4ac52ae0-6a2a-43ba-9652-9e482bc01141 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-3172-621/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00763-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 6.6.; 41.; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU           2018 m. rugsėjo 10 d.Šiauliai Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui S. R., advokatui V.

K.,dalyvaujant atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių teritorinio skyriaus atstovui K. J., dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams S. B., Å . O.,nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui T. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintÄ skundÄ atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių teritoriniam skyriui dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto panaikinimo ir kitų reikalavimų; trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiÅ¡kėja) 2018 m. kovo 12 d. per elektroninių paslaugų portalÄ Ä¯teikė Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mams skundÄ , kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ (Forma N-1); panaikinti 2018 m. vasario 8 d.

Valstybinės darbo inspekcijos sprendimÄ Nr. SD-37-1911.PareiÅ¡kėjos atstovas advokatas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko patikslintame skunde iÅ¡dėstytus reikalavimus. Mano, kad darbuotojas T. B. nesilaikė technologinių procesų, su kuriais jis buvo supažindintas, o bÅ«tent dėl to ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Ginčija nelaimingo atsitikimo darbe akto 11 punktÄ , nes aplinkybės pačiame akte nėra visos nurodytos. Taip pat akte nurodyta, kad yra pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 punktai bei 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai, tačiau Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnyje tokių punktų nėra.

PareiÅ¡kėjai įsigijus 2003 m. birželio 1 d. stakles, tuo metu dar negaliojo Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Be to, 2018 m. sausio 26 d. nutarime Nr. 01-1-51962-17 nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, jog byloje nesurinkta duomenų, kad T. B. darbdavys ar jo įgaliotas asmuo bÅ«tų pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, lėmusius nelaimingo atsitikimo darbe kilimÄ â€“ nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl T.

B. neatsargumo, o jo naudojamos darbo priemonės, staklių, neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams nebuvo lemiama priežastimi nelaimingam atsitikimui įvykti. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti.Patikslintame skunde nurodė, kad iÅ¡ bigavimo staklių SC 2540 eksploatavimo instrukcijos (pareiÅ¡kėjos eksploatacijos instrukcijoje nurodyta bigevimo staklės) yra suprantama, kad darbo procesas nėra pavojingas, įrenginys nėra potencialiai pavojingas, nes įrenginys visiÅ¡kai nekelia pavojaus vykdant gamybos procesÄ , technologiniu požiÅ«riu nėra reikalinga reguliuoti liniuotę nesustojus velenams, o reguliuoti skriemulių varžtus, atlikti liniuotės reguliavimÄ galima tik esant iÅ¡jungtoms staklėms ir esant visiÅ¡kai sustojusiems velenams.

Å ios elementarios taisyklės ir staklių eksploatavimo reikalavimo nepaisė T. B., todėl nelaimingo atsitikimo priežastis yra paties nukentėjusiojo netinkamas elgesys darbe. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintas Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos apraÅ¡as nustato darbuotojų instruktavimo tvarkÄ , terminus ir sÄ lygÄ , kad darbuotojui tinkamai nesupratus, neįsisavinus pateiktų žinių, jis instruktuojamas iÅ¡ naujo. Ä®monės atsakingi asmenys nepastebėjo, kad T.

B. bÅ«tų nesupratęs, neįsisavinęs pateiktų žinių. Pats T. B. niekam iÅ¡ įmonės darbuotojų nėra pareiÅ¡kęs, jog jis nesuprato ar neįsisavino pateiktų žinių. Pagal Lietuvos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, praneÅ¡imų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinių nurodymų 27 punktÄ , turi bÅ«ti nustatyta, ar nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra logiÅ¡ka tyrimo medžiagoje pateikiamų įrodymų iÅ¡dava, o surinktų įrodymų pakanka nelaimingo atsitikimo darbe priežastims pagrįsti.

Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra neįrodytos, nes vyriausiojo darbo inspektoriaus surinktų įrodymų nepakanka nelaimingo atsitikimo darbe priežasčiai, nurodytai Akto 11 punkte, pagrįsti. Vyriausiasis darbo inspektorius nepagrindė, kokiais duomenimis rėmėsi, nustatydamas priežastinį ryšį tarp nelaimingo atsitikimo darbe ir liniuotės tvirtinimo būdo (konstrukcijos) neatitikimo „keliamiems reikalavimams“. Akte nepasisakyta dėl visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios leistų neabejotinai konstatuoti, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo paties nukentėjusio darbuotojo veiksmai.

Pažymėjo, jog nukentėjusiajam T. B. darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs saugias darbo sÄ lygas, darbuotojas reikiamai buvo apmokytas atlikti darbus, buvo aprÅ«pintas pakankamomis priemonėmis – bigavimo staklių instrukcija, instruktavimo metu jam buvo suteikta pakankamai žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebÅ«tų pakenkta jo sveikatai. Darbuotojo pareigÄ dirbti saugiai apsprendė ne tik instruktažai darbo vietoje, bet ir darbuotojo saugos instrukcijos, įmonės vidaus tvarkos taisyklės, darbo įstatymais nustatyta bendroji darbuotojo pareiga susižinoti savo darbines pareigas, taip pat visuotinai priimtina bendražmogiÅ¡koji pareiga – dirbti saugiai.

Akte nurodytos aplinkybės, kad bigavimo staklės SC 2540 pagamintos 2003 m. CE ženklu nepaženklintos, pakeista staklių valdymo mygtukų įrengimo vieta (sumontuoti ant deÅ¡inės pusės liniuotės), o liniuotė pagal savo konstrukcijÄ ir paskirtį turi bÅ«ti reguliuojama, tačiau sumontavus ant jos staklių valdymÄ reguliavimo galimybės neliko, gamintojo dokumentacija tyrimui nepateikta, liniuotės tvirtinimas gamintojo buvo numatytas fiksuojančiais varžtais per įrengtas stalo ir liniuotės kiaurymes, o įrenginio naudotojo pasirinktas liniuotės tvirtinimo bÅ«das nesaugus ir nepriimtinas – patys savaime nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis, t. y. nenulėmė T.

B. susižalojimo. Jeigu nukentėjusysis būtų vykdęs darbo teisės aktų ir kitus reikalavimus nedirbti liniuotės reguliavimo darbų sukantis velenams, nelaimingas atsitikimas darbe nebūtų įvykęs. T. B. pats pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintus bigavimo staklių SC 2540 eksploatavimo instrukcijos reikalavimus. Laikantis elementaraus protingam žmogui suvokiamo reikalavimo nekišti rankos prie judančių mechanizmo dalių nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Skundžiamame akte tarp nelaimingo atsitikimo esminių aplinkybių, lėmusių nelaimingo atsitikimo priežastis, nurodoma, kad T.

B. savo paaiškinime nurodė, jog nelaimingas atsitikimas įvyko, kai reikėjo pareguliuoti įrenginio liniuotę, prieš einant reguliuoti įrenginį jis išjungė ir „galbūt kolega nepastebėjęs, kad reguliuoju, įrenginį įjungė“. Pažymėjo, kad vyriausiojo darbo inspektoriaus sprendimai negali būti grindžiami prielaidomis, nes tyrimo metu turi būti pašalintos abejonės, prieštaravimai. Inspekcijos tyrimo medžiagoje ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, kad nukentėjusysis, norėdamas pareguliuoti įrenginio liniuotę, išjungė stakles, tačiau nesulaukęs, kol velenai visiškai nustos suktis, ėmėsi liniuotės reguliavimo ir įkišo pirštus tarp besisukančių velenų.

Å iuos duomenis vyriausiasis darbo inspektorius ignoravo, todėl priėmė akivaizdžiai neteisingÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ .Atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių teritorinio skyriaus atstovas K. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog darbuotojas T. B. norėdamas reguliuoti liniuotę įkiÅ¡o pirÅ¡tus į besisukančius velenus. Ä®vykio vietoje iÅ¡matavus atstumÄ nuo tvirtinimo prispaudėjo ir besisukančių velenų buvo tik 3 centimetrai. Po įvykio pareiÅ¡kėja nurodė, kad įrenginio neeksploatuos, taip pat surašė reikalavimÄ atlikti profesinės rizikos vertinimÄ darbo vietoje.

Vizualiai matosi, kad staklių konstrukcija yra pakeista, liniuotės tvirtinimas pasirinktas nesaugus, pakeistas valdymas, kuris pritvirtintas prie kitos liniuotės, kuri pagal gamintojÄ turėjo bÅ«ti slankiojanti, tačiau buvo padaryta ne slankiojanti, ir dėl to kyla problemos dėl jos reguliavimo (pagal popieriaus kartono matmenis). Å alia esančios skylės buvo apdulkėjusios, jos nebuvo naudojamos. ApžiÅ«rint įrenginį ant įrenginio buvo gamintojo lentelė, kurioje nurodyta gamintojo data 2003 metai, įmonės pavadinimas, CE ženklinimo nėra.

Ä®vykio dienÄ pareiÅ¡kėjas negalėjo pateikti įrenginio eksploatacijos instrukcijos ir gamintojo dokumentacijos. Buvo saugos ir sveikatos instruktažas, kuris sukėlė įtarimų, t. y., T. B. pavardė buvo iÅ¡skirta atskiroje eilutėje, po to tas pats žurnalas buvo pateiktas tyrėjui, jame buvo kiti įraÅ¡ai. Atlikus tyrimÄ priėmė sprendimÄ , kad bigavimo staklės buvo nelaimingo atsitikimo priežastis, nesaugiai įrengtos staklės, nesaugus technologinis procesas dėl liniuočių slankiojimo bÅ«dų.

Dėl akte nurodyto Darbuotojų saugos ir sveiktos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 punktų pažymėjo, kad tai yra techninė klaida, turėjo bÅ«ti nurodytos 1 ir 2 dalys, o ne punktai. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodė, kad techninis reglamentas „MaÅ¡inų sauga“ patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28, Lietuvos ir Europos SÄ jungos protokolas dėl pramonės gaminių atitikties įvertinimo ir pripažinimo (PECA) parafuotas 2001 m. liepos mėnesį, tai reiÅ¡kia, kad nuo Å¡ios datos visos į LietuvÄ Ä¯vežamos maÅ¡inos, ir Å¡ios bigavimo staklės SC 2540, turėjo bÅ«ti pagamintos pagal direktyvos 98/37/EC reikalavimus, t. y. jos turėjo atitikti esminius saugos ir sveikatos reikalavimus, iÅ¡dėstytus I direktyvos priede, joms turėjo bÅ«ti iÅ¡duota atitikties deklaracija ir naudojimo instrukcija bei Å¡ios staklės turėjo bÅ«ti paženklintos CE ženklu.

Mano, kad Å¡ių bigavimo staklių konstrukcija neatitinka direktyvos 98/37/EC reikalavimų, yra pažeistas techninio reglamento „MaÅ¡inų sauga“ 1 priedo 82.2 reikalavimas „Dėl blokuojančių judamų apsaugų“: „82. Kai operatoriui įmanoma pasiekti pavojingÄ zonÄ iki tol, kol paÅ¡alinama pavojingų maÅ¡inos funkcijų keliama rizika, judantys apsaugai turi bÅ«ti sujungti su blokuojamaisiais įtaisais ir papildomai su apsaugos užraktu, kuris: 82.1. neleidžia paleisti pavojingų maÅ¡inos funkcijų tol, kol apsaugas neuždarytas ir neužrakintas, ir 82.2. uždarytÄ bei užrakintÄ apsaugÄ laiko tol, kol pavojingos maÅ¡inos funkcijos nebekelia sužeidimo rizikos.“ Pažeistas specialus apsauginiams įtaisams keliamas reikalavimas:

„85. apsauginiai įtaisai turi bÅ«ti suprojektuoti ir įmontuoti į valdymo sistemÄ taip, kad: 85.1. judančios dalys negalėtų pradėti veikti tol, kol jas gali pasiekti operatorius; 85.2. kiti asmenys negalėtų pasiekti judančių dalių, kol jos juda t. y. teisės aktais yra nustatyta, kad blokuojantys, velenus uždengiantys apsaugai negalėjo bÅ«ti pakeliami tol, kol velenai sukasi (įvykių atkÅ«rimo protokole užfiksuota, kad, kol pilnai sustoja, velenai sukasi 5–6 sekundes), o techninis reglamentas reikalauja, kad kai maÅ¡inos pavojingos funkcijos nebekelia pavojaus, tik tada gali bÅ«ti pakeliami apsaugai.

Å iuo atveju staklių gamintojas nepaÅ¡alino galimos traiÅ¡kymo rizikos. Taip pat akivaizdu, kad naudotojo pasirinktas liniuotės tvirtinimo bÅ«das (fiksatoriais) yra netinkamas ir nesaugus. Nelaimingo atsitikimo darbe akto 5 punkte (aplinkybės) yra pasisakyta apie darbuotojo instruktavimÄ . Atkreipė dėmesį į meistro A. N. paaiÅ¡kinimÄ , kad T. B. su bigavimo staklių gamintojo dokumentacija supažindintas nebuvo, nebuvo skirta stažuotė. Tyrimo metu nustatyta, kad įmonė neturi bigavimo staklių SC 2450 dokumentacijos ir technologinio proceso apraÅ¡ymo.

Bigavimo staklių SC 2540 eksploatavimo instrukcijoje Nr. 2 nėra apraÅ¡ytas staklių technologinis procesas, nenumatyti darbuotojų veiksmai atliekant skirtingų matmenų popieriaus lakÅ¡tų padavimo į stakles technologijÄ . Eksploatavimo instrukcijoje esančiuose brėžiniuose net nėra pavaizduotos liniuotės. Kadangi bigavimo staklių SC 2540 gamintojo dokumentacijos įmonė neturi, T. B. nebuvo supažindintas su gamintojo reikalavimais dėl saugaus įrenginio naudojimo. T. B. traumÄ patyrė dėl bigavimo SC 2540 staklių konstrukcijos pakeitimo ir nesaugaus liniuotės tvirtinimo bÅ«do.

Kadangi bigavimo staklių SC 2540 naudotojas neturi staklių gamintojo dokumentacijos, nebuvo parengtos iÅ¡samios instrukcijos, kuriose bÅ«tų numatyti saugÅ«s darbų atlikimo bÅ«dai. Darbdavys nepateikė jokių įrodymų, kad naujai priimtam darbuotojui T. B. dirbant tik ketvirtÄ darbo dienÄ bÅ«tų vykę mokymai ir darbo įgÅ«džių formavimas su įrenginiu, kurio konstrukcija pakeista. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – nukentėjusiojo veiksmai, yra nepagrįsti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su pareiÅ¡kėjo patikslintu skundu, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad įvykį darbe tyręs inspektorius, įvertinęs visas nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas įvykio darbe aplinkybes, tai, kad pareiÅ¡kėjos pateiktoje bigavimo staklių SC 2540 eksploatavimo instrukcijoje apskritai nėra įvardyti esami ir galimi rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai veiksniai, nenurodomi saugÅ«s darbo metodai bei veiksmai, reguliuojant staklių liniuotės padėtį, sprendė, kad įvykį darbe sÄ lygojo įrenginio neatitikimas darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir bÅ«tent Å¡iuos neatitikimus įvardijo nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi.

Bigavimo staklių        SC 2540 eksploatavimo instrukcijoje apskritai nėra įvardyti esami ir galimi rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai veiksniai, nenurodomi saugÅ«s darbo metodai bei veiksmai, kuriuos reikia atlikti darbuotojui reguliuojant staklių liniuotės padėtį – tai yra nėra pagrindo kvestionuoti, ar darbuotojas buvo supažindintas ir žinojo, kaip minėtÄ technologinę operacijÄ saugiai atlikti. PareiÅ¡kėja įrodymų, kad darbuotojas iÅ¡samiai buvo instruktuotas, kaip saugiai dirbti su bigavimo staklėmis SC 2540, ir/ar nebuvo pagrindo manyti, kad darbuotojui reikalingas papildomas mokymas (tai yra darbuotojui pakako profesinių įgÅ«džių arba instruktavimo metu suteiktų žinių), įvykį darbe tiriančiam inspektoriui nepateikė.

Atkreipė dėmesį, kad nukentėjusysis T. B. yra jaunas be darbo patirties ir įmonėje dirbo tik ketvirtÄ dienÄ , tačiau buvo paskirtas dirbti nesaugiu įrenginiu. Bigavimo staklių SC 2540 gamintojo dokumentacijos įmonė neturėjo, todėl T. B. nebuvo iÅ¡mokytas dirbti su gamintojo nustatytais saugaus įrenginio naudojimo reikalavimais. PareiÅ¡kėjos skunde teikiamos citatos iÅ¡ darbuotojų paaiÅ¡kinimų („dirbdamas su bigavimo staklėmis, jis sustabdė stakles, bet dėl nepatyrimo jis, dar nespėjus staklėms sustoti, pradėjo jas reguliuoti“) paneigia pareiÅ¡kėjos teiginius, kad „darbuotojas reikiamai buvo apmokytas atlikti darbus, buvo aprÅ«pintas pakankamomis priemonėmis – bigavimo staklių instrukcija, instruktavimo metu jam buvo suteikta pakankamai žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebÅ«tų pakenkta jo sveikatai“.

Valstybinės darbo inspekcijos tyrėjas prieÅ¡ formuluodamas savo iÅ¡vadas susipažino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais lokaliniais teisės aktais (taip pat instruktavimo dokumentais), apklausė liudininkus – tai yra visos pareiÅ¡kėjos paminėtos galimai buvusios ir įvykio darbe tyrimo metu nenustatytos/nenagrinėtos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės yra iÅ¡samiai iÅ¡analizuotos ir pateiktos akte. PareiÅ¡kėjos iÅ¡sakoma nuomonė, kad tyrėjas priėmė akivaizdžiai neteisingÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.Trečiasis suinteresuotas asmuo T.

B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka. Atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ nepateikė.PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių teritorinio skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 (toliau – ir Aktas) teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos medžiaga patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 28 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvyko nelaimingas atsitikimas darbe – popierinių gaminių gamybos maÅ¡inų operatoriui T. B., vykdant bigavimo staklių SC 2540 liniuotės reguliavimÄ , kairės rankos pirÅ¡tai pateko tarp besisukančių velenų ir buvo traumuoti, todėl T. B. neteko kairės rankos dviejų pirÅ¡tų.Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tvarkÄ ir sÄ lygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Nuostatų 14 punkte nurodyta, kad įvykį darbe, iÅ¡skyrus tiriamÄ Valstybinės darbo inspekcijos, nelaimingÄ atsitikimÄ pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dviÅ¡alė komisija, sudaryta iÅ¡ vienodo skaičiaus darbdavio atstovų, kuriuos skiria darbdavys, ir darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai. Nuostatų 29 punkte nurodyta, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra: nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sÄ lygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė (toliau – ir aplinkybės); nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panaÅ¡iems įvykiams darbe iÅ¡vengti (29.1.–29.3. p.).

Nuostatų 30 punkte nurodyta, kad tiriant įvykį darbe privalu nustatyti: koks įvykio darbe priežastinis ryÅ¡ys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar Å¡ie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys (30.1.–30.2. p.). Nuostatų 31punkte nurodyta, kad įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryÅ¡ys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai iÅ¡tiriami ir apraÅ¡omi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, vadovaujantis įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbÄ ir iÅ¡ darbo pildymo metodiniais nurodymais, patvirtintais vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau – ir Metodiniai nurodymai), patvirtintais Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d.

įsakymu Nr. V-416).Bylos medžiaga patvirtina, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelaimingo atsitikimo darbe tyrimÄ Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių teritorinis skyrius 2017 m. gruodžio 12 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ Nr. 1, kuriame nustatyta, kad lengvÄ nelaimingÄ atsitikimÄ darbe tyrė Valstybinė darbo inspekcija, nes įmonės dviÅ¡alė komisija, tirdama nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, nevertino bigavimo staklių SC 2540 techninės bÅ«klės, įrenginio atitikties saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams ir neįvykdė Valstybinės darbo inspekcijos 2017 m. spalio 25 d. reikalavimo R1 0658-0712.

Akto 5 punkte Nelaimingo atsitikimo aplinkybės nurodyta, kad bigavimo staklės CE ženklu nepaženklintos. Bigavimo staklės SC 2540 įsigytos 2003 m. iÅ¡ Kinijos. Gamintojo dokumentacija tyrėjui nepateikta. Staklių velenai uždengti geltonos spalvos apsaugine konstrukcija, kuriÄ pakėlus staklės atsijungia. Veikiančias stakles stabdant (iÅ¡jungiant) jos sustoja ne iÅ¡ karto, o po kelių sekundžių. Pakeista staklių valdymo mygtukų įrengimo vieta (sumontuoti ant deÅ¡inės pusės liniuotės, o liniuotė pagal savo konstrukcijÄ ir paskirtį turi bÅ«ti reguliuojama, tačiau sumontavus ant jos staklių valdymÄ saugaus reguliavimo galimybės neliko).

Tyrėjas tyrimo metu nustatė, kad liniuotės tvirtinimas gamintojo buvo numatytas fiksuojančiais varžtais per įrengtas stalo ir liniuotės kiaurymes, o įrenginio naudotojo pasirinktas liniuotės tvirtinimo būdas nesaugus ir nepriimtinas. Meistras A. N. paaiškinime nurodė, kad su bigavimo staklių dokumentacija T. B. supažindintas nebuvo, stažuotė nebuvo numatyta. Akto 11 punkte Nelaimingo atsitikimo priežastys nurodyta: darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams; nesinaudota gamintojų liniuotės būdu; pasirinktas nesaugus, nesuderintas su gamintoju liniuotės tvirtinimo būdas; pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 punkto bei 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnis susideda iÅ¡ 1 ir 2 dalių, o ne punktų. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, jog tai raÅ¡ymo apsirikimo klaida ir reikėtų laikyti, jog yra nurodytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalys. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta teisėjų kolegija laiko, jog tai yra raÅ¡ymo apsirikimo klaida, neturi esminės reikÅ¡mės akto teisėtumui ir laikytina, jog yra nurodytas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalys.PareiÅ¡kėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ neigia akte nurodytas nelaimingo atsitikimo priežastis, teigdama, kad iÅ¡ bigavimo staklių SC 2540 eksploatavimo instrukcijos matyti, kad reguliuoti skriemulių varžtus, atlikti liniuotės reguliavimÄ galima tik esant iÅ¡jungtoms staklėms ir esant visiÅ¡kai sustojusiems velenams.

Å ios staklės eksploatavimo reikalavimo nepaisė T. B., todėl nelaimingo atsitikimo priežastis yra paties nukentėjusiojo netinkamas elgesys darbe. Papildomai teismo posėdžio metu pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijus 2003 m. birželio 3 d. stakles, tuo metu dar negaliojo Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Be to, 2018 m. sausio 26 d. nutarime Nr. 01-1-51962-17 nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl T. B. neatsargumo, o jo naudojamos darbo priemonės, staklių, neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams nebuvo lemiama priežastimi nelaimingam atsitikimui įvykti.Darbuotojų saugos ir sveiktos įstatymo (toliau – ir DSSÄ®) 1 dalyje nurodyta, kad Å¡io įstatymo paskirtis yra nustatyti:

1) teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokiÄ rizikÄ sumažinti;

2) profesinės rizikos įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrÄ sias nuostatas. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Å¡iuo įstatymu įgyvendinami Europos SÄ jungos teisės aktai, nurodyti Å¡io įstatymo priede.DSSÄ® 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įmonėje privalo bÅ«ti naudojamos tik techniÅ¡kai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo priemonės turi bÅ«ti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebÅ«tų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač zonas, kur yra judančios dalys; aukÅ¡tos ar žemos temperatÅ«ros darbo priemonių pavirÅ¡iai turi bÅ«ti izoliuoti; darbo priemonių valdymo įtaisai turi atitikti ergonominius reikalavimus; neturi bÅ«ti galimybės darbo priemonę atsitiktinai įjungti, turi bÅ«ti numatyta, kaip darbo priemonę operatyviai iÅ¡jungti; darbo priemonių keliamas triukÅ¡mas, vibracija ar kita darbo aplinkos tarÅ¡a neturi virÅ¡yti higienos normose nustatytų ribinių verčių (dydžių).

Ä®monės įsigyjamos darbo priemonės privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus. Privalomuosius darbo priemonių saugos reikalavimus bei jų atitikties įvertinimo procedÅ«ras nustato atitinkami techniniai reglamentai. Tais atvejais, kai gaminamoms ir tiekiamoms į rinkÄ darbo priemonėms netaikomi techninių reglamentų nustatyti reikalavimai, darbo priemonės turi atitikti kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. DSSÄ® 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas: imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.PareiÅ¡kėjos atstovas advokatas V.

K. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas atsiliepime plečiamai aiÅ¡kina nelaimingÄ atsitikimÄ darbe ir Akte nėra nurodytas bei aptartas Techninis reglamentas „MaÅ¡inų sauga“ bei 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva Nr. 89/391/EEB „Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo“. Å ie pareiÅ¡kėjo atstovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes pagal minėtÄ DSSÄ® 1 straipsnio 2 dalį, Å¡iuo įstatymu įgyvendinami Europos SÄ jungos teisės aktai, nurodyti Å¡io įstatymo priede bei DSSÄ® 16 straipsnio 2 dalyje:

„privalomuosius darbo priemonių saugos reikalavimus bei jų atitikties įvertinimo procedÅ«ras nustato atitinkami techniniai reglamentai“.Techninio reglamento „MaÅ¡inų sauga“, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 (toliau – ir Techninis reglamentas), „Blokuojantys judantys apsaugai“ 82.2 punkte nurodyta, kad kai operatoriui įmanoma pasiekti pavojingÄ zonÄ iki tol, kol paÅ¡alinama pavojingų maÅ¡inos funkcijų keliama rizika, judantys apsaugai turi bÅ«ti sujungti su blokuojamaisiais įtaisais ir papildomai su apsaugos užraktu, kuris: neleidžia paleisti pavojingų maÅ¡inos funkcijų tol, kol apsaugas neuždarytas ir neužrakintas (82.1. p.), ir uždarytÄ bei užrakintÄ apsaugÄ laiko tol, kol pavojingos maÅ¡inos funkcijos nebekelia sužeidimo rizikos (82.2. p.).

Techninio reglamento „SpecialÅ«s apsauginiams įtaisams keliami reikalavimai“ 85 punkte nurodyta, kad apsauginiai įtaisai turi bÅ«ti suprojektuoti ir įmontuoti į valdymo sistemÄ taip, kad judančios dalys negalėtų pradėti veikti tol, kol jas gali pasiekti operatorius (85.1. p.); kiti asmenys negalėtų pasiekti judančių dalių, kol jos juda (85.2. p.).Darbo įrenginių bendrųjų nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 5 punkte nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais, privalo imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų laikomasi Å¡iuose nuostatuose nurodytų darbuotojų saugos ir jų sveikatos apsaugos reikalavimų darbo įrenginiams ir kurios užtikrintų, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, bÅ«tų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai.

Pagal Å¡ių nuostatų 1 priedo 2.8 punktÄ , jei yra rizika, kad dėl mechaninio sÄ lyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali bÅ«ti traumuotas, tokios dalys privalo bÅ«ti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingÄ zonÄ arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimÄ , kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje. Apsaugai ir apsauginiai įtaisai turi: bÅ«ti tvirtos konstrukcijos; nekelti jokio papildomo pavojaus; bÅ«ti sunkiai nuimami arba padaromi neveiksmingi; bÅ«ti iÅ¡dėstyti pakankamu atstumu nuo pavojingų zonų; netrukdyti daugiau negu bÅ«tina stebėti darbo įrenginio veikimÄ ; leisti atlikti reikiamas darbo įrenginio dalių pastatymo ar keitimo bei priežiÅ«ros darbų operacijas, jei tai įmanoma, apsaugų bei apsauginių įtaisų neÅ¡alinant, o tik apribojant įėjimÄ Ä¯ Å¡ių darbų zonÄ .Skunde pabrėžiama, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paties darbuotojo T.

B. neatsargumo darbe, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to nėra atsakinga – teisėjų kolegija su Å¡iuo argumentu nesutinka. Nors T. B. įmonėje dirbo tik ketvirtÄ darbo dienÄ , nebuvo itin atsargus, tačiau, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bigavimo staklės SC 2540 bÅ«tų turėjusios visas reikalaujamas apsaugas ir bigavimo staklių judamosios dalys bÅ«tų buvusios uždengtos taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta sÄ lyčio su Å¡iomis dalimis rizikos, kaip to reikalaujama paminėtuose teisės aktuose, nelamingas atsitikimas darbe nebÅ«tų įvykęs. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo nuomone, kad bigavimo staklėse SC 2540 nepaÅ¡alinta traiÅ¡kymo rizika.

Kaip minėta, techninis reglamentas „Mašinų sauga“ patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.

28. Lietuvos ir Europos SÄ jungos protokolas dėl pramonės gaminių atitikties įvertinimo ir pripažinimo (PECA) parafuotas 2001 m. liepos mėnesį, todėl konstatuotina, jog visos į LietuvÄ Ä¯vežamos maÅ¡inos, taip pat ir bigavimo staklės SC 2540 turėjo bÅ«ti pagamintos pagal direktyvos 98/37/EC reikalavimus, t. y. jos turėjo atitikti esminius saugos ir sveikatos reikalavimus, iÅ¡dėstytus I direktyvos priede, joms turėjo bÅ«ti iÅ¡duota atitikties deklaracija ir naudojimo instrukcija bei Å¡ios staklės turėjo bÅ«ti paženklintos CE ženklu.

Akte nurodyta, kad atliekant bigavimo staklių SC 2540 apžiÅ«rÄ , remiantis gamintojo lentele, nustatyta, kad staklės pagamintos 2003 m. CE ženklu nepaženklintos. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėja neturi bigavimo staklių SC 2540 dokumentacijos ir technologinio proceso apraÅ¡ymo. Bigavimo staklių SC 2540 eksploatavimo staklių instrukcijoje Nr. 2 nėra apraÅ¡ytas staklių technologinis procesas. Eksploatavimo instrukcijoje esančiuose brėžiniuose nėra pavaizduotos liniuotės. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bigavimo staklės SC 2540 neatitinka aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimų.Skunde pažymima, kad T.

B. darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs saugias darbo sÄ lygas, darbuotojas buvo reikiamai apmokytas atlikti darbus, instruktavimo metu jam buvo suteikta pakankamai žinių, kad galėtų saugiai dirbti ir nebÅ«tų pakenkta jo sveikatai. Teisėjų kolegija pažymi, kad viena iÅ¡ saugÄ darbe užtikrinančių priemonių yra darbuotojų instruktavimas saugos darbe klausimais, kurį reglamentuoja teisės aktai, ir instrukcijose nurodytų reikalavimų laikymasis. Papildomai pažymėtina, kad taikant lingvistinį teisės aiÅ¡kinimo metodÄ nustatyta, kad veiksmažodis apmokymas nevartojamas reikÅ¡me „mokymas, iÅ¡mokymas“, t. y. veiksmažodis apmokyti vartojamas tik, jei turima omenyje, kad darbuotojai tik Å¡iek tiek pamokomi.

Veiksmažodis apmokyti nevartojamas, jei nekalbama apie pavirÅ¡utiniÅ¡kÄ , menko intensyvumo, neilgai trunkantį mokymÄ . (prieina per internetÄ : http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/didziosios-klaidos/zodyno/zodziu-ir-junginiu-reiksmes-klaidos).Akte nurodyta, jog T. B. savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad po nelaimingo atsitikimo, jam belaukiant greitosios medicinos pagalbos „įkiÅ¡o pasiraÅ¡yti kažkokius popierius“. Ä®monės pateiktame instruktavimo žurnale yra 2017 m. rugsėjo 25 d. įraÅ¡as, kad T.

B. instruktuotas pagal keturias saugos instrukcijas, tačiau atkreipė dėmesį, kad prieÅ¡ įraÅ¡Ä apie T. B. instruktavimÄ yra žurnale palikta viena tuščia eilutė, visur kitur žurnale nėra palikta tuščių eilučių. Meistras A. N. paaiÅ¡kinime nurodė, kad su bigavimo staklių dokumentacija T. B. supažindintas nebuvo, stažuotė nebuvo numatyta. Be to, kaip minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bigavimo staklių gamintojo dokumentacijos neturėjo, todėl nėra pagrindo teigti, kad darbdavys tinkamai instruktavo savo darbuotojÄ dėl saugaus darbo su bigavimo staklėmis SC 2540.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros 2018 m. sausio 26 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-51962-17 nurodyta, kad nuketėjusysis T. B. 2017 m. spalio 12 d. apklausos (ankstesnės) metu dar buvo Å¡oko bÅ«senos po 2017 m. rugsėjo 28 d. patirtos traumos darbe ir neteisingai apkaltino darbdavius, kad traumuotas jis buvo dėl darbdavio kaltės. Anksčiau jis netiksliai nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. ateidamas į darbÄ jis nebuvo supažindintas su darbų saugos instrukcijomis, jis buvo supažindintas ir pasirašė dar prieÅ¡ pradėdamas dirbti.

Nepaisant to, teismas konstatuoja, jog T. B. nebuvo pakankamai instruktuotas, kaip saugiai dirbti su bigavimo staklėmis SC 2540. Ä®renginys, su kuriuo dirbo T. B., buvo pavojingas, o su juo dirbantis asmuo turėjo aiÅ¡kiai žinoti, kaip tai daryti. Darbdavys, kuris turi pareigÄ užtikrinti darbuotojui saugias darbo sÄ lygas, pavesdamas ir leisdamas darbuotojui dirbti su pavojingu įrenginiu, besÄ lygiÅ¡kai turi užtikrinti tinkamÄ ir pakankamÄ darbuotojo instruktavimÄ dėl darbo su pavojingu įrenginiu. Jeigu iÅ¡ asmens reikalaujama tam tikro elgesio modelio, tai asmuo turi iÅ¡ anksto aiÅ¡kiai ir konkrečiai žinoti, kokių elgesio taisyklių jam privalu laikytis.

Å iuo atveju darbuotojas, kurio darbas susijęs su konkrečiu pavojingu įrenginiu, darbdavio turi bÅ«ti instruktuotas, kokius veiksmus jis gali atlikti, o nuo kokių susilaikyti, pasitikėti vien bendru darbuotojo atsargumo suvokimu pavedant jam dirbti su pavojingu įrenginiu negalima.PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas V. K. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog 2018 m. sausio 26 d. nutarime Nr. 01-1-51962-17 nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl T. B. neatsargumo, o jo naudojamos darbo priemonės, staklių, neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams nebuvo lemiama priežastimi nelaimingam atsitikimui įvykti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros 2018 m. sausio 26 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-51962-17 buvo sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, minėtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nebuvo apskųstas aukÅ¡tesniajam prokurorui teisės aktų nustatyta tvarka, be to, nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte nurodyta įsiteisėjus nutarimui jį nusiųsti pagal žinybingumÄ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iulių teritoriniam skyriui spręsti dėl kalto asmens nubaudimo administracine tvarka.Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalimi jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.Nagrinėjamoje byloje teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ teigti, jog tarp bigavimo staklių SC 2540 liniuotės tvirtinimo bÅ«do ir nelaimingo atsitikimo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. PareiÅ¡kėja nepateikė objektyvių įrodymų, kad bÅ«tent darbuotojo veiksmai neatitiko jam privalomų saugos darbe reikalavimų ir tai sukėlė nelaimingÄ atsitikimÄ darbe; be to, nepateikti duomenys, kad įrenginys atitinka tokiems gaminiams keliamus saugos reikalavimus.Atsižvelgiant į tai, 2017 m. gruodžio 12 d.

Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 išvada, jog nelaimingo atsitikimo priežastys yra darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams, yra pagrįsta, todėl jo naikinti pagrindo nėra. Taip pat nėra pagrindo naikinti ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. SD-37-1911. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjai                                                                                                     Žanas Kubeckas          Arvydas Martinavičius      Virginijus Stankevičius