras jai teikia tarpininkavimo paslaugas dėl susitikimų su sÅ«numi.

Be to, teismas nepagrįstai netaikė LR BK 54 str. 3 d. nuostatų, kadangi nepakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bausmės skyrimui. Apeliantė pažymi, jog nusikaltimÄ padarė, nes buvo reali grėsmė jos sveikatai ir gyvybei, ji gynėsi po ranka pasitaikiusiu įrankiu, t. y. besigindama nuo sutuoktinio fizinio smurtavimo peiliu vienÄ kartÄ dÅ«rė jam į krÅ«tinę, po to peilį padėjo atgal į vietÄ , nesistengė pakeisti įvykio vietos aplinkybių sau naudingomis, iÅ¡kart po įvykio kvietė sužalotajam GreitÄ jÄ medicininę pagalbÄ . Be to, kaip nurodyta Krizių centro raÅ¡te, A. T. atitinka tipinės smurto aukos charakteristikÄ . Apeliantės manymu, Å¡ios aplinkybės mažina jos pavojingumÄ visuomenei ir turi reikÅ¡mės skiriant bausmę. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios A. T. gynėja prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ

atmesti. Â

Nuteistosios A. T. apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas LR BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais (LR BPK 326 str. 2 d. 2 p.).

Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, nuteistoji neginčija savo kaltės ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Apeliantė nesutinka tik su teismo iÅ¡vada, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kuria remiantis teismas nepagrįstai pripažino esant LR BK 60 str. 1 d. 9 p. numatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, ir su jai paskirta bausme.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas, skirdamas bausmę, be kitų LR BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių privalo atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d. 7 p.). Atsakomybę lengvinančias bei sunkinančios aplinkybės yra svarbus kriterijus, į kurį teismas privalo atsižvelgti individualizuodamas bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžių suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.12 punkte akcentuojama, kad motyvuodamas konkrečiÄ bausmę teismas nuosprendyje apraÅ¡o byloje nustatytas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, įvertina kiekvienos jų reikÅ¡mę ir nurodo, kurios ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį. Taigi Å¡ios aplinkybės turi įtakos skiriant bausmę ir bausmės dydžio, ir rÅ«Å¡ies požiÅ«riu. Jeigu byloje yra lengvinančių aplinkybių, teismas gali paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, skirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta, bausmę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas daugeliu atvejų nulemia griežtesnės bausmės paskyrimÄ .

LR BK 60 straipsnio 1 dalyje pateiktas aplinkybių, kurios pripažįstamos atsakomybę sunkinančiomis sÄ raÅ¡as. Å is sÄ raÅ¡as, skirtingai nuo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra iÅ¡samus (baigtinis), todėl teismas negali pripažinti atsakomybę sunkinančia tokios aplinkybės, kuri nėra konkrečiai įvardinta baudžiamajame įstatyme.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A.

T. bausmę, nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, kad nuteistoji nusikaltimÄ padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1700, kuriame nurodyta, jog nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 118), pačios nuteistosios ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad įvykio dienÄ kartu su sutuoktiniu iÅ¡gėrė butelį degtinės (t. 1, b. l. 107-108; t. 2, b. l. 27). Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad LR BK 60 str. 1 d. 9 p. numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimui nepakanka vien nustatyti, kad asmuo nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Pripažįstant Å¡iÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę svarbu nustatyti ar apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. ar girtumas buvo pagrindinė nusikalstamos veikos padarymo priežastis.

A. T. nusikaltimÄ padarė besigindama nuo neblaivaus sutuoktinio R. T. fizinio smurtavimo, peržengdama bÅ«tinosios ginties ribas. Nuteistoji ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio metu stovėjo prie spintelės, ant kurios buvo atvira įrankių dėžutė, kurioje buvo peilis ir kiti virtuviniai įrankiai, norėdama apsiginti nuo realaus jos atžvilgiu vykdomo smurto, t. y. smÅ«gių į galvÄ , ji griebė po ranka pasitaikiusį įrankį – peilį ir atsigręždama nesitaikydama smogė juo sutuoktiniui. Atsižvelgdama į nusikaltimo aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju nuteistosios girtumas neturėjo įtakos darant nusikaltimÄ , kadangi ji gynėsi nuo realaus jos atžvilgiu vykdomo smurto ir esant tokioms įvykio aplinkybėms bÅ«dama blaivi galėjo pasielgti taip pat. Kolegijos manymu, pagrindine nusikalstamos veikos

priežastimi, lėmusia tokius apeliantės veiksmus ir pasekmes, buvo R. T. realus smurtavimas jos atžvilgiu ir specifinė įvykio

vieta, t. y. virtuvė, bei tai, kad gynybai nebuvo kitų bÅ«dų ir kitų pasiekiamų, gynybai tinkamų daiktų. Taigi remdamasi tuo kas iÅ¡dėstyta, kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nebuvo pagrindo pripažinti LR BK 60 str. 1 d. 9 p. numatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, todėl ji iÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alintina (LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., LR BPK 328 str. 1 p.). Be to, kolegija pažymi, kad kitų A. T. atsakomybė sunkinančių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatyta.

Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo neatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau baudžiamasis įstatymas suteikia teismui teisę asmeniui, peržengusiam būtinosios ginties ribas, skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta, bausmę, t. y. bausmė jam gali būti švelninama remiantis LR BK 62 straipsnio nuostatomis (LR BK 28 str. 4 d.). LR BK 62 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse numatytos trys kategorijos pagrindų, kuriuos nustačius galima taikyti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Pagal LR BK 62 straipsnio 2 dalį bausmė gali būti švelninama jeigu yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nusikalstama veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. T. bausmę, apeliantės atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), aktyviais veiksmais bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.) ir veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ (BK 59 str. 1 d. 9 p.). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kai skiriama Å¡velnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė, į bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ nebegalima pakartotinai atsižvelgti kaip į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Tačiau be bÅ«tinosios ginties, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, byloje yra nustatytos dar dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 1 p. ir BK 59 str. 1 d. 2 p. Å ios nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės atitinka LR BK 62 str. 2 d. numatytÄ bent dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo sÄ lygÄ ir parodo mažesnį A. T. pavojingumÄ , todėl suteikia pagrindÄ apsvarstyti galimybę paskirti Å¡velnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę.

Be to, svarstant galimybę LR BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, reikia nustatyti ar buvo bent iš dalies atlyginta arba pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta. Nukentėjusioji R. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. T. laidotuvėmis rūpinosi jos sūnus A. T. (t. 1, b. l. 75-76). Byloje yra A.

T. raštas, kuriame nurodyta, jog A. T. jis pretenzijų neturi, žala atlyginta (t. 2, b. l. 14). Be to, R. T. parodė,

kad prie R. T. laidotuvių materialiai prisidėjo A. T. motina. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nusikalstama

veika padaryta turtinė žala iš dalies atlyginta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad lengvinančių aplinkybių buvimas ir bent dalies žalos, jei ji buvo padaryta, atlyginimas yra bÅ«tina, bet nepakankama sÄ lyga Å¡velninti bausmę pagal LR BK 62 straipsnio 2 dalį. Bausmė gali bÅ«ti Å¡velninama tik tada, kai be Å¡ių aplinkybių yra ir viena iÅ¡ LR BK 62 staripsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų sÄ lygų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. T. nusikalstamÄ veikÄ padarė peržengdama bÅ«tinosios ginties ribas (LR BK 62 str. 2 d. 5 p.), tačiau netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir, esant BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punkte įvardytoms sÄ lygoms, nepagrįstai, skirdamas A.

T. bausmę, netaikė BK 62 straipsnio nuostatų.

Kolegija pažymi, kad nustatęs visas LR BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytas sÄ lygas, teismas gali paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta mažiausia bausmė arba paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiamas bausmės skyrimas už nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymÄ , apeliantės skunde nurodyti teiginiai, jog rÅ«pinasi savo motina R. K., kuriai laikotarpiu nuo 2008-05-13 iki 2010-05-12 buvo nustatytas 55% darbingumas, stengiasi susigrÄ Å¾inti teises į savo sÅ«nų A. T., laikytini nepakankamais Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ies, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, paskyrimui. Tačiau kitos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekiami paskyrus A. T. mažesnę, t. y. penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė praÅ¡o taikyti ir LR BK 54 straipsnio 3 dalį, nurodo įvykio aplinkybes, kurios jos manymu reikÅ¡mingos Å¡ios dalies nuostatų taikymui. Kolegija akcentuoja, kad taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas galima, tik kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.13 punktas). Todėl Å¡ioje byloje nustačius LR BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus pagrindus, bausmės Å¡velninimas LR BK 54 str. 3 d. pagrindu nesvarstomas. Be to, kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d. reikalauja motyvuotos teismo iÅ¡vados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Taikydamas LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Å ioje byloje tokių iÅ¡imtinių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a :

           Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendį pakeisti.

           PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio A. T. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

A. T., pripažintai kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 28 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies

3 punkte, taikyti LR BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ ir paskirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant jÄ atlikti pataisos namuose.

KitÄ Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas             Â

                                                                Linas Žukauskas

Teisėjai             Â

                                                                                      Svajūnas

Knizleris

                                                                                               Â

                           Rūta Mickevičienė