4ac5e74f-efe5-41a5-8793-e41a50b314bb · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1008-794/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-10218-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), RÅ«tos Petkuvienės ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo E. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo BUAB „Rusakalnis“ ieÅ¡kinį atsakovams E. K. ir T.

U. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, restitucijos ir civilinės atsakomybės taikymo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas tarp UAB „Rusakalnis“ ir atsakovo E. K. 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienomis sudarytus skolų grÄ Å¾inimo sandorius bendrai 20 272,00 EUR sumai pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, taikyti restitucijÄ bei priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo E. K. 20 272,00 EUR, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, taikyti juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo T.

U. subsidiariai 20 272,00 EUR, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad UAB „Rusakalnis“ pastaruosius kelerius metus finansinė situacija prastėjo. TÄ rodo Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1671-560/2015 dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo. Nesilaikant restruktÅ«rizavimo plano, Vilniaus apygardos teismo 2017-08-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1439-866/2017 bendrovės restruktÅ«rizavimo byla buvo nutraukta. Po restruktÅ«rizavimo bylos nutraukimo, esant akivaizdžiai prastai bendrovės finansinei padėčiai, bendrovei esant nemokiai, prieÅ¡ pat nutraukiant bendrovės veiklÄ , buvęs bendrovės vadovas T.

U. kasos iÅ¡laidų orderių pagrindu iÅ¡mokėjo dideles piniginių lėšų sumas vienam iÅ¡ buvusių restruktÅ«rizuojamos bendrovės kreditorių E. K.: 2017-08-21 – 7 000 EUR, 2017-08-23 – 7 000 EUR, 2017-08-25 – 6 272 EUR. Bendrovės restruktÅ«rizavimo planas nebuvo vykdomas, todėl didžioji dalis bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių yra tie patys, kurie buvo įtraukti į UAB „Rusakalnis“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä restruktÅ«rizavimo byloje. Atsakovai, žinodami bendrovės įsipareigojimų mastÄ , faktÄ , kad bendrovė nevykdo veiklos ir nėra pajėgi atsiskaityti su visais savo kreditoriais, apie bendrovės restruktÅ«rizavimo bylos nutraukimÄ , faktÄ , kad bendrovė yra tiek faktiÅ¡kai, tiek teisiÅ¡kai nemoki, elgdamiesi nesÄ Å¾iningai sudarė nurodytus sandorius, kuriais bendrovė, atstovaujama direktoriaus, patenkino iÅ¡imtinai vieno bendrovės kreditoriaus reikalavimÄ Ä¯ bendrovę, taip pažeisdami CK nustatytÄ atsiskaitymo su kreditoriais skolininkui esant sunkioje ekonominėje padėtyje, eilę, ir tokiais veiksmais padarė bendrovei ir likusiems jos kreditoriams 20 272 EUR dydžio žalÄ .

Bendrovės restruktÅ«rizavimo byla buvo nutraukta 2017-08-08 (nutartis įsiteisėjo 2017-08-16). Ginčo sandoriai sudaryti 2017 m. rugpjūčio 21–25 d., o 2017-08-31 direktorius jau pateikė pareiÅ¡kimÄ Vilniaus apygardos teismui dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovo teigimu, nustatytinos visos bÅ«tinos sÄ lygos siekiant nurodytus sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Pritaikius restitucijÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas Å¡ioje byloje yra nukreiptinas į skolos grÄ Å¾inimo sandoriais atsakovui E. K. iÅ¡mokėtÄ 20 272 EUR sumÄ .

Administratoriaus įsitikinimu, dėl nesÄ Å¾iningų skolų grÄ Å¾inimo sandorių atsakomybė tenka tiek direktoriui, kaip bendrovės vadovui, tiek ir atsakovui, kuriam bendrovė grÄ Å¾ino skolÄ , kadangi atsakovas, bÅ«damas sÄ Å¾iningu ir žinodamas, kad bendrovė turi daug (ir aukÅ¡tesnės eilės) kreditorių, negalėjo sudaryti tokių sandorių, kuriais gali bÅ«ti pažeisti kitų kreditorių interesai. Direktorius pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatytÄ atsiskaitymo su kreditoriais tvarkÄ .

3. Atsakovas T. U. atsiliepime prašė netenkinti ieÅ¡kinio. Nurodė, kad atsakovas E. K. yra ieÅ¡kovo kreditorius nuo 2011 metų, tai yra daug metų iki buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo ir bankroto byla. Suma, kuriÄ sumokėjo atsakovas, yra avansas už ketinamus atlikti statybos rangos darbus. Pažymėjo, kad jam buvo žinoma apie tai, kad ieÅ¡kovas turi daugiau kreditorių, o ne tik atsakovÄ , tačiau rėmėsi tuo, jog grÄ Å¾inama suma, kurios terminai yra suėję anksčiausiai. GrÄ Å¾inta buvo tik pagrindinė skola, o ne netesybos. Su atsakovu E. K. nesieja giminystės ar asmeniniai ryÅ¡iai. Nurodė, kad neatliko neteisėtų veiksmų, o veikė kreditorių interesais. Aplinkybė, kad praėjus trumpam laikui kreipėsi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, yra tik sutapimas.

4. Atsakovas E. K. atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad 2015 metais ieÅ¡kovas informavo, jog turi laikinų finansinių bėdų ir, kad jas iÅ¡spręsti pradeda įmonės restruktÅ«rizacijÄ , tačiau nieko nežinojo apie restruktÅ«rizacijÄ . 2017 m. vasarÄ ieÅ¡kovas informavo, kad restrutÅ«rizacija baigta ir grÄ Å¾ins dar 2011 metais sumokėtÄ avansÄ . Suma grÄ Å¾inta dalimis 2017 m. rugpjūčio mėnesį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovams E. K. ir T.

U. tenkino iÅ¡ dalies. Teismas pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento tarp UAB „Rusakalnis“ ir atsakovo E. K. 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienomis sudarytus skolų grÄ Å¾inimo sandorius bendrai 20 272,00 EUR sumai, taikė restitucijÄ bei priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo E. K. 20 272 EUR, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (20 272 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018-04-05) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, o likusius ieÅ¡kovo reikalavimus atmetė.

6. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas sutikti su ieÅ¡kovo atstovo argumentais, kad egzistuoja visos sÄ lygos taikyti actio Pauliana institutÄ , todėl tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento tarp UAB „Rusakalnis“ ir atsakovo E. K. 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienomis sudarytus skolų grÄ Å¾inimo sandorius bendrai 20 272,00 EUR sumai ir taikė restitucija bei iÅ¡ ieÅ¡kovui atsakovo E. K. priteisė 20 272,00 EUR. Pirma, teismas nustatė, kad kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę.

Antra, ginčijami sandoriai (atlikti mokėjimai) pažeidė kitų kreditorių teises, nes vienam kreditoriui atsakovui E. K. buvo suteiktas iÅ¡imtinis pirmumas prieÅ¡ kitus kreditorius, nors kai kurių jų reikalavimai tenkintini pirmÄ jÄ (aukÅ¡tesne) eile, o E. K. trečiÄ ja eile. Trečia, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, kai skolininkas buvo skolingas ir aukÅ¡tesnės eilės kreditoriams, iÅ¡imtinai sumų grÄ Å¾inimas tik ieÅ¡kovo pasirinktam kreditoriui, teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , jog nurodytomis aplinkybėmis skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

Ketvirta, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad įmonės vadovas, sudarydamas ginčijamus sandorius, buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromi pinigų grÄ Å¾inimo sandoriai iÅ¡imtinai vienam kreditoriui pažeis kitų kreditorių teises. Buvęs įmonės vadovas T. U. atsiliepime pažymėjo, kad jam buvo žinoma apie tai, kad ieÅ¡kovas turi daugiau kreditorių, o ne tik atsakovÄ , tačiau rėmėsi tuo, jog grÄ Å¾inama suma, kurios terminai yra suėję anksčiausiai.

Penkta, vertinant trečiojo asmens (Å¡ioje byloje atsakovo E. K.) nesÄ Å¾iningumÄ , kuris, palyginti su skolininko nesÄ Å¾iningumu, gali bÅ«ti ne taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, nereikalaujama, kad jo žinojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumÄ Teismo teigimu, sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai ir kt.

Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovo E. K. veiksmai atitiko kasacinio teismo praktikoje suformuotus kontrahento sÄ Å¾iningumo apibrėžties standartus – prieinamomis priemonėmis pasidomėti dėl UAB „Rusakalnis“ mokumo bÅ«senos (įsipareigojimų kreditoriams) sudarant ginčijamÄ sandorį. Be to, atsakovas E. K. nurodė, kad jis buvo informuotas apie įmonei pradedamÄ restruktÅ«rizacijÄ . Kai skolininkas nemokus, visiÅ¡kas atsiskaitymas su vienu ar keletu kreditorių, taip iÅ¡skiriant juos iÅ¡ kitų, neatitinka sÄ Å¾iningo elgesio standartų, todėl sandorio Å¡alių, žinojusių apie nurodytÄ situacijÄ , sudarymas sandorio, kaip pagrindo atsiskaityti tik su pasirinktu kreditoriumi, reiÅ¡kia jų nesÄ Å¾iningumÄ .

7. Dėl civilinės atsakomybės taikymo vadovui teismas pažymėjo, kad kreditorių eiliškumo pažeidimas atsiskaitant tik su atsakovu E. K. galėjo lemti aplinkybę, kad kitų kreditorių galimybė išreikalauti įsiskolinimo sumų sumažėjo, tačiau vien dėl šios aplinkybės negalima daryti išvados, kad tuo buvo padaryta žala pačiai bendrovei (ieškovui), o aplinkybė, kad kitų kreditorių reikalavimai negalėjo būti patenkinti, nes pirmiau buvo patenkintas kito kreditoriaus (atsakovo E. K. reikalavimas), vadovo atsakomybei CK 2.87 straipsnio pagrindu kilti nelaikytina žala bendrovei, nes bendrovė ir iki neteisėtų veiksmų atlikimo turėjo tokio pat dydžio kreditorinius įsipareigojimus, kaip ir po jų atlikimo, bendras jos įsipareigojimų dydis nekito.

Pagal bylos duomenis atsiskaitymas su atsakovu E. K. vyko pagal galiojančiÄ (rangos) sutartį, todėl nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas neįrodė žalos fakto, kaip bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos. Be to, pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais ir pritaikius restitucijÄ , t. y. priteisus iÅ¡ atsakovo E. K. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui tai, kÄ jis iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo pagal pripažintus negaliojančiais sandorius, yra apginamos pažeistos ieÅ¡kovo ir jo kreditorių teisės, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ taikyti juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę teismas atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Atsakovas E. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 rugsėjo 24 d. sprendimÄ dalyje, kuria teismas pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento tarp UAB „Rusakalnis“ ir atsakovo E. K. 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienomis sudarytus skolų grÄ Å¾inimo sandorius bendrai 20 272,00 EUR sumai, bei taikė restitucijÄ ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo E. K. 20 272 EUR, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai UAB „Rusakalnis“ 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 atliktus atsiskaitymus kreditoriui E. K. pripažino negaliojančiais vadovaudamasis specialiuoju sandorių negaliojimo pagrindu – actio Pauliana, kadangi jie per se, laikytini vienašaliais sandoriais, todėl jie gali būti ginčijami tik bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Be to, tiek LR CK 6.66 straipsnio nuostatos, tiek kasacinės instancijos teismo praktika aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog actio Pauliana pagrindu gali būti ginčijami tik dvišaliai sandoriai, todėl pirmosios instancijos teismui ginčijamu sprendimu actio Pauliana pagrindu negaliojančiais pripažinus UAB „Rusakalnis“ sudarytus vienašalius sandorius, buvo iškreiptas actio Pauliana instuto tikslas bei paskirtis. 9.2.

Pirmosios instancijos teismas pripažindamas vienaÅ¡alius atsiskaitymus, privalėjo nustatyti ar egziztuoja viena iÅ¡ actio Paulina taikymo sÄ lygų t. y. aplinkybę, jog BUAB „Rusakalnis“ neturėjo pareigos atsiskaityti su atsakovu E. K.. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovo pareiga grÄ Å¾inti skolÄ (avansÄ ) atsakovui byloje net nebuvo ginčijama, o atsakovo E. K. kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas BUAB „Rusakalnis“ restruktÅ«rizavimo byloje. Dėl Å¡ių aplinkybių byloje ginčas nekilo ir ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu tai pripažino ir neneigė.

Be to, kitų kreditorių buvimas, nepaisant to, kad tie kreditoriai ir aukÅ¡tesnės eilės, niekaip nepaneigia ieÅ¡kovo pareigos atsiskaityti su atsakovu. 9.3. Teismas pripažindamas ieÅ¡kovo atliktus atiskaitymus negaliojančiai bei spręsdamas apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ nenurodė ir nenustatė absoliučiai jokių atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ liudijančių aplinkybių. Apelianto teigimu, jis žinodamas, kad ieÅ¡kovas yra jam skolingas, tiek objektyviuoju, tiek subjektyviuoju požiÅ«riu laikytinas sÄ Å¾iningu, kadangi bÅ«tent BUAB „Rusakalnis“ ir turėjo pareigÄ atsiskaityti atsakovu.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad kreditorius gaudamas atsiskaitymÄ iÅ¡ savo skolininko pagal sudarytÄ sandorį dar papildomai privalėtų imtis kokių nors ypatingų priemonių tam, kad įsitikinti, jog jo skolininkas neturi kitų skolininkų, o nustačius, kad yra kitų skolininkų, vengti skolininko prievolės įvykdymo. Be kita ko, toks aiÅ¡kinimas paneigtų civilinėje apyvartoje dalyvaujančių subjektų teisėtus lÅ«kesčius ir teisinio tikrumo principÄ , kadangi kiekvienÄ kartÄ asmuo gaudamas prievolės įvykdymÄ pagal sudarytÄ sandorį negalėtų bÅ«ti tikras, ar tokiais veiksmais nėra pažeidžiami kitų asmenų interesai.

Tai reikštų, kad civilinės apyvartos subjektai gaudami atsiskaitymus nuolat būtų teisinio neapibrėžtumo būsenoje, ir būtų paneigiamas civilinių teisinių santykių stabilumas.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB „Rusakalnis“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 rugsėjo 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti.

11. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Pinigų iÅ¡mokėjimas – tai vienaÅ¡alis sandoris, kurio metu jį atliekantis asmuo iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ iÅ¡mokėti lėšas kitam asmeniui, tokiu bÅ«du sukurdamas, pakeisdamas arba panaikindamas savo civilines teises ir pareigas, todėl įmonės atlikti ginčo mokėjimai (atsiskaitymai su atsakovu) pripažintini vienaÅ¡aliais sandoriais, kuriuos galima ginčyti CK numatyta sandorių ginčijimo tvarka ir pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. 11.2.

Actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lyga dėl pinigų iÅ¡mokėjimo atsakovui neprivalomumo yra įrodyta, kadangi pinigų iÅ¡mokėjimo sandoriais nebuvo siekiama gaivinti įmonę, tęsti jos veiklÄ , atlikti mokėjimai nebuvo orientuoti į įmonės veiklos tęstinumÄ . Be to, Å¡ie sandoriai įvykdyti prieÅ¡ pat bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimÄ , kas patvirtinta, jog Å¡iais sandoriais buvo siekiama sumažinti įmonės turto vertę ir tokiu bÅ«du panaikinti galimybę kitiems kreditoriams atgauti skolas neiÅ¡vengiamo įmonės bankroto atveju. 11.3.

Atsakovas melagingai teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, liudijančių apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , kai pats nurodė, kad jis buvo informuotas apie įmonės restruktÅ«rizavimÄ , kad yra įtrauktas į įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kartu su kitais kreditoriais. Atsakovui be jokios abejonės buvo žinoma ir tai, kad restruktÅ«rizuojant ieÅ¡kovÄ , jis neturi teisės reikalauti, kad įmonė įsiskolinimÄ padengtų greičiau nei numatyta įmonės restruktÅ«rizavimo plane, o nutraukus restruktÅ«rizavimo bylÄ atsiras galimybė (nors ir neteisėta) atgauti skolÄ greičiau nepaisant kitų ieÅ¡kovo kreditorių interesų.

Taigi actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lyga dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo taip pat yra įrodyta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

14. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo teisingai, sÄ Å¾iningai, protingai taikyti bei aiÅ¡kinti įstatymus tam, jog tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

15. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieÅ¡kovo BUAB „Rusakalnis“ ir atsakovo E. K. 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienomis sudarytų skolų grÄ Å¾inimo sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, jog byloje nustatytos visos actio Pauliana sÄ lygos ir iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovo BUAB „Rusakalnis“ bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį, pripažinęs negaliojančiais nuo jų sudarymo momento tarp UAB „Rusakalnis“ ir atsakovo E. K. 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienomis sudarytus skolų grÄ Å¾inimo sandorius bendrai 20 272,00 EUR sumai, taikydamas restitucijÄ bei priteisdamas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo E. K. 20 272 EUR. Apeliantas (atsakovas) E. K. nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad atsiskaitymai, kaip vienaÅ¡aliai sandoriai, negali bÅ«ti ginčijami remiantis actio Pauliana institutu.

Be to, teismas netinkamai sprendė, kad BUAB „Rusakalnis“ ginčo atveju neturėjo pareigos atsiskaityti su atsakovu, bei nepagrįstai konstatavo atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ kaip vienus iÅ¡ bÅ«tinųjų actio Pauliana taikymo sÄ lygų. Taigi apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento tarp UAB „Rusakalnis“ ir atsakovo E. K. 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienomis sudarytus skolų grÄ Å¾inimo sandorius bendrai 20 272,00 EUR sumai, taikė restitucijÄ bei priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo E. K. 20 272 EUR, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl galimybės ginčyti atsiskaitymo sandorius actio Pauliana pagrindu 18. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento tarp UAB „Rusakalnis“ ir atsakovo E. K. 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienomis sudarytus skolų grÄ Å¾inimo sandorius bendrai 20 272,00 EUR sumai, taikyti restitucijÄ bei priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo E. K. 20 272 EUR, apeliantas nurodo, jog atsiskaitymai, kaip vienaÅ¡aliai sandoriai, gali bÅ«ti ginčijami tik bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, o ne remiantis actio Pauliana institutu, todėl pirmosios instancijos teismui actio Pauliana pagrindu negaliojančiais pripažinus UAB „Rusakalnis“ sudarytus vienaÅ¡alius sandorius, buvo iÅ¡kreiptas actio Pauliana instuto tikslas bei paskirtis.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti dėl toliau nurodomų priežasčių.

19. Actio Pauliana – tai specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininkÄ , neleisti Å¡iam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymÄ . Kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėse pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ .

Å io instituto paskirtis – kompensavimas: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

20. Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal Å¡iÄ teisės normÄ pripažinti sandorį negaliojančiu.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra bÅ«dingos bankroto procesui. Bankrutuojančios įmonės administratorius prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 11 straipsnio 3 dalies 14 punktÄ administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Pastebėtina, jog Ä®BÄ® nereglamentuoja savarankiÅ¡kų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik akcentuoja ginčytinų sandorių požymius – prieÅ¡ingumÄ Ä¯monės veiklos tikslams ir (arba) galimÄ Ä¯takÄ Ä¯monės mokumui.

22. Sandoriai yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kaip teisingai nurodo apeliantas, sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai arba daugiašaliai CK 1.63 str. 1 ir 2 d.). Pagal CK 1.63 straipsnio 3 dalį, vienašaliu sandoriu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti pakanka vienos šalies valios.

23. Atsiskaitymai gali bÅ«ti vykdomi grynaisiais ir negrynaisiais pinigais įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (CK 6.929 str. 1 ir 2 d.). Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad įmonė atsiskaitė su atsakovu, iÅ¡raÅ¡ydama kasos iÅ¡laidų orderius, aktualios Taisyklių nuostatos.

Taisyklių 4 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį. Pinigai iÅ¡mokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraÅ¡tį, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pinigus, sÄ skaitas ir kitus dokumentus), iÅ¡raÅ¡ius kasos iÅ¡laidų orderį. Pagal Taisyklių 5 punktÄ , jeigu pinigai iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to Å«kio subjekto darbuotojas, nurodomas Å¡io fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta.

Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje.

24. Atsižvelgdama į atsiskaitymo negrynaisiais pinigais teisinį reglamentavimÄ bei, remdamasi kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasos iÅ¡laidų orderio iÅ¡davimas ir pinigų iÅ¡mokėjimas jo pagrindu yra pripažįstamas vienaÅ¡aliu sandoriu, o kasos iÅ¡laidų orderis tėra tik finansinę operacijÄ patvirtinantis dokumentas ir pats savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia. Å ioje byloje jis vertintinas kaip raÅ¡ytinis įrodymas, įrodantis, kad buvo atliktas veiksmas, atsakovui buvo iÅ¡mokėtos lėšos iÅ¡ įmonės kasos. Tuo tarpu ginčo Å¡ioje byloje esmę sudaro klausimas ar toks skolos gražinimas nepažeidė kitų kreditorių teisių ir ar nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas, pripažįstant skolos gražinimÄ negaliojančiu dėl to, kad jis pažeidė kitų kreditorių teises atgauti savo skolas.

25. Taigi remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, kasos iÅ¡laidų orderio iÅ¡davimas bei pinigų iÅ¡mokėjimas jo pagrindu – tai vienaÅ¡alis sandoris, kurio metu jį iÅ¡duodantis asmuo iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ iÅ¡mokėti lėšas kitam asmeniui, tokiu bÅ«du sukurdamas, pakeisdamas arba panaikindamas savo civilines teises ir pareigas, todėl įmonės atlikti ginčo mokėjimai (atsiskaitymai su atsakovu) pripažintini vienaÅ¡aliais sandoriais, kuriuos galima ginčyti CK numatyta sandorių ginčijimo tvarka ir pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Pastebėtina, jog tokia linkme yra formuojama ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-597/2010), todėl atsakovo argumentus, jog atsiskaitymai, kaip vienašaliai sandoriai, negali būti ginčijami remiantis actio Pauliana institutu, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Dėl ginčijamų sandorių (atliktų pinigų iÅ¡mokėjimų) sudarymo (ne)privalomumo, kaip bÅ«tinos actio Pauliana sÄ lygos 26. Viena actio Pauliana taikymo sÄ lygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. IÅ¡ esmės Å¡i sÄ lyga gali bÅ«ti paaiÅ¡kinama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienaÅ¡aliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).

Be kita ko, tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad ir įmonės nemokumo situacijoje skolininkas privalo vykdyti įstatymų reikalavimus (pavyzdžiui, dėl skolų padengimo eiliÅ¡kumo, atsiskaitymo tvarkos), o atsiskaitydamas su vienu kreditoriumi turi paisyti kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebÅ«tų pažeidžiami.

Įstatymo nuostatų nesilaikymas yra nesuderinamas su protingo asmens elgesio standartu. Pranašumo vienam kreditoriui teikimas yra draudžiamas pagal baudžiamuosius įstatymus, taip pat vertinamas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas, net ir esant susiklosčiusioms svarbioms faktinėms aplinkybėms skolininkas turi vadovautis įstatymais ir pagal juos spręsti dėl būtinumo sudaryti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

27. Apeliantas privalėjimÄ sudaryti 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienų skolų grÄ Å¾inimo sandorius (t. y. atlikti pinigų iÅ¡mokėjimus) bendrai 20 272 EUR sumai motyvuoja tuo, jog ieÅ¡kovas, kaip skolininkas, turėjo skolinių įsipareigojimų atsakovui. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, prievolių turėjimas atsakovui nepagrindžia bÅ«tinumo sudaryti ginčijamus sandorius. Pastebėtina, jog kad tarp ieÅ¡kovo ir apelianto sudaryti pinigų iÅ¡mokėjimo sandoriai negalėjo bÅ«ti laikomi labiau privalomais kitų kreditorių reikalavimų atžvilgiu, t. y. atsakovo reikalavimas negalėjo bÅ«ti iÅ¡keltas aukščiau už kitų kreditorių reikalavimus, kadangi kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, BUAB „Rusakalnis“ pinigų iÅ¡mokėjimo atsakovui metu jau turėjo didelių finansinių įsipareigojimų aukÅ¡tesnės eilės kreditoriams – VMI ir VSDFV.

Apeliacinės instancijos teismo teigimu, 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienomis atliktas pinigų iÅ¡mokėjimas ieÅ¡kovo finansinės padėties niekaip nepagerino, neužtikrino galimybės ieÅ¡kovui atkurti savo mokumÄ ir sėkmingai toliau vykdyti komercinę veiklÄ , atsiskaityti su kitais savo kreditoriais. Apeliantui Å¡ių byloje nustatytų aplinkybių nepaneigus ir nenuginčijus, akivaizdu, jog ginčijami pinigų iÅ¡mokėjimo sandoriai buvo naudingi tik atsakovui.

28. Å iame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skolininkas, net ir turėdamas pareigÄ sudaryti sandorį, jÄ turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti Å¡ia pareiga, siekdamas iÅ¡vengti atsiskaitymo su tam tikrais kreditoriais arba suteikti pranaÅ¡umÄ tik vienam ar keletui jų. Jis turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sÄ lygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų.

Be to, pareiga sudaryti sandorius su kitais kreditoriais turi bÅ«ti atskirta nuo skolininko noro pasirinkti, kam pirmiau atlyginti skolÄ , nes skolininkas actio Pauliana taikymo kontekste neturi visiÅ¡kos laisvės pasirinkti, kam jis pirma įvykdys prievolę. Skolininkas skirtingas prievoles turi vykdyti atsižvelgdamas į jų turinį ir terminus bei padarydamas kuo mažiau žalos atskiriems kreditoriams. Skolininko diskrecijÄ ypač riboja tai, kad už nepateisinamÄ , nesÄ Å¾iningÄ ir žalos sukėlusį kreditorių diskriminavimÄ gali kilti ne tik civilinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė (BK 208 straipsnis).

Pareiga sudaryti sandorius su kitais kreditoriais turi bÅ«ti atskirta nuo skolininko noro pasirinkti, kam pirmiau įvykdyti prievolę, nes skolininkas actio Pauliana kontekste neturi visiÅ¡kos laisvės pasirinkti, kam jis pirma jvykdys prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012). Pažymėtina ir tai, jog teismas konkrečiu atveju nustato ir vertina, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar jį buvo bÅ«tina sudaryti tam, kad bÅ«tų įvykdytos kitų sutarčių sÄ lygos ir pagal Å¡ias sutartis bÅ«tų visiÅ¡kai atsiskaityta su kreditoriais.

29. Teisėjų kolegija iÅ¡analizavusi ir įvertinusi bylos medžiagÄ , sutinka su ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais, jog nagrinėjamu atveju 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienomis atliktais pinigų iÅ¡mokėjimais nebuvo siekiama gaivinti įmonę, tęsti jos veiklÄ , atlikti mokėjimai nebuvo orientuoti į įmonės veiklos tęstinumÄ . Akcentuotina ir tai, kad Å¡ie sandoriai įvykdyti prieÅ¡ pat bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimÄ , kas taip pat patvirtinta tai, jog Å¡iais sandoriais buvo siekiama sumažinti BUAB „Rusakalnis“ turto vertę ir tokiu bÅ«du panaikinti galimybę kitiems kreditoriams atgauti skolas neiÅ¡vengiamo įmonės bankroto atveju.

30. Ä®vertinusi Å¡ias aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ konstatuoti ginčijamos actio Pauliana taikymo sÄ lygos – atsakovo neprivalėjimo sudaryti ginčijamų sandorių – egzistavimÄ , todėl atsakovo argumentai Å¡ioje dalyje taip pat atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Dėl apelianto nesÄ Å¾iningumo sudarant ginčijamus sandorius (atliktus pinigų iÅ¡mokėjimus), kaip bÅ«tinos actio Pauliana sÄ lygos 31. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriama actio Pauliana taikymo sÄ lyga – trečiojo asmens (nagrinėjamu atveju atsakovo) nesÄ Å¾iningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali bÅ«ti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad ir trečiasis asmuo, sudarydamas atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, jis žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sÄ Å¾iningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiÅ«riu jis nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

33. Teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.67 straipsnyje yra nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejų sÄ raÅ¡as. Esant bent vienam Å¡ių atvejų trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti, tenka įrodinėjimo naÅ¡ta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo faktÄ yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. NesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejų sÄ raÅ¡as baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų Å¡io straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos per plačiai, nes jos nustato iÅ¡imtį iÅ¡ bendros taisyklės, kad skolininko nesÄ Å¾iningumÄ turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).

34. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių remtis CK 6.67 straipsnyje įtvirtintomis nesÄ Å¾iningumo prezumpcijomis, todėl trečiojo asmens (t. y. apelianto) (ne)sÄ Å¾iningumas turėjo bÅ«ti įvertintas, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumÄ . Pažymėtina, jog sÄ Å¾iningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia.

35. Teisėjų kolegijos teigimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas detaliai vertino visus byloje esančius duomenis apie 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienų skolų grÄ Å¾inimo sandorių sudarymo aplinkybes, apelianto ir skolininko UAB „Rusakalnis“ bendradarbiavimÄ ginčijamų sandorių sudarymo metu ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas jam prieinamomis priemonėmis visiÅ¡kai nesidomėjo įmone, jos esamų įsipareigojimų kreditoriams dydžiu sudarant ginčijamus sandorius, kas liudija apie tai, kad atsakovo, žinojusio apie BUAB „Rusakalnis“ restruktÅ«rizavimÄ , siekiai buvo tik susigrÄ Å¾inti pinigines lėšas, kai pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai ir kt.

36. Akcentuotina, kad sudarant kiekvienÄ sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad Å¡is nebÅ«tų iÅ¡reikalaujamas. Tai reiÅ¡kia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieÅ¡ sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio Å¡alis, ar ji elgiasi sÄ Å¾iningai. IÅ¡ bÅ«simos sandorio Å¡alies yra pagrįsta reikalauti paaiÅ¡kinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali bÅ«ti padaryta žala sandorio sudarymu.

Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Protingu ir apdairiu, t. y. sÄ Å¾iningu, minėta, gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Atidus ir rÅ«pestingas asmuo turėtų pasidomėti, kaip baigėsi teisminiai ginčai dėl bÅ«simos sandorio Å¡alies įsipareigojimų (ne tik dėl sandoriu perleidžiamo turto), ar nėra įsipareigojimų, kuriems įvykdyti bÅ«tų panaudotas turtas kaip vienintelė skolininko įsipareigojimų užtikrinimo priemonė, nors daiktinės teisės neapribotos specialia tvarka (turto areÅ¡tu, įkeitimu, hipoteka).Tai daroma iÅ¡ dalies jo paties interesais, todėl iÅ¡ turto įgijėjo pagal sandorį gali bÅ«ti reikalaujama domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų.

Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kuriÄ sustiprina Å¡io asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. IÄ® ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „ Vikata ir Ko“ v. UAB „ Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009).

37. Taigi turto pagal bÅ«simÄ sandorį įgijėjui, siekiant nepažeisti galimo kreditoriaus interesų, reikia bÅ«ti apdairiam tokia apimtimi:

1) protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė;

2) konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002). Kitaip tariant, turi bÅ«ti nustatoma, ar turto įgijėjams buvo prieinama informacija apie skolininkÄ , ar turto įgijėjai dėl savo nepakankamo atidumo, net nesidomėdami apie kitÄ sutarties Å¡alį, kaip skolininkę, nesielgė neapdairiai ir dėl to, ar jie turi bÅ«ti pripažinti nesÄ Å¾iningais turto įgijėjais. Nustatant skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ užtenka, kad Å¡is reikÅ¡tųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumÄ , t. y. nebuvo tiek rÅ«pestingi ir apdairÅ«s, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

38. Apeliacinės instancijos teismas kritiÅ¡kai vertina apelianto argumentus, kad byloje nėra jokių įrodymų, liudijančių apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , nors tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek bylÄ ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka ne kartÄ buvo nurodęs, kad jis yra informuotas apie UAB „Rusakalnis“ restruktÅ«rizavimÄ , kad yra įtrauktas į įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kartu su kitais kreditoriais. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog atsakovui buvo žinoma ir tai, kad restruktÅ«rizuojant įmonę, jis neturi teisės reikalauti, kad UAB „Rusakalnis“ įsiskolinimÄ padengtų greičiau nei numatyta įmonės restruktÅ«rizavimo plane, o nutraukus restruktÅ«rizavimo bylÄ atsiras galimybė (nors ir neteisėta) atgauti skolÄ greičiau nepaisant kitų įmonės kreditorių interesų.

Be kita ko, kaip teisingai akcentavo ieÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , apeliantui taip pat buvo žinoma ir apie tai, dėl kokių priežasčių buvo nutraukta UAB „Rusakalnis“ restruktÅ«rizavimo byla, o bÅ«tent dėl numatytų pajamų negavimo, dėl įsiskolinimo Sodrai, valstybės biudžetui ženklaus augimo, dėl eiliÅ¡kumo nesilaikymo atsiskaitant su kreditoriais, dėl nesavalaikių atsiskaitymų su kreditoriais ir kt., kadangi Å¡ios priežastys yra aiÅ¡kiai nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje dėl UAB „Rusakalnis“ restruktÅ«rizavimo bylos nutraukimo ( 1 t., b. l. 86-88), kuriÄ atsakovas yra gavęs, kÄ ir patvirtina Å¡ioje civilinėje byloje esantys įrodymai (1t., b. l. 182-183).

Pastebėtina, kad apeliantas niekada neneigė, kad minėtÄ nutartį yra gavęs iÅ¡ restruktÅ«rizavimo administratoriaus, kas tik įrodo, jog jam buvo žinoma apie priežastis, dėl kurių buvo nutraukta restruktÅ«rizavimo byla. Taigi bÅ«damas atsakingu, protingu ir apdairiu, t. y sÄ Å¾iningu, kreditoriumi, jis tikrai žinojo tiek apie esančius aukÅ¡tesnės eilės kreditorius, kurių reikalavimai nėra patenkinti, tiek apie įmonės įsipareigojimų mastÄ , tiek apie faktÄ , kad įmonė nevykdo veiklos ir nėra pajėgi atsiskaityti su visais savo kreditoriais, tiek apie UAB „Rusakalnis“ restruktÅ«rizavimo bylos nutraukimÄ , tiek ir apie faktÄ , kad įmonės yra tiek faktiÅ¡kai, tiek teisiÅ¡kai nemoki, ir elgdamasis nesÄ Å¾iningai, pirmenybės teise atsiimdamas įmonei sumokėtus pinigus, pažeidė kitų, aukÅ¡tesnės eilės, kreditorių interesus.

39. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog atsakovas 2017 m. rugpjūčio 21,23 ir 25 dienomis sudarydamas skolų grÄ Å¾inimo sandorius su UAB „Rusakalnis“ buvo nesÄ Å¾iningas. Taigi egzistavo apelianto ginčijama actio Pauliana taikymo sÄ lyga – atsakovo nesÄ Å¾iningumas.

40. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis taip pat pažymi, kad apeliantas skunde iÅ¡ esmės pakartoja ankstesniuose savo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, iÅ¡ esmės nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiÅ¡kia pakartotinio bylos ar atskiro procesinio klausimo nagrinėjimo.

Ä®vertinus skundžiamo sprendimo turinį, akivaizdu, kad visos apelianto nurodomos aplinkybės dėl ginčijamų sandorių sudarymo, buvo aptartos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Taigi vien apelianto nesutikimas su tuo, kaip Å¡ias aplinkybes įvertino teismas, nesuponuoja iÅ¡vados, jog teismas priėmė netinkamÄ sprendimÄ . Apeliantas, skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių faktinių aplinkybių bei įrodymų turinio.

Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir faktinių aplinkybių neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, Å¡io teismo iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių bei jų vertinimo ir motyvų analizė neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kažkurios reikÅ¡mingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai teismo nebuvo įvertinti.

41. Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja visos, tarp jų ir apelianto ginčijamos, actio Pauliana taikymo sÄ lygos. Esant visoms bÅ«tinoms sÄ lygoms, teisėtai ir pagrįstai taikytas CK 6.66 straipsnis ir ginčijami tarp UAB „Rusakalnis“ ir atsakovo E. K. 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienomis sudaryti skolų grÄ Å¾inimo sandoriai bendrai 20 272 EUR sumai pagrįstai pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu nuo jų sudarymo momento.

Dėl procesinės bylos baigties 42. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, prieina iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ , reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Vertindamas actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygas teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo sandoriais buvo pažeistos BUAB „Rusakalnis“ kreditorių teisės ir teisėti interesai, atsakovas ginčo sandorių sudaryti neprivalėjo, taip pat pagrįstai sprendė, kad atsakovas 2017 m. rugpjūčio 21,23 ir 25 dienomis sudarydamas skolų grÄ Å¾inimo sandorius su UAB „Rusakalnis“ buvo nesÄ Å¾iningas. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir kitaip vertina teismo iÅ¡analizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo iÅ¡vadas nepagrįstomis.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palieka nepakeistu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

44. Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , kuriuo atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovas neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl apelianto praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atmetamas.

45. Nors ieÅ¡kovas teikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , tačiau nepateikė jokių duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme bÅ«tų turėjęs bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ieÅ¡kovui nespręstinas.

46. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė Inga Staknienė