2022-05-12 Nr. AB-12117-4-39-3-00097-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2497-502/2022

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00097-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu R. O. prisistačiusiam asmeniui, jo atstovui advokatui Ričardui Kubiliui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu R. O. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu R. O. prisistačiusio asmens sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu R. O. prisistačiusio asmens (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo terminą iki 2022 m. birželio 22 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje.

2. Centras teikime nurodė, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos mėn., veikdamas asmenų grupėje, neturėdamas asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir buvo apgyvendintas Centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas skubos tvarka, tačiau sprendimas nėra nepriimtas.

3. Centro teigimu, Užsienietis 2 kartus bandė savavališkai pasišalinti iš VSAT, tačiau abu kartus buvo sulaikytas ir grąžintas Centrą. 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. gruodžio 24 d. Vėliau, neišnykus sulaikymo pagrindams, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu sulaikymo terminą pratęsė iki 2022 m. kovo 22 d.

4. Centro vertinimu, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, nes Užsieniečio pilietybė bei tapatybė nenustatyta, asmuo nebendradarbiauja su institucijomis, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis atsisakė susitikti su (duomenys neskelbtini) konsulato darbuotoju, kas akivaizdžiai parodo užsieniečio nebendradarbiavimą.

5. Užsienietis teismo posėdyje su teikimu nesutiko, prašė jo netenkinti ir sušvelninti gyvenimo sąlygas. Užsieniečio teigimu, kiti asmenys gyvena laisviau nei jis, todėl jį vargina taikomi suvaržymai. Užsienietis apgailestauja dėl taisyklių pažeidimo, nežinojo, jog bus sulaikytas, jeigu bandys bėgti į kitą šalį, iš savo veiksmų pasimokė. Užsieniečio atstovas advokatas teismo posėdyje prašė teikimą nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į Užsieniečio poziciją byloje.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022 m. kovo 17 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – pratęsė Užsieniečio sulaikymo Centre terminą 3 mėnesiams – iki 2022 m. birželio 22 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

7.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Užsieniečiui buvo taikytas sulaikymas VSAT iki 2021 m. gruodžio 22 d. Minėtasis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau teismas Užsieniečio skundą atmetė. Neišnykus sulaikymo pagrindams, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. spendimu Užsieniečiui sulaikymo terminas buvo pratęstas iki 2022 m. kovo 22 d. Duomenų, jog šis sprendimas būtų apskųstas, byloje nėra.

7.2. Galutinis sprendimas dėl užsieniečio teisinės padėties nepriimtas, todėl prašymo suteikti prieglobstį motyvai laikytini nenustatytais.

7.3. Užsienietis nei jo sulaikymo metu, nei vėliau nepateikė jo asmens tapatybę, pilietybę patvirtinančių dokumentų, todėl Užsieniečio tikslūs asmens duomenys bei tikslai Lietuvos Respublikoje, nenustatyti. Užsienietis net du kartus bandė pasišalinti iš Centro, t. y. 2021 m. rugsėjo 19 d. ir 2021 m. rugsėjo 21 d., tačiau abu kartus buvo sulaikytas ir grąžintas į VSAT.

7.4. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Užsienietis vėliau būtų teikęs informaciją kompetentingoms institucijoms, siekiant nustatyti jo tapatybę ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu iš esmės.

8. Teismas sprendė, kad, kol Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta ir patvirtinta, jo veiksmų negalima vertinti kaip bendradarbiavimo su kompetentingų valstybės institucijų pareigūnais, kas tuo pačiu leidžia daryti išvadą, jog jis nebendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą teismui pripažinti, kad šiuo atveju nustatytini Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo (jo termino pratęsimo) pagrindai.

9. Teismas akcentavo, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, su Lietuvos Respublika jis nėra saistomas šeimyniniais, socialiniais ir (ar) ekonominiais ryšiais, Lietuvos Respublikoje neturi oficialių lėšų, pragyvenimo šaltinio. Jis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirto ne vienas, o bendrininkų grupėje. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog, netaikant sulaikymo, jis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali pakartotinai bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis bei pasislėpti, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos bei kitus įstatymus. Tokiu atveju nebus galimybės nustatyti ir (ar) patikrinti jo tapatybę ir (ar) pilietybę, išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvų, priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

10. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendė, kad sulaikymo pagrindai Užsieniečio atveju nėra išnykę ar pasikeitę – jo teisinė padėtis nėra pasikeitusi, vis dar išlieka pagrindas manyti, jog Užsienietis, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos gali pasislėpti, kas apsunkins institucijų darbą, nagrinėjant Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį.

11. Teismo vertinimu, alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas šiuo atveju nėra galimas, nes išlieka tikimybė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, Įstatymo tikslas nebus pasiektas. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti, slapstytis ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl Užsieniečio sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir vertintinas kaip proporcinga priemonė, taikytina esant byloje nustatytoms aplinkybėms.

III. 12. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. vasario 5 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

13.2. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismai turi atsižvelgti į Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, kad galima taikyti alternatyvias sulaikymui priemones. Šiuo atveju manytina, kad alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų, o sulaikymo pratęsimas, kuris yra kraštutinė priemonė, nebuvo proporcingas pareiškėjo padarytam nusižengimui dėl kurio jis labai gailisi.

13.3. Skundžiamame sprendime teismo keliamo tikslo galima pasiekti pritaikant Užsieniečiui Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Taikant šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nebūtų varžoma Užsieniečio laisvė. Tokiu būdu judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis Užsieniečio interesus.

13.4. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek VSAT ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), tiek Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

14. Centras atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

15. Centras atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

15.1. Užsienietis, siekiant nustatyti jo pilietybę ir tapatybę nebendradarbiauja, jis nėra pateikęs jokių dokumentų ar jų kopijų.

15.2. Užsieniečio elgesys paneigia jo bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis faktą. Į Centrą atvykus (duomenys neskelbtini) atstovams su tikslu identifikuoti užsieniečius, Užsienietis kategoriškai atsisakė bendrauti, kėlė nepasitenkinimą bei atsisakė susitikti su atstovais, nevykdydamas teisėtų pareigūnų reikalavimų.

15.3. Iš bylos duomenų matyti, kad Departamentas yra priėmęs sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, tačiau galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra įsiteisėjęs. Vertinant Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį pateikimo ir bendradarbiavimo šiuo klausimu elgesio visumą, darytina išvada, kad minėtas prašymo pateikimas nebuvo ir nėra Užsieniečio tikslas. Neteisėtai atvykdamas į Lietuvos Respubliką, pateikdamas prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis, nelaukdamas sprendimo priėmimo jo prieglobsčio byloje, pasišalino iš Centro ir buvo sulaikytas, atsižvelgus į šią Užsieniečio intenciją yra pagrindas manyti, kad jis nėra linkęs bendrauti su teisėsaugos pareigūnais.

15.4. Nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, kad Užsienietis būdamas nesulaikytas ir siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo į kilmės šalį, gali bandyti slėptis ir taip sutrukdyti įvertinti jo prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, todėl, Centro įsitikinimu, Užsienietis teisėtai sulaikytas Įstatyme nustatytais pagrindais.

15.5. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tokią riziką įrodo ir tai, jog Užsienietis kartą jau yra perlipęs Centrą juosiančią apsaugos tvorą, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kuriomis eliminuojama reali galimybė Užsieniečiui pasislėpti, siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra tikslingas. Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra pagrįsta ir proporcinga, siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp jo (judėjimo laisvės) ir VSAT interesų bei Šengeno erdvės integralumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pratęstas sulaikymo terminas, pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Centras teikimą grindė tuo, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, veikdamas asmenų grupėje, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę, pilietybę ir buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą, be to, du kartus pažeidė apgyvendinimo VSAT taisykles, t. y. bandė pabėgti iš Lietuvos Respublikos.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

19. Įstatymo 1407 straipsnyje nurodyta, kad, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

20. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, konstatuotina, jog nagrinėjamam ginčui taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

21. Iš bylos medžiagos matyti, jog Departamentas 2022 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą Nr. 22S50589, kuriuo, be kita ko, nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti jį į kilmės valstybę. Minėto sprendimo apskundimo terminas – 7 dienos. Vis dėlto, byloje nėra informacijos nei apie minėto sprendimo įsigaliojimą, nei apie jo apskundimą. Dėl to teisėjų kolegija vertina, jog Užsienietis tebelaikytinas prieglobsčio prašytoju. Taip pat pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo laiku Užsienietis turėjo prieglobsčio prašytojo statusą.

22. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindus, be kita ko, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, reglamentuoja Įstatymo 14017 straipsnis, kuriame nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais (1 p.) arba kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną (2 p.).

23. Pirmosios instancijos teismas Centro teikimą tenkino, be kita ko, konstatavęs, kad dėl Užsienietis nepateikė jokių asmens dokumentų, iš ko galima spręsti, jog jis nebendradarbiauja su valstybės institucijomis, neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ir kt. ryšių su Lietuvos Respublika, todėl sulaikymo pagrindai, nustatyti ankstesniais teismų sprendimas, nėra išnykę ar pasikeitę.

24. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis (Įstatymo 14019 straipsnis ekstremalios situacijos dėl masinio migrantų antplūdžio metu). Aptariamo straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pažymėtina, jog pagal administracinių bylų praktiką Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1943-502/2022). Aptariamo straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.).

25. Akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį byloje Nr. A‑3709‑502/2021).

26. Užsienietis kompetentingoms institucijoms nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jo asmens tapatybę, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, kaip jau minėta, nėra priimtas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pirmosios instancijos teismo nustatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę); 2 punkte (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius).

27. Spręsdama dėl galimybės Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1107-552/2022). Be to, šiuo aspektu pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).

28. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

29. Šios nutarties 28 punkte nurodyto teisinio reguliavimo aspektu pažymėtina, jog Užsienietis yra laikomas sulaikytu jau nuo 2021 m. rugsėjo 22 d., taigi, ilgiau nei 6 mėnesius. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta aptariamo teisinio reguliavimo išimtis (nebendradarbiavimas siekiant išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos) nagrinėjamu atveju netaikytina, nes nėra duomenų, jog Užsienietis kokiais nors aktyviais neteisėtais veiksmais vengtų išsiuntimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju Užsieniečiui sulaikymas toliau taikomas negali būti.

30. Iš bylos medžiagos matyti, jog Departamentas 2022 m. kovo 3 d. buvo priėmęs sprendimą Nr. 22S6907, kuriuo išspręstas Užsieniečio apgyvendinimo klausimas, t. y. jis buvo įleistas į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo padėties (minėto sprendimo rezoliucinės dalies 1 p.) ir apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam laisvės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesiams iš laikotarpio atėmus Vilniaus regiono apylinkės teismo skirtą sulaikymo terminą (to paties sprendimo rezoliucinės dalies 2 p.). Atsižvelgiant į aptariamo sprendimo priėmimo datą (2022 m. kovo 3 d.), akivaizdu, kad 2 punkte turėtas omenyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas, kuriuo Užsieniečio sulaikymo terminas buvo pratęstas iki 2022 m. kovo 22 d., bet ne ilgiau kol paaiškės jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Taigi, aptariamas Departamento sprendimas Nr. 22S6907 turėjo pradėti būti taikomas 2022 m. kovo 22 d. Centro 2022 m. kovo 8 d. teikimas, kurį tenkinant buvo priimtas šios apeliacijos dalyku esantis pirmosios instancijos teismo sprendimas, teisėjų kolegijos vertintinas kaip perteklinis, kadangi per laikotarpį nuo Departamento sprendimo Nr. 22S6907 priėmimo (2022 m. kovo 3 d.) iki teikimo pirmosios instancijos teismui padavimo (2022 m. kovo 8 d.) nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybės, suponuojančios griežtesnio Užsieniečio judėjimo ribojimo reikalingumą.

31. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Departamento 2022 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 22S6907 rezoliucinės dalies 2 punktu Užsieniečiui paskirtas apgyvendinimo režimas, įtvirtintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje, yra vertinamas kaip savo esme atitinkantis Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinimą VSAT suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2408-602/2022).

32. Atsižvelgus į aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, taip pat siekiant tinkamos pusiausvyros tarp Užsieniečio interesų ir Įstatymo tikslų, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju maksimalus Užsieniečio laisvės suvaržymas (jo sulaikymas) nėra galimas. Nepaisant to, jog išlieka rizika, jog Užsienietis savo veiksmais gali siekti sutrukdyti valstybės institucijoms pagal kompetenciją priimti ir įvykdyti sprendimas dėl jo teisinės padėties, teisėjų kolegijos vertinimu, Įstatymo tikslai (priimti sprendimus dėl Užsieniečio teisinės padėties ir juos įvykdyti) gali būti pasiekti pritaikant ir švelnesnę Įstatyme nustatytą judėjimo ribojimo priemonę – alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Taikant šią priemonę taip pat nebūtų pažeistas maksimalus galimas Užsieniečio sulaikymo terminas, įtvirtintas Įstatymo 114 straipsnio 5 punkte (žr. šios nutarties 28–29 p.). Atsižvelgiant į tai, kad Užsieniečio atžvilgiu yra priimtas Departamento 2022 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. 22S6907 įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nagrinėjamu atveju netikslinga Užsieniečio atžvilgiu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri pagal savo turinį ir taikymo tikslą yra analogiška priemonei, kuri jau yra pritaikyta Užsieniečiui administraciniu sprendimu.

33. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas – pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas –Centro teikimą atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) piliečiu R. O. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė