2025-09-15 Nr. BB-4205-1-04-7-00004-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3063/2025

Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00004-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistojo R. C. ir jo gynėjos advokatės Mildos Laurinavičės kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

nustatė:

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 18 d. nuosprendį ir bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 1 dalį ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 255 straipsnio 2 dalies, 256 straipsnio pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas R. C. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o apeliacinės instancijos teismas jo veiką perkvalifikavo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, nors kitą kaltinamąjį A. G. dėl analogiško kaltinimo išteisino. Apeliacinės instancijos teismas R. C. veiką perkvalifikavo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį nenustatęs jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių – tiesioginės tyčios papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį ir pageidaujamo tokio asmens teisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, už kurį buvo perduota nuosprendyje nurodyta pinigų suma. Teismas, konstatavęs ultima ratio (paskutinė priemonė) principo pažeidimą A. G. atžvilgiu ir jį išteisinęs, tinkamai neatskyrė R. C. ir A. G. analogiško pobūdžio veiksmų ir nepateikė baudžiamosios ir tarnybinės atsakomybės atribojimo kriterijų. Abiejų instancijų teismai byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, padarė klaidų dėl įrodymų turinio, o dalies įrodymų iš viso neįvertino. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir abejonių, neišdėstė teisių argumentų dėl visų ištirtų įrodymų vertinimo ir padarė nepagrįstas išvadas. Be to, R. C. apeliacinės instancijos teismo apie ketinimą perkvalifikuoti jo veiką nebuvo informuotas, taip buvo pažeista jo teisė į gynybą, o apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis nuteistajam tapo siurpriziniu.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-594/2025, 2K-74-719/2025).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir nepagrįstas R. C. nuteisimas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį nurodomi iš esmės deklaratyviai, cituojant įstatymų nuostatas bei teismų praktiką, tačiau jų nesusiejant su konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindais, ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes ir dėstant subjektyvią nuomonę, kad nuteistojo veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių, kartu sureikšminant aplinkybę, kad byloje kitas kaltinamasis A. G. buvo išteisintas. Kasatoriai taip pat dėsto pakankamai abstrakčius, bendro pobūdžio teiginius, kad teismai netinkamai, selektyviai įvertino įrodymus, padarė klaidų dėl įrodymų turinio, neįvertino dalies įrodymų, nepašalino byloje esančių abejonių, tačiau išsamių teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nepateikia ir nenurodo, kokie įrodymai nebuvo įvertinti ir kuriuos konkrečiai įrodymus teismai vertino pažeisdami BPK reikalavimus. Šiame kontekste pažymėtina, kad abstraktūs, formalizuoti teiginiai apie tai, kad žemesnės instancijos teismai suteikė išimtinę reikšmę vieniems įrodymams, nevertino kaip įrodymų kitų svarbių duomenų ir kt., aiškiai nenurodant, kokiems konkretiems įrodymams teismai suteikė išskirtinę reikšmę ir kas tai pagrindžia, nelemia kasacijos pagrindo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-719/2023, 2K-149-648/2023). Šiuo atveju kasaciniame skunde BPK nuostatų pažeidimai vertinant įrodymus nurodomi tik formaliai, iš esmės siekiant, kad kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų gynybos argumentus, vertindamas bylos įrodymus kaip trečioji instancija. Kaip minėta, tokie kasacinio skundo argumentai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Kasaciniame skunde taip pat deklaratyviai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas R. C. nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismo kvalifikuotą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuodamas į BK 227 straipsnio 1 dalį apie tai iš anksto nepranešęs nuteistajam, pažeidė BPK 255 straipsnio 2 dalies, 256 straipsnio nuostatas ir nuteistojo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 29 punkte išdėstė išsamius argumentus, kodėl sprendė, kad R. C. nusikalstamos veikos perkvalifikavimas iš BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 227 straipsnio 1 dalį, nustatančią švelnesnę baudžiamąją atsakomybę, nepažeidžia BPK reikalavimų. Be to, pats nuteistasis R. C. savo apeliaciniu skundu prašė jo veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, todėl kasatorių teiginys, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis nuteistajam šiuo aspektu tapo siurpriziniu yra klaidinantis.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar teismų padarytus esminius BPK pažeidimus. Paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo R. C. ir jo gynėjos advokatės Mildos Laurinavičės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė

Darius Kantaravičius