2013-12-09 Nr. AB-9668-3-61-3-03157-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1955/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03157-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1-13), kuriame prašė:

1) įpareigoti atsakovą Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2005 m.); 1 žeminę kepurę (neišduota 2004 m.); 1 švarką (neišduotas 2009 m.); 1 kelnes (neišduotos 2006 m.); 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2006 m.); 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (po vienerius neišduota 2004 m., 2006 m.); 1 šaliką (neišduotas 2008 m.); 1 porą žieminių batų (neišduota 2004 m.); 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2004 m.).

2) priteisti iš Lietuvos valstybės dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišduotas tarnybinės uniformos dalis: 5 vasarines kepures (neišduotos 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2011 m.); 1 žieminę kepurę (neišduota 2009 m.); 2 švarkus (neišduoti 2010 m., 2011 m.); 2 kelnes (neišduotos 2009 m., 2010 m.); 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2008 m.); 5 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (dveji neišduoti 2009 m., po vienerius neišduota 2006 m., 2008 m., 2011 m.); 3 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (vieneri neišduoti 2006 m., dveji neišduoti 2010 m.); 4 kaklaraiščius (neišduoti 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m.); 6 poras batelių (neišduoti 2004 m., 2006 m., 2007 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m.); 2 poras žieminių batų (neišduota 2006 m., 2010 m.); 2 poras demisezoninių batų (neišduoti 2006 m., 2010 m.); 2 poras odinių pirštinių (neišduotos 2004 m., 2008 m.); 1 kelnių odinį diržą (neišduotas 2004 m.), iš viso – 715,96 Lt.

Paaiškino, kad tarnauja Lukiškių TI-K. Nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jam nebuvo išduotos visos pagal teisės aktus priklausiusios tarnybinės uniformos dalys. Pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, išduotoms tarnybinėms uniformoms (atskiroms jos dalims) per nurodytą laikotarpį yra pasibaigę nustatyti dėvėjimo terminai ir turima tarnybinė uniforma nėra tinkama dėvėti. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ir prašė išduoti tarnybinių uniformų dalis arba, nesant tokios galimybės, paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją, o atsakovui nesutikus išduoti atitinkamų tarnybinės uniformos dalių, pateikti pažymas apie jų skaičių bei ekonominę vertę. Manė, kad trūkstamos tarnybinės uniformos dalys laiku neišduotos neteisėtai, neteisėtai nebuvo mokamos kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Nurodė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnį. Visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalis, jų skaičių bei dėvėjimo terminus reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtinta Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos bei dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka).

Pasibaigus tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, įstaigai pirmiausia kyla pareiga išduoti naujas, o esant pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių išmokėti piniginę kompensaciją. Pareiškėjas rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių atsakovui nebuvo pateikęs. Pareiškėjui nebuvo nei išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys, nei išmokėta piniginė kompensacija. Ši pareiga nebuvo įvykdyta ir po raštiškų kreipimųsi. Lukiškių TI-K nurodė, kad tarnybinių uniformų dalys laiku nebuvo išduotos dėl finansinių lėšų trūkumo, tačiau sunki ekonominė padėtis Lietuvoje buvo paskelbta tik 2009 m., priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“, o visos priklausančios tarnybinės uniformos dalys laiku neišduodamos jau nuo 2003 m.

Ši priežastis yra nepagrįsta objektyviomis aplinkybėmis, o finansinių lėšų trūkumas nėra ir negali būti laikomas teisėta priežastimi, pateisinančia atsakovo neveikimą ir naikinančia jo pareigą teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus atitinkamomis tarnybinių uniformų dalimis. Pareiškėjui turėtų būti išduota viena tarnybinės uniformos dalis, kurios dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ginčijamu laikotarpiu. Už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis iš Lietuvos valstybės biudžeto turėtų būti priteistas žalos atlyginimas.

Tarnybinės uniformos išdavimas yra socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės teisinės galios teisės aktais. Atsakovui neįgyvendinus pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, jis buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę. Dėl to patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, kai kurias tarnybinės uniformos dalis ženkliai siaurinti; turėjo nešioti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, nuolat avėti savo lėšomis įsigytus batelius, žieminius ir demisezoninius batus ir pan.

Duomenų, kiek išlaidų patyrė, nekaupė, tikėjosi, kad susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys bus išduotos. Patirtos žalos dydžio negalėjo pagrįsti objektyviais įrodymais, tačiau manė, kad žala pasireiškė negautomis pajamomis, t. y. negauta jam turėjusia būti išmokėta kompensacija. Neišduodamas trūkstamų tarnybinės uniformos dalių atsakovas preziumavo, kad turimos yra tinkamos dėvėti tarnyboje.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, ir Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 30-2) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2003–2011 m. pareiškėjas nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, pagal kurį apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra. Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.) ir vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. V. J. gavo 1 žieminę striukę, 1 porą batelių (sausio mėn.), 1 vasarinę striukę, 1 marškinius ilgomis rankovėmis (kovo mėn.), 1 kelnių odinį diržą, 1 odinį diržą su dėklais (spalio mėn.). 2013 m. pirmąjį ketvirtį Lukiškių TI-K bus išduodamos naujos tarnybinės uniformos ir įstaigoje dirbantys pareigūnai bus aprūpinti tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas bus pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, kad nurodomas žalos laikotarpis nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., o skundas teismui parašytas 2012 m. gruodžio 5 d., prašė vadovautis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio nuostatomis ir taikyti ieškinio senaties terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo Lukiškių TI-K per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti V. J. šias tarnybinės uniformos dalis: vieną vasarinę kepurę, vieną žieminę kepurę, vieną švarką, vienerias kelnes, vienerius marškinius ilgomis rankovėmis, dvejus marškinius trumpomis rankovėmis, šaliką, vieną porą žieminių batų, vieną porą demisezoninių batų, ir iš Lukiškių TI-K V. J. priteisė 148 Lt neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis, o kitus skundo reikalavimus atmetė.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Statuto 18 straipsnį, Tvarkos 2 ir 3 punktus. Teismas darė išvadą, kad pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Kitaip šis klausimas sprendžiamas esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją. Finansinių lėšų trūkumas nėra pateisinama priežastis, nes nei Statutas, nei Tvarka aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A63-295/2009, Nr. A63-2434/2011). Atsakovo argumentas, kad trūksta finansinių lėšų, yra nepagrįstas, atsakovas nepagrįstai neišdavė pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė atitinkamais metais. Kadangi atsakovas neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, jis įpareigotinas nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012. Iš byloje esančių dokumentų – asmens kortelės ir pažymos apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį – teismas nustatė ir išdėstė, kokių tarnybinės uniformos dalių pasibaigus dėvėjimo terminui atsakovas pareiškėjui neišdavė, ir nustatė, jog pareiškėjui iki 2011 m. gruodžio 31 d. turi būti išduotos šios uniformos dalys: vasarinė kepurė, žieminė kepurė, švarkas, vieneri marškiniai ilgomis rankovėmis, dveji marškiniai trumpomis rankovėmis, šalikas, vieną porą žieminių batų, vieną porą demisezoninių batų. Iš pateiktų duomenų matyti, kad kelnės V. J. buvo išduotos 2011 m. vasario mėnesį, jų dėvėjimo terminas pagal Tvarką yra 1 metai, taigi jis baigėsi 2012 m. vasario mėnesį, t. y. po laikotarpio, už kurį pareiškėjas prašo išduoti šią uniformos dalį, todėl ji neišduotina. Teismui nustačius, kad atsakovas neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, bei atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, šis pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovą per vieną mėnesį nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui išvardintas tarnybinės uniformos dalis.

Byloje spręstas klausimas dėl pareiškėjo teisės gauti kompensaciją pagrįstumo dėl uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. ir kurios jam nebuvo išduotos nustatytu terminu. Viena iš kompensacijos gavimo sąlygų yra pareigūnų rašytinis kreipimasis į savo įstaigos direktorių, kuris įvertina esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje ir sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Pareiškėjas nėra pateikęs prašymų dėl kompensacijos gavimo ir uniformos vertinimo procedūra nebuvo atlikta. Teismas nemanė, kad ši aplinkybė paneigia pareiškėjo teisę į kompensacijos gavimą, kadangi dėl įstaigoje susiklosčiusios padėties, kai uniformos pareigūnams apskritai nebuvo dalinamos ir kompensacijos nebuvo skaičiuojamos, prašymo pateikimas neleido tikėtis jo svarstymo ir tenkinimo ir būtų laikomas konflikto įstaigoje kėlimu, o ne dalykiniu prašymu. Iš kitos pusės, pareigūnai turi pareigą vykdyti Statuto 18 straipsnio 1 dalies įpareigojimą nuolat dėvėti uniformą, o tai lemia primygtinį reikalingumą būti tinkamai apsirengusiam nepriklausomai nuo kitų aplinkybių. Todėl teismas priteisė Tvarkos 1 punkte nustatyto dydžio kompensacijas už uniformos dalis, kurios nebuvo išduotos ir pareiškėjui už tai nebuvo kompensuota.

Skaičiuojant kompensacijos dydį, atsakovas prašė taikyti senaties institutą ir pagal analogiją vadovautis DK 27 straipsnio nuostatomis. Taikydamas senatį teismas rėmėsi DK normomis, kurios numatytos taikyti skaičiuojant senaties terminą analogiškoms kompensacijoms (ABTĮ 4 str. 6 d.). Teismas nurodė DK 27 straipsnio 2 dalį, 219 straipsnį ir pažymėjo, kad vadovaujantis bendromis teisės normomis ir atsakovo prašymu, taikomas 3 metų senaties terminas. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-3379-2011, kurioje yra išaiškinta, kad uniformos neišdavimas yra tęstinis pažeidimas, kuriam senaties terminas prasideda kiekvieną sekančią dieną bei taikytas Civilinio kodekso 1.127 straipsnis. Toks teisės aiškinimas yra teisingas pareigos išduoti uniformos dalis nevykdymo santykyje, kadangi uniformos dalis turi būti išduodama, net jeigu ir praleistas uniformos dalies išdavimo terminas, t. y. atsakovas negali būti atleidžiamas nuo pareigos išduoti uniformos dalį vykdymo, net jeigu uniformos dalies neišdavė ir ilgiau nei trejus metus. Kompensacijos už uniformos dalį mokėjimo santykis yra skirtingas. Suėjus dėvėjimo terminui per protingą laiko tarpą turi būti išspręstas klausimas dėl kompensacijos skyrimo. Nuo šios datos prasideda asmens teisė į kompensacijos sumokėjimą. Teismų praktikoje seniai įtvirtintas senaties instituto normų piniginių mokėjimų atveju aiškinimas, kad senaties termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą dienos ir baigiasi pasibaigus įstatymų nustatytam ieškininės senaties terminui. Nei išlaikymo, nei darbo užmokesčio skolos, nei pensijų ar kitų išmokų nemokėjimo atveju nėra laikoma, kad priklausomo mokėjimo nemokėjimas senaties terminą atnaujina kiekvieną dieną. Kompensacijos mokėjimas yra toks pat mokėjimas kaip ir išlaikymas ar darbo užmokestis, todėl nėra teisinio pagrindo šiam mokėjimui taikyti išskirtines taisykles nei darbo užmokesčio ar išlaikymo skolai. Uniformos dalių neišdavimas tęstiniu pažeidimu galėtų būti laikomas, jeigu būtų pripažįstama, kad asmuo turi teisę gauti visas uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo suėjęs, tačiau jos nebuvo išduotos, t. y. išlaikytų teisę į keleto vienodų uniformos dalių gavimą.

Teismas taikė DK 27 straipsnio 2 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams dėl kompensacijos už neišduotas uniformos dalis priteisimo ir skaičiavo šį terminą nuo sužinojimo, kad atsakovas neketina mokėti kompensacijos, dienos. Atsižvelgiant į įstaigos situaciją, kad pareigūnai nebuvo aprūpinami uniformomis ir nebuvo mokamas ar kaip skola skaičiuojamos kompensacijos, padaryta išvada, kad sužinojimo apie kompensacijos nemokėjimą data yra 30 dienų po uniformos dalies dėvėjimo termino pasibaigimo dienos. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2012 m. gruodžio 5 d., taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2009 m. lapkričio 5 d. praleido ieškinio senaties terminą. Lukiškių TI-K prašė taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjas termino atnaujinti neprašė, padaryta išvada, kad pareiškėjas turi teisę į kompensaciją nuo 2009 m. lapkričio 5 d., t. y. jam turi būti priteisiama kompensacija už kiekvieną uniformos dalį, kurios išdavimo terminas baigėsi po 2009 m. lapkričio 5 d., atsižvelgiant į skirtingas teisingumo ministro 2000 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 210, 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128, 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 ir 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. R-171 patvirtintas uniformos dalies dėvėjimo trukmes. Šiuo teismo sprendimu vertinamas periodas nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki pareiškėjo nurodyto termino – 2011 m. gruodžio 31 d. Taigi kompensacija, kuri turėjo būti išmokėta iki šio laikotarpio, negali būti priteisiama.

Iš pareiškėjo asmens kortelės matyti:

1) vasarinė kepurė jam buvo išduota 2004 m. birželio mėnesį, atsižvelgiant į Tvarkos terminus (vieneri metai, nuo 2009 m. birželio 10 d. – dveji metai), vasarinė kepurė turėjo būti išduodama kiekvienais metais birželio mėnesį, nuo 2009 m. birželio 10 d. – 2009 m. birželio mėn., 2011 m. birželio mėn. Atsakovas teismo įpareigotas išduoti vasarinę kepurę, kuri turėjo būti išduota 2011 m. Kompensacijos priteisimui suėjęs senaties terminas; 2) žieminė kepurė turėjo būti išduota 2004 m. vasario mėnesį, 2007 m. vasario mėnesį, 2009 m. birželio mėnesį (teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymas Nr. R-171, sutrumpinęs šios uniformos dalies dėvėjimo trukmę iki 2 metų, įsigaliojo 2009 m. birželio 10 d.), 2011 m. birželio mėnesį. Atsakovas įpareigotas išduoti žieminę kepurę, kuri turėjo būti išduota 2011 m. Kompensacijos priteisimui suėjęs senaties terminas; 3) žieminė striukė pareiškėjui išduota tik vieną kartą 2004 m. gruodžio mėnesį. Pagal Tvarką, žieminė striukė išduodama ketveriems metams, todėl turėjo būti išduota 2008 metais, tačiau išduota nebuvo. Išduoti žieminės striukės pareiškėjas neprašo.

Kompensacijos priteisimui suėjęs senaties terminas;

4) vasarinė striukė pareiškėjui išduota 2004 m. birželio mėnesį, 2006 m. gruodžio mėnesį, 2011 m. vasario mėnesį, 2012 m. kovo mėnesį. Išduoti vasarinės striukės pareiškėjas neprašo. Padaryta išvada, kad atsakovui išdavus minėtą uniformos dalį, priteisti kompensaciją nebūtų teisinga; 5) švarkas pareiškėjui iš viso nebuvo išduotas. Jis turėjo būti išduotas 2004 m. birželio mėnesį, 2005 m. birželio mėnesį, 2006 m. birželio mėnesį, 2007 m. birželio mėnesį, 2008 m. birželio mėnesį, 2009 m. birželio mėnesį, 2010 m. birželio mėnesį ir 2011 m. birželio mėnesį. Atsakovas įpareigotas išduoti švarką, kuris turėjo būti išduotas 2011 m., o už 2010 m. neišduotą priteistina kompensacija;

6) kelnės pareiškėjui buvo išduotos 2005 m. lapkričio mėnesį, 2007 m. balandžio mėnesį ir 2011 m. vasario mėnesį. Jos turėjo būti išduotos 2004 m. birželio mėnesį, 2006 m. birželio mėnesį, 2008 m. birželio mėnesį, 2009 m. birželio mėnesį, 2010 m. birželio mėnesį. Už 2010 m. neišduotas kelnes priteistina kompensacija;

7) pusvilnonis megztinis jam buvo išduotas 2004 m. birželio mėnesį, 2005 m. lapkričio mėnesį, 2011 m. vasario mėnesį. Jis turėjo būti išduotas 2004 m. birželio mėnesį, 2006 m. birželio mėnesį, 2008 m. birželio mėnesį, 2010 m. birželio mėnesį ir 2012 m. birželio mėnesį. Šios uniformos dalies pareiškėjas neprašė išduoti. 2010 m. išduotinas megztinis buvo išduotas 2011 m. Kompensacijos priteisimui už 2008 metus suėjęs senaties terminas;

8) vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis pareiškėjui buvo išduoti 2004 m. birželio mėnesį, 2005 m. birželio mėnesį, 2007 m. liepos mėnesį, 2008 m. rugsėjo mėnesį, 2010 m. sausio mėnesį, 2011 m. kovo mėnesį, 2012 m. kovo mėnesį, o turėjo būti išduoti po dvejus kiekvienų metų birželio mėnesį. Atsakovas įpareigotas išduoti vienerius šiuos marškinius, kurių dėvėjimo terminas baigėsi 2011 m., o už 2010-2011 m. neišduotus dvejus priteistina kompensacija;

9) vieneri marškiniai trumpomis rankovėmis išduoti 2004 m. rugsėjo mėnesį, 2007 m. liepos mėnesį, 2008 m. rugsėjo mėnesį. Tačiau pagal Tvarką dveji marškiniai trumpomis rankovėmis turėjo būti išduodami dvejiems metams, t. y. 2004 m. birželio mėnesį, 2006 m. birželio mėnesį, 2008 m. birželio mėnesį, 2010 m. birželio mėnesį, 2012 m. birželio mėnesį. Atsakovas įpareigotas išduoti dvejus marškinius trumpomis rankovėmis, kurie turėjo būti išduoti 2010 m., todėl kompensacija nepriteistina;

10) kaklaraištis pareiškėjui išduotas 2004 m. birželio mėnesį, 2007 m. balandžio mėnesį, 2010 m. sausio mėnesį, tačiau pagal Tvarką jis turėjo būti išduotas kiekvienais metais. Atsakovas įpareigotas išduoti kaklaraištį, kuris turėjo būti išduotas 2010 m. Išduoti kaklaraiščio pareiškėjas neprašo. Kompensacijos priteisimui suėjęs senaties terminas;

11) vienas šalikas pareiškėjui išduotas 2004 m. birželio mėnesį. Tačiau pagal Tvarką šalikas turi būti išduodamas ketveriems metams, t. y. 2004 m. birželio mėnesį, 2008 m. birželio mėnesį, 2012 m. birželio mėnesį. Atsakovas įpareigotas išduoti šaliką, kuris turėjo būti išduotas 2008 m. Kompensacijos priteisimui suėjęs senaties terminas;

12) bateliai pareiškėjui išduoti 2005 m. rugsėjo mėnesį ir 2008 m. balandžio mėnesį, 2012 m. sausio mėnesį. Pagal Tvarką viena pora batelių turi būti išduodama kiekvienais metais. Bateliai pareiškėjui neišduoti 2006 m., 2007 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m. Batelių pareiškėjas išduoti neprašo, jam už neišduotus 2010 m. ir 2011 m. priteistina kompensacija; 13) žieminiai batai, kurių dėvėjimo terminas 2 metai, pareiškėjui buvo išduoti tik 2008 m. spalio mėnesį, nors turėjo būti išduoti 2004 m., 2006 m., 2008 m., 2010 m. ir 2012 m. birželio mėnesiais. Atsakovas įpareigotas išduoti žieminių batų porą, kurie turėjo būti išduoti 2010 m. birželio mėnesį. Kompensacijos priteisimui suėjęs senaties terminas;

14) demisezoniniai batai, kurių dėvėjimo terminas taip pat dveji metai, išduoti tik vieną kartą – 2008 m. vasario mėnesį. Atsakovas įpareigotas išduoti demisezoninių batų porą, kuri turėjo būti išduota 2010 m. Kompensacijos priteisimui suėjęs senaties terminas;

15) pagal teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. R-171, odinių pirštinių išdavimas nenumatytas, už ankstesnį laikotarpį praleistas senaties terminas. Odinis kelnių diržas pareiškėjui nėra išduotas, nors turėjo būti išduotas kas šešis metus, taigi už išduotiną diržą kompensacijai išmokėti praleistas senaties terminas.

Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad piniginė kompensacija vietoje išduotų uniformos dalių – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Iš atsakovo 2012 m. balandžio 12 d. pažymos Nr. 24-967 matyti, kad švarkas kainavo 95 Lt, kelnės – 95 Lt, dveji marškiniai ilgomis rankovėmis – 106 Lt (53 Lt x 2), 2 poros batelių – 198,44 (99,22 Lt x 2). Visos uniformos dalys būtų kainavusios 494,44 Lt. Vadovaujantis Tvarkos 3 punktu, pareiškėjui turi būti išmokėta 148 Lt kompensacija.

Teismas nurodė Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose nėra vieninga (2009 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-287/2009, 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857-2012). Pareiškėjo skunde nėra reikalaujama nurodyti teisinio ginčo pagrindo, teismui yra suteikta kompetencija nurodomas faktines aplinkybes kvalifikuoti pagal jas atitinkančias teisės normas. Atsižvelgdamas į tai, kad vykdant Statuto 18 straipsnio 3 dalį, priimtos Tvarkos 1 punkte vietoje neišduotos uniformos numatoma kompensacija, o žalos vietoje kompensacijos taikymo reikalingumas nėra išaiškintas aukštesnės instancijos teismo nutartyje, šioje byloje teismas sprendžia dėl teisės į kompensaciją pagal Tvarkos 1 punktą pagrįstumo. Tiek kompensacijos priteisimui, tiek žalos atlyginimui numatytas tas pats senaties terminas – 3 metai (DK 27 str. 2 d., Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d.), kurio pradžia skaičiuojama pagal tą pačią Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, tai reiškia, kad tiek žalos, tiek kompensacijos priteisimo byloje nagrinėjamos tos pačios aplinkybės už tą patį periodą, nes priteisiant žalą, atsiradusią dėl uniformos dalių neišdavimo, žalos dydis nustatomas pagal kompensacijos dydį, taikant Civilinio kodekso 6.249 straipsnį. Nuo teisinio santykio traktavimo pareiškėjo padėtis iš esmės nesikeičia. Nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011 pažeidimas pripažintas tęstiniu, tačiau teisių pažeidimų, susijusių su žalos padarymu, senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos, kai sužinoma, kad patirti nuostoliai nebus atlyginti. Jeigu apie teisių pažeidimą sužinoma ir sekančią dieną, tai senaties termino eiga vis tiek pradedama skaičiuoti nuo pirmos sužinojimo dienos, o ne nuo vėlesnės.

Teismas laikė, kad žala gali būti vertinama kaip su uniformos dėvėjimu susiję praradimai, kurių neapima kompensacija už neišduotas uniformos dalis. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, nes skundas grindžiamas išimtinai praradimais, patirtais dėl negautos uniformos. Teismų praktikoje dėl žalos, atsiradusios dėl neišduotos uniformos dalies atlyginimo, taip pat nėra nustatyta, kaip tirtinos nurodytos aplinkybės, kurios lemtų didesnės nei kompensacija žalos susidarymą. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos priteisimo netenkintas.

III. Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas apeliaciniu skundu (b. l. 73-74) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl tarnybinių uniformų išdavimo per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde vadovaujasi Statuto 18 straipsniu, Tvarkos 1, 2 ir 3 punktais. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2003-2011 metais pareiškėjas nesivadovavo ankščiau minėtose normose numatyta tvarka ir atitinkamai nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos. Todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis.

Be to, 2012 m. kovo 15 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų. V. J. prašė pateikti pažymą nurodant, kokių jo tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo laikas baigėsi per laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nurodyti šių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo jam priežastis bei ekonominę (piniginę) kiekvienos šių dalių vertę (kainą), taip pat prašė išduoti uniformų dalis už minėtus laikotarpius, kurios pasibaigus nešiojimo terminams nebuvo laiku išduotos, o nesant galimybės tai padaryti, paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už minėtais laikotarpiais jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis).

Lukiškių TI-K į prašymą atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Dėl kompensacijos nurodė, kad Tvarkoje yra aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį pats pareiškėjas nurodė savo prašymuose. Pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokama įstaigos iniciatyva, nėra.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.), kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu Lukiškių TI-K išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Įstaigoje dirbantys pareigūnai aprūpinami tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ir kurias priklauso išduoti. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo išduoti per 1 mėnesį pareiškėjui nurodytas tarnybinės uniformos dalis.

Nurodo, jog V. J. iš naujo pavyzdžio tarnybinių uniformų 2013 m. balandžio mėnesį jau gavo 1 kelnes, 1 vnt. antpečių kostiumui be pynutės, 1 žieminę kepurę, 1 golfą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo teisės gauti naujas tarnybinės uniformos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, bei žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. J. skunde kėlė šiuos reikalavimus: įpareigoti Lukiškių TI-K per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.; priteisti iš Lietuvos valstybės dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą 715,96 Lt žalą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. įpareigojo Lukiškių TI-K per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui V. J. vieną vasarinę kepurę, vieną žieminę kepurę, vieną švarką, vienerias kelnes, vienerius marškinius ilgomis rankovėmis, dvejus marškinius trumpomis rankovėmis, šaliką, vieną porą žieminių batų, vieną porą demisezoninių batų, priteisė pareiškėjui V. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 148 Lt kompensacijos.

Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo Lukiškių TI-K per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui V. J. uniformos dalis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bus tikrinimas tik šiuo aspektu. Pažymėtina, jog atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjui nebuvo išduotos pareiškėjo skunde ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos konkrečios tarnybinės uniformos dalys.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose (2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012 ir kt.) nustatė, jog statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose numatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį.

Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentuoja Statuto 18 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas nei įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009).

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba kaip alternatyva pareigūnui esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar įstatymus įgyvendinančių teisės aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja (2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, pagrįstai ir teisėtai įpareigojo atsakovą Lukiškių TI-K nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą, kurios nebuvo išduotos pareiškėjui ir kurių dėvėjimo terminas pasibaigė pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., t. y. vieną vasarinę kepurę, vieną žieminę kepurę, vieną švarką, vienerias kelnes, vienerius marškinius ilgomis rankovėmis, dvejus marškinius trumpomis rankovėmis, šaliką, vieną porą žieminių batų, vieną porą demisezoninių batų. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su pareigūnų aprūpinimu naujo pavyzdžio uniformomis 2013 metais, atmestini, nes jie nešalina atsakovo pareigos nuolat aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma.

Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimui dėl neišmokėtos pinginės kompensacijos pritaikė DK 27 straipsnio 2 dalyje numatytą senaties terminą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią atsakovo neteisėti veiksmai (uniformos dalių neišdavimas) laikytini tęstiniu pažeidimu (atsakovo neteisėti veiksmai tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (CK 1.127 str.)) ir prašymas taikyti senaties terminą atmetamas (2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1632/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1639/2013 ir kt.). Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas apeliacinio skundo nepadavė ir šalys šių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų neginčija, teisėjų kolegija šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palieka nepakeistą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo motyvai ir bylos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius