4ac29220-72d4-482c-b36d-91c70ae95c2d · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-628-422/14Teismo proceso Nr. 3-62-3-01054-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 24 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, dalyvaujant pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui Tadui Dumbliauskui, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Ramunei Butkienei,nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims M.

M., UAB „ALD Automative“, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundÄ atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. M., UAB „ALD Automative“, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo, metinių palÅ«kanų priteisimo ir n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ skundu praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteisti 2321,39 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

PareiÅ¡kėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog 2011-07-31 transporto priemonė "Peugeot 407", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančiÄ duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Apie eismo įvykį pareiÅ¡kėjo draudėjas informavo policijos pareigÅ«nus. Į eismo įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , nubraižė eismo įvykio schemÄ , surašė tarybinį praneÅ¡imÄ .

Policijos pareigÅ«nai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė, kadangi transporto priemonės vairuotojas neturėjo galimybės pastebėti duobės ir jÄ apvažiuoti. Transporto priemonės apžiÅ«ros metu nustatyti eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai: keičiamos dalys-priekinė ir galinė deÅ¡inės pusės padangos; remontuojamos dalys-priekinis ir galinis deÅ¡inės pusės ratlankiai, važiuoklė. Transporto priemonės papildomos apžiÅ«ros metu nustatyta, kad sugadinti ir keistini priekinės ir galinės deÅ¡inės pusės padangų slėgio davikliai.

Pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2010-03-31 redakcija, galioja nuo 2010-04-19, toliau – taisyklės) I dalies „Draudimo sÄ lygos“ 9.1. p. nuostolio dydį nustato draudikas,vadovaudamasis draudimo sutarties sÄ lygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Pagal Taisyklių 9.5. p. transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio.

Draudėjas pateikė pareiÅ¡kėjui PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ Nr. AF011197, remonto sÄ matÄ Nr. 00010032, pagrindžiančias patirtas iÅ¡laidas dėl eismo įvykio metu transporto priemonei atsiradusios žalos paÅ¡alinimo. PareiÅ¡kėjas įvertino ir apskaičiavo, kad dėl eismo įvykio bÅ«tinos iÅ¡laidos atkurti sugadintų transporto priemonės dalių rinkos vertę iki įvykio sudaro 2321,39 Lt (3344,19 Lt [nuostolis pagal PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ Nr. AF011197]-580,40 Lt [PVM dydis] -300 Lt [besÄ lyginė iÅ¡skaita)- 142,40 Lt [ nusidėvėjimas] ) bei jas kompensavo iÅ¡mokėdamas draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ .

IÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , pareiÅ¡kėjas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalos atsiradimÄ asmenį (CK 6.1015 str.). Nurodė, jog vadovaujantis LR kelių įstatymo 4 str. 3 d., 11 str. 7 d. 1 – 3 p., LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., LR vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 12.1 p., prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ gatvėse privalo savininkas, t. y. atsakovas.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas). Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos bÅ«klės buvo patirta turtinė žala. Atsakovo neveikimas buvo tiesioginė pasekmės (žalos atsiradimo) priežastis. Atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir žalos atsiradimÄ sieja priežastinis ryÅ¡ys.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui priteistinos 5 % dydžio metinės palÅ«kanos už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundÄ ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, nėra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktÄ , kelių nepriežiÅ«rÄ ir priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ .

Nėra duomenų, jog bÅ«tent ginčo duobė sukėlė automobilio sugadinimus. Nurodė, jog konkrečiu atveju nebuvo atliktas 2000-04-17 LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000-04-14 LR finansų ministro įsakymu Nr.101 patvirtinta tvarka (toliau – ir Tvarka) transporto priemonės vertinimas, nepateikta numatyta Tvarkoje nurodyta Transporto priemonės ataskaita, nepateikta duomenų, jog vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytÄ Å¾alÄ , buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus.

Atsakovo nuomone, eismo įvykis įvyko dėl paties vairuotojo neatidumo, KET 125 punkto reikalavimų nesilaikymo, nes konkrečiu atveju buvo įmanoma nepatekti į ginčo duobę, laikantis reikalavimo važiuoti deÅ¡ine puse, nes pagal 2011-07-31 eismo įvykio schemÄ duobė buvo nutolusi nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Atsakovo atstovė nurodė, jog nėra aiÅ¡ku, kaip buvo paskaičiuotas 142,40 Lt nusidėvėjimas. Nors Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte ir UAB „Autofortas“ sÄ matoje ratlankiai įvardinti kaip remontuotinos detalės, tačiau jie buvo pakeisti naujais.

Be to, papildomos transporto priemonės apžiÅ«ros metu nurodyti sugadinimai neturi priežastinio ryÅ¡io su įvykiu, nes nustatyti po 2 mėn. Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, savo rizika iÅ¡mokėjo apgadinto automobilio savininkui draudimo iÅ¡mokÄ , todėl nepagrįstai siekia žalos priteisimo regreso tvarka iÅ¡ atsakovo. Nurodė, jog Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos lėšų vietinės reikÅ¡mės keliams (gatvėms) tiesti, remontuoti racionalų naudojimÄ kontroliuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kuri yra taip pat atsakinga už Kauno miesto gatvių priežiÅ«rÄ , todėl turi bÅ«ti į bylÄ Ä¯traukta atsakovu.

PraÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d. ir Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LR Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 477, 3 p., 5.3. p. (5.3.1., 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21, 29, 94 str. nuostatoms. Ä® teismo posėdį tretysis suinteresuotas asmuo M. M., UAB „ALD Automative“, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovai neatvyko.

Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta, byla nagrinėtina tretiesiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.). Skundas tenkinamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – principo (CK 6.251 str.), t.y.

žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius, todėl atsakovo argumentai, jog pareiÅ¡kėjas, kaip draudimo rizikÄ prisiimantis juridinis asmuo, neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo, yra nepagrįsti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali bÅ«ti atlyginama nustačius vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygas:

1) neteisėtus vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimÄ );

2) žalos padarymo faktÄ ;

3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).Nagrinėjamu atveju turtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ . Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktÄ savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iÅ¡ savarankiÅ¡kų savivaldybės funkcijų.

CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumÄ , savivaldybės administracijos direktorius rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimÄ eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 6 punktÄ savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių priežiÅ«ros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ .

Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai (iÅ¡ jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, estetiÅ¡ki, atitiktų Lietuvos standartus ir normas.

Už kelių priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys ir pareigÅ«nai, pažeidę Å¡ios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku bÅ«tų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). Å iame nutarime taip pat nustatyta, kad kelio priežiÅ«ra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio bei jo statinių tarnavimo laikÄ (2 punktas).Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, Kauno miesto savivaldybė bylai reikÅ¡mingu metu turėjo pareigÄ užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , kad jie bÅ«tų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-07-31 apie 22.00 val. M. M., vairuodamas automobilį „Peugeot 407", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Raudondvario gatvėje, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje buvusiÄ duobę, kuri jokiais kelio ženklais nebuvo pažymėta. Transporto priemonės draudimo liudijimas LD Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog minėtas automobilis draudėjo UAB „ALD Automative“ buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Nors atsakovas neigia priežastinio ryÅ¡io buvimÄ , tačiau jis įrodytas byloje esamais duomenimis- 2011-08-01 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ ( nutarime nurodyta jo priėmimo data 2011-07-25 laikytina raÅ¡ymo apsirikimo klaida, nes aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja nutarime nurodytoms aplinkybėms dėl įvykio laiko), prie jo pateikta eismo įvykio schema, kurioje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje apie 0,5 m.ilgio, 0,5 pločio duobė, Å¡alia pažymėtas minėtas automobilis.

Šiuos duomenis taip pat patvirtina vairuotojo 2011-08-01 paaiškinime išdėstytos aplinkybės, pareigūno A. U. tarybinis pranešimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Liudytoju apklaustas teismo posėdžio metu minėtas pareigūnas patvirtino, jog buvo iškviestas į įvykį, duobė buvo didelė, apsemta vandens, jos nesimatė, nuo dešinės pusės krašto nutolusi apie 1,1 metro, vairuotojo veiksmuose KET pažeidimų nenustatė, nes iš anksto vairuotojas to numatyti negalėjo.

Taigi pagal byloje esamus duomenis spręstina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiÅ«ros, t.y. neužlygintos duobės važiuojamoje kelio dalyje, todėl atsakovo argumentai dėl priežastinio ryÅ¡io kaip esminės civilinės atsakomybės sÄ lygos nebuvimo byloje paneigti. Visuma įrodymų neįrodo vairuotojo kaltės dėl autoįvykio. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų važiuoti arčiau deÅ¡inio kelkraščio, be to, akivaizdu, jog duobei esant 1,1 metro atstumu nuo kelkraščio, vairuotojui nebuvo įmanoma iÅ¡vengti įvažiavimo į duobę, važiuojant I-Ä ja eismo juosta.

Pažymėtina, jog atsakovo argumentai dėl vairuotojo neapdairumo grindžiami vien prielaidomis, įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų sÄ lygoję autoįvykį ar prisidėję prie autoįvykio kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, byloje nėra pagrindo. Eismo įvykio schemoje nurodyta, jog įvykio metu buvo sugadinti priekinis ir galinis kairės pusės ratai.

Transporto priemonė po įvykio buvo apžiÅ«rėta autoserviso UAB „Autofortas“, kuriÄ su pareiÅ¡kėju sieja sutartiniai santykiai, atstovo. Tai patvirtina 2011-08-01 Transporto priemonės apžiÅ«ros aktas, kuriame nurodytos keičiamos dalys – priekinė ir galinė deÅ¡inės pusės padangos, remontuojamos – priekinis ir galinis deÅ¡inės pusės ratlankiai, važiuoklė. 2011-09-20 Transporto priemonės apžiÅ«ros akte papildomai nurodomi prie keičiamų detalių – priekinis ir galinis deÅ¡inės pusės padangos slėgio davikliai.

Minėtos remonto įmonės 2011-09-24 sudarytoje remonto sÄ matoje Nr. 00010032 automobilio remonto kaina su PVM nurodyta 3344,19 Lt. Administracinėje byloje nustatyta, jog automobilis suremontuotas. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rÅ«Å¡is ir tvarkÄ apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27).

Pagal AB „Lietuvos draudimas‘ valdybos 2010-04-19 patvirtintų Transporto priemonių draudimo taisyklių (toliau- ir Taisyklių) Nr. 021, galiojusi įvykio metu) I dalies „Draudimo sÄ lygos“ 9.1. punktÄ nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sÄ lygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sÄ lygos“ 9.5. punktÄ transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio.

 Pagal UAB „Autofortas“ iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. 011197 automobilio remontas kainavo remonto sÄ matoje nurodytÄ kainÄ - 3344,19 Lt (su PVM). PareiÅ¡kėjas draudėjui UAB „ALD Automative“ iÅ¡mokėjo 2463,79 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , kurios iÅ¡mokėjimÄ patvirtina 2012-02-18 SEB vietinio mokėjimo nurodymas. Draudimo iÅ¡moka apskaičiuota pagal draudimo sutarties sÄ lygas iÅ¡Â 3344,19 Lt atmetus 580,40 Lt PVM mokestį, 300 Lt besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ .

PareiÅ¡kėjas, reikalaudamas priteisti 2321,39 Lt iÅ¡ atsakovo, yra atsižvelgęs į nusidėvėjimÄ naujoms detalėms, dėl to atmesdamas 142,40 Lt.    PareiÅ¡kėjas pateikė į bylÄ AB „Lietuvos draudimo“ žalų vertintojo T. A. nusidėvėjimo paskaičiavimo paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodyta, jog buvo paskaičiuotas 6 proc. nusidėvėjimas ratlankiams, o padangos ir slėgio davikliai atitiko dėvėtų detalių kainas, todėl nusidėvėjimas minėtoms detalėms neskaičiuotas.

Tai patvirtina remonto sÄ matos, kurioje nurodyta padangų kaina – po 190 Lt, o slėgio daviklių - po 150 Lt, duomenys. IÅ¡ 2011-08-01 Transporto priemonės apžiÅ«ros akto matyti, jog ratlankiai nurodyti prie remontuojamų detalių, tačiau su sÄ lyga, jog prieÅ¡ tai turi bÅ«ti atliekama patikra. PareiÅ¡kėjo atstovas paaiÅ¡kino, jo atlikus patikrÄ , buvo nustatyta, jog reikalinga ratlankius keisti naujais. IÅ¡ pateiktų automobilio fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, jog ratlankiai buvo sulankstyti, todėl draudėjui pareikalavus, šiÄ aplinkybę nurodė pareiÅ¡kėjo atstovas, pagrįstai remonto metu buvo pakeisti naujais.

Atsakovas abejoja dėl automobilio daviklių sugadinimo autoįvykio metu. Minėti sugadinimai paaiÅ¡kėjo, atliekant automobilio remontÄ , jie užfiksuoti papildomame 2011-09-20 transporto priemonės apžiÅ«ros akte, traktuotini kaip paslėpti defektai, kurių nebuvo galima nustatyti iÅ¡ karto apžiÅ«rint automobilį. Minėtų sugadinimų pobÅ«dis ir lokalizacija atitinka pradinės apžiÅ«ros metu nurodytų sugadinimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ , todėl atsakovo argumentai dėl priežastinio ryÅ¡io nebuvimo su įvykiu yra paneigti.

Pažymėtina, jog atsakovas, reikÅ¡damas nesutikimÄ Â su pareiÅ¡kėjo žalos paskaičiavimu, su žalÄ pagrindžiančiais dokumentais, savo įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, teismui nepateikė, todėl darytina iÅ¡vada, jog atsikirtimų neįrodė ( ABTÄ® 57 str.). PareiÅ¡kėjui (draudikui) pagal Draudimo įstatymÄ Â (3 str. 2d., 90 str.) yra suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimÄ . Å ios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimÄ , kai įvyksta draudiminis įvykis, todėl atsakovo argumentai, kad trečiojo suinteresuoto asmens automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo bÅ«ti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d.

įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti, nes šis poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant kito įstatymo, t.y. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, kurio paskirtis ir juo reglamentuojami teisiniai santykiai yra kito pobūdžio. Tokios nuostatos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ( pvz., 2013-10-19 nutartis Nr.A146-1265/2013). Ta aplinkybė, kad remonto darbų apimtį sutartinių santykių su AB „Lietuvos draudimas“ pagrindu nustatė remonto įmonės atstovai neįrodo žalos įvertinimo neteisėtumo.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas, prieÅ¡ iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ , įvertino žalos byloje surinktus dokumentus dėl nuostolio ir jo dydžio, atliko draudimo iÅ¡mokos paskaičiavimÄ , tai patvirtina pareiÅ¡kėjo atstovo paaiÅ¡kinimas, 2011-09-27 apie nuostolių atlyginimÄ Å½alų centro vadovo pasiraÅ¡ytas praneÅ¡imas, todėl, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo veiksmai iÅ¡ esmės atitiko Taisyklių keliamus reikalavimus dėl žalos nustatymo. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog Kauno miesto savivaldybė konkrečiu atveju neužtikrino Raudondvario plento tinkamos priežiÅ«ros, remonto ir saugaus eismo, dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta transporto priemonė.

Nustačius visas bÅ«tinÄ sias vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės sÄ lygas, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl 2321,39 Lt turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.Atmestini atsakovo argumentai, kad už vietinės reikÅ¡mės kelių priežiÅ«rÄ yra atsakingas trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, t. y. atsakovas nurodo, jog kelių bÅ«klė ir priežiÅ«ra priklauso nuo Kelių direkcijos skiriamų lėšų dydžio.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatytos savivaldybių savarankiÅ¡kos funkcijos vykdymui papildomas finansavimo Å¡altinis pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymÄ yra Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programa, kurios metines finansavimo sÄ matas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Remiantis Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡u, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447, už lėšas, skirtas iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos, atsako savivaldybės. Kelių direkcija turi kontroliuoti lėšų naudojimÄ pagal paskirtį, tačiau kokiems objektams naudoti skirtas lėšas nustato pati savivaldybė.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijÄ , tokio pobÅ«džio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2013m. rugsėjo 6 d.

  iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsakovo praÅ¡ymas sustabdyti administracinę bylÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 477, 3, 5.3, (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties Konstitucijos 21, 29, 94 str. atmestinas, kadangi atsakovo paminėti teisės aktai netaikomi sprendžiant šį konkretų pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , kylantį iÅ¡ draudimo bei civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisinių santykių, todėl kreiptis į Konstitucinį teismÄ nėra pagrindo (ABTÄ® 4 str. 2 d., 57 str.).

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti 200 Lt iÅ¡laidų už teisines paslaugas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso, Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis numato, jog atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismui pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ sÄ skaitos už teisines paslaugas, internetinės bankininkystės duomenys patvirtina 200 Lt advokato iÅ¡laidas už skundo parengimÄ , kurios nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ ir administracinėse bylose, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo yra pagrįstas, tenkintinas, iÅ¡ atsakovo priteistina pareiÅ¡kėjui 200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5punktu, teisėja n u s p r e n d ž i a: SkundÄ tenkinti. Priteisti pareiÅ¡kėjui AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės 2321,39 Lt ( du tÅ«kstančius tris Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ litÄ 39 cnt) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (nuo 2013-09-06) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 200 Lt ( du Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                             Janina Vitunskienė